- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-03
- Bylos Nr.
- 2S-969-210/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Kursevičius
- Skolininkas
- I. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija, T. V.
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo pareiškėjos antstolės E. R. atskirąjį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-796-136/2014 pagal pareiškėjos antstolės E. R. prašymą dėl skolininkės I. V. pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija, T. V., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Antstolė E. R. su prašymu kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismą prašydama vykdomojoje byloje Nr. 69-529/2011 pakeisti skolininką iš I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) į T. V., a. k. (duomenys neskelbtini).
Nurodė, kad antstolės E. R. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 69-529/2011 dėl 2500,00 litų skolos išieškojimo iš skolininkės I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2010-12-01 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-106-288/2010. Skolininkė I. V. (duomenys neskelbtini) mirė, todėl pareiškėja prašo pakeisti byloje skolininkę I. V. į T. V., kadangi jis yra priėmęs I. V. palikimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija nurodė, kad sutinkamai su CPK 596 str. 1 d. vykdymo procese skolininkė I. V. gali būti pakeista į jos teisių ir pareigų perėmėją T. V..
Suinteresuotas asmuo T. V. atsiliepimo teismui nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Raseinių rajono apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi antstolės E. R. prašymo dėl I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pakeitimo vykdymo procese į naują skolininką T. V., a. k. (duomenys neskelbtini), netenkino.
Teismo nustatyta, kad kreditoriaus reikalavimas patvirtintas pagal 2010-12-01 išduotą Kauno miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-106-288/2010, todėl laikė, kad jis privalėjo pranešti apie skolą palikėjo įpėdiniams per tris mėnesius. Nurodė, kad informaciją apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą gali pateikti tiek patys kreditoriai, tiek jų įgalioti asmenys, tarp jų, asmenys pagal pavedimą, vykdantys skolos išieškojimą iš palikėjo turto. Tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą. Civilinis kodeksas nenumato, kad įpėdinis privalo būti atidus, rūpestingas ir pats ieškoti informacijos apie palikėjo kreditorius.
Pagal byloje nustatytas aplinkybes skolininkė I. V. mirė (duomenys neskelbtini), o antstolė, sužinojusi apie skolininkės I. V. mirtį, nesustabdė vykdomosios bylos, kol paaiškės skolininko I. V. teisių perėmėjai, ir į notarą su prašymu pranešti, kam yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kreipėsi tik 2014-05-13, t. y. praėjus daugiau nei CK 5.693 str. 1 d. nustatytam trijų mėnesių terminui. Byloje nėra duomenų, kada antstolė sužinojo apie skolininkės mirtį, 2013-09-09 antstolė surašė du patvarkymus dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, nors skolininkė mirė (duomenys neskelbtini), tačiau nuo skolininko mirties iki antstolės kreipimosi į notarą praėjo daugiau nei trys mėnesiai. CK 5.63 str. 4 d. numato, kad teismas gali pratęsti 3 mėnesių terminą, tačiau pareiškėja pateikdama prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, nepateikė prašymo dėl praleisto termino atnaujinimo. Šių aplinkybių visetas leido teismui daryti išvadą, kad palikėjos įpėdinis T. V. nebuvo laiku informuotas apie kreditoriaus reikalavimą. Teismas pabrėžė, kad kreditoriai buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus ir neprašę juos atnaujinti, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o pastarieji užsitikrina, kad jie atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką. Kartu teismas atkreipė dėmesį į tai, kad CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kitokių taisyklių kreditorių reikalavimams pareikšti.
Tai reiškia, kad, siekiant vykdymo procese pakeisti skolininką jo teisių perėmėju – įpėdiniu, būtina įrodyti, jog kreditorius pareiškė įpėdiniams apie turimą reikalavimą CK 5.63 straipsnio nustatyta tvarka. Nustačius, kad kreditorius nustatytais terminais CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams nepareiškė reikalavimų ir jo reikalavimų patenkinimo klausimas neišspręstas, pareiškimas dėl procesinio teisių perėmimo, įskaitant ir vykdymo procese, negali būti tenkinamas.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad nei kreditorius, nei antstolis nepareiškė kreditorinių reikalavimų turto palikėjos įpėdiniui CK 5.63 straipsnio tvarka ir laiku, todėl prašymo dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, teismas netenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atskiruoju skundu antstolė E. R. prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.
