- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-01-18
- Bylos Nr.
- 1-84-725/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29202-2021-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Živilė Bliūdžiuvienė
- Kaltinamasis
- E. L.
- Civilinis ieškovas
- A. L.
- Advokatai
- Danius Svirinavičius
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 1.1.9.7Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas (2021 m. birželio 28 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo), kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. L. 2021 m. vasario 6 d. apie 20 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam D. J. į viršutinę lūpą, padarydamas jam nubrozdinimą su žaizda, kraujosruvą su nubrozdinimu viršutinėje lūpoje, taip mušdamas nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo D. J. sveikatą.
Be to, E. L. 2021 m. rugpjūčio 24 d., apie 20 val., prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), vartų, konflikto metu kitaip smurtaudamas, t. y., tyčia mesdamas savo mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P20“ į nukentėjusiąją A. L. ir pataikydamas jai į veidą, sukėlė nukentėjusiajai A. L. fizinį skausmą ir nežymiai ją sužalojo, padarydamas kraujosruvą viršutinės lūpos dešinėje, kuri teismo medicinos eksperto įvertinta nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Dėl 2021 m. rugpjūčio 24 d. nusikalstamos veikos kaltinamasis E. L. kaltu neprisipažino ir parodė, kad byloje jis yra apkalbamas savo buvusios sutuoktinės A. L. ir jos primokinto sūnaus J. L.. Vaiko interesas duoti melagingus parodymus – užstoti mamą. Minimos dienos pavakaryje jis buvo atvažiavęs aplankyti sūnaus J. L. kaltinime nurodytu adresu. Su vaiku atėjo ir A. L.. Tarp jo ir A. L. įvyko trumpas žodinis konfliktas. Jis jai pasakė, kad nori bendrauti su sūnumi be jos, o A. L. tam prieštaravo, norėdama su E. L. bendrauti įlindo į jo automobilį, kuriame jis sėdėjo vairuotojo pusėje. Jis dar kartą jai pasakė, kad ji eitų namo, tačiau ji vaiko jam nepaliko, kėlė toną, reiškė įvairius priekaištus. Visa tai truko keletą minučių. Kuo toliau, tuo labiau ji karščiavosi. Pasakęs, kad ji nusiramintų, o jis atvažiuos kitą kartą ir pabendraus su sūnumi be jos, jis iš karto išvažiavo. Telefono į ją nemetė, tam nebuvo jokio reikalo ir tikslo. Jis nėra toks turtingas, kad daužytų savo telefoną. Telefonas jam ne kartą buvo iškritęs dėl jo neatsargumo, dėl to byloje yra duomenų apie telefono apgadinimus. Kaltinamojo nuomone, A. L. motyvas jį nepagrįstai apskųsti, apkaltinti ir nuteisti – noras atkeršyti jam už jų bendrą gyvenimą ir svarbiausia – prisiteisti pinigų. Jei iš tiesų A. L. lūpa buvo sužeista, kaip parašė ekspertas, tai E. L. čia niekuo dėtas. Kai gyveno su A. L., pastebėjo, kad jos lūpos dažnai būdavo pūslėtos. Jei eksperto konstatuojamas mažytis sužeidimas buvo ir ne dėl ligos, tai gali būti daugybė ir kitų priežasčių dėl jos lūpos sužeidimo – galėjo pati susižeisti, galėjo ir kažkas suduoti. Kaltinamojo nuomone, ekspertas nėra suinteresuotas bylos baigtimi, bet ekspertui trūksta kompetencijos. Kad A. L. meluoja dėl E. L. kaltės, patvirtina ir atskiros bylos aplinkybės – A. L. nurodo, kad jis iš vairuotojo sėdynės metė į ją, esančią kitame automobilio šone, telefoną, tačiau telefonas niekaip negalėjo pataikyti jai į lūpą, nes ji yra žymiai aukštesnė už automobilį. Jis fiziškai negalėjo paimti telefono nuo žemės neišlipęs iš automobilio. Kaltinamojo nuomone, teismo psichologė yra kompetentinga, tačiau jos požiūris yra įdomus ir todėl ja negalima pasitikėti. Civilinio ieškinio nepripažįsta.
Dėl 2021 m. vasario 6 d. nusikalstamos veikos kaltinamasis E. L. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2021 m. vasario 6 d. dviese išgėrė butelį brendžio, jautėsi apsvaigęs. Vakare nuėjo pas savo buvusią žmoną V. J., kuri dabar gyvena su D. J.. Norėjo susitaikyti su D. J., nes prieš tai buvo susipykę. Susitaikyti jiems nepavyko, nes jis buvo per daug išgėręs ir nesugebėjo nieko protingo padaryti. D. J. liepė jam išeiti iš jo namų. Jis nesutiko išeiti, nuėjo ir atsigulė į jų lovą, tada D. J. vedė suėmęs jį už rankos link durų. Kadangi jis nenorėjo išeiti, koridoriuje kumščiu sudavė D. J. į lūpą, matė, kad jam pradėjo bėgti kraujas iš lūpos. V. J. mama iškvietė policiją, atvykę policijos pareigūnai jį išsivežė. Gailisi dėl tokio savo poelgio, jo elgesiui įtakos turėjo alkoholis.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis kaltu dėl 2021 m. rugpjūčio 24 d. nusikalstamos veikos neprisipažino, tačiau jo kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais.
