Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, sekretoriaujant Danguolei Gedvilaitei, dalyvaujant ieškovo VšĮ „Belvederio dvaras“ atstovui advokato padėjėjui Mariui Zamulskiui, atsakovo UAB „Karpis“ atstovui advokatui Audriui Juozapavičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo VšĮ „Belvederio dvaras“ ieškinį atsakovui UAB „Karpis“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų O. L. dėl skolos priteisimo, ir atsakovo UAB „Karpis” priešieškinį atsakovui pagal priešieškinį VšĮ „Belvederio dvaras“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiajam asmeniui O. L. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (b.l. II t. b.l. 191-192), atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvauja, byla išnagrinėta jai nedalyvaujant (CPK 247 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010-08-04 Stanislovas E. L., O. L. ir UAB „Karpis“ sudarė mainų ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutartį, kuria O. L. ir Stanislovas E. L. mainais už butą/patalpą - butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini)-13, Vilniaus m. ir 2/19 dalis negyvenamosios patalpos - parkingo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., perdavė 1904/2000 dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. Vadovaujantis Sutarties 7 dalies l punkto nuostatomis, atsakovas įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2010-12-01 pilnai įrengti butą ir stovėjimo aikštelę pagal statinio projektinę dokumentaciją (I t.b.l. 8-18). 2012-05-27 UAB „JPSF", sudarė buto ir stovėjimo aikštelės lokalines įrengimo sąmatas. Vadovaujantis šiomis sąmatomis, buto vidaus apdailos darbų kaina - 50093,64 Lt, o stovėjimo aikštelės - 51576,06 Lt; iš viso 101669,70 Lt (I t. b.l. 20-26,27-29). 2012-08-02 UAB „Vadybos klinika“ ir Stanislovas E. L. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria Stanislovas E. L. perleido UAB „Vadybos klinika“ reikalavimo teises į UAB „Karpis“ 101.669,70 Lt dydžio įsiskolinimą, kylantį iš sutarties ir 2012-05-27 UAB „JPSF“ lokalinių sąmatų (I t.b.l. 17-18). 2012-10-19 UAB „Vadybos klinika“ pertvarkyta į VšĮ „Belvederio dvaras“ (I t. b.l. 39). VšĮ „Belvederio dvaras“ 2012-08-09 pranešimu informavo atsakovą apie reikalavimo teisės perėmimą bei pareikalavo sumokėti 101.669,70 Lt dydžio įsiskolinimą per 15 dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos, t. y. iki 2012-08-25 (I t. b.l. 30).

Dėl Reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia

Atsakovas UAB „Karpis“ priešieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, susijusias su tuo, kad šis sandoris, sudarytas pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas (CK 1.80 str., 1.78 str. 5 d.), kadangi pradinis kreditorius perleido negaliojančią, neegzistuojančią reikalavimo teisę (CK 6.102 str.).

