Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo P. D. 2025 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiojo tyrėjo P. D. 2025 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (toliau – ir skundžiamas nutarimas) V. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 5 dalį ir jam paskirta 1 000 eurų bauda bei paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 24 (dvidešimt keturiems) mėnesiams ir transporto priemonės „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, už tai, kad jis 2025 m. sausio 31 d. 10.45 val., (duomenys neskelbtini), krašto keliai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) km vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės jos vairuoti, kai jos nėra įgijęs, pažeidimas padarytas pakartotinai, kai nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos.

Motyvuojamoji dalis

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad tokiais veiksmais V. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė skundą, kuriuo prašo automobilį grąžinti savininkui.

Institucija atsiliepimu prašė skundo netenkinti, skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir nurodė, jog registrų duomenimis, nusižengimo metu automobilis „Audi A6“, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo registruotas pareiškėjo vardu. Automobilis išregistruotas jau po nusižengimo padarymo t. y. 2025 m. vasario 2 d. Remiantis teismų praktika turto, kaip administracinio nusižengimo padarymo priemonės konfiskavimo tikslas, pirmiausia yra atimti pažeidėjui galimybę dar kartą jį panaudoti neteisėtiems tikslams, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. ANK numatytas reguliavimas bei administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo tikslas iš esmės yra analogiškas lyginant su BK 72 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis yra ne nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet panaikinti galimybę jam ar kitiems asmenims turėti iš nusikalstamos veikos gautą turtinę naudą, daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais. Vertinant pareiškėjo versijos pagrįstumą, tuo pačiu ir jo parodymų patikimumą ir objektyvumą, Institucija laikosi pozicijos, kuri plačiai išplėtota ir teismų praktikoje, jog nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Sakyti tiesos jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje. Ši teismų praktikoje formuojama tvarka turėtų būti taikoma ir konkrečiu atveju pareiškėjui. Institucija pareiškėjo skundo teiginius vertina kaip gynybinę poziciją, bandymą sušvelninti dėl įvykdyto administracinio nusižengimo kilusias pasekmes. Sutikti su pareiškėjo skundo reikalavimais negalima ir dėl to, kad būdamas pakankamai brandi asmenybė, turėdamas bendro pobūdžio teisių ir pareigų visumą, jis nepaisė galimų pasekmių. Asmens interesas išvengti atsakomybės pagal įstatymo nustatytas sankcijas, o duotuoju atveju pasekmių dėl kito asmens įvykdyto nusižengimo negali paminti visuomenės intereso, prevencinių atsakomybės taikymo tikslų ir pažeidėjo nubaudimo, tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas, viešoji tvarka ir visuomenės saugumas. Administracinė nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus administracinio nusižengimo rezultatas, apie kurį asmenys yra iš anksto informuojami įstatyme įvardijant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pabrėžtina, kad darydamas administracinį nusižengimą, asmuo prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl dėl administracinės nuobaudos ir/ar poveikio priemonės taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto nusižengimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats, neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tai atitinka formuojamą teismų praktiką. Pareiškėjas, įvykdydamas ANK 424 straipsnio 5 dalies nusižengimą turi priimti ir iš to kilusias pasekmes – turto konfiskavimą.

Liudytojas A. U. teismo posėdžio metu parodė, kad šio įvykio neprisimena, bet sustabdžius asmenį vairuojant be vairuotojo pažymėjimo, jam yra numatyta konfiskacija ir tada jie gali susirašyti pirkimo-pardavimo sutartį atgaline data, ir dažnu atveju žmonės šia spraga manipuliuoja. Jeigu sustabdžius transporto priemonę asmenys turi pirkimo-pardavimo sutartį, tuomet policijos pareigūnai visada ją nufotografuoja ir įkelia prie medžiagos. Kaip buvo šiuo atveju, neprisimena.

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, atsiliepimu prašė bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Skundas tenkinamas iš dalies.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad skundžiamu nutarimu V. J. nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį ir paskirta 1 000 eurų bauda bei paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 24 (dvidešimt keturiems) mėnesiams ir transporto priemonės – automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, už tai, kad jis 2025 m. sausio 31 d. 10.45 val., (duomenys neskelbtini), krašto keliai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) km vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės jos vairuoti, kai jos nėra įgijęs, pažeidimas padarytas pakartotinai, kai nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos (b. l. 5–8).

Pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį, už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodytus veiksmus, padarytus pakartotinai arba asmens kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 423 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą arba kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda kaip neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones asmeniui už šio kodekso 416 straipsnio 6 dalyje, 420 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 423 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 1, 2, 5 dalyse, 427 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę, užtraukia baudą nuo 800 iki 1 000 eurų. ANK 424 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. ANK 424 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 5, 6 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.

Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį, turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. ANK 29 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas.

Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir skundą padavusio asmens kaltės nėra, skundu prašoma pakeisti skundžiamą nutarimą dalyje dėl transporto priemonės konfiskavimo, t. y. neskirti transporto priemonės konfiskavimo, kadangi administracinio nusižengimo padarymo metu pareiškėjo vairuojamas automobilis buvo parduotas ir priklausė kitam asmeniui.

Iš byloje esančio akcinės bendrovės „Regitra“ išrašo apie kelių transporto priemones nustatyta, kad automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra V. J.. Iš 2025 m. sausio 30 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, jog transporto priemonę „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), V. J. pardavė, o G. B. įgijo už 1 200 eurų. Institucija skundžiamu nutarimu taikė transporto priemonės „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą, kadangi minėta transporto priemonė buvo registruota pareiškėjo vardu. Akcinės bendrovės „Regitra“ raštas patvirtina, jog 2025 m. vasario 2 d. G. B. akcinės bendrovės „Regitra“ skaitmeninių paslaugų portale pateikė transporto priemonės „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įgijimo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje perleidėju nurodytas V. J.. 2025 m. vasario 2 d. V. J. pateikė minėtos transporto priemonės perleidimo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 22–27).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.47 straipsnio 1 punktą pirkimo-pardavimo sutartis, kaip sandoris, yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų, kuria pardavėjas įsipareigoja perduoti daiktą pirkėjui nuosavybės teise, o pirkėjas — jį priimti ir sumokėti nustatytą kainą. CK 4.49 straipsnyje numatyta, kad daikto įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus įgyja nuo jo perdavimo įgijėjui momento, jeigu įstatymas ar sutartis nenumato ko kita. Įstatymuose neįtvirtinta atskirų nuostatų dėl transporto priemonės nuosavybės teisės įgijimo momento. Perduoti daiktą pagal pirkimo-pardavimo sutartį yra viena iš pardavėjo pareigų (CK 6.317 straipsnis).

Spręsdamas dėl automobilio pirkimo-pardavimo sutarties ir nuosavybės perleidimo fakto teisinės registracijos, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme nenustatyta privalomo automobilio pirkimo-pardavimo sutarties registravimo; registruojama atitinkama transporto priemonė, bet ne jos įsigijimo pagrindas, taigi ir pirkimo-pardavimo sutartis; pasikeitus transporto priemonės valdytojui, transporto priemonė nėra iš naujo registruojama, bet tik pakeičiami registracijos duomenys, vietoj senojo valdytojo (savininko) įrašomas naujasis; registravimo duomenų keitimas nėra tapatus automobilio savininkų pasikeitimui; savininkai pasikeičia jų tarpusavio sudarytos sutarties, bet ne registracijos pagrindu; automobilio pirkimo-pardavimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 straipsnio 1 punktas, 6.305 straipsnio 1 dalis); automobilio įregistravimas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas, dėl to netaikytinos CK 1.75 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis, remdamosi kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose 3K-3-13/2015; 3K-3-157-421/2018, e3K-3-197-943/2023). Sprendžiant ginčus tuo atveju, kai asmuo, kurio vardu registre yra įregistruotas automobilis, įrodo, jog jį yra pardavęs, tai tokio automobilio savininkas yra jį pirkęs asmuo, nepriklausomai nuo to, ar šis asmuo jį įregistravo registre. Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas, kartu ir savininko pasikeitimas yra įrodinėjamas ne automobilio registravimo faktu, bet kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-495/2010, Nr. 3K-3-280/2013, e3K-3-197-943/2023 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju matyti, kad nei teisės aktuose, nei sudarytoje transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nenumatyta, kad nuosavybės teisė į automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) G. B. pereina nuo jos įregistravimo akcinėje bendrovėje „Regitra“ momento. Pareiškėjas V. J., kurio vardu įregistruotas automobilis, pateikė transporto priemonės „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, kuri pagal bylos duomenis nėra pripažinta negaliojančia ar niekine. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų atsisakęs vykdyti minėtą sutartį ir perduoti automobilį pirkėjui. Esant šioms aplinkybėms laikytina, kad pareiškėjas įrodė, jog automobilio savininkas yra ne jis, o automobilį nupirkęs asmuo – G. B..

ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, jeigu perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti ar turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį (ANK 29 straipsnio 4 dalis).

Liudytojas G. B. teismo posėdžio metu parodė, kad pirkimo-pardavimo sutartį sudarė sausio mėnesio gale pas V. J. tėvus, automobilį įsigijo už 1 200 eurų sumą. Transporto priemonės nepasiėmė, nes nebūtų galėjęs parvairuoti dviejų automobilių. Kadangi dokumentai buvo pas jį (G. B.), tai galvojo, kad automobilį pasiims kitą dieną arba jam automobilį atvarys V. J.. Teismas nenustatė aplinkybių, kad G. B. būtų žinojęs, jog pareiškėjas neturi teisės vairuoti transporto priemonių ir nežinojo, kad V. J. panaudos šį automobilį administraciniam nusižengimui daryti.

Apsimestinis sandoris laikomas tokiu sandoriu, kuris yra sudarytas kitam sandoriui pridengti. Kaip jau minėta, tarp pareiškėjo ir liudytojo G. B. buvo sudaryta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, liudytojas G. B. sumokėjo sutartyje nurodytus pinigus, tarėsi su V. J. dėl transporto priemonės pristatymo, paaiškėjus aplinkybei apie priverstinį transporto priemonės nuvežimą, apie tai informavo liudytoją G. B.. Pareiškėjas teigė, kad policijos pareigūnams sustabdžius jo vairuojamą transporto priemonę, pirkimo-pardavimo sutartį jis turėjo daiktadėžėje, aplinkybę, kad automobilis parduotas jis nurodė pareigūnams, tačiau jie atsisakė paimti pirkimo-pardavimo sutartį. Liudytojas D. V. teismo posėdžio metu parodė, kad sustabdžius pareiškėjo vairuojamą automobilį, pareiškėjas nurodė, kad automobilis yra parduotas ir pasiūlė pareiškėjui sutartį pateikti administracinio nusižengimo bylą nagrinėjančiam pareigūnui. Šiuo atveju nėra jokio objektyvaus pagrindo teigti, kad automobilio pirkimo-pardavimo sutartis neatitinka tikrosios jį sudariusių asmenų valios, todėl negali būti vertinamas kaip apsimestinis, sudarytas siekiant padėti pareiškėjui išvengti jam skirtinos administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo.

Kadangi nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta pagrindų, numatytų ANK 29 straipsnio 4 dalyje, dėl ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausančio turto konfiskavimo, teismas sprendžia, kad turi būti konfiskuojama transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma (ANK 29 straipsnio 5 dalis).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas V. J. transporto priemonę įsigijo 2024 m. birželio 15 d. už 3 700 eurų, o G. B. automobilį pardavė už 1 200 Eur.

Atkreiptinas dėmesys, jog daikto (automobilio) pirkimo–pardavimo kainą gali sąlygoti įvairūs faktoriai, tiek objektyvūs, sietini su perkamo–parduodamo daikto savybėmis, konkrečia technine būkle ir panašiai, tiek ir subjektyvūs, sietini su pirkėjo ar pardavėjo subjektyviais norais, finansine padėtimi, siekiu greitai nusipirkti ar parduoti ir panašiai arba ryšiais su pardavėju, todėl, nustatant automobilio rinkos vertę, vadovautis tik pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta automobilio kaina, būtų neobjektyvu ir neteisinga. Remiantis teismų praktika, bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-222/2019, 2K-100-648/2019). Nors šis išaiškinimas yra pateiktas baudžiamosiose bylose, tačiau yra aktualus ir reikšmingas taip pat administracinių nusižengimų bylose, kadangi, taikant konfiskavimo institutą, kai yra išieškoma konfiskuotino turto vertė, ji turi būti įrodyta, o ne nuspėjama.

Iš byloje pateiktos viešosios įstaigos „Emprekis“ pažymos apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje nustatyta, kad vidutinė transporto priemonės „Audi A6“, gamybos metai – 2006 m., variklio darbinis tūris – 2967 kub. cm., variklio galia – 171 kWh, degalai – dyzelinas, kaina Lietuvoje yra 3 640 eurų su PVM. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie transporto priemonės būklę, automobilį jis įsigijo prieš metus laiko už didesnę pinigų sumą, nei šiuo metu nurodoma automobilio rinkos vertė, iš pareiškėjo V. J. išieškotina transporto priemonės „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų sumą, kuri pagal viešosios įstaigos „Emprekis“ pažymą yra 3 640 eurų su PVM.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, pareiškėjui V. J. paliekama pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį paskirta administracinė nuobauda – 1 000 eurų dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas 24 (dvidešimt keturiems) mėnesiams, o administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, panaikintina, tačiau iš V. J. valstybės naudai išieškotina konfiskuotino automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 3 640 Eur (trys tūkstančiai šeši šimtai keturiasdešimt eurų).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas

nutaria:

V. J. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo P. D. 2025 m. vasario 17 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)):

panaikinti nutarimo dalį administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo;

iš V. J. valstybės naudai išieškoti konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 640 (tris tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt) eurų.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Transporto priemonę „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti savininkui G. B..

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.