- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-06-04
- Bylos Nr.
- e2YT-15846-1159/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08183-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualdas Gylys
- Pareiškėjas
- J. L. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Romualdas Gylys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. L. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
1. Pareiškėjas J. L. K. kreipėsi į teismą pareiškimu registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), kurį patikslino ir papildė ((duomenys neskelbtini)), prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad:
1) Ch. (A.) B. (B.), gimusi (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini) turėjo (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietybę ir išvyko iš Lietuvos iki (duomenys neskelbtini) d., t. y. Ch. (A.) B. (B.) yra asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki (duomenys neskelbtini) d. pagal Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 3 dalį;
2) pareiškėjas yra C. (A.) B. (B.), gimusios (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini) turėjusios (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietybę ir iki (duomenys neskelbtini) d. išvykusios iš Lietuvos, vaikaitis.
1.1. Pareiškėjas nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, kurio senelė Ch. (A.) gimė (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini), V. B. ir E. B. (merg. B.) šeimoje, iki (duomenys neskelbtini) d. turėjo (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietybę ir iki (duomenys neskelbtini) d. buvo išvykusi iš Lietuvos. Pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Migracijos Departamentą atkurti jam Lietuvos Respublikos pilietybę pagal Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalį ir 7 straipsnio 2 dalį. Lietuvos Respublikos Migracijos Departamentas priėmė sprendimą, kuriame konstatavo, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo yra Lietuvos Respublikos piliečio, tokį statusą turėjusio iki (duomenys neskelbtini) d., palikuonis. Pareiškėjui kreipusis į Lietuvos centrinį valstybės archyvą dėl duomenų apie pareiškėjo senelę gavimo, gautas atsakymas, jog duomenų, patvirtinančių, kad Ch. (A., K.) B. (B., B.), gimusi (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) m., gyveno (duomenys neskelbtini), dokumentų apie jai išduotus vidaus arba užsienio pasus, jos asmens dokumentų pasams gauti, pačių pasų arba pasų registracijos kortelių, dokumentų, patvirtinančių, kad ji kreipėsi į Lietuvos atstovybę užsienyje dėl Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančių dokumentų išdavimo arba pratęsimo bei dokumentų, patvirtinančių Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo (nustojimo) iki (duomenys neskelbtini) faktą, pagal pateiktus duomenis, nerasta. Kadangi pareiškėjui tiesioginių įrodymų apie tai, kad jo senelė buvo (duomenys neskelbtini) pilietė, gauti nepavyko, tačiau pareiškėjas jau yra pateikęs visus jo šeimos turimus dokumentus dėl savo senelės ir savo jėgomis daugiau niekaip negali įrodyti, kad jo senelė buvo (duomenys neskelbtini) pilietė, pareiškėjas kreipiasi į Vilniaus miesto apylinkės teismą ir prašo nustatyti tai kaip juridinį faktą.
2. Pasirengimo nagrinėti bylą procese:
2.1. Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) pateikė atsiliepimą (DOK-(duomenys neskelbtini)), prašė pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėti teismo nuožiūra, Migracijos departamento atstovui nedalyvaujant. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad (duomenys neskelbtini) d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, jog nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo yra (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio, tokį statusą turėjusio iki (duomenys neskelbtini) d., palikuonis. Migracijos departamento nuomone galimai pareiškėjo senelė A. B. (K.) gimė (duomenys neskelbtini), tačiau:
1) pareiškėjas nepateikė visiškai jokių dokumentų, nurodytų Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 ir 5 dalyse, kurie patvirtintų, kad jo senelė A. B. (K.) turėjo (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietybę iki (duomenys neskelbtini) d.;
2) pateikti dokumentai, taip pat patvirtina, kad C. B. (B.), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m. išvyko iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini), tačiau pateiktų dokumentų nepakanka patvirtinti, kad C. B. (B.), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir A. B. (kaip nurodyta pareiškėjo tėvo gimimo liudijime) yra vienas ir tas pats asmuo;
3) pareiškėjas nei Migracijos departamentui, nei teismui nepateikė jokių dokumentų patvirtinančių, kad pareiškėjas ėmėsi visų priemonių ir kreipėsi į visas (duomenys neskelbtini) Respublikos institucijas dėl dokumentų gavimo susijusių su jo senele, tiek dėl jos gimimo datos, gyvenamosios vietos, pilietybės, vardo ir pavardės keitimo.