Nukentėjusioji A. L., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad kaltinamasis E. L. yra buvęs jos sutuoktinis, nuo 2021 m. kovo mėn. jie yra išsituokę. Santuokos metu jis buvo karšto būdo, impulsyvus, netvardantis savo emocijų, todėl ji su juo ir išsiskyrė. 2021 m. rugpjūčio 24 d. E. L. atvyko ir paskambino į sūnaus J. L. telefoną. Vaikas bijojo eiti pas tėtį, todėl prašė jį palydėti. A. L. palydėjo vaiką iki kaltinamojo mašinos, kuri stovėjo prie (duomenys neskelbtini), namo ant gatvės, prie namo vartų. Tuo metu buvo šviesu. A. L. priėjo prie keleivio pusės durų, jas atidarė, vaikas buvo šalia. E. L., kuris sėdėjo vairuotojo pusėje, ją iškoliojo – buvo daug keiksmažodžių. Kadangi jis atvyko pas vaiką ne savo nustatytu laiku, todėl A. L. papriekaištavo, kodėl jis atvyko, ir pasakė, kad vaikas jo bijo. E. L. pasakė, kad jis atvyko, nes neva tik norėjo vaiką pakalbinti. E. L. kilo pykčio priepuolis, ir jis į nukentėjusiąją dešine ranka paleido telefoną. A. L. tuo metu laikėsi ranka už mašinos durų. Mestas telefonas atsitrenkė į A. L. veidą – pataikė į jos dešinę viršutinę lūpą ir nukrito šalia jos kojų. A. L. atsitraukė nuo mašinos ir pasakė, kad bus iškviesta policija, jis nusikeikė, persisvėrė per sėdynę, užsidarė duris ir nuvažiavo. Policiją nukentėjusioji iškvietė iš karto. Kviesdama policiją pasakė, kad greitosios pagalbos nereikia, nes dantį skaudėjo, bet jis nebuvo nudaužtas. Kviesdamas pasakė, kad prakirto dantį, nes buvo šoko būsenoje. Po įvykio grįžusi į namus, apie tai, kas įvyko, papasakojo sūnui L. K. (kuriam tuo metu buvo 15 metų) ir jis matė jos sužalojimus, pasakė, kad atvyks policija ir jis neišsigąstų ir pabūtų su J. L.. Po jos papasakojimo L. K. patyrė neigiamas emocijas
Dėl šio kaltinamojo veiksmo nukentėjusiajai iš pradžių buvo šokas, vėliau dėl mesto į ją telefono ji pajuto skausmą. Po įvykio buvo sužalota lūpa – buvo mėlynė, buvo prakirsta iš vidaus, kraujosruva matėsi atvertus lūpą. Nukentėjusiosios namo, kuriame ji gyvena, kameros tuo metu jau nuo anksčiau buvo atjungtos namo savininkų dėl nukentėjusiosios privatumo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta priskirta su nukentėjusiąja ir E. L. yra nustatytas vaiko lankymo metas ir darbo dienomis joks lankymas jam nėra numatytas. Vaikui J. L. tuo metu buvo 5 metai, jis sakydavo, kad tėtis barasi, kai jis nepakelia ragelio ar kitais atvejais, sakė, kad tėtis jam vis priekaištauja. Po šių įvykių A. L. pradėjo klausinėti vaiko, kodėl jis bijo tėčio, ir vaikas jai pradėjo aiškinti, kad tėtis pabara ar supyksta. Yra buvę atveju, kad po teismo sprendimo E. L. atvykdavo ne savo laiku, bet tik su sąlyga, kad jis negirtaus ir nebus agresyvus. E. L. yra paprašęs pora kartų, kad ji leistų pasiimti vaiką ne teismo nustatytu laiku, ir nukentėjusioji leisdavo. Po skyrybų nukentėjusiosios ir kaltinamojo santykiai buvo priešiški.
Nukentėjusioji palaiko pareikštą civilinį ieškinį moralinei žalai atlyginti, nes tokia suma ji įvertino savo būseną ir skausmą, su tuo gyventi reikėjo 2 savaites. Tuo metu, kai iš išorės matėsi mėlynė, ji ėjo į vaikų mokyklas, darželius, į darbą – ji dirba (duomenys neskelbtini) ir bendrauja su klientais, todėl jautė diskomfortą. Dvi savaites ji pietaudavo automobilyje, negalėjo su visais bendradarbiais eiti į valgomąjį, nes prie kolektyvo blogai jautėsi, vengė bendrauti ir su kolegomis, nes darbe ir tarnybinėse patalpose būdavo ne su kauke, vengė kolegų klausimų. Prie vaiko nukentėjusioji taip pat blogai jausdavosi, nes vaikas verkė, kad mamai skauda, ieškodavo kremo mamai skaudamą vietą tepti. Pati lūpa buvo sutinusi. Prakirsta lūpos pusė pirmas penkias dienas buvo jautri, ta puse buvo sunku valgyti karštą maistą, miegoti, nes lūpą mausdavo, nukentėjusioji turėdavo prisitaikyti miegojimo padėtį, ant vienos veido pusės miegoti negalėjo. Kad mėlynė greičiu dingtų nukentėjusioji naudojo tepalą. Dėl šio įvykio patyrė nepatogumus, nes turėjo vykti į teisėsaugos įstaigas. Skausmas truko apie 4–5 dienas, o vaizdas dėl sužalojimo buvo iki 14 dienų.
Liudytojas J. L., 2021 m. gruodžio 10 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad įvykis buvo balandį. Tai atsitiko todėl, nes tėtis atvažiavo pas jį kažką paduoti, buvo su automobiliu, sustojo prie vartų. Vienas eiti nenorėjo, kadangi buvo tamsu, tai prašė, kad mama palydėtų. Nuėjo su mama prie tėčio mašinos, tėtis sėdėjo vairuotojo pusėje. Buvo atidarytos durys ir atidarytas langas. Mama atidarė duris, ir tėtis ten metė telefoną. J. L. nematė, į kurią vietą, tik pamatė, kad į lūpą mamai. Kai mašina stovėjo, tai ji buvo šalia vartų, vartai buvo atidaryti, mama stovėjo prie vartų. Nuo mašinos iki vartų buvo nedidelis atstumas. Jis stovėjo arčiau vartų, mama buvo šalia. Kai atėjo su mama, ką sakė tėtis, neatsimena. Mama tėčiui nieko nesakė, tylėjo. Ir tada tėtis metė telefoną. J. L. matė, kaip telefonas krito. Tėtis tuo momentu sakė, negražų žodį – „čiulpk", mama sakė tą patį. Paskui jis nuėjo namo. Kai telefonas, skriejo į mamą, mama nieko nesakė. Po to mama atrodė negražiai – atrodė, kad buvo mėlyna lūpa. Mama dėl to nieko nesakė tėčiui, jie nuėjo namo, tėtis apsisuko ir išvažiavo. Kai grįžo su mama į kambarį, mamos veidas buvo mėlynas (rodo lūpos viršutinę dalį, dešinę pusę). Lauke buvo tamsu ar šviesu, neatsimena. Pas mamą, atrodo, kad mėlyna buvo 4 dienas. Mama nieko nesakė, kad yra sužeista, jis pats matė. Prieš ateinant čia, mama sakė, kad jam būti ramiam. Tėtis nieko nesakė prieš ateinant į teismą. Tėtis, kai metė tą telefoną, norėdamas apsiginti prieš policiją, tėtis sakė, kad nemetė, o iš tikro metė. Sakė, kad nekamantinėjo jo, nors iš tikrųjų kamantinėjo – apie tokį dėdę klausė. Prieš ateinant čia, J. L. atrodo, kad jis pats atsimena šį įvykį, mama jam nieko nesakė. Tą dieną, kai su mama ėjo pas tėtį, brolis L., atrodo, buvo namuose. Šiandien atvažiavo čia su tėčiu ir mama, atvažiavo skirtingomis mašinomis – jis atvažiavo su mama, o tėtis – vienas. Per paskutines 3 dienas su mama apie šį įvykį nekalbėjo. Nežino, koks dabar yra mėnuo. Koks būna mėnuo prieš balandį, nežino. Kai vyko įvykis, atrodo, kad buvo vasara arba buvo ruduo. Atrodo, kad tuo metu jis buvo apsirengęs mėlynais rūbais, o mama – žaliais. Dabar gyvena taip, kad mama jį dalinasi su tėčiu – su mama jis gyvena 10 dienų, su tėčiu – 2 dienas. Dabar namuose gyvena su mama ir su broliu, pas tėtį namuose tėtis gyvena vienas ( 2 t., b. l 17–20).
