Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-01-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-90-898/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-16
Bylos Nr.
1A-90-898/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgita Kolyčienė, Arūnas Budrys
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-90-898/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43995-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.8.; 1.2.25.4.2.6.; 2.4.6.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ugniaus Trumpulio.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo A. S., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis) ir byla nutraukta. A. S. pagal laidavimą perduotas laiduotojai J. S., nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu A. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vieneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. spalio 14 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsniu A. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – jam nuosavybės teise priklausančio automobilio „Volvo XC70“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

A. S. paskirta kardomoji priemonė dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

A. S. paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į automobilį „Volvo XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. A. S. 2019 m. spalio 14 d., apie 18.06 val., Vilniuje, Jonažolių g. 1, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, kuriame numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo XC 70“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1.77 promilės etilo alkoholio koncentracija, ir parkuodamas automobilį kliudė stovėjusį automobilį „Honda“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei jį apgadino. A. S. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis) ir byla nutraukta.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2. Skundu A. S. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. nuosprendžio dalį ? panaikinti baudžiamojo poveikio priemonę ? turto konfiskavimą. Prašoma teismo nuožiūra vietoje jos paskirti kitą baudžiamojo poveikio priemonę ar palikti numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones.

2.1. Skunde nurodo, kad sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo, konkrečios baudžiamojo poveikio priemonės ir jo sąlygų parinkimo, atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, atsiradusius padarinius, kaltininko asmenybę ir kitas svarbias aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamą veiką bei kaltininko elgesį. Apylinkės teismas nuspręsdamas konfiskuoti automobilį, kurį pripažino nusikalstamos veikos padarymo priemone, neatsižvelgė į minėtas aplinkybes. Teismas tinkamai neįvertino, jog A. S. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nebuvo priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir tai lemia aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo nepagrįstumą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Asmeniui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Taigi baudžiamųjų poveikių priemonių taikymas paliekamas teismo nuožiūrai. Teismas turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, nei reikia šiems tikslams pasiekti.

2.2. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas transporto priemonės konfiskavimą, neįvertino realių veikos pasekmių, veikos padarymo aplinkybių ir su tuo susijusių automobilio, kaip veikos priemonės panaudojimo aplinkybių, nevertino paskirtos baudžiamosios priemonės taikymo būtinumo ir proporcingumo bei visiškai neįvertino A. S. asmenybės. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas dėmesį išskirtinai pačiam faktui, kad buvo įvykdyta nusikalstama veika, nevertino netgi savo paties konstatuotų aplinkybių (apibūdinančių tiek veikos pavojingumą, tiek asmenybės pavojingumą), kuriomis rėmėsi taikydamas atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ir paskiriant minimalų baudžiamajame įstatyme numatytą kitos baudžiamojo poveikio priemonės ? uždraudimo naudotis specialia teise ? terminą. Visa tai rodo teismo motyvacijos nenuoseklumą. Apylinkės teismas atleisdamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą vertino tai, kad A. S. anksčiau neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, daugiau kaip 25 metus dirba (duomenys neskelbtini), charakterizuojamas tik teigiamai, nuoširdžiai gailisi dėl įvykio ir įvertino savo neleistiną elgesį. Šios aplinkybės sudarė pagrindą manyti, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų ir laikysis įstatymų, todėl leidžia abejoti ir turto konfiskavimo būtinumu. Teismo pozicija dėl A. S. elgesio ateityje, manant, jog nedarys nusikalstamų veikų, jau savaime nedera su turto konfiskavimo taikymu, nes šios priemonės tikslas – atimti galimybę dar kartą panaudojant daiktą atlikti nusikalstamus veiksmus.

2.3. Skirdamas aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę, pirmosios instancijos teismas neįvertino tokių svarbių aplinkybių, kad A. S. su sutuoktine augina du vaikus, iš kurių dukra yra nepilnametė moksleivė, o sūnus, nors ir pilnametis, taip pat gyvena kartu ir yra išlaikomas, kadangi šiuo metu mokosi Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje; abu su sutuoktine dirba dvejose darbovietėse, konfiskuotas automobilis yra vienintelis jų šeimos automobilis, kurį konfiskavus įsigyti kitą galimybės būtų ribotos. Neturint automobilio būtų esmingai apsunkintas visos šeimos gyvenimas: apsunkinta galimybė dirbti dvejose darbovietėse (turit omenyje tai, kad viena iš J. S. darboviečių yra ne Vilniaus mieste), dėl ko esmingai nukentėtų šeimos finansinė padėtis. Šeimos nariams yra būtina su savimi į darbo bei mokslo vietas ir atgal gabenti muzikos instrumentus (atitinkamai A. S. ? altą, sūnui ? violončelę, o dukrai ? smuiką), o tai padaryti be automobilio būtų itin sudėtinga. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad A. S. uošviui nustatytas neįgalumas bei specialusis nuolatinės slaugos poreikis, juo rūpinasi uošvio sutuoktinė ? žmonos motina, kuri šiuo metu yra 81 metų amžiaus, neturi savo transporto priemonės ir nevairuoja. A. S. šeima yra vienintelė pagalba, kuri ne tik gali nuvežti J. S. tėvus pas medikus planuotiems vizitams, tačiau ir padėti skubiu sveikatos būklės pablogėjimu metu. Be automobilio tokios galimybės būtų visiškai apribotos. Nors teismo nuosprendžiu A. S. uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones vienerius metus, tačiau vairuotojo pažymėjimą turi jo sūnus, kuris nurodytu laikotarpiu ir užtikrintų būtinuosius šeimos poreikius. Konfiskuojant vienintelį šeimos automobilį iš esmės būtų itin apsunkintas visas šeimos gyvenimas, kas šiuo atveju, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės sukeltų neproporcingai neigiamas pasekmes.

2.4. Teismas tinkamai neįvertino padarytos veikos pavojingumo bei automobilio, kaip veikos priemonės, panaudojimo aplinkybių. Reali žala kito asmens turtui, kaip patvirtino ir šio turto savininkė, yra minimali ir dengiama draudimine tvarka. Tikslas vairuojant automobilį buvo ne kažkur vykti, o jį tinkamai pastatyti šalia gyvenamosios vietos. Nustatytas girtumas (1.77 prom.) neženkliai viršijo įstatymų leidėjo numatytą ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, todėl įvykdyta veika yra atsitiktinio pobūdžio, neapgalvotas poelgis ir nesukelia būtinybės taikyti turto konfiskavimą, tam, kad būtų pasiekti įstatymų leidėjo numatyti tikslai.

2.5. Taikydamas baudžiamojo poveikio priemonę, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose. Esant iš esmės analogiškoms aplinkybėms, kai asmuo neblaivus vairuoja transporto priemonę, yra neteistas, neturi galiojančių nuobaudų, yra dirbantis, charakterizuojamas teigiamai ir teismas, remiantis aplinkybių visuma, nusprendžia jį atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimą, o nusikalstamos veikos padarymo priemonė ? automobilis ? yra naudojamas šeimos poreikiams užtikrinti ir šeimoje yra kitų asmenų, turinčių teisę vairuoti transporto priemonę, kasacinės instancijos teismas pripažįsta, kad tokiu atveju aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas atleidžiant asmenį nuo atsakomybės, neatitinka pusiausvyros tarp asmeninių kaltininko interesų ir valstybės intereso užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-35-719/20180).

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į A. S. apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad teismas pagrįstai taikė baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Tai, kad automobilis yra naudojamas šeimos poreikiams užtikrinti, nėra pagrindas spręsti, jog šiuo atveju turto konfiskavimas būtų neproporcinga ir per griežta priemonė, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo bei siekiant užtikrinti, kad nagrinėjama situacija nebūtų vertinama, kaip skatinanti nebaudžiamumą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šioje baudžiamojoje byloje neginčijamos A. S. padarytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės, jų kvalifikavimas. Skunde keliamas klausimas dėl A. S. atžvilgiu taikytos baudžiamojo poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo pagrįstumo. Baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik šioje apimtyje.

5. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, apeliantą atleidęs nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir paskyręs baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise 1 metams bei automobilio konfiskavimą – neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, pažeidė proporcingumo principą, todėl baudžiamojo poveikio priemonė yra paskirta nepagrįstai. Jos taikymas neatitinka aktualios kasacinio teismo praktikos. Teisėjų kolegija su tokia apelianto pozicija neturi pagrindo sutikti.