2.2. Migracijos departamentas taip pat pateikė nuomonę dėl reikalavimo tikslinimo (DOK-(duomenys neskelbtini)) ir prašo išreikalauti iš pareiškėjo jo susirašinėjimą su (duomenys neskelbtini) Respublikos archyvais ar kitomis institucijomis, kuris patvirtintų, kad pareiškėjas negali gauti minėtas aplinkybes patvirtinančių dokumentų, pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėti teismo nuožiūra Migracijos departamento atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad:
1) pareiškėjo teismui pateikti dokumentai nepatvirtina, kad C. B. (B.), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., ir išvykusi iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini) yra A. B., kad A. B. iki (duomenys neskelbtini) d. turėjo (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietybę ir išvyko iš Lietuvos iki (duomenys neskelbtini) d.;
2) G. R. rašto, kuriame aiškinamas vykęs procesas ir priimtas (duomenys neskelbtini) Respublikos vidaus reikalų ministerijos išduotas dokumentas, nėra pateikti dokumentai kokiu pagrindu ši institucija padarė rašte nurodytą išvadą, kad C. B., gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvoje (duomenys neskelbtini), ir A. B. yra tas pats asmuo.
3) nėra pateiktas pareiškėjo susirašinėjimas su (duomenys neskelbtini) Respublikos institucijomis ar valstybiniais archyvais, kuris patvirtintų, kad pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Pareiškėjo pareiškime nėra nurodyta, kodėl pareiškėjas tokio susirašinėjimo neteikia, nors analogiškas susirašinėjimas su Lietuvos Respublikos archyvais yra pateiktas. Pareiškėjo teismui pateikti pavieniai užsienio valstybių dokumentai nepatvirtina, kad pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų. Susirašinėjimo su užsienio archyvais nepateikimas neatskleidžia užsienio archyvuose esančių dokumentų visumos.
2.3. Pareiškėjas papildomai DOK-(duomenys neskelbtini) pažymėjo, kad:
1) (duomenys neskelbtini) Respublikos Vidaus reikalų departamentas nagrinėjo turimus gimimo liudijimus ir patvirtintas Lietuvos archyvų įrašų kopijas, t. y. lygiai tuos pačius dokumentus, kurie buvo pateikti ir Migracijos Departamentui ir Vilniaus miesto apylinkės teismui (“išnagrinėjus turimus gimimo liudijimus ir patvirtintas Lietuvos archyvų įrašų kopijas, kurias departamentui pateikė tiesioginis įpėdinis C. K., galiausiai nustatyta”). Todėl Migracijos Departamento išsakyta nuomonė, kad “(duomenys neskelbtini) institucijose ar archyve yra duomenys, kuriais vadovavosi (duomenys neskelbtini) Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnai. Minėto dokumento duomenys leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas gali kreiptis į kompetentingas (duomenys neskelbtini) Respublikos institucijas dėl tokių dokumentų ir duomenų pateikimo” yra visiškai netiksli – dokumentai, kuriais remiantis buvo priimtas (duomenys neskelbtini) Respublikos Vidaus reikalų departamento sprendimas yra įvardyti pačiame sprendime, jie buvo pateikti Migracijos Departamentui prie LR VRM ir yra pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui, remdamasis jais Migracijos Departamentas prie LR VRM priėmė sprendimą konstatuoti, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo yra (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio, tokį statusą turėjusio iki (duomenys neskelbtini) d., palikuonis, o būtent tai ir sudaro pagrindą kreiptis į teismą su prašymu nustatyti juridinį faktą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismas 2025 m. balandžio 15 d. nutartimi bylą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2025 m. birželio 4 d. d. 11:00 val. Vilniaus miesto apylinkės teisme, (duomenys neskelbtini). Šalys nepareiškė prašymų bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
II. Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
4. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad:
4.1. Pareiškėjas J. L. K. gimė (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis (e. t. 1, b. l. 30, 31, 73, 107, 175, 178).