Žemesnės instancijos teismas
2022 m. sausio 10 d. Kauno apylinkės teismo vyriausiosios specialistės (teismo psichologės) išvadoje nurodyta, kad apibendrinant galima teigti, kad vaiko raida atitinka jo socialinę brandą, kognityviniai gebėjimai išsivystę pagal berniuko raidos tarpsnį, jis sąmoningas, orientuotas, mąstymas nuoseklus, emocijos tolygios, dėmesys fragmentiškas, kadangi vaikas yra mažo amžiaus (5m.). Pagal savo amžių, individualias psichologines charakteristikas, J. gebėjo atpasakoti bylai svarbias įvykių aplinkybes, išreikšti savo nuomonę ir asmeninius patyrimus pateiktais klausimais. Visos apklausos metu berniuko kalbą pastiprino neverbalinis elgesys, kas leidžia manyti apie berniuko pasakojimo patikimumą (4 t., b. l. 111–112).
Kauno apylinkės teismo vyriausioji specialistė (teismo psichologė) I. B., apklausta teisiamojo posėdžio metu, paaiškino, kad 2021 m. gruodžio 10 d. vaiko apklausos metu buvo apklaustas nepilnametis J. L.. Kadangi pati apklausa buvo kažkiek laiko atidėta, todėl buvo daug laisvo laiko iki apklausos. Belaukdamas apklausos, J. L. jau buvo nuvargęs, patalpoje pradėjo nuobodžiauti, todėl teko jį užimti – bendrauti su juo apie jo gimtadienį, žaislus. Iš šio pokalbio ji (psichologė) gavo daug informacijos – vaikas labai intelektualus. Prieš apklausą jis buvo supažindintas su teisėmis ir pareigomis jam suprantama kalba, ir jis sutiko papasakoti apie įvykius. Paklausus vaiko, ar žino, dėl ko jis atvyko, jis atsakė, kad nežino, vėliau pradėjo pasakoti. Vaikas aplinkybes pradėjo pasakoti net neužduodant jam klausimų. Vaikas aiškiai nurodė aplinkybes modeliuojant jas su žaislais, nurodė įvykio metu esančių žmonių judesnius, ką jie darė, ką sakė. Vaikas nurodė aiškiai, kad, mesdamas telefoną, tėvas pasakė ,,čiulpk“ – jam tai labai įsiminė atmintyje. Pagal jo raidą, vaikas negalėjo turtingiau pasakyti savo emocijų. Darytina prielaida, kad vaikas pasakojo tiesą. Paklausus apie sužalojimą, jis aiškiai nurodė net vietą ir pasakė, kad buvo kraujas ir mėlynė.
Psichologė paaiškino, kad šį darbą ji dirba nuo 2016 m., per dieną turi po 3–4 nepilnamečių apklausas, per metus yra apklaususi apie 300 nepilnamečių vaikų. Jos išsilavinimas yra medicininis, teisinis ir psichologinis. Taip pat ji yra baigusi psichologijos studijas, kai yra dirbama su neverbaline kalba. Taip pat baigusi psichoterapijos mokymus – Geštalto. Geštaltas yra psichoterapija – figūra ir fonas, kuris remiasi į kūną ir jausmą. Kadangi ji (psichologė) sėdi gretimai vaiko, o vaiko raida nėra visiškai išsivysčiusi, ji suprantu jų tą kalbą, dėl to ir atkartoja vaiko žodžius, kad galėtų sekretorė surašyti. Kartais būna, kad sekretorės parašo panašiai vaiko atsakymus, bet jis turi galimybę patikslinti, ką pasakė vaikas. Ji taikė tokį apklausos metodą, kai ji atkartoja jo pasakytą frazę, jei jis nesako žodžio ,,mušė“, tai ji jo ir nesako. Jei vaikas pamini tokį žodį, tai ir ji pakartoja jo atsakymą į klausimus. Pati jis niekada neklausia – „ar jį mušė“ ir panašiai. Vertinant verbaliką ir neverbalinę kalbą, ji (psichologė) nemano, kad vaikas buvo primokytas. Ji (psichologė) jo klausė, ar jis kalbėjo su mama. Jis paaiškino, kad mama jam sakė, tik kad jis kalbėtų tiesą, o ką kalbėti, jam nebuvo pasakyta. Šiuo atveju tikėtina, kad vaikas nebuvo paruoštas – jis nebuvo susikaustęs, įsitempęs, sėdėjo atsipalaidavęs. Su J. L. ji yra bendravusi tik apklausos metu ir 20–30 min. pieš apklausą – kad susipažinti su juo, kad jis nenuobodžiautų, apie įvykį jie nekalbėjo. Viso bendravimas su vaiku vyko 1 valandą 10 minučių. Pieš apklausą jai buvo pateikta informacija, kad ji galėtų pasiruošti apklausai. Kadangi vaikas buvo sveikas ir jokių medicininių dokumentų nebuvo pristatyta, buvo pristatyta tik pati byla ir ji (psichologė) susipažino tik su byloje esančiais duomenimis, ir tik tokią informaciją turėjo, kokia buvo byloje. Prieš vaiko apklausą žinojo, kokius kaltinimus reiškią A. L., tačiau, ji yra nešališka ir jokių išankstinių nuostatų nesusidaro, nes jos tikslas – tik vaiko apklausa. Vaikas jai paaiškino, kad vaikas bijo eiti vienas iki tėčio, nes, kaip ji suprato, jis paprašė, kad su juo eitų mama. Iš to ji (psichologė) daro išvadą, kad vaikui vienam būti su tėčiu nėra saugu. Kaip yra žinoma, vaikas iki 8 metų jaučia motinai didelį ryšį, nes jis daugiau pažįstą mamą, todėl labai dažnai berniukai linksta prie mamos. Jei vaikas būna su mama, praleidžia daugiau laiko, dėl to vaikas galimai didesnį saugumą ir jaučia su mama, bet būna ir kitaip. Šiuo atveju darytina išvada, kad vaikas prisirišęs prie mamos. Jos nuomone, šiuo atveju tas prisirišimas prie mamos neįtakojo jo parodymų, nes vien iš tų aplinkybių, ką paaiškino vaikas, jam kyla priešiškumas matant tokias situacijas ir matant tai, jis tą ryšį gali su tėčiu atitolinti, nes mato, kaip jo artimam žmogui yra daroma blogai. Šiuo atveju vaikas viską atsakė nuoširdžiai, nurodė visas aplinkybes, paimdamas žaisliukus, juos išdėstydamas, jis negalėtų susigalvoti to, ko nebuvo. Vertinant vaiką iki 8 m., jis dar negalėjo pasakyti, koks tai mėnesis, nes dar nesuvokia perspektyvos. Automobilio stovėjimo kryptis nebuvo įsimintina detalė vaikui. Jis nėra ekspertas, kad galėtų žinoti, kur automobilis stovėjo. Jam labiau įsimintinas buvo pats įvykis, o ne automobilio padėtis.
Liudytojas L. K., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad įvykio dieną, tai yra rugpjūčio gale, apie 13.00–14.00 val., buvo šviesu, jis buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, todėl, kas vyko lauke, nežino. Tik atidaręs duris, pamatė mamą su mėlyna lūpa, ji tuo metu verkė. Vėliau atvažiavo policija ir mama nuėjo su jais bendrauti, ką kalbėjo, liudytojas nežino. Po įvykio kitą dieną mama jam pasakojo, kad tėtis trenkė iš mobilaus telefono jai į lūpą. Brolis jam nepasakojo nieko. Kaip tuo metu jautėsi brolis, liudytojas negali pasakyti. Liudytojas neprisimena, kaip mamos lūpa atrodė vėliau. Jam nežinoma, ar mama kreipėsi į gydytojus. Prieš atvykdamas į teismą apklausai, su niekuo apie įvykį nekalbėjo. Mama jam tik pasakė, kad bus teismas, bet nesakė, ką jam reikės sakyti.
Liudytojas G. J., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad A. L. yra jo draugė, kaltinamasis – buvęs jos vyras, liudytojui jis yra tik pažįstamas, liudytojas su juo nėra susipykęs. Liudytojui žinoma, kad A. L. išsiskyrusi su kaltinamuoju apie metus laiko. Po skyrybų A. L. liudytojui skundėsi, kad E. L. ją persekioja. Tokį faktą jis yra pats matęs, nes yra pas ją nakvojęs. Liudytojas, būdamas su drauge D. C. užsukęs pas A. L. į svečius ir būdamas A. L. namo rūsyje, matė, kaip prie A. L. namų atvažiavo E. L., jai grasino, rėkė ant jos. Liudytojui nežinoma, dėl ko pastarasis taip elgėsi. Tie grasinimai buvo, kad apipils jai veidą rūgštimi ir sulaužys kaulus. Liudytojas nematė, kaip tas susitikimas baigėsi. Po įvykio A. L. buvo sutrikusi, išsigandusi, ji aiškino, kad iš E. L. gali visko sulaukti, klausė liudytojo, kaip jai elgtis. Liudytojas jai patarė kreiptis į pareigūnus. A. L. paaiškino liudytojui, kad kiekvieną kartą, kai susitinka su E. L., būna išvadinta įvairiais žodžiais. Liudytojas parodė, kad kol A. L. su E. L. buvo susituokę, liudytojas su E. L. bendravo kaip su A. L. vyru, kai jie išsiskyrė, bendrauti nustojo. Liudytojas E. L. neapkalba, E. L. liudytojui nieko nėra padaręs. Telefono metimo istorija liudytojui yra žinoma. A. L. apie įvykį liudytojui papasakojo po savaitė po įvykio liudytojui atvažiavus pas A. L.. Atvažiavęs pas A. L., liudytojas ant jos viršutinės lūpos, kairėje pusėje pamatė mėlynę, ir tada ji viską papasakojo. A. L. paaiškino, kad ji buvo priėjusi prie mašinos, atsitūpusi šnekėjo su E. L., ir jis iš pykčio metė į ją iš telefono.
Specialistas G. A., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad A. L. tyrimas padarytas 2021 m. rugpjūčio 25 d. Išvadoje nurodyta, kokiomis aplinkybėmis galėjo būti sužalota lūpa. Konstatuotas sužalojimas buvo aptiktas ne tik vidinėje lūpos pusėje, bet ir išorinėje. Sužalojimas atsirado ne mažiau nei nuo vieno trauminio poveikio. Punkte yra nurodoma, kad turi būti trauminis poveikis ir savaime tai atsirasti negali. Turėjo būti bent vienas trauminis poveikis atsirasti kraujosruvai, tačiau galėjo būti ir daugiau poveikių į tą pačią vietą. Galėjo sužalojimas būti padarytas kūnui judant ir kt. Kai sužalojimas atspindi tam tikrą formą, galima pasakyti sužalojimo mechanizmą. Kai sužalojimas neatspindi formos rašto, todėl jis (specialistas) negali tiksliai pasakyti, koks buvo sužalojimo mechanizmas. Šiuo atveju ant kraujosruvos nebuvo jokios formos. Nukentėjusiosios vidinis susirgimas negalėjo iššaukti esančių sužalojimų ant kūno. Jei kraujosruvos spalva yra geltona, galima pasakyti, kad ji padaryta prieš daugiau nei 18 valandų, kitos spalvos nerodo tikslaus sužalojimo laiko. Prieštaravimų tarp nukentėjusiosios parodymų ir jo, kaip specialisto, nustatyto sužalojimo nėra. Padaryti kraujosruvą lūpoje nereikia didelės jėgos – užtenka ir lengvos jėgos. Kraujosruva gali atsirasti pirmiau tiek vidinėje pusėje, tiek išorinėje. Kraujosruvos atsiradimas, pirmiau išorėje ar viduje ir atvirkščiai, priklauso nuo tos kraujagyslės vietos. Atlikus tyrimą buvo matyti, kad pažeista kraujagyslė buvo arčiau dantų, todėl tas kraujas jau buvo išsiliejęs į vidinę lūpos dalį, taip susidarė kraujosruva vidinėje dalyje, kuri vėliau jau matėsi ir išorėje.
2021 m. rugpjūčio 24 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), prieigos (3 t., b. l. 96–101).
2021 m. rugpjūčio 24 d. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad 2022 m. rugpjūčio 24 d., 23 val. 39 min., policijos tarnybiniame automobilyje „(duomenys neskelbtini)“ vizualiai apžiūrėtas A. L. veidas. Matoma, kad viršutinė jos lūpa patinusi, lūpos vidinėje pusėje matoma susiformavusi kraujosruva (4 t., b. l. 51–55).
2021 m. rugsėjo 1 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1656/2021(02) nurodyta, kad A. L. nustatyta kraujosruva viršutinės lūpos dešinėje. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu, sužalojimas laikomas nežymu sveiktos sutrikdymu. Sužalojimas padarytas buku daiktu. Sužalojimas atsirado dėl ne mažiau kaip vieno trauminio poveikio. Sužalojimo vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimas galėjo būti padarytas daiktui judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (4 t., b. l. 102–103).
2021 m. spalio 26 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti nukentėjusiosios A. L. parodymai bei pademonstruoti veiksmai dėl jos sužalojimo aplinkybių 2021 m. rugpjūčio 25 d., apie 20 val., prie namo (duomenys neskelbtini) – A. L. parodė, kur buvo visi įvykio dalyviai įvykio metu, kaip į ją buvo metamas telefonas, kur jis nukrito, kur ji skambino bendrajam pagalbos centrui (3 t., b. l. 178-187).
2021 m. rugsėjo 10 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad ištirtas (apžiūrėtas, surašyta stenograma) objektas – garso įrašas Nr. „2021_08_24_20-02-57_37067761582.mp3“, gautas iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus. Garso įrašo trukmė 1,27 min. Garso įraše girdima, kaip moteris (vėliau prisistačiusi A. L.) kviečia policiją adresu (duomenys neskelbtini), paaiškina, kad atvažiavęs pas vaiką buvęs vyras mėto į ją daiktus – į veidą paleido telefoną, ištisai gąsdina, grasina, paaiškina, kad medikų pagalbą nereikalinga, nes „tiktai dantį prakirto, ta prasme, kraujas iš lūpos bėga“, „į veidą grynai telefoną paleido – į lūpas, į dantis“. Moteris paaiškina, kad vaikas J. matė įvykį, „viskas vyko prie jo“. Be to pokalbio pradžia prasideda taip: moters balsas: „Nu, aš padarysiu. Tu manęs nedaužysi“, vyro balsas: „vienas vienas du, klausome“ (4 t., b. l. 59–61).
2021 m. rugpjūčio 27 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad ištirti (apžiūrėti, surašytos stenogramos) objektai – vaizdo įrašai:
1) vaizdo įrašas, pavadinimu „2021_0824_202743_003.MP4“. Vaizdo stebėjimo kamera fiksuoja aplinkos vaizdą. Matomi laiptai ir įėjimas į namą, kurio viduje stovi moteris Nr. 1, kurios plaukai surišti į kasą už pakaušio srities, apsirengusi šviesiai violetinės spalvos kelnes, raudonos spalvos striukę bei vaikas Nr. 1, kuris apsirengęs pilkos spalvos megztinį. Pareigūnai įeina į namus, o moteris pajuda giliau į namų vidų. Pokalbio metu moteris paaiškina, kad jos buvęs vyras vis čia atvažiuoja, ištisai ją „atakuoja“ žinutėmis, prie vaiko ją keikia necenzūriniais žodžiais, ir dabar atvažiavo jis tariamai susitikti su vaiku, ji su vaiku išėjo kartu, nes vaikas sakė, kad jis nenori su juo ... , ir atėjus su vaiku bei stovint, vyras, sėdėdamas mašinoje, paleido jai į veidą savo telefoną (padaro rankos gestą, lyg ką mestų), aiškina, kad ištino lūpa iš vidaus iki pamėlynavimo. Pareigūnė pasako, kad moteris pasisuktų ir nori ją nufilmuoti, kur padarytas sužalojimas, prieina arčiau ir filmuoja. Moteris pakelia pirštu lūpą ir rodo sužalojimą. Moteris paaiškina, kad vyras iš mašinos nelipo, kad ji jau trečią pareiškimą rašo dėl jo, prieš tai rašė, nes buvo su mažamečiu vaiku girtas namuose.
2) vaizdo įrašas, pavadinimu „2021_0824_203243_004.MP4“. Vaizdo stebėjimo kamera fiksuoja namų patalpas ir sėdinčią moterį Nr. 1. Moteris paaiškina, kad vyras sėdėjo anoj pusėje, ji atidarė dureles, vyra jos klausė, ko, ji, (necenzūrinis žodis), čia atėjo, o ji atsakė, kad vaikas nenorėjo vienas pas tave eiti, jis paprašė jos eiti kartu. Moteris paaiškino, kad dar ji klausė, ką ji turėtų daryti, jeigu vaikas nenori, ir tada vyras – šioje vietoje moteris parodė telefono metimo gestą – pasakė jai „valink tu“. Moteris paaiškina, kad dar prie jo ji iškvietė policiją, po to jis trenkė durimis ir išvažiavo.
3) vaizdo įrašas, pavadinimu „2021_0824_203742_005.MP4“. Vaizdo stebėjimo kamera fiksuoja namų patalpas, moterį Nr. 1 ir policijos pareigūną. Pokalbio metu moteris jaudinasi, kad į įvykio tyrimą bus įtrauktas ir jos mažametis vaikas, kuris išgyvena tokius dalykus, kad norisi jį nuo tokių išgyvenimų apsaugoti. Pokalbio metu paprašyta moteris dar kartą pareigūnei parodo sužalotą lūpą (4 t., b. l. 65–69).
2021 m. lapkričio 17 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad ištirtas (apžiūrėtas) objektas – mobiliojo ryšio telefonas „Huawei EML-L29“, kurį reikalaujant, pateikė įtariamasis E. L.. Telefono IMEI (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Ant telefono yra uždėtas tamsios spalvos, knygelės tipo dėkliukas, ant kurio matomi įvairūs apibraižymai, nusitrynimai ir įtrūkimai. Ant telefono priekinės dalies, viršuje, dešiniame kampe, matomi ekrano įskilimai ir mažos stiklo dalelės (5 t., b. l. 76–84).
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Dėl nusikalstamų veiksmų nukentėjusiosios A. L. atžvilgiu
Nors kaltinamasis E. L. neigė padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą – tyčia metęs savo mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P20“ į nukentėjusiąją A. L., taip pataikydamas jai į veidą, ir nežymiai ją sužalojęs, vis tik kaltinamasis neneigė buvęs kaltinime nurodytu laiku bei vietoje – 2021 m. rugpjūčio 24 d., apie 20 val., prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), ir kalbėjęsis su nukentėjusiąja A. L..
Tačiau šio įvykio aplinkybes visiškai kitaip nurodė pati A. L.. Ji teigė, kad, jai su sūnumi J. L. priėjus prie kaltinamojo mašinos, kuri stovėjo prie (duomenys neskelbtini), namo ant gatvės, prie namo vartų, bei pro atidarytas keleivio pusės dureles kalbantis su E. L., kuris sėdėjo vairuotojo pusėje, pastarasis ją iškoliojo ir, kilus pykčio priepuoliui, jis į nukentėjusiąją dešine ranka paleido telefoną, kuris atsitrenkė į A. L. dešinę viršutinę lūpą ir nukrito šalia jos kojų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais nukentėjusiosios A. L. parodymais, kuri teisiamojo posėdžio metu nuosekliai, logiškai, išsamiai išdėstė įvykio aplinkybes, kurios yra iš esmės vienodos, analogiškos ir ikiteisminio tyrimo metu A. L. nurodytoms smurto prieš ją naudojimo fakto aplinkybėms.
Be to, nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtino ir tiesioginis įvykio liudytojas – nukentėjusiosios ir paties kaltinamojo sūnus J. L. Jis papasakojo, kad atvažiavus tėčiui ir sustojus prie vartų, jis vienas eiti nenorėjo, paprašė, kad jį palydėtų mama. Nuėjus su mama prie tėčio mašinos, tėtis, sėdėdamas vairuotojo pusėje pro atidarytas mašinos dureles metė telefoną, kuris pataikė mamai į lūpą. Jis pats stovėjo šalia mamos. J. L. matė, kaip telefonas krito. Tėtis tuo momentu sakė, negražų žodį – „čiulpk", mama sakė tą patį. Po to mama atrodė negražiai – atrodė, kad buvo mėlyna lūpa. Mama jam nieko nesakė, kad yra sužeista, tai matė jis pats. Tėtis, kai metė tą telefoną, norėdamas apsiginti prieš policiją, tėtis sakė, kad nemetė, o iš tikro metė (2 t., b. l 17–20).
Teismas neturi pagrindo netikėti šio liudytojo, nors ir mažamečio, parodymais. Liudytojas J. L. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, dalyvaujant bylos nagrinėjimo dalyviams, padedant teismo psichologei. Jau ikiteisminio tyrimo metu teismo psichologė I. B. pateikė išvadą (4 t., b. l. 111–112), kad pagal savo amžių, individualias psichologines charakteristikas, J. L. gebėjo atpasakoti bylai svarbias įvykių aplinkybes, išreikšti savo nuomonę ir asmeninius patyrimus pateiktais klausimais. Visos apklausos metu berniuko kalbą pastiprino neverbalinis elgesys, kas leidžia manyti apie berniuko pasakojimo patikimumą.
Be to ir apklausta teisiamojo posėdžio metu teismo psichologė I. B. paaiškino, kad apklausos metu vaikas J. L. aplinkybes pradėjo pasakoti net neužduodant jam klausimų. Vaikas aiškiai nurodė aplinkybes modeliuojant jas su žaislais, nurodė įvykio metu esančių žmonių judesnius, ką jie darė, ką sakė. Vaikas nurodė aiškiai, kad, mesdamas telefoną, tėvas pasakė ,,čiulpk“ – jam tai labai įsiminė atmintyje. Pasak psichologės, pagal vaiko raidą, jis negalėjo turtingiau pasakyti savo emocijų. Paklausus apie sužalojimą, jis aiškiai nurodė net vietą ir pasakė, kad buvo kraujas ir mėlynė. Todėl psichologė padarė prielaidą, kad vaikas pasakojo tiesą. Vertinant verbaliką ir neverbalinę kalbą, ji (psichologė) nemano, kad vaikas buvo primokytas. Ji (psichologė) jo klausė, ar jis kalbėjo su mama. Jis paaiškino, kad mama jam sakė, tik kad jis kalbėtų tiesą, o ką kalbėti, jam nebuvo pasakyta. Šiuo atveju tikėtina, kad vaikas nebuvo paruoštas – jis nebuvo susikaustęs, įsitempęs, sėdėjo atsipalaidavęs, viską atsakė nuoširdžiai, nurodė visas aplinkybes, paimdamas žaisliukus, juos išdėstydamas, jis negalėtų susigalvoti to, ko nebuvo. Vertinant vaiką iki 8 m., jis dar negalėjo pasakyti, koks tai mėnesis, nes dar nesuvokia perspektyvos. Automobilio stovėjimo kryptis nebuvo įsimintina detalė vaikui. Jis nėra ekspertas, kad galėtų žinoti, kur automobilis stovėjo. Jam labiau įsimintinas buvo pats įvykis, o ne automobilio padėtis.
Teismas neturi jokių duomenų, kad netikėti teismo psichologės profesionalumu ir jos pateikta išvada, tuo labiau, kad šį darbą psichologė teisme dirba nuo 2016 m., per dieną turi po 3–4 nepilnamečių apklausas, per metus yra apklaususi apie 300 nepilnamečių vaikų, jos išsilavinimas yra medicininis, teisinis ir psichologinis, taip pat ji yra baigusi psichologijos studijas, kai yra dirbama su neverbaline kalba, taip pat baigusi psichoterapijos mokymus – Geštalto.
Nukentėjusiosios A. L. parodymus patvirtina ir netiesioginis įvykio liudytojas L. K. – vyriausias A. L. vaikas, kuris parodė, kad kas vyko lauke, jis nežino, tačiau, tik atidaręs duris, pamatė mamą su mėlyna lūpa, vėliau atvažiavo policija ir mama bendravo su jais. O kitą po įvykio dieną mama jam papasakojo, kad tėtis trenkė iš mobilaus telefono jai į lūpą.
Nukentėjusiosios parodymus netiesiogiai patvirtina ir jos skambutis Bendrajam pagalbos centrui (2021 m. rugsėjo 10 d. kitų objektų apžiūros protokolas, 4 t., b. l. 59–61), iš kurio matyti, kad pagalbos iškvietimui nukentėjusioji skambino 2021 m. rugpjūčio 24 d. 20.02.57 val., tai yra iš karto po smurtinių E. L. veiksmų, kas rodo, kad toks E. L. elgesys turėjo neabejotinai stiprų poveikį nukentėjusiosios psichikai, kad ji tokio E. L. elgesio nesitikėjo, todėl, būdama šokiruota tokių veiksmų, iš karto skambino pagalbos telefonu bei nupasakojo tikrąją įvykio versiją, tai yra, kad atvažiavęs pas vaiką buvęs vyras paleido jai į veidą – į lūpas, į dantis telefoną, iš lūpos bėga kraujas, įvykį matė sūnus J. L., veiksmas vyko sūnaus J. L. akivaizdoje. Akivaizdu, kad skambindama nedelsiant po įvykio nukentėjusioji, dar įtakojama buvusio įvykio emocijų, neturėjo laiko apmastyti ir susigalvoti nebūtas įvykio aplinkybes, kad taip apkalbėtų kaltinamąjį. Be to, nukentėjusiajai paskambinus į Bendrąjį pagalbos centrą, įvykus telefonų sujungimui, bet dar neatsiliepus Bendrojo pagalbos centro budėtojui, girdimas galimai tarp nukentėjusiosios ir E. L. besitęsiantis įvykusio konflikto pokalbis, kurio metu girdimas nukentėjusiosios pasakyti žodžiai – „nu, aš padarysiu, tu manęs nedaužysi“, kas taip pat patvirtina, kad būtent įvykusio smurto prieš A. L. faktas paskatino nukentėjusiąja skambinti Bendruoju pagalbos telefonu.
Analogiškai vykusio įvykio aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams (2021 m. rugpjūčio 27 d. kitų objektų apžiūros protokolas, 4 t. b. l. 65–69), tai yra, kad buvusiam sutuoktiniui tariamai atvažiavus susitikti su vaiku, ji su vaiku išėjo kartu, nes vaikas sakė, kad jis nenori vienas su juo susitikti, o atėjus su vaiku prie mašinos ir stovint prie jos, vyras, sėdėdamas mašinoje, paleido jai į veidą savo telefoną, dėl tokio (šio nevienkartinio pasakojimo pareigūnams metu A. L. rankomis rodė telefono metimo gestą), dėl jo veiksmų ištino lūpa iš vidaus iki pamėlynavimo (atvykę policijos pareigūnai A. L. lūpos sužalojimo faktą užfiksavo nufotografuodami, 2021 m. rugpjūčio 24 d. asmens apžiūros protokolas, 4 t., b. l. 51–55).