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad reikalavimo perleidimas yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius perduoda kitam asmeniui turintį galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu, perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o prievolė išlieka nepakitusi (CK 6. 101 straipsnio 1 dalis). Reikalavimo perleidimo teisei galioja bendrieji disponavimo civilinėmis teisėmis principai: asmuo savo nuožiūra gali naudotis civilinėmis teisėmis tiek, kiek tai nepažeidžia imperatyviųjų įstatymo nuostatų ir kitų asmenų teisių (CK 1. 137 straipsnis) ( žr. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013m. balandžio 26d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. UAB „Eismo sauga“ v. Vidaus Reikalų Ministerijai ir kt., civilinės bylos Nr. 3K-3-266/2013). Minėta, kad pradinis kreditorius gali perleisti reikalavimo teisę, kurią jis turi ir kuri yra galiojanti. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, kilus šalių ginčui, visų pirma reikia nustatyti, ar pradinis kreditorius turėjo teisę, dėl kurios sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, ir ar ši jo teisė buvo galiojanti reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu, o vertinant reikalavimo perleidimo teisėtumą reikia įvertinti: 1) prievolę, iš kurios atsirado teisė, esanti reikalavimo perleidimo dalyku; 2) sandorį, kurio pagrindu pradinis kreditorius perduoda naujajam kreditoriui reikalavimo teisę reikalavimo perleidimo forma (perleidimo pagrindą); 3) reikalavimo perleidimo (cesijos) sandorį, kuriuo perleidžiama reikalavimo teisė (atsisakoma reikalavimo teisės) (žr.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. L. IĮ v. AB ,,Daisotra“, bylos Nr. 3K-3-1255/2002; 2003 m. rugsėjo 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Stella Vitae“ v. AB ,,Dirbtinis pluoštas“, bylos Nr. 3K-3-759/2003; 2008 m. birželio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Arisanda“ v. UAB „2B Pack“,bylos Nr. 3K-3-199/2008; kt.).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CK 6.102 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas perleisti tokį reikalavimą, dėl kurio negalimas išieškojimas, be kita ko, reiškia ir draudimą perleisti reikalavimą, kurio pradinis kreditorius neturi, arba negaliojantį reikalavimą, nes tokio reikalavimo neįmanoma įgyvendinti, t. y. patenkinti. Sutarties dalykas neturi prieštarauti imperatyviosioms teisės normoms (CK 6.157 straipsnis), t. y. tam, kad prievolė galiotų, ji turi atitikti įstatymo reikalavimus (CK 6.3 straipsnio 3, 4 dalys). Teisės doktrinoje pripažįstama, kad vienas esminių prievolės galiojimo reikalavimų yra įmanomumas ją įvykdyti. Įstatyme nustatytas objektyvus išieškojimo negalimumas (CK 6.102 straipsnio 1 dalis), kuriam esant draudžiama perleisti reikalavimą, tačiau paaiškėjus, kad buvo perduotas negaliojantis reikalavimas, tam tikrais atvejais kyla civilinė atsakomybė (CK 6.105 straipsnio 1 dalis, 6.107 straipsnio 3 dalis).

Byloje nustatyta, kad pagal 2010-08-04 Stanislovo E. L., O. L. (pradinio kreditoriaus) ir UAB „Karpis“ pasirašytą Mainų ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties 7.1 punktą atsakovas UAB „Karpis“ įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2010-12-01 visiškai įrengti butą ir stovėjimo aikštelę pagal statinio projektinę dokumentaciją bei pagal su K. Šilinio statybos firma „Šelstuva“ sudarytą generalinės rangos sutartį. 2012-08-02 UAB „Vadybos klinika“ (VšĮ „Belvederio dvaras“) ir Stanislovas E. L. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria Stanislovas E. L. perleido UAB „Vadybos klinika“ reikalavimo teises į UAB „Karpis“ įsiskolinimą, kylantį iš sutarties (I t. b. l. 8–18). Kaip matyti iš šalių pasirašytos Mainų ir sutarties sąlygų, šalys nebuvo susitarusios, jog jos neturi teisės perleisti kitiems asmenims teisių, kylančių iš šios sutarties be kitos šalies išankstinio rašytinio sutikimo (CK 6.101 str. 1 d.).

CK 6.61 straipsnio 1 dalis nustato, jog kai skolininkas neįvykdo prievolės atlikti tam tikrą darbą, kreditorius turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius. CK 6.63 straipsnio 2 dalis nustato, kad nuo to momento, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius, išskyrus atvejus, kai skolininkas atleidžiamas nuo prievolės vykdymo. CK 6.652 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą, tai užsakovas turi teisę atsisakyti priimti įvykdžius prievolę atliktą darbą ir pareikalauti iš rangovo atlyginti dėl termino praleidimo padarytus nuostolius, jeigu dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę. Taip pat CK 6.658 str. 2 d. numato, kad jeigu rangovas nepradeda laiku vykdyti sutarties arba atlieka darbą per lėtai, kad jį baigti iki termino pabaigos aiškiai negalima, užsakovas turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius. CK 6.256 straipsnio 2 dalis nustato, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Atsakovas UAB „Karpis“ tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu neginčijo fakto, kad prievolę – pilnai įrengti butą ir 2/19 dalis stovėjimo aikštelės pagal mainų ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties 7.1 punktą - nėra įvykdęs tinkamai. Todėl, akivaizdu, jog atsakovui neįvykdžius prievolės visiškai įrengti butą ir stovėjimo aikštelę, pradinis kreditorius S. E. L. patyrė nuostolius (neteko turto pagerinimo), o atsakovas UAB „Karpis“ nepagrįstai ir neteisėtai gavo naudą – sutaupė įrengimui neišleistas pinigines lėšas. Konstatuotina, kad atsakovui nevykdant prievolės pagal mainų sutartį S. E. L. turėjo reikalavimo teisę į atsakovą dėl nuostolių atlyginimo pagal sutartį ir turėdamas tokią teisę, neabejotinai turėjo teisę perleisti reikalavimą naujam kreditoriui VšĮ „Belvederio dvaras“ (CK 6.101 str.). Todėl šie atsakovo argumentai atmestini kaip visiškai nepagrįsti (CPK 178 str.).