Apeliantė yra įsitikinusi, kad ginčijama teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. 2013-12-19 antstolė E. R. patvarkymu užklausė visas notarines kontoras, esančias Kauno mieste, 2014-01-16 gautas iš 17-ojo notarų biuro atsakymas, kad jų notariniame biure yra užvesta I. V. paveldėjimo byla, paveldėjimą priėmė sutuoktinis T. V., tačiau paveldėjimo liudijimas neišduotas. 2014-05-13 antstolė pakartotinai kreipėsi Kauno miesto 17-ą notarų biurą dėl informacijos kam išduotas paveldėjimo liudijimas. 2014-05-27 gautas Kauno miesto 17-ojo notarų biuro atsakymas, mirusios I. V. turtą paveldėjo sutuoktinis T. V.. Paaiškėjus paveldėtojui, 2014-06-05 antstolė E. R. kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese.
Šalies argumentai
Apeliantė teigia, kad kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog greta CK 5.63 straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui, turto arešto akto išviešinimas, įregistruojant jį viešame registre, bei palikimo vietos atsiradimo notarui antstolio pateikta informacija. Palikėjo turto areštas gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po patikėjo mirties laikantis CK5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino.
Apeliantė nurodo, kad turto areštas išviešintas 2007-04-06 antstolės R. V., o nuo 2007 m. lapkričio mėn. antstolė E. R. perėmė visas antstolės R. V. vykdomąsias bylas su visais buvusiais turto arešto aktais. 2009-10-23 antstolė E. R. kontoroje buvo pakartotinai surašytas skolininkės I. V. nekilnojamojo turto arešto aktas. Turto arešto aktas buvo siunčiamas skolininkei I. V. ir sutuoktiniui T. V., vykdomojoje byloje Nr.69-5954/2007. Todėl turto arešto išviešinimas įvyko dar prieš I. V. mirtį, t.y. nepraleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių terminą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija sutinka su atskiruoju skundu, prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
Kauno miesto 17-ojo notaro biuras informavo, kad T. V. yra priėmęs I. V. palikimą. Todėl T. V. priėmus palikimą po sutuoktinės I. V. mirties, atsirado teisės į paveldimą turtą bei pareiga padengti palikėjos skolinius įsipareigojimus.
Pirmosios instancijos teismas laikė, kad vienintelis tinkamas būdas informuoti palikimą priimantį asmenį tik laiku pateiktas pranešimas notarui pagal CK 5.63 straipsnio nuostatas. Tačiau greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ne tik pranešimas notarui, bet ir turto arešto akto išviešinimas, įregistruojant jį viešame registre.
Antstolės E. R. kontoroje 2009-10-23 buvo pakartotinai surašytas skolininkės I. V. nekilnojamojo turto arešto aktas (bendra sutuoktinių nuosavybė). Turto arešto aktas buvo siunčiamas skolininkei I. V. ir sutuoktiniui T. V.. Suinteresuotas asmuo mano, kad T. V. žinojo apie savo sutuoktinės skolas bei apie turto arešto taikymą dar palikėjai esant gyvai. Todėl turto arešto išviešinimas įvyko dar prieš I. V. mirtį, t.y. nepraleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių terminą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 338, 329 str.).
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas antstolės prašymas dėl skolininkės pakeitimo vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo.
Procesinis teisių perėmimas yra galimas bet kurioje proceso stadijoje, tame tarpe ir vykdymo procese. Procesinį teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais.