4.2. Pareiškėjo tėvas C. K. gimė (duomenys neskelbtini), buvo (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis (e. t. 1, b. l. 31). (duomenys neskelbtini) Respublikos Vidaus reikalų departamento (duomenys neskelbtini) d. išduotame pareiškėjo tėvo C. K., gimusio (duomenys neskelbtini) d., gimimo liudijime nurodyta, kad jo tėvas yra A. K. ((duomenys neskelbtini) metai), o motina yra A. B. ((duomenys neskelbtini) metai), kad jie yra gimę (duomenys neskelbtini) (e. t. 1, b. l. 40, 41).
4.2.1. Pareiškėjo motina D. S., mergautinė pavardė R., gimė (duomenys neskelbtini) d., yra (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietė (e. t. 1, b. l. 31).
4.3. C. B. (B.) (B.), gimusi (duomenys neskelbtini) d., gimimo vieta – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) d. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažyma apie gimimą Nr. (duomenys neskelbtini) (e. t. 1, b. l. 8). Aplinkybę, kad C. B. (B.) (B.), gimusi (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) ir A. K., gimusi (duomenys neskelbtini) d. Lietuvoje yra vienas ir tas pats asmuo bei yra pareiškėjo senelė, patvirtina: (duomenys neskelbtini) d. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažyma apie gimimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad Ch. tėvai yra V. ir E. B. (pavardė iki santuokos) B. (e. t. 1, b. l. 8); A. K. paso su nuotrauka kopijoje nurodyta jos mergautinė pavardė B. (e. t. 1, b. l. 73), gimimo data nurodyta (duomenys neskelbtini) d. (e. t. 1, b. l. 73) (taip pat žr. Mirties liudijimo (Pranešimo apie mirtį 8 punktą)) (e. t. 1, b. l. 68), gimimo šalis (vieta) (duomenys neskelbtini) (e. t. 1, b. l. 73) (taip pat žr. Pranešimo apie mirtį 9 punktą) (e. t. 1, b. l. 68), jos tėvas W. B. (Pranešimo apie mirtį 20 punktas) (e. t. 1, b. l. 68), motina E. B. (Pranešimo apie mirtį 20 punktas) (e. t. 1, b. l. 68), sutuoktinis (miręs (duomenys neskelbtini) m.) A. K. (Pranešimo apie mirtį 17 punktas) (e. t. 1, b. l. 68), vaikai C. K. ir S. L. K. (Pranešimo apie mirtį 19 punktas) (e. t. 1, b. l. 68).
4.3.1. (duomenys neskelbtini) d. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymoje apie gimimą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) gubernijos (duomenys neskelbtini) bendruomenių archyviniame fonde, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bendruomenės gimimo metrikų knygoje įrašyta (įrašas rusų kalba), kad (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini), V. B. ir E. B. (mergautinė pavardė B.) šeimoje gimė duktė vardu Ch. (e. t. 1, b. l. 8). Pareiškėjo senelės Ch. (A.) B. (B.) (liet. B.) tėvas (pareiškėjo prosenelis) V. B. gimė (duomenys neskelbtini) d., (duomenys neskelbtini), Z. ir Š. B. šeimoje ((duomenys neskelbtini) d. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažyma apie gimimą Nr. (duomenys neskelbtini) (e. t. 1, b. l. 11). (duomenys neskelbtini) d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymoje apie V. B. gyvenimą Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės archyviniame fonde „nejudamojo turto“ sąrašų (duomenys neskelbtini) m. byloje įrašytas B. V. (pavardė, vardas – taip dokumente), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turėjęs (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ap. 1, b. 14, l. 44 a. p. (e. t. 1, b. l. 36). (duomenys neskelbtini) d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymoje apie V. B. gyvenimą Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini) pridėtame (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) m. kelionės sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nuoraše (toliau – kelionės sutartis) nurodytas V. B. antrašas Lietuvoje sutampa su nurodytu jo nekilnojamojo turto adresu – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (e. t. 1, b. l. 37, 98-99). (duomenys neskelbtini) d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo rašte „Dėl duomenų apie C. B. pateikimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) pridėtoje C. B. kelionės sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) (kelionės sutarties numeris sutampa su jos tėvo V. B. kelionės sutarties numeriu) kaip jos antrašas Lietuvoje nurodytas V. B. adresas (duomenys neskelbtini) (e. t. 1, b. l. 26-27) (e. t. 1, b. l. 89).
4.3.2. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Respublikos, (duomenys neskelbtini) provincijos, J. N. patvirtinimo pažyma matyti, kad patvirtintas pranešimas apie mirtį, kuriame nurodyta: velionės pavardė – K., vardas – A., pilietybė – (duomenys neskelbtini), profesija – (duomenys neskelbtini), įprastinė gyvenamoji vieta 12 mėn. iki mirties – (duomenys neskelbtini), gimimo data – (duomenys neskelbtini), gimimo vieta – (duomenys neskelbtini), mirties vieta – (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis mirties metu – našlė, pirmiau mirusio sutuoktinio vardas/pavardė/mirties data – A. K., miręs (duomenys neskelbtini) m., vaikai – C. K., S. L. K. (pilnamečiai), velionės tėvų vardai ir pavardės – tėvas W. B., motina E. B. (e. t. 1, b. l. 187, 189).
4.3.3. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pažymoje nurodyta, kad Ch. yra (duomenys neskelbtini) kalbos moteriškas vardas iš (duomenys neskelbtini) kalbos Ch. (sulot. H.), jo atitikmuo lietuvių kalbos vardyne yra O., anglų kalboje – A., A., A. ir kt. (e. t. 1, b. l. 136). Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pažymoje taipogi pažymėta, kad tokių vardo variantų atsiradimas to paties asmens ar su tuo pačiu asmeniu susijusiuose dokumentuose neturėtų kelti abejonių dėl asmens tapatybės, jeigu kiti asmens duomenys sutampa (e. t. 1, b. l. 136). (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) Respublikos Vidaus reikalų departamento pateiktoje pažymoje „Suinteresuotiems asmenims“ nurodyta, kad C. B. atvyko į (duomenys neskelbtini) Respubliką (duomenys neskelbtini) m. keleiviniu (duomenys neskelbtini), kad C. B. (duomenys neskelbtini) Respublikoje save vadino A. B., kad tai buvo angliškas to paties vardo ir pavardės variantas, tad C. B., gimusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ir A. B., C. K. motina, buvo vienas ir tas pats asmuo (e. t. 1, b. l. 112). Tiek (duomenys neskelbtini) d. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymoje apie gimimą Nr. (duomenys neskelbtini) (e. t. 1, b. l. 8), tiek A. K. mirties liudijime (Pranešime apie mirtį) (e. t. 1, b. l. 68) nurodyti tie patys asmenys – tėvas vardu V. B. ir motina vardu E. B. (verčiant į lietuvių kalbą – E. B.). Pažymėtina, jog C. B. (B.) (liet. B.) ir A. K. gimimo datos yra labai artimos, skirtumas yra tik (duomenys neskelbtini) metai, visiškai sutampa gimimo mėnuo. A. K. sutuoktinis A. K. (Pranešimo apie mirtį 17 punktas) (e. t. 1, b. l. 68) yra pareiškėjo J. L. K. tėvo C. K. tėvas (pareiškėjo senelis) (e. t. 1, b. l. 31, 142). (duomenys neskelbtini) d. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažyma apie gimimą Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad pareiškėjo senelė Lietuvoje buvo vadinama C. B. (e. t. 1, b. l. 8). Išvykusi į (duomenys neskelbtini) Respubliką, C. B. pasirinko (duomenys neskelbtini) to paties vardo ir pavardės atitikmenį ir ėmė save vadinti A., A. B. (e. t. 1, b. l. 112), o sudariusi santuoką su A. K. tapo A. K.
4.4. (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) Respublikos Vidaus reikalų departamento pateiktoje pažymoje „Suinteresuotiems asmenims“ nurodyta, kad C. K. gimimo liudijime buvo padaryta rašymo klaida, nes C. K. motinos A. K. amžius (duomenys neskelbtini) metais buvo (duomenys neskelbtini) metai (tekstas anglų kalba e. t. 1, b. l. 47) (tekstas lietuvių kalba e. t. 1, b. l. 112). (duomenys neskelbtini) d. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažyma apie gimimą Nr. (duomenys neskelbtini) liudija, kad (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini), V. B. ir E. B. (mergautinė pavardė B.) šeimoje gimė duktė vardu Ch. (e. t. 1, b. l. 8).
4.5. Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) (duomenys neskelbtini) d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo konstatavo, jog nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjo senelė A. B., gim. apie (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) ir C. B., gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), yra vienas ir tas pats asmuo, taip pat dokumentų nurodytų Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatose, patvirtinančių, kad C. B. ir jos tėvai V. B. ir E. B. iki (duomenys neskelbtini) d. buvo (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiais, taip pat, jog pareiškėjo senelė A. B., iki (duomenys neskelbtini) d. buvo (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietė, todėl nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjas yra asmens, iki (duomenys neskelbtini) d. buvusio Lietuvos Respublikos piliečio, palikuonis (e. t. 1, b. l. 12-16).
5. Taikytinos teisės normos ir aktuali teismų praktika:
5.1. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).
5.2. Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimą reglamentuoja CPK XXVI skyriaus normos. Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis) (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-2031-430/2023, 9 p.).
5.3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos. Remiantis CPK 445 straipsniu, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Jeigu yra dokumentai, patvirtinantys tą faktą, arba juos galima gauti ar prarastus atkurti kita tvarka, teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (nenagrinėtinas teisme), o priėmęs bylą nagrinėti, teismas turi ją nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.
5.4. Civilinio proceso teisena dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo turi specialią paskirtį ir gali būti naudojama tik esant tam tikroms įstatyminėms prielaidoms. Pagal CPK 444, 445 straipsnių nuostatas juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. nuo jų priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir 2013 m. gruodžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-669/2013). Minėtos įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai.
5.5. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Kai asmuo turi tik netiesioginių įrodymų, kurių įrodomoji galia yra mažesnė negu tiesioginių, tai teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimantis teismas sprendžia, ar tokio pobūdžio įrodymai yra pakankami. Vien netiesioginiai įrodymai atskirais atvejais gali būti pakankamas pagrindas nustatyti šį faktą, o dėl to teismas nusprendžia atsižvelgdamas į pateiktų netiesioginių įrodymų visumą pagal konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018, 29 punktas).
5.6. Giminystė yra kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.130 straipsnio 1 dalis). Asmenų giminystės santykius patvirtina civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai.
5.7. Giminystės santykių faktas teismine tvarka gali būti nustatomas tik tada, kai asmuo neturi dokumentų, patvirtinančių jo giminystę su kitu asmeniu, ir negali šių dokumentų gauti kitokia tvarka, o siekiamas nustatyti faktas gali sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių. Kai pareiškėjas turi civilinės metrikacijos įstaigų išduotus dokumentus, iš kurių matyti giminystės santykiai, tačiau šiuose dokumentuose, jo nuomone, nurodyti neteisingi duomenys, teismas negali nustatinėti giminystės santykių fakto – šiuo atveju asmuo turi kreiptis dėl civilinės būklės aktų netikslumų ištaisymo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-663/2002; 2002 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1228/2002; 2007 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2007).
6. Nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindai ir sąlygos juridiniam faktui nustatyti, nes prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę – pareiškėjo subjektinei teisei Pilietybės įstatymo nustatyta tvarka kreiptis dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo (Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 7 dalis, 7 straipsnio 3 ir 4 punktai, 9 straipsnio 1 dalis); pareiškėjas neturi ir objektyviai negali gauti dokumentų, tiesiogiai patvirtinančių juridinę reikšmę turinčius faktus, todėl ir neturi kitų galimybių ne teismo tvarka (Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalis) tiesiogiai patvirtinti fakto, kad pareiškėjo senelė Ch. (A.) B. (liet. B.), gimusi (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini) d. turėjo (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietybę ir išvyko iš Lietuvos iki (duomenys neskelbtini) d., t. y. Ch. (A.) B. (liet. B.) yra asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki (duomenys neskelbtini) d. pagal Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 3 dalį bei, jog pareiškėjas yra Ch. (A.) B. (liet. B.), gimusios (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini) d. turėjusios (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietybę ir iki (duomenys neskelbtini) d. išvykusios iš Lietuvos, vaikaitis.
7. Teismo išvados ir jų motyvai.
7.1. J. L. K., gimęs (duomenys neskelbtini) d., yra Ch. (A.) B. (B.) (liet. B.), gimusios (duomenys neskelbtini) d., (duomenys neskelbtini), ir iki (duomenys neskelbtini) d. išvykusios iš Lietuvos, vaikaitis:
7.1.1. Byloje nustatyta (žr. sprendimo 4.3 punktą), kad egzistavo fizinis asmuo C. B. (B.) (B.), gimusi (duomenys neskelbtini) d., gimimo vieta – (duomenys neskelbtini). Šio sprendimo 4.1, 4.2, 4.3 punktuose nustatytos faktinės aplinkybės leidžia teismui prieiti išvados, kad C. B. (B.) (liet. B.), gimusi (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) ir A. K., gimusi (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) yra vienas ir tas pats asmuo, o pareiškėjas J. L. K., gimęs (duomenys neskelbtini) d., yra Ch. (A.) B. (B.) (liet. B.), gimusios (duomenys neskelbtini) d., (duomenys neskelbtini), ir iki (duomenys neskelbtini) d. išvykusios iš Lietuvos, vaikaitis.
7.2. Ch. (A.) B. (B.) (liet. B.), gimusi (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini) d. turėjo (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietybę ir išvyko iš Lietuvos iki (duomenys neskelbtini) d.:
7.2.1. Nors Migracijos Departamentas atsiliepime nurodė, kad V. B., gimęs (duomenys neskelbtini) d., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m. gyveno (duomenys neskelbtini) bei buvo įrašytas į buto laikytojo sąrašą, tačiau nėra pakankamai duomenų, kurie leistų nustatyti ar šis buvo būsto savininkas ar nuomininkas, o tai leido daryti išvadą, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, jog pareiškėjas yra asmens, iki (duomenys neskelbtini) d. buvusio (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio, palikuonis. Su tokia suinteresuoto asmens išvada teismas negali sutikti, nes, visų pirma, (duomenys neskelbtini) d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymoje apie V. B. gyvenimą Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog B. V. (duomenys neskelbtini), turėjo (duomenys neskelbtini) (e. t. 1, b. l. 98). Teismo nuomone, lietuvių kalboje vartojant žodį turėti, turima omenyje, kad asmuo kažką turi nuosavybės teise. Akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) yra laikytini nekilnojamojo turto objektais, tuo laikotarpiu vadintais „nejudamuoju turtu“. Antra, pagal 1919 m. sausio 9 d. Laikinąjį įstatymą apie Lietuvos pilietybę, Lietuvos Respublikos piliečiais buvo laikomi: 1) asmens, kurių tėvai ir seneliai iš seno Lietuvoje gyveno, ir kurie patys visuomet Lietuvoje gyvena; 2) nurodytųjų pirmame punkte asmenų vaikai, kurie, kad ir negyveno visuomet Lietuvoje, bet grįžo jon gyventi; 3) asmens, kurie iki 1914 metų nemažiau kaip dešimtį metų Lietuvoje gyveno ir turėjo: a) arba nuosavą nekilnojamąjį turtą, b) arba nuolatinį darbą; 4) Lietuvos piliečio vaikai; 5) jo pati arba našlė; 6) Lietuvos netekėjusios pilietės vaikai, jei jie nepriimti svetimšalio jo vaikais ir; 7) svetimšaliai, naujai priimti Lietuvos piliečiais. 