Teismas pažymi, kad atsakovas, be kita ko, nurodo, kad pradinis kreditorius S.E. L. ir atsakovas UAB „Karpis“ sudarydami mainų sutartį, įvertino mainomų daiktų nelygiavertiškumą ir dėl to E.S. L. neturėjo jokių turtinių teisių atsakovui. Šias aplinkybes patvirtinti nurodo anksčiau priimtus teismo sprendimus (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2010-04-21 sprendimą civilinėje byloje Nr.2-196-661/2010). Tačiau, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šis teismo sprendimas priimtas 2010-04-21, o Mainų sutartis pasirašyta 2010-08-04. Taigi, akivaizdu, kad šalys pasirašydamos Mainų sutartį, įvertino mainomų daiktų nelygiavertiškumą, juolab, kad ir pačioje Mainų sutartyje ši aplinkybė detaliai aptarta (sutarties 1.7. p – 1.10 p.). Todėl, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad šalys tokiu būdu išsprendė mainomo turto nelygiavertiškumą ir dėl to pradinis kreditorius nebeturėjo reikalavimo teisės. Atmestini ir kiti atsakovo argumentai, susiję su tuo, kad pradinis kreditorius neturėjo reikalavimo teisės dar ir dėl to, kad buto ir dalis stovėjimo aikštelės perėjo atsakovo nuosavybėn, todėl pasibaigė ir atsakovo prievolė S.E. L.. Teismas pažymi, kad nepaisant to, kad šie daiktai perėjo atsakovo nuosavybėn, tačiau atsakovui nevykdant prievolės ( neįrengus šių daiktų), kaip tai buvo susitarta Mainų sutartyje, neabejotinai atsakovas įgydamas šiuos daiktus už mažesnę vertę, turėjo turtinės naudos, o S.E. L. patyrė nuostolius, kiek tai susiję šių nekilnojamųjų daiktų įrengimu.

Atsakovas priešieškinio pagrindu nurodo ir tai, kad Reikalavimo perleidimo sutartį sudarė tik S.E. L., neturint sutuoktinės O. L. sutikimo.

LR CK 3.92 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija, kad sudarydamas sandorius sutuoktinis veikia kito sutuoktinio sutikimu. Kol ši prezumpcija nenuginčyta, laikoma, kad sandoriai sudaryti sutuoktiniui sutinkant. Pagal CK 3.96 straipsnio 1 dalį sandoriai, sudaryti be kito sutuoktinio sutikimo ir vėliau jo nepatvirtinti, gali būti nuginčyti pagal sutikimo nedavusio sutuoktinio ieškinį per vienerius metus nuo tos dienos, kai jis sužinojo apie tokį sandorį, jeigu įrodoma, kad kita sandorio šalis buvo nesąžininga. Taigi, darytina išvada, jog kitiems asmenims nėra numatyta teisė ginčyti tokio pobūdžio sandorius, o kaip byloje nustatyta, pati O. L., šioje byloje esanti trečiuoju asmeniu, tokio reikalavimo nėra pareiškusi. Įstatymai nenumato, jog sudarant sutartis dėl reikalavimo perleidimo yra būtinas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas, taip pat pagal CK 3. 92 straipsnio 4 dalį, tokio pobūdžio sutartys nėra priskiriamos prie tų sandorių, kuriuos gali sudaryti tik abu sutuoktiniai. Be to, šis sandoris atitiko šeimos interesus, nes už reikalavimo perleidimo sandorį sutuoktiniai gavo materialinį atlyginimą.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus, darytina išvada, jog nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti Reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia ar ją laikyti niekine, remