Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas (2021 m. birželio 28 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo), kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. L. 2021 m. vasario 6 d. apie 20 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam D. J. į viršutinę lūpą, padarydamas jam nubrozdinimą su žaizda, kraujosruvą su nubrozdinimu viršutinėje lūpoje, taip mušdamas nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo D. J. sveikatą.

Be to, E. L. 2021 m. rugpjūčio 24 d., apie 20 val., prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), vartų, konflikto metu kitaip smurtaudamas, t. y., tyčia mesdamas savo mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P20“ į nukentėjusiąją A. L. ir pataikydamas jai į veidą, sukėlė nukentėjusiajai A. L. fizinį skausmą ir nežymiai ją sužalojo, padarydamas kraujosruvą viršutinės lūpos dešinėje, kuri teismo medicinos eksperto įvertinta nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Dėl 2021 m. rugpjūčio 24 d. nusikalstamos veikos kaltinamasis E. L. kaltu neprisipažino ir parodė, kad byloje jis yra apkalbamas savo buvusios sutuoktinės A. L. ir jos primokinto sūnaus J. L.. Vaiko interesas duoti melagingus parodymus – užstoti mamą. Minimos dienos pavakaryje jis buvo atvažiavęs aplankyti sūnaus J. L. kaltinime nurodytu adresu. Su vaiku atėjo ir A. L.. Tarp jo ir A. L. įvyko trumpas žodinis konfliktas. Jis jai pasakė, kad nori bendrauti su sūnumi be jos, o A. L. tam prieštaravo, norėdama su E. L. bendrauti įlindo į jo automobilį, kuriame jis sėdėjo vairuotojo pusėje. Jis dar kartą jai pasakė, kad ji eitų namo, tačiau ji vaiko jam nepaliko, kėlė toną, reiškė įvairius priekaištus. Visa tai truko keletą minučių. Kuo toliau, tuo labiau ji karščiavosi. Pasakęs, kad ji nusiramintų, o jis atvažiuos kitą kartą ir pabendraus su sūnumi be jos, jis iš karto išvažiavo. Telefono į ją nemetė, tam nebuvo jokio reikalo ir tikslo. Jis nėra toks turtingas, kad daužytų savo telefoną. Telefonas jam ne kartą buvo iškritęs dėl jo neatsargumo, dėl to byloje yra duomenų apie telefono apgadinimus. Kaltinamojo nuomone, A. L. motyvas jį nepagrįstai apskųsti, apkaltinti ir nuteisti – noras atkeršyti jam už jų bendrą gyvenimą ir svarbiausia – prisiteisti pinigų. Jei iš tiesų A. L. lūpa buvo sužeista, kaip parašė ekspertas, tai E. L. čia niekuo dėtas. Kai gyveno su A. L., pastebėjo, kad jos lūpos dažnai būdavo pūslėtos. Jei eksperto konstatuojamas mažytis sužeidimas buvo ir ne dėl ligos, tai gali būti daugybė ir kitų priežasčių dėl jos lūpos sužeidimo – galėjo pati susižeisti, galėjo ir kažkas suduoti. Kaltinamojo nuomone, ekspertas nėra suinteresuotas bylos baigtimi, bet ekspertui trūksta kompetencijos. Kad A. L. meluoja dėl E. L. kaltės, patvirtina ir atskiros bylos aplinkybės – A. L. nurodo, kad jis iš vairuotojo sėdynės metė į ją, esančią kitame automobilio šone, telefoną, tačiau telefonas niekaip negalėjo pataikyti jai į lūpą, nes ji yra žymiai aukštesnė už automobilį. Jis fiziškai negalėjo paimti telefono nuo žemės neišlipęs iš automobilio. Kaltinamojo nuomone, teismo psichologė yra kompetentinga, tačiau jos požiūris yra įdomus ir todėl ja negalima pasitikėti. Civilinio ieškinio nepripažįsta.

