Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. L. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. sausio 18 d. nuosprendžio, kuriuo E. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), ir jam paskirta:

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika A. L. atžvilgiu) – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, be intensyvios priežiūros, įpareigojant E. L. tęsti darbą bei dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika D. J. atžvilgiu) – 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, be intensyvios priežiūros, įpareigojant E. L. tęsti darbą bei dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 9 (devyni) mėnesiai laisvės apribojimo, be intensyvios priežiūros, įpareigojant E. L. tęsti darbą bei dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirta E. L. baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL, t. y. 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. L. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista A. L. iš E. L. 800 Eur (aštuoni šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Kita civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajai A. L. atmesta.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti, pradėjus bausmės vykdymą – panaikintina.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. L. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis 2021 m. vasario 6 d. apie 20 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam D. J. į viršutinę lūpą, padarydamas jam nubrozdinimą su žaizda, kraujosruvą su nubrozdinimu viršutinėje lūpoje, taip mušdamas nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo D. J. sveikatą.

2. Be to, E. L. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2021 m. rugpjūčio 24 d., apie 20 val., prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), vartų, konflikto metu kitaip smurtaudamas, t. y., tyčia mesdamas savo mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P20“ į nukentėjusiąją A. L. ir pataikydamas jai į veidą, sukėlė nukentėjusiajai A. L. fizinį skausmą ir nežymiai ją sužalojo, padarydamas kraujosruvą viršutinės lūpos dešinėje, kuri teismo medicinos eksperto įvertinta nežymiu sveikatos sutrikdymu.

5. Atsiliepimų byloje negauta.

6. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka 2023 m. kovo 15 d. teismo posėdyje nuteistojo E. L. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus prašymas dėl įrodymų tyrimo atnaujinimo buvo tenkintas iš dalies. Vadovaujantis BPK 324 straipsnio 6, 7 dalimis, byloje buvo atliktas įrodymų tyrimas. Teisėjų kolegija protokoline nutartimi įpareigojo prokurorę per vieną mėnesį atlikti tyrimo veiksmus, susijusius su įvykio vietos, kur padaryta nusikalstama veika ((duomenys neskelbtini)) apžiūra ir toje vietoje esamos (buvusios) vaizdo įrašymo įrangos užfiksuota medžiaga (laikas 2021 m. rugpjūčio 24 d. 19.00 val. – 21.00 val.) ir nustačius, jog yra išsaugota filmavimo užfiksuota medžiaga, ją pateikti teismui. 2023 m. balandžio 19 d. teismo posėdyje prokuroras paaiškino teismui, jog vykdant Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 15 d. protokolinę nutartį, buvo nustatyta, kad vaizdo įrašymo įrenginys yra užkoduotas ir tikslu sužinoti kodą yra reikalingas teismo paklausimas norint atlikti minėto įrašymo įrenginio tyrimą. Teisėjų kolegija nutarė prijungti objektą (vaizdo įrašymo įrenginį) prie bylos kaip daiktinį įrodymą, kad būtų galima atlikti veiksmus. Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 28 d. nutartimi prokuroras įpareigotas atlikti objektų tyrimą – į baudžiamąją bylą pateiktą vaizdo įrašymo įrenginį, pateikti atitinkamos srities specialistams, tikslu atlikti vaizdo įrašymo įrenginyje esančio įrašo (laikas 2021 m. rugpjūčio 24 d. 19.00 val. – 21.00 val.) atkūrimą. Kauno apygardos teisme 2023 m. rugpjūčio 8 d. gautas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Renatos Oželienės raštas dėl teismo pavedimo įvykdymo, kuriame nurodyta, kad vadovaujantis BPK 287, 205 straipsniais, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos Objektų kriminalistinio tyrimo skyriaus specialistui buvo pavesta atlikti objekto – tiriamo įvykio vietoje išimtą vaizdo kamerų valdymo bloko serijos Nr. CO-718HQI-K1 su jame esančiu kietuoju disku, tyrimą, ir atsakyti į klausimą – ar minėtame vaizdo įrašymo įrenginyje yra vaizdo įrašai, padaryti 2021 m. rugpjūčio 24 d., laikotarpiu nuo 19.00 val. iki 21.00 val. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos Objektų kriminalistinio tyrimo skyriaus viršininko atsakymas, kad vaizdo stebėjimo kamerų įrašymo įrenginys „HikVision“, serijos numeris C06369924, apžiūrėtas, o apžiūros metu nustatyta, kad minėtame įrenginyje yra įmontuotas 1TB talpos standusis diskas „Seagate“, modelis ST000BX005, serijos numeris Z9C5HYD4. Panaudojus programinę įrangą „Local Playback“, versiją v3.0.1.2build20181102, buvo nustatyta, kad vaizdo stebėjimo kamerų įrašymo įrenginio standžiajame diske saugomi vaizdo įrašai nuo 2018 m. spalio 29 d., 23 val. 58 min. 29 sek. iki 2021 m. gegužės 25 d., 21 val. 06 min. 32 sek. Apžiūros metu nebuvo rasta vaizdo įrašų, kurie būtų užfiksuoti 2021 m. rugpjūčio 24 d. (6 t., b. l. 53-54). 2023 m. spalio 11 d. teismo posėdyje nuteistasis E. L. ir jo gynėjas advokatas Danius Svirinavičius prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti pirmos instancijos teismo nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. L. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinis skundas atmetamas

7. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog nuteistasis E. L. neigia savo kaltę teigdamas, kad prieš nukentėjusiąją A. L. smurto nenaudojo ir jos nesužalojo, o nuteistojo kaltės nepatvirtina ir baudžiamojoje byloje esantys įrodymai. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais E. L. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinio skundo argumentais.

8. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi, įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini.

9. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši tyčinė veika objektyviai pasireiškia kito žmogaus mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu įstatymo dispozicijoje nurodytus padarinius. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas E. L. kaltu dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas baudžiamosios bylos aplinkybes, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, tinkamai taikė BPK 20 straipsnyje įtvirtintas duomenų pripažinimo įrodymais ir įrodymų vertinimo taisykles bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, su kuriomis teisėjų kolegija sutinka. Teismas, įvertinęs iš skirtingų įrodymų šaltinių gautą informaciją, padarė pagrįstą ir byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms neprieštaraujančią išvadą, kad nukentėjusiajai A. L. fizinis skausmas ir nežymus sužalojimas padarytas tyčiniais E. L. veiksmais, už kuriuos kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

11. Vertinant nuteistojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik nuteistojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir taip siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Šį manymą sustiprina ir tai, kad nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo, nei pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis nėra prisaikdinamas bei įspėjamas už melagingų parodymų davimą. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti/paneigianti asmens kaltę. Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo argumentus, kad nukentėjusioji susižalojo pati nuritusi nuo laiptų vertina kaip nuosekliai pasirinktą gynybinę versiją, siekiant išvengti atsakomybės bei gresiančios bausmės. Šią versiją paneigia byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

12. Apeliaciniame skunde tiek nuteistasis E. L. tiek jo gynėjas advokatas Danius Svirinavičius teigia, jog buvusi nuteistojo sutuoktinė turėjo tikslą apkalbėti E. L.. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog nukentėjusioji tą pačią dieną, t. y. 2023 m. rugpjūčio 24 d., po įvykio, kreipėsi į policiją su pareiškimu dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, o viso ikiteisminio tyrimo metu laikėsi nuoseklios savo pozicijos ir savo parodymų bei pozicijos dėl prieš ją įvykdytos nusikalstamos veikos nekeitė. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 2022 m. liepos 13 d. teisiamojo posėdžio metu apklausiama A. L. iš esmės parodė tokias pačias įvykio aplinkybes, t. y. 2021 m. rugpjūčio 24 d. jos buvęs sutuoktinis E. L. atvyko ir paskambino į sūnaus J. L. telefoną, kadangi vaikas vienas bijojo eiti pas tėtį, todėl prašė mamos jį palydėti. Nukentėjusioji palydėjo sūnų iki nuteistojo automobilio, kuri stovėjo (duomenys neskelbtini), priėjo prie keleivio pusės durų ir jas atidarė. E. L., kuris sėdėjo vairuotojo vietoje plūdo nukentėjusiąją necenzūriniais žodžiais, o ji jam papriekaištavo, jog atvyko pas vaiką ne teismo nustatytu laiku ir pasakė, kad sūnus J. L. jo bijo. Konflikto pasėkoje nuteistajam kilo pykčio priepuolis ir jis į nukentėjusiąją dešine ranka metė savo mobiliojo ryšio telefoną ir mestas telefonas atsitrenkė A. L. į veidą – pataikė į jos dešinę viršutinę lūpą. Iškart po įvykio nukentėjusioji pasakė E. L., kad kvies policiją, o jis persisvėrė, uždarė keleivio dureles ir nuvažiavo. Vertinant nukentėjusiosios parodymus ir atsižvelgiant į tai, jog iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 10 d. sprendimu pagal nustatytą E. L. bendravimo su nepilnamečiu vaiku J. L. tvarką, matyti, kad įvykio data, t. y. 2021 m. rugpjūčio 24 d., neatitinka teismo sprendimu nustatytos nuteistojo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje remdamasis nuosekliais bei abejonės nekeliančiais nukentėjusios parodymais, klaidos nepadarė.

13. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog vienintelis asmuo, kuris matė įvykį, t. y. nepilnametis E. L. ir A. L. sūnus J. L., taip pat turėjo tikslą apkalbėti nuteistąjį, t. y. pasak skundo autoriaus, apginti motiną. 2021 m. gruodžio 10 d. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją mažametis J. L. parodė, kad įvykis atsitiko, nes tėtis atvažiavo pas jį, jis nenorėjo vienas eiti susitikti su tėčiu, kadangi buvo tamsu, paprašė, kad mama jį palydėtų. Nuėjo su mama prie tėčio mašinos, tėtis sėdėjo vairuotojo pusėje, buvo atidarytos durys ir atidarytas langas, mama atidarė duris, ir tėtis ten metė telefoną. Mažametis J. L. nematė, į kurią vietą, tik pamatė, kad į lūpą mamai. Kai atėjo su mama, ką sakė tėtis, neatsimena. Mama tėčiui nieko nesakė, tylėjo. Ir tada tėtis metė telefoną. J. L. matė, kaip telefonas krito. Tėtis sakė negražų žodį – „čiulpk", mama sakė tą patį, paskui vaikas nuėjo namo. Kai telefonas, skriejo į mamą, mama nieko nesakė, po įvykio mama atrodė negražiai – atrodė, kad buvo mėlyna lūpa. Mama dėl to nieko nesakė tėčiui, jie nuėjo namo, tėtis apsisuko ir išvažiavo. Kai grįžo su mama į kambarį, mamos veidas buvo mėlynas (rodo lūpos viršutinę dalį, dešinę pusę). Atsižvelgiant į baudžiamosios bylos medžiagoje esančią Kauno apylinkės teismo vyriausiosios specialistės (teismo psichologės) I. B. išvadą, kurioje nustatyta, jog vaiko raida atitinka jo socialinę brandą, jis sąmoningas, orientuotas, vaiko mąstymas yra nuoseklus, pagal savo amžių, mažametis galėjo atpasakoti bylai svarbias įvykių aplinkybes, išreikšti savo nuomonę ir asmeninius patyrimus apklausos metu pateiktais klausimais. Taip pat vaiko neverbalinė kalba leido manyti apie mažamečio pasakojimo patikimumą. 2022 m. lapkričio 25 d. išvadą teikusią specialistę, teismo psichologę I. B. apklausiant teisiamojo posėdžio metu, ji patvirtino savo išvadą bei nurodė, jog mažamečio paklausus apie sužalojimą, jis aiškiai nurodė net vietą ir pasakė, jog ant mamos veido buvo kraujas ir mėlynė. Aukštesniojo teismo vertinimu, įvertinus mažamečio J. L. gana konkrečius parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui, taip pat specialistės, teismo psichologės I. B. išvadą bei jos paaiškinimus teisme, daroma išvada, kad mažametis nuteistojo ir nukentėjusiosios sūnus nėra linkęs fantazuoti bei yra orientuotas ir jo mąstymas nuoseklus, taigi jo parodymus, jog E. L. metė į nukentėjusiąją A. L. savo mobilaus ryšio telefoną, nebuvo įtakotas kitų asmenų, todėl J. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, vertinami kaip nuoseklūs ir patikimi, įrodantys E. L. kaltę smurtavus A. L. atžvilgiu.

14. Baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos metu 2022 m. rugsėjo 22 d. teisiamojo posėdžio metu buvo apklaustas nepilnametis liudytojas L. K., kuris paties įvykio nematė, tačiau nurodė, jog buvo namuose (jis nukentėjusiosios A. L. sūnus, gyvenantis kartu su ja) ir įvykio dieną, t. y. 2021 m. rugpjūčio 24 d., atidaręs duris pamatė mamą su mėlyna lūpa, ji tuo metu verkė. Mama jam papasakojo tik tiek, kad nuteistasis metė į ją mobilaus ryšio telefoną. 2022 m. lapkričio 25 d. teisiamojo posėdžio metu apklausus liudytoją G. J., kuris yra nukentėjusiosios draugas, jis parodė, jog tiesiogiai įvykio nematė, tačiau žino, kad nuteistasis E. L. persekioja A. L.. Kartą girdėjo kaip buvęs nukentėjusiosios vyras jai grasino, rėkė ant jos, grasinimai buvo tokio pobūdžio, kad apipils jai veidą rūgštimi ir sulaužys kaulus. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtų apklaustų liudytojų parodymai nors ir nepatvirtina minėto įvykio aplinkybių, tačiau darytina išvada, jog tarp nukentėjusiosios ir nuteistojo yra susiklostę gana konfliktiški ir įtempti santykiai, o didžiosios dalies konfliktų iniciatorius yra būtent nuteistasis E. L..

15. Nuteistojo E. L. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundą nagrinėjant Kauno apygardos teisme buvo tenkintas vienas iš skundo prašymų ir byloje atnaujintas įrodymų tyrimas dėl namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vaizdo kameros duomenų laikmenos išreikalavimo, paėmimo ir pateikimo ištirti ekspertams. Atsižvelgiant į visus atliktus proceso veiksmus, apžiūros metu nebuvo rasta vaizdo įrašų, kurie būtų užfiksuoti 2021 m. rugpjūčio 24 d. (6 t., b. l. 53-54). Dėl prašymo atlikti eksperimentą, aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas 2022 m. lapkričio 25 d. teisiamojo posėdžio metu protokoline nutartimi pagrįstai atmetė tokį nuteistojo gynėjo prašymą, išreikštą baudžiamąją bylą nagrinėjant Kauno apylinkės teisme. Pažymėtina, jog pagal BPK 197 straipsnio 1 dalį liudytojų, nukentėjusiųjų, įtariamųjų parodymams ar versijoms patikrinti galima atkurti tiriamo įvykio situaciją, aplinką, asmenų veiksmus ar kitas aplinkybes ir atlikti reikiamus bandymus. Pažymėtina, kad atliekant eksperimentą turi būti atkuriamos kuo tikslesnės tiriamo įvykio sąlygos (vieta, metų ir paros laikas, apšvietimo, meteorologinės sąlygos, asmenų veiksmai ir kitos aplinkybės). Nagrinėjamu atveju neturint kitų tikslesnių duomenų, išskyrus nuteistojo, nukentėjusiosios bei mažamečio J. L. parodymus, eksperimentui tinkamų sąlygų atkurti neįmanoma. Be to, E. L. inkriminuota aplinkybė, kad jis, metęs savo mobiliojo ryšio telefoną nukentėjusiajai į veidą, kaip aptarta aukščiau, yra patikimai nustatytos nukentėjusiosios A. L. parodymais ir kitais patikimais baudžiamosios bylos duomenimis. Todėl atliekamo eksperimento eiga geriausiu atveju tik patikrintų, ar gynybos versijoje nurodoma alternatyvi įvykių seka yra objektyviai įmanoma, tačiau byloje nustatytų aplinkybių, kurios pagrindžia E. L. kaltę, savaime nei patvirtintų, nei paneigtų. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008; 2K-509/2010; 2K-P-89/2014; 2K-524/2014; 2K-76-942/2017; 2K-208-976/2017). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, eksperimento atlikimas netikslingas, todėl nebuvo ir nėra pagrindo jo atlikti.

16. Kolegija, atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad byloje įrodymų visetas patvirtina, kad E. L. tyčia metė savo mobiliojo ryšio telefoną Huawei P20 į nukentėjusiąją A. L. ir pataikė jai į veidą, padarydamas kraujosruvą viršutinės lūpos dešinėje. Ir nors nėra medicininės pažymos, nes kaip nurodė pati A. L. į medikus nesikreipė, tačiau toks smurtavimo faktas, kaip nurodyta ekspertizės išvadoje, gali būti kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje įrodyta, kad nukentėjusiajai nuteistasis sukėlė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius. Kadangi byloje esančių įrodymų visetu įrodyti visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymiai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino E. L. kaltu padarius šią veiką ir paskyrė jam bausmę, kuri atitinka padaryto nusikaltimo pavojingumą ir nuteistojo asmenybę.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. L. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 18 d. nuosprendžio atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.