6. Teismų praktikoje yra ne kartą spręstas asmens nuteisimo ar atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinių pagrindų ir tvarkos skirtumų klausimas, ir pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka vieną iš teismų praktikoje esančių reguliavimo išaiškinimų. Apeliaciniame skunde nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys yra tose bylose, kuriose asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir konfiskavimas nebuvo taikomas. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Vilniaus apygardos teismo, kuris yra apeliacinės instancijos teismas apskųstiems Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiams, praktikoje yra nutarčių, kuriose pritariama sprendimams, kai atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės transporto priemonė ar jos vertė yra konfiskuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-218-648/2018, 2K-193-719/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-42-1073/2019, 2K-104-1073/2019 2K-186-648/2019 Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-462-851/2018, 1A-306-891/2018, 1A-159-654/2019). Esant įvairiai teismų praktikai svarbiausi yra sprendimo motyvai, ar pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir pateikta sprendimo argumentacija rodo, kad turto konfiskavimas gali būti netaikomas.

7. Asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai, kaip teisingai pažymėta apeliaciniame skunde, iš tikrųjų skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis); remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Tuo tarpu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

8. Teismo sprendimas dėl turto (ne)konfiskavimo, atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turi būti argumentuotas, pagrįstas detaliu bylos aplinkybių vertinimu ir individualizuotas, visoms byloje esančioms šiam klausimui išspręsti turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas, negalima pasirinktinai išskirti ir sureikšminti tik kai kurių aplinkybių, nes tokiu atveju būtų pažeisti išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo, teisingumo principai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-77-648/2019). Šiame kontekste pažymėtina, kad skunde nepagrįstai sureikšminami ir išskiriami A. S. asmenybę apibūdinantys teigiami bruožai, šeimos poreikiai, sumenkinamos jo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės ir neatsižvelgiama į kitas sprendimui konfiskuoti ar nekonfiskuoti reikšmingas detales.

9. Pirmosios instancijos teismas į apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes – kad A. S. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, anksčiau neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo priekaištų neturėjo, yra vedęs, turi du vaikus (vienas iš jų nepilnametis), dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai – jau atsižvelgė tiek spręsdamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, tiek ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimus, ir nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, kurioje iš esmės teigiama, kad tokio pobūdžio aplinkybės nelaikytinos pagrindu netaikyti baudžiamojo poveikio priemonių padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35-719/2018). Priešingai, nei teigiama skunde, apylinkės teismas atkreipė dėmesį ir į kitas skunde nurodomas aplinkybes. Apylinkės teismas pažymėjo, kad bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme kaltinamasis ir gynyba prašė teismo nekonfiskuoti automobilio teigdami, kad tai yra bendra šeimos transporto priemonė, todėl jos netekimas labai apsunkintų tiek A. S., tiek jo šeimos narių darbinę ir kitokią veiklą. Apylinkės teismas dėl apsunkintos šeimos padėties papildomų argumentų nepateikė, tačiau šios aplinkybes buvo žinomos priimant sprendimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo.

10. Skunde teigiama, kad teismas neįvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, atsiradusių padarinių, kaltininko asmenybės ir automobilio panaudojimo aplinkybių. Su šiuo skundo argumentu teisėjų kolegija nesutinka. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. S. BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę pažymėjo, jog jis tyčia savo veiksmais padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, sukėlė pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ir gyvybei – pavojų visam eismo saugumui. Nors būdamas neblaivus A. S. automobilį vairavo tik automobilių aikštelėje, tačiau kliudė kitą transporto priemonę ir padarė turtinę žalą. Dėl sukeltų neigiamų padarinių A. S. padaryta nusikalstama veika yra net pavojingesnė už kitas panašaus pobūdžio bylas, kur asmenys būdami neblaivūs vairavo transporto priemones ir jokių realių padarinių nesukėlė. Pareiškėjo vertinimas dėl nežymiai viršyto girtumo laipsnio parodo kaltininko teisinantį požiūrį į nusikaltimo padarymą bei savo padėties švelninimą. Byloje nustatyta, kad neblaivumo patikrinimo metu A. S. nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, kuris viršijo 1,5 promilių ribą (1,77 prom.) ir ši aplinkybė nėra ginčijama. Tai, kad girtumo laipsnis buvo nežymiai didesnis už įstatyme numatytą ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, negali papildomai švelninti A. S. padėties, nes girtumo sunkumo laipsnis yra skaičiuojamas nuo įstatyme apibrėžtos leistinos ribos (0,4 prom.), o šią ribą A. S. viršijo beveik penkis kartus. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pirmojo matavimo metu A. S. buvo nustatytas 1,97 promilių girtumas. Teismas įvertino atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. S. asmenybę, kad automobilis yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir konstatavo, jog baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, bus proporcinga padarytam nusikaltimui.