2021 m. rugsėjo 1 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1656/2021(02) nurodyta, kad A. L. nustatyta kraujosruva viršutinės lūpos dešinėje, kas laikoma nežymu sveiktos sutrikdymu. (4 t., b. l. 102–103). Teisiamajame posėdyje apklaustas specialistas G. A., paaiškino, kad jo (specialisto) išvadoje nukentėjusiajai konstatuotas sužalojimas buvo aptiktas ne tik vidinėje lūpos pusėje, bet ir išorinėje. Sužalojimas atsirado ne mažiau nei nuo vieno trauminio poveikio, tai reiškia, kad savaime atsirasti negalėjo – turėjo būti bent vienas trauminis poveikis atsirasti kraujosruvai, tačiau galėjo būti ir daugiau poveikių į tą pačią vietą. Nukentėjusiosios vidinis susirgimas negalėjo iššaukti esančių sužalojimų ant kūno. Prieštaravimų tarp nukentėjusiosios parodymų ir jo, kaip specialisto, nustatyto sužalojimo nėra. Padaryti kraujosruvą lūpoje nereikia didelės jėgos – užtenka ir lengvos jėgos. Kraujosruva gali atsirasti pirmiau tiek vidinėje pusėje, tiek išorinėje. Kraujosruvos atsiradimas, pirmiau išorėje ar viduje ir atvirkščiai, priklauso nuo tos kraujagyslės vietos. Atlikus tyrimą buvo matyti, kad pažeista kraujagyslė buvo arčiau dantų, todėl tas kraujas jau buvo išsiliejęs į vidinę lūpos dalį, taip susidarė kraujosruva vidinėje dalyje, kuri vėliau jau matėsi ir išorėje.
Taigi, įvertinęs nukentėjusiosios A. L. parodymus, liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus, teismas remiasi įvykio vietoje buvusių nukentėjusiosios A. L. ir liudytojo J. L. parodymais, o paties kaltinamojo E. L. pateiktą įvykio versiją teismas laiko jo gynybos priemone, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, ir jo parodymais teismas remiasi tik tiek, kiek jie neprieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms.
Teismas konstatuoja, kad E. L. suprato savo veiksmus – mesdamas savo telefoną pro atidarytas mašinos dureles, prie kurių prieš sėdintį mašinoje kaltinamąjį stovėjo A. L., kaltinamasis suvokė, kad savo telefoną iš mašinos meta ne tam, kad šiaip sudaužyti, o įpykęs sviedžia būtent į priešais stovinčią nukentėjusiąją, taigi, mesdamas kažkokį daiktą į žmogų kaltinamasis suvokė, kad tokiais veiksmais jis gali sužeisti kitą žmogų, taigi ir numatė galimybę atsirasti įvairiems tokios veikos padariniams, ir nors jų savo sąmonėje nedetalizavo, jį tenkino bet koks nukentėjusiosios A. L. sužalojimo sunkumo laipsnis. Kadangi tarp kaltinamojo E. L. atlikto smurtinio veiksmo ir sukeltų padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl jis yra atsakingas už atsiradusius padarinius – nežymų A. L. sveikatos sutrikdymą.
Tokiu būdu baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas konstatuoja esant visiškai įrodyta, jog E. L. 2021 m. rugpjūčio 24 d., apie 20 val., prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), vartų, konflikto metu kitaip smurtaudamas, t. y. tyčia mesdamas savo mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P20“ į nukentėjusiąją A. L. ir pataikydamas jai į veidą, sukėlė nukentėjusiajai A. L. fizinį skausmą ir nežymiai ją sužalojo, padarydamas kraujosruvą viršutinės lūpos dešinėje, kuri teismo medicinos eksperto įvertinta nežymiu sveikatos sutrikdymu. Todėl kaltinamojo E. L. padaryta nusikalstama veika atitinka ir kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Dėl nusikalstamų veiksmų nukentėjusiojo D. J. atžvilgiu
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 28 d. nuosprendžiu E. L. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, remiantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo, jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, ir baudžiamoji byla Nr. 1-1678-923/2021 buvo nutraukta.
Atsižvelgiant į tai, kad E. L., būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus nuo 2021 m. birželio 28 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžio priėmimo padarė naują tyčinį nusikaltimą, pastarasis teismo procesinis sprendimas atleisti E. L. nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti, todėl, priimant nuosprendį šioje baudžiamojoje byloje, sprendžiamas klausimas dėl E. L. baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 4 dalis).
Teismas pažymi, kad įrodymai, kuriais pagrįstos 2021 m. birželio 28 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendyje išdėstytos išvados, teisiamajame posėdyje pakartotinai netiriami (įrodymų tyrimas ankstesnėje byloje buvo atnaujinamas tam, kad būtų ištirti bausmės rūšies ir dydžio parinkimui reikšmingi duomenys, taip pat duomenys, būtini teisingam kitų nuosprendžio rezoliucinės dalies klausimų išsprendimui).
Teisminio bylos Nr. 1-1678-923/2021 nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai buvo įrodyta, kad kaltinamasis E. L. 2021 m. vasario 6 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam D. J. į viršutinę lūpą, padarydamas jam nubrozdinimą su žaizda, kraujosruvą su nubrozdinimu viršutinėje lūpoje, taip mušdamas nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo D. J. sveikatą, todėl tokiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Dėl bausmės skyrimo
Kaltinamojo E. L. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, kaltinamasis praeityje teistas, tačiau teistumai išnykę (5 t., b. l. 8–10), baustas administracine tvarka (5 t., b. l. 32–39), yra dirbantis (5 t., b. l. 6), VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje registruotas nuo 2012 metų (5 t., b. l. 41), tačiau remiantis specialisto išvada Nr. 93TPK-986/2021, E. L. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (5 t., 48), į Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialą nesikreipė (5 t., b. l. 51).
Kadangi kaltinamasis E. L. padarė nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkiems nusikaltimams, nors laikomas neteistu, tačiau vis gi praeityje yra teistas, tik teistumai išnykę, be to, iš kaltinamojo šioje byloje priteistinas civilinis ieškinys, todėl kaltinamajam skirtina straipsnių sankcijose numatyta viena iš nedaug griežtesnių bausmės rūšių – laisvės apribojimas, jos dydžius nustatant mažesnius nei šios bausmės vidurkis.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusioji A. L. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 197). Nukentėjusioji ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad tuo metu, kai iš išorės matėsi mėlynė, ji ėjo į vaikų mokyklas, darželius, į darbą – ji dirba (duomenys neskelbtini) ir bendrauja su klientais, todėl jautė diskomfortą. Dvi savaites ji pietaudavo automobilyje, negalėjo su visais bendradarbiais eiti į valgomąjį, nes prie kolektyvo blogai jautėsi, vengė bendrauti ir su kolegomis, nes darbe ir tarnybinėse patalpose būdavo ne su kauke, vengė kolegų klausimų. Prie vaiko nukentėjusioji taip pat blogai jausdavosi, nes vaikas verkė, kad mamai skauda, ieškodavo kremo mamai skaudamą vietą tepti. Pati lūpa buvo sutinusi. Prakirsta lūpos pusė pirmas penkias dienas buvo jautri, ta puse buvo sunku valgyti karštą maistą, miegoti, nes lūpą mausdavo, nukentėjusioji turėdavo prisitaikyti miegojimo padėtį, ant vienos veido pusės miegoti negalėjo. Kad mėlynė greičiu dingtų, nukentėjusioji naudojo tepalą. Dėl šio įvykio nukentėjusioji patyrė nepatogumus, nes turėjo vykti į teisėsaugos įstaigas. Skausmas truko apie 4–5 dienas, o vaizdas dėl sužalojimo buvo iki 14 dienų. Nukentėjusioji dėl E. L. nusikalstamos veikos prarado psichologinę pusiausvyrą, patyrė emocinį sukrėtimą, stresą ir nerimą, jo veiksmai jai sukėlė psichologinę įtampą, pervargimą, nemigą.
Nustatant neturtinės žalos dydį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir susiformavusią teismų praktiką. Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas tik tuomet, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Sukėlus skausmą žmogui ar nežymiai sutrikdžius sveikatą (BK 140 straipsnis), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145 iki 1000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.).
Nukentėjęs asmuo turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet, nustatant priteisiamos žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą. Vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra padariniai. Jeigu jie susiję su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimi nerimo dėl sveikatos ateityje, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.
Byloje neginčytinai nustatyta, kad A. L. buvo sukeltas fizinis skausmas, dėl įvykio nukentėjusioji patyrė stresą, pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, ji patyrė nepatogumus, nes turėjo vykti į ikiteisminio tyrimo įstaigas, ant lūpos iš išorės matėsi mėlynė, lūpa buvo patinusi, dėl ko ji vengė kontakto su aplinkiniais žmonėmis. Tačiau teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad šiuo metu medikamentinis gydymas jai nebeskiriamas, nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusiosios psichika, emocinė pusiausvyra dėl jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto buvo pažeista negrįžtamai, nebuvo pateikta jokių objektyvių pagrįstų duomenų, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų, dvasinių išgyvenimų nukentėjusiosios fizinė sveikata ar psichinė būklė gali blogėti ateityje, kad įvykio metu patirti išgyvenimai, fiziniai sužeidimai turėjo ir turės įtakos tolimesniam nukentėjusiosios pilnaverčiui gyvenimui, todėl nukentėjusiosios nustatytas ir ieškiniu prašomas priteisti neturtinės žalos dydis prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams ir neatitinka įstatymo reikalavimų. Teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką panašių kategorijų bylose, įvertinęs nusikaltimo aplinkybes, nukentėjusiajai įvykio metu ir vėliau sukeltus fizinius skausmus ir psichologinius išgyvenimus, kaltinamojo kaltės formą, remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, neturtinės žalos dydį nustato 800 Eur (CK 1.5 straipsnis, 6.250 straipsnio 2 dalis). Kita civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajai A. L. atmestina.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (5 t., b. l. 117–118 ) – paliktina galioti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.
Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:
- 1 kompaktinė CD plokštelė, kurioje yra vaizdo įrašas, padarytas 2022 m. vasario 3 d. nepilnamečio L. K. apklausos metu (4 t., b. l. 33), paliktina saugoti byloje;
- 1 kompaktinė CD plokštelė, kurioje yra vaizdo įrašas, padarytas 2022 m. kovo 3 d. nepilnamečio L. K. apklausos metu (4 t., b. l. 40), paliktina saugoti byloje;
- 1 kompaktinė CD plokštelė, kurioje yra garso įrašas, tyrimui pateiktas 2021 m. rugsėjo 6 d. (4 t., b. l. 62), paliktina saugoti byloje;
- 1 kompaktinė CD plokštelė, kurioje yra vaizdo įrašai, padaryti policijos pareigūnų kūnu nešiojamu vaizdo registratoriumi (4 t., b. l. 70), paliktina saugoti byloje;
- 1 kompaktinė CD plokštelė, kurioje yra garso įrašai iš A. L. mobiliojo ryšio telefono (4 t., b. l. 88), paliktina saugoti byloje;
- 1 kompaktinė CD plokštelė, kurioje yra garso įrašas iš A. L., gautas el. paštu. (4 t., b. l. 95), paliktina saugoti byloje;
- 1 kompaktinė CD plokštelė, kurioje yra vaizdo įrašai, padarytas nepilnamečio J. L. apklausos metu (2 t., b. l. 110), paliktina saugoti byloje;
- 1 kompaktinė CD plokštelė, kurioje yra garso ir vaizdo įrašai iš E. L. mobiliojo ryšio telefono (5 t., b. l. 111), paliktina saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297–298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
E. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), ir nuteisti:
- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika A. L. atžvilgiu) – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, be intensyvios priežiūros, įpareigojant E. L. tęsti darbą bei dalyvauti elgesio pataisos programoje;
- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika D. J. atžvilgiu) – 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, be intensyvios priežiūros, įpareigojant E. L. tęsti darbą bei dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo, be intensyvios priežiūros, įpareigojant E. L. tęsti darbą bei dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti E. L. baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL, t. y. 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Išaiškinti E. L., kad įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą mokama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą ((duomenys neskelbtini) („Luminor“ bankas)), juridinio asmens kodas 188604955, mokėjimo paskirtyje nurodant asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą, pavardę, asmens kodą.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti A. L. iš E. L. 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Kitą civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajai A. L. atmesti.
Dokumentus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: 1 kompaktinę CD plokštelę, kurioje yra vaizdo įrašas, padarytas 2022 m. vasario 3 d. nepilnamečio L. K. apklausos metu; 1 kompaktinę CD plokštelę, kurioje yra vaizdo įrašas, padarytas 2022 m. kovo 3 d. nepilnamečio L. K. apklausos metu, 1 kompaktinę CD plokštelę, kurioje yra garso įrašas, tyrimui pateiktas 2021 m. rugsėjo 6 d., 1 kompaktinę CD plokštelę, kurioje yra vaizdo įrašai, padaryti policijos pareigūnų kūnu nešiojamu vaizdo registratoriumi, 1 kompaktinę CD plokštelę, kurioje yra garso įrašai iš A. L. mobiliojo ryšio telefono, 1 kompaktinę CD plokštelę, kurioje yra garso įrašas iš A. L., gautas el. paštu, 1 kompaktinę CD plokštelę, kurioje yra vaizdo įrašai, padaryti nepilnamečio J. L. apklausos metu, 1 kompaktinę CD plokštelę, kurioje yra garso ir vaizdo įrašai iš E. L. mobiliojo ryšio telefono – palikti saugoti byloje.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti, pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.