Aiškindamas CPK 596 straipsnio taikymą, kai sprendžiamas mirusio skolininko procesinis pakeitimas įpėdiniu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad CPK 596 straipsnis yra procesinė norma, neatspindinti materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų civilinės teisės ir pareigos, todėl skolininko įpėdiniai a priori negali būti laikomi ir procesinių teisių perėmėjais CPK 596 straipsnio prasme. Dėl to, sprendžiant dėl skolininko pakeitimo pagal CPK 596 straipsnį, turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t. y. ar kreditoriaus reikalavimas atitinka CK 5.63 straipsnio sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011). CK 5.63 straipsnio 1 dalis numato, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Atsižvelgiant į paveldėjimo teisinių santykių ir jų reglamentavimo ypatumus, kasacinio teismo praktika šios kategorijos bylose nuosekliai formuojama ta linkme, kad palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų, išskyrus atvejus, kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu arba yra susiję su paveldimos individualios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).
Formuodamas nurodytą CK 5.63 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktiką, kasacinis teismas įtvirtino precedentą, kad šioje normoje nustatytos kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo procedūros atlieka įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas bei civilinių teisinių santykių stabilumo ir apibrėžtumo užtikrinimo funkcijas, kurių tinkamą įgyvendinimą lemia ne informacijos pateikimo forma, o jos turinys bei pateikimas laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012). Be to, svarbu, kad informacija apie skolines palikėjo pareigas ir galimus jo kreditorius įpėdiniams būtų žinoma iki palikimo priėmimo veiksmų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).Pažymėtina, jog kai teisinę reikšmę pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį turintis veiksmas – įpėdinio informavimas apie palikėjo kreditoriaus reikalavimus – buvo atliktas praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, tačiau iki įpėdiniui priimant palikimą, taigi – kurio nors iš įstatyme nurodytų palikimo priėmimo veiksmų atlikimo metu įpėdiniui turint informacijos, reikšmingos apsispręsti tiek dėl palikimo priėmimo apskritai, tiek dėl priėmimo būdo, toks kreditorius pripažintinas tinkamai įgyvendinusiu teisę (ir kartu pareigą) informuoti įpėdinį apie palikėjo skolines prievoles bei nepraradusiu teisės reikalauti, kad įpėdinis patenkintų jo turtines pretenzijas. Tokiomis aplinkybėmis nėra teisinio poreikio spręsti nurodyto trijų mėnesių termino pratęsimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2011).
Be to, aiškindamas CK 5.63 straipsnio tikslus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui, kuris sudaro sąlygas kreditoriams išviešinti savo turtines pretenzijas tokiu būdu, kad jos taptų žinomos ne tik jau palikimą priėmusiems įpėdiniams, bet ir pretenduojantiems į jį įpėdiniams prieš jiems atliekant palikimo priėmimo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013). Minėtos normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino. Arešto aktą išviešinus viešame registre, duomenys apie turto areštą įrašomi ir į kitus registrus (pvz. nekilnojamojo turto). Tokiu būdu atidžiam ir rūpestingam įpėdiniui informacija apie palikimui taikytus ribojimus ir palikėjo skolas yra prieinama ir jis turi galimybę apsispręsti dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios bylos kontekste, teisi apeliantė teigdama, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į turto arešto išviešinimo faktą.
Nagrinėjamos bei vykdomosios bylos Nr. 69-529/2011 duomenimis nustatyta, kad antstolė E. R. vykdo vykdomąjį dokumentą išduotą 2010-12-01 Nr. 1-106-288/2010 dėl 2500 Lt skolos išieškojimo iš skolininkės I. V. išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai (2 v. b. l.). Skolininkė I. V. mirė (duomenys neskelbtini) (27 v. b. l.), jos palikimą priėmė T. V. (28 v. b. l.).
Palikimas priimamas dviem būdais - faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, atsako už palikėjo skolas (CK 5.52 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama priimant palikimą ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą, ar yra įregistravęs nurodytą vienašalį sandorį viešajame registre. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-02 nutartis c. b. Nr. 3K-7-468/2009). Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui nepaisant to, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali atsisakyti dalies palikimo, priimti dalį palikimo (CK 5.50 str. 1 d.). Jis priima besąlygiškai visą palikimą, t. y. visas palikėjo reikalavimo teises ir pareigas. Taigi įpėdiniui kartu su paveldėtu turtu pereina ir pareiga atsakyti už palikėjo skolas priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo visu savo turtu arba tik paveldėtu turtu (CK 5.1 str. 2 d., 5.52 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-14 nutartis c. b. Nr. 3K-3-108/2011).