11. Aplinkybės, jog A. S. automobilis reikalingas šeimos poreikiams tenkinti (važiuoti į skirtingas darbovietes, vežioti vaikus į mokymo įstaigas, gabenti instrumentus, suteikti pagalbą uošviui) teisėjų kolegijos vertinimu, nėra išskirtinės, pagrindžiančios turto konfiskavimo neproporcingumą. A. S. ir jo šeima gyvena Vilniaus miesto teritorijoje, netoli jų gyvenamosios vietos važiuoja visuomeninis transportas ir yra užtikrintas susisiekimas su kitomis miesto dalimis. Konfiskavus transporto priemonę A. S. ir jo šeimos judėjimas ir susisiekimas nebūtų apriboti, tik taptų mažiau patogūs. Galimos nusikalstamos veikos pasekmės ir tikėtini iš neteisėtų veiksmų kilsiantys nepatogumai buvo žinomi dar iki nusikalstamos veikos padarymo. A. S. ir prieš nusikalstamos veikos padarymą žinojo apie savo uošvio negalią, bei galimybės vairuoti transporto priemonę reikalingumą, tačiau tai nesustabdė jo nuo nusikalstamos veikos darymo. Kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas. Pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už savo bei savo artimųjų gyvenime dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik pats. Šeimos narių interesai yra svarbūs, tačiau negali būti laikomi išimtine aplinkybe, panaikinančia BK 72 straipsnio 2, 3 dalių taikymą. Iš visuomenės pozicijų būtų nesuprantama, jei nusikalstamą veiką padaręs asmuo toliau patogiai gyventų ir nepatirtų jokių nepatogumų arba patirtų tik minimalius, nenusikalsti neskatinančius suvaržymus. Tai, kad automobilio netektis kaltininkui ir jo šeimai sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nereiškia, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-185-489/2018). Turto konfiskavimo panaikinimas, kuomet už vairavimą išgėrus A. S. faktiškai tik prarastų teisę vairuoti, būtų ne tik neproporcingas padarytam nusikaltimui, bet ir neteisingas. Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sutinka, kad A. S. priklausanti transporto priemonė buvo konfiskuota pagrįstai.

12. Apeliaciniame skunde apeliantas prašo nekonfiskuoti jo transporto priemonės ir šią baudžiamojo poveikio priemonę pakeisti kita priemone. Skunde konkreti alternatyvi priemonė, kuria galėtų būti pakeistas konfiskavimas, neįvardijama. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks interesų derinimas nėra teisingas ir teisėtas. Tiek turto konfiskavimas, tiek kita baudžiamojo poveikio priemonė turi savo tikslus ir pasekmes. Taikant jas reikia laikytis įstatyme nustatytų jų tikslų ir sąlygų. Teismo vykdoma Lietuvos Respublikos Konstitucijos nustatyta funkcija – teisingumo vykdymas, neleidžia teismui netaikyti teisės pažeidimą padariusiam asmeniui vienos pasekmės, tačiau vietoje jos pritaikyti kitą, padaryti savotišką vienos pasekmės pakeitimą kita. Teismas turi taikyti įstatymą, skirti bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones teisingai. Šiuo atveju nusikalstama veika padaryta naudojant automobilį, todėl visų pirma ir sprendžiamas klausimas dėl jo konfiskavimo, o kolegijai nusprendus, kad turtas konfiskuotas pagrįstai, klausimas dėl kitos baudžiamojo poveikio paskyrimo galimybės, nesvarstomas.

13. Įvertinusi aptartas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliantui pirmosios instancijos teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nėra griežtos – konfiskuoto automobilio „Volvo XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė nėra itin didelė (5654 Eur), tad paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės švelninimas ar visiškas netaikymas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų užtikrinimo bei formuotų nebaudžiamumo nuotaikas tokio pobūdžio bylose.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Arūnas BudrysJurgita KolyčienėUgnius Trumpulis