Motyvuojamoji dalis

Specialistas G. A., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad A. L. tyrimas padarytas 2021 m. rugpjūčio 25 d. Išvadoje nurodyta, kokiomis aplinkybėmis galėjo būti sužalota lūpa. Konstatuotas sužalojimas buvo aptiktas ne tik vidinėje lūpos pusėje, bet ir išorinėje. Sužalojimas atsirado ne mažiau nei nuo vieno trauminio poveikio. Punkte yra nurodoma, kad turi būti trauminis poveikis ir savaime tai atsirasti negali. Turėjo būti bent vienas trauminis poveikis atsirasti kraujosruvai, tačiau galėjo būti ir daugiau poveikių į tą pačią vietą. Galėjo sužalojimas būti padarytas kūnui judant ir kt. Kai sužalojimas atspindi tam tikrą formą, galima pasakyti sužalojimo mechanizmą. Kai sužalojimas neatspindi formos rašto, todėl jis (specialistas) negali tiksliai pasakyti, koks buvo sužalojimo mechanizmas. Šiuo atveju ant kraujosruvos nebuvo jokios formos. Nukentėjusiosios vidinis susirgimas negalėjo iššaukti esančių sužalojimų ant kūno. Jei kraujosruvos spalva yra geltona, galima pasakyti, kad ji padaryta prieš daugiau nei 18 valandų, kitos spalvos nerodo tikslaus sužalojimo laiko. Prieštaravimų tarp nukentėjusiosios parodymų ir jo, kaip specialisto, nustatyto sužalojimo nėra. Padaryti kraujosruvą lūpoje nereikia didelės jėgos – užtenka ir lengvos jėgos. Kraujosruva gali atsirasti pirmiau tiek vidinėje pusėje, tiek išorinėje. Kraujosruvos atsiradimas, pirmiau išorėje ar viduje ir atvirkščiai, priklauso nuo tos kraujagyslės vietos. Atlikus tyrimą buvo matyti, kad pažeista kraujagyslė buvo arčiau dantų, todėl tas kraujas jau buvo išsiliejęs į vidinę lūpos dalį, taip susidarė kraujosruva vidinėje dalyje, kuri vėliau jau matėsi ir išorėje.

2021 m. rugsėjo 1 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1656/2021(02) nurodyta, kad A. L. nustatyta kraujosruva viršutinės lūpos dešinėje. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu, sužalojimas laikomas nežymu sveiktos sutrikdymu. Sužalojimas padarytas buku daiktu. Sužalojimas atsirado dėl ne mažiau kaip vieno trauminio poveikio. Sužalojimo vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimas galėjo būti padarytas daiktui judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (4 t., b. l. 102–103).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Dėl nusikalstamų veiksmų nukentėjusiosios A. L. atžvilgiu

Taigi, įvertinęs nukentėjusiosios A. L. parodymus, liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus, teismas remiasi įvykio vietoje buvusių nukentėjusiosios A. L. ir liudytojo J. L. parodymais, o paties kaltinamojo E. L. pateiktą įvykio versiją teismas laiko jo gynybos priemone, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, ir jo parodymais teismas remiasi tik tiek, kiek jie neprieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms.

Teismas konstatuoja, kad E. L. suprato savo veiksmus – mesdamas savo telefoną pro atidarytas mašinos dureles, prie kurių prieš sėdintį mašinoje kaltinamąjį stovėjo A. L., kaltinamasis suvokė, kad savo telefoną iš mašinos meta ne tam, kad šiaip sudaužyti, o įpykęs sviedžia būtent į priešais stovinčią nukentėjusiąją, taigi, mesdamas kažkokį daiktą į žmogų kaltinamasis suvokė, kad tokiais veiksmais jis gali sužeisti kitą žmogų, taigi ir numatė galimybę atsirasti įvairiems tokios veikos padariniams, ir nors jų savo sąmonėje nedetalizavo, jį tenkino bet koks nukentėjusiosios A. L. sužalojimo sunkumo laipsnis. Kadangi tarp kaltinamojo E. L. atlikto smurtinio veiksmo ir sukeltų padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl jis yra atsakingas už atsiradusius padarinius – nežymų A. L. sveikatos sutrikdymą.

Tokiu būdu baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas konstatuoja esant visiškai įrodyta, jog E. L. 2021 m. rugpjūčio 24 d., apie 20 val., prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), vartų, konflikto metu kitaip smurtaudamas, t. y. tyčia mesdamas savo mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P20“ į nukentėjusiąją A. L. ir pataikydamas jai į veidą, sukėlė nukentėjusiajai A. L. fizinį skausmą ir nežymiai ją sužalojo, padarydamas kraujosruvą viršutinės lūpos dešinėje, kuri teismo medicinos eksperto įvertinta nežymiu sveikatos sutrikdymu. Todėl kaltinamojo E. L. padaryta nusikalstama veika atitinka ir kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl nusikalstamų veiksmų nukentėjusiojo D. J. atžvilgiu

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 28 d. nuosprendžiu E. L. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, remiantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo, jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, ir baudžiamoji byla Nr. 1-1678-923/2021 buvo nutraukta.

Atsižvelgiant į tai, kad E. L., būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus nuo 2021 m. birželio 28 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžio priėmimo padarė naują tyčinį nusikaltimą, pastarasis teismo procesinis sprendimas atleisti E. L. nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti, todėl, priimant nuosprendį šioje baudžiamojoje byloje, sprendžiamas klausimas dėl E. L. baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 4 dalis).

Teismas pažymi, kad įrodymai, kuriais pagrįstos 2021 m. birželio 28 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendyje išdėstytos išvados, teisiamajame posėdyje pakartotinai netiriami (įrodymų tyrimas ankstesnėje byloje buvo atnaujinamas tam, kad būtų ištirti bausmės rūšies ir dydžio parinkimui reikšmingi duomenys, taip pat duomenys, būtini teisingam kitų nuosprendžio rezoliucinės dalies klausimų išsprendimui).

Teisminio bylos Nr. 1-1678-923/2021 nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai buvo įrodyta, kad kaltinamasis E. L. 2021 m. vasario 6 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam D. J. į viršutinę lūpą, padarydamas jam nubrozdinimą su žaizda, kraujosruvą su nubrozdinimu viršutinėje lūpoje, taip mušdamas nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo D. J. sveikatą, todėl tokiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo E. L. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, kaltinamasis praeityje teistas, tačiau teistumai išnykę (5 t., b. l. 8–10), baustas administracine tvarka (5 t., b. l. 32–39), yra dirbantis (5 t., b. l. 6), VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje registruotas nuo 2012 metų (5 t., b. l. 41), tačiau remiantis specialisto išvada Nr. 93TPK-986/2021, E. L. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (5 t., 48), į Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialą nesikreipė (5 t., b. l. 51).

Kadangi kaltinamasis E. L. padarė nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkiems nusikaltimams, nors laikomas neteistu, tačiau vis gi praeityje yra teistas, tik teistumai išnykę, be to, iš kaltinamojo šioje byloje priteistinas civilinis ieškinys, todėl kaltinamajam skirtina straipsnių sankcijose numatyta viena iš nedaug griežtesnių bausmės rūšių – laisvės apribojimas, jos dydžius nustatant mažesnius nei šios bausmės vidurkis.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji A. L. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 197). Nukentėjusioji ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad tuo metu, kai iš išorės matėsi mėlynė, ji ėjo į vaikų mokyklas, darželius, į darbą – ji dirba (duomenys neskelbtini) ir bendrauja su klientais, todėl jautė diskomfortą. Dvi savaites ji pietaudavo automobilyje, negalėjo su visais bendradarbiais eiti į valgomąjį, nes prie kolektyvo blogai jautėsi, vengė bendrauti ir su kolegomis, nes darbe ir tarnybinėse patalpose būdavo ne su kauke, vengė kolegų klausimų. Prie vaiko nukentėjusioji taip pat blogai jausdavosi, nes vaikas verkė, kad mamai skauda, ieškodavo kremo mamai skaudamą vietą tepti. Pati lūpa buvo sutinusi. Prakirsta lūpos pusė pirmas penkias dienas buvo jautri, ta puse buvo sunku valgyti karštą maistą, miegoti, nes lūpą mausdavo, nukentėjusioji turėdavo prisitaikyti miegojimo padėtį, ant vienos veido pusės miegoti negalėjo. Kad mėlynė greičiu dingtų, nukentėjusioji naudojo tepalą. Dėl šio įvykio nukentėjusioji patyrė nepatogumus, nes turėjo vykti į teisėsaugos įstaigas. Skausmas truko apie 4–5 dienas, o vaizdas dėl sužalojimo buvo iki 14 dienų. Nukentėjusioji dėl E. L. nusikalstamos veikos prarado psichologinę pusiausvyrą, patyrė emocinį sukrėtimą, stresą ir nerimą, jo veiksmai jai sukėlė psichologinę įtampą, pervargimą, nemigą.

Nustatant neturtinės žalos dydį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir susiformavusią teismų praktiką. Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas tik tuomet, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Sukėlus skausmą žmogui ar nežymiai sutrikdžius sveikatą (BK 140 straipsnis), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145 iki 1000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.).