Taigi, šioje byloje nustatyta, kad palikimą priėmė mirusios skolininkės I. V. sutuoktinis T. V. pateikęs pareiškimą notarui (28 v. b. l.), kita reikšminga nustatinėtina aplinkybė yra ta, ar buvo laikytasi CK 5.63 straipsnyje numatytų procedūrų. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti ieškinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą (CK 5.63 straipsnio 2 dalis). Praleistas reikalavimo pateikimo terminas teismo gali būti atnaujintas, jeigu praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 3 dalis).
Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-08 nutartis c. b. Nr. 3K-7-190/2009). Kita vertus, tokiu reglamentavimu siekiama civilinių teisinių santykių stabilumo bei apibrėžtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-22 nutartis c. b. Nr. 3K-3-540/2011).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad greta CK 5.63 straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pranešimu laikomas turto arešto akto išviešinimas, įregistruojant jį viešame registre, bei palikimo vietos atsiradimo notarui antstolio pateikta informacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2012), taip pat šios normos tikslus atitinkantis turto apyraše esantis įrašas apie iš skolininko išieškomą skolą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2012). Pranešimu apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą laikytinas tiek asmeninis kreditoriaus, tiek jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, kreditoriaus pavedimu vykdančio išieškojimą, kreipimasis, tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011). Formuodamas nurodytą CK 5.63 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktiką, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas įtvirtino precedentą, kad šioje normoje nustatytos kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo procedūros atlieka įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas bei civilinių teisinių santykių stabilumo ir apibrėžtumo užtikrinimo funkcijas, kurių tinkamą įgyvendinimą lemia ne informacijos pateikimo forma, o jos turinys bei pateikimas laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2012).
Kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, turto arešto aktas priimtas 2011-03-23 d., turto arešto aktas Nr. (duomenys neskelbtini) išviešintas antstolės E. R., jį įregistruojant 2011-03-24 d. 11.15 val. Jame nurodoma, kad areštuojamas I. V. turtas, 3,7000 ha žemės sklypas, kreditoriaus Kauno apskrities valstybinės inspekcijos naudai, turto arešto mastas 2500 Lt (17-18 v. b. l.). Pagal formuojamą teismų praktiką turto arešto akto išviešinimas viešame registre laikomas tinkamu pareiškimu apie reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011, 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2012).
Iš nurodytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog T. V. buvo žinoma apie savo sutuoktinės I. V. skolą Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai, procesą ir jo rezultatą, taip pat apie vykdomosios bylos eigą. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad turto arešto išviešinimas įvyko dar prieš I. V. mirtį, tai yra nepraleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių terminą.
Nors įpėdinio informavimas apie palikėjo kreditoriaus reikalavimus buvo atliktas iki įpėdiniams priimant palikimą, tačiau palikimo priėmimo veiksmų atlikimo metu turint informacijos, reikšmingos apsispręsti dėl palikimo priėmimo apskritai, tiek dėl priėmimo būdo, toks informavimas pripažintinas tinkamu ir nėra teisinio poreikio spręsti nurodyto trijų mėnesių termino pratęsimo klausimo, konstatuojant jo praleidimą. Tokios pozicijos laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartis c. b. Nr. 3K-3-63/2011, 2014-04-14 nutartis c. b. Nr. 3K-7-18/2014).
Įvertinus nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutartis priimta išsamiai neįvertinus visų bylai reikšmingų aplinkybių, kas sąlygojo netinkamą CK5.63 straipsnio nuostatų taikymą ir aiškinimą. Dėl minėtų pažeidimų byla buvo išnagrinėta neteisingai, dėl ko yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – vykdomojoje byloje Nr. 69-529/2011 pakeisti skolininkę iš I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) į T. V., a. k. (duomenys neskelbtini) (337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos antstolės E. R. prašymą tenkinti, vykdomojoje byloje Nr. 69-529/2011 pakeisti skolininkę iš I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) į T. V., a. k. (duomenys neskelbtini).