1919 m. sausio 9 d. Laikinojo įstatymo apie Lietuvos pilietybę 4 straipsnyje nustatyta, kad laikinai draudžiama svetimšaliams pirkti ir kitokiu būdu įsigyti Lietuvos nuosavybe nekilnojamasis turtas ((duomenys neskelbtini)). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo senelės tėvas (pareiškėjo prosenelis), kaip nurodyta (duomenys neskelbtini) d. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymoje apie gimimą Nr. (duomenys neskelbtini), gimė (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (e. t. 1, b. l. 11), Lietuvoje jis turėjo nekilnojamąjį turtą ((duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini)) (e. t. 1, b. l. 98), laikytina, kad jis buvo ne svetimšalis, o (duomenys neskelbtini) pilietis. Remiantis aukščiau pacituota norma, darytina išvada, kad V. (V.) B. dukra Ch. (A.) B. (B.) (liet. B.) taip pat buvo (duomenys neskelbtini) pilietė, nes (duomenys neskelbtini) piliečiu buvo jos tėvas, o ji buvo (duomenys neskelbtini) piliečio vaikas (1919 m. sausio 9 d. Laikinojo įstatymo apie Lietuvos pilietybę 1 straipsnio 4 punktas).
7.3. Duomenų apie tai, kad Ch. (A.) B. (B.) (liet. B.), gimusi (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) būtų netekusi (praradusi) (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietybę, byloje nėra. Taip pat nėra ir duomenų, kad ji būtų laikytina asmeniu, kuris po (duomenys neskelbtini) d. išvyko iš Lietuvos teritorijos į (duomenys neskelbtini) teritoriją. Nėra byloje ir duomenų, kad Ch. (A.) B. (B.) (liet. B.) (duomenys neskelbtini) d. nuolatinė gyvenamoji vieta būtų buvusi Lietuvoje.
7.4. Atitinkamai nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad Ch. (A.) B. (B.) (liet. B.), gimusi (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini), yra laikytina asmeniu, išvykusiu iš Lietuvos iki (duomenys neskelbtini) d. pagal aktualios redakcijos Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 3 dalį.
8. Kiti suinteresuoto asmens Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime bei nuomonėje pateikti argumentai, esant su byloje nustatytais duomenimis, neturi didesnės reikšmės. Teismas negali daryti išvados, kad pareiškėjo teismui pateikti įrodymai yra atsitiktiniai (CPK 185 straipsnis), nes pareiškėjo teismui pateiktuose įrodymuose nurodyti duomenys yra nuoseklūs ir neprieštaringi.
9. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas tam, kad pareiškėjas įgytų teisę Pilietybės įstatymo nustatyta tvarka kreiptis dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo (CPK 448 straipsnio 1 dalis, Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 7 dalis, 7 straipsnio 3 ir 4 punktai, 9 straipsnio 1 dalis).
10. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidos pareiškėjui nėra atlygintinos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
11. Dėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos Lietuvos valstybei nepriteistinos, nes byloje nebuvo patirtos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
III. Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270, 275, 279 straipsniais, 448 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjo J. L. K. pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad:
1) Ch. (A.) B. (B.) (liet. B.), gimusi (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini) d. turėjo (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietybę ir išvyko iš Lietuvos iki (duomenys neskelbtini) d., t. y. Ch. (A.) B. (B.) (liet. B.) laikytina asmeniu, kurio sąvoka aptarta Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje;
2) pareiškėjas J. L. K., gimęs (duomenys neskelbtini) d., yra Ch. (A.) B. (B.) (liet. B.), gimusios (duomenys neskelbtini) d., (duomenys neskelbtini), vaikaitis.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tam, kad pareiškėjas J. L. K., gimęs (duomenys neskelbtini) d., identifikuojantis kodas (duomenys neskelbtini), įgytų teisę Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nustatyta tvarka kreiptis dėl (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietybės atkūrimo.
Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.