Nukentėjęs asmuo turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet, nustatant priteisiamos žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą. Vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra padariniai. Jeigu jie susiję su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimi nerimo dėl sveikatos ateityje, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad A. L. buvo sukeltas fizinis skausmas, dėl įvykio nukentėjusioji patyrė stresą, pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, ji patyrė nepatogumus, nes turėjo vykti į ikiteisminio tyrimo įstaigas, ant lūpos iš išorės matėsi mėlynė, lūpa buvo patinusi, dėl ko ji vengė kontakto su aplinkiniais žmonėmis. Tačiau teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad šiuo metu medikamentinis gydymas jai nebeskiriamas, nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusiosios psichika, emocinė pusiausvyra dėl jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto buvo pažeista negrįžtamai, nebuvo pateikta jokių objektyvių pagrįstų duomenų, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų, dvasinių išgyvenimų nukentėjusiosios fizinė sveikata ar psichinė būklė gali blogėti ateityje, kad įvykio metu patirti išgyvenimai, fiziniai sužeidimai turėjo ir turės įtakos tolimesniam nukentėjusiosios pilnaverčiui gyvenimui, todėl nukentėjusiosios nustatytas ir ieškiniu prašomas priteisti neturtinės žalos dydis prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams ir neatitinka įstatymo reikalavimų. Teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką panašių kategorijų bylose, įvertinęs nusikaltimo aplinkybes, nukentėjusiajai įvykio metu ir vėliau sukeltus fizinius skausmus ir psichologinius išgyvenimus, kaltinamojo kaltės formą, remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, neturtinės žalos dydį nustato 800 Eur (CK 1.5 straipsnis, 6.250 straipsnio 2 dalis). Kita civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajai A. L. atmestina.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (5 t., b. l. 117–118 ) – paliktina galioti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.

Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- 1 kompaktinė CD plokštelė, kurioje yra vaizdo įrašas, padarytas 2022 m. vasario 3 d. nepilnamečio L. K. apklausos metu (4 t., b. l. 33), paliktina saugoti byloje;

- 1 kompaktinė CD plokštelė, kurioje yra vaizdo įrašas, padarytas 2022 m. kovo 3 d. nepilnamečio L. K. apklausos metu (4 t., b. l. 40), paliktina saugoti byloje;

- 1 kompaktinė CD plokštelė, kurioje yra garso įrašas, tyrimui pateiktas 2021 m. rugsėjo 6 d. (4 t., b. l. 62), paliktina saugoti byloje;

- 1 kompaktinė CD plokštelė, kurioje yra vaizdo įrašai, padaryti policijos pareigūnų kūnu nešiojamu vaizdo registratoriumi (4 t., b. l. 70), paliktina saugoti byloje;

- 1 kompaktinė CD plokštelė, kurioje yra garso įrašai iš A. L. mobiliojo ryšio telefono (4 t., b. l. 88), paliktina saugoti byloje;

- 1 kompaktinė CD plokštelė, kurioje yra garso įrašas iš A. L., gautas el. paštu. (4 t., b. l. 95), paliktina saugoti byloje;

- 1 kompaktinė CD plokštelė, kurioje yra vaizdo įrašai, padarytas nepilnamečio J. L. apklausos metu (2 t., b. l. 110), paliktina saugoti byloje;

- 1 kompaktinė CD plokštelė, kurioje yra garso ir vaizdo įrašai iš E. L. mobiliojo ryšio telefono (5 t., b. l. 111), paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297–298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), ir nuteisti:

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika A. L. atžvilgiu) – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, be intensyvios priežiūros, įpareigojant E. L. tęsti darbą bei dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika D. J. atžvilgiu) – 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, be intensyvios priežiūros, įpareigojant E. L. tęsti darbą bei dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo, be intensyvios priežiūros, įpareigojant E. L. tęsti darbą bei dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti E. L. baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL, t. y. 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Išaiškinti E. L., kad įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą mokama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą ((duomenys neskelbtini) („Luminor“ bankas)), juridinio asmens kodas 188604955, mokėjimo paskirtyje nurodant asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą, pavardę, asmens kodą.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti A. L. iš E. L. 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Kitą civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajai A. L. atmesti.

Dokumentus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: 1 kompaktinę CD plokštelę, kurioje yra vaizdo įrašas, padarytas 2022 m. vasario 3 d. nepilnamečio L. K. apklausos metu; 1 kompaktinę CD plokštelę, kurioje yra vaizdo įrašas, padarytas 2022 m. kovo 3 d. nepilnamečio L. K. apklausos metu, 1 kompaktinę CD plokštelę, kurioje yra garso įrašas, tyrimui pateiktas 2021 m. rugsėjo 6 d., 1 kompaktinę CD plokštelę, kurioje yra vaizdo įrašai, padaryti policijos pareigūnų kūnu nešiojamu vaizdo registratoriumi, 1 kompaktinę CD plokštelę, kurioje yra garso įrašai iš A. L. mobiliojo ryšio telefono, 1 kompaktinę CD plokštelę, kurioje yra garso įrašas iš A. L., gautas el. paštu, 1 kompaktinę CD plokštelę, kurioje yra vaizdo įrašai, padaryti nepilnamečio J. L. apklausos metu, 1 kompaktinę CD plokštelę, kurioje yra garso ir vaizdo įrašai iš E. L. mobiliojo ryšio telefono – palikti saugoti byloje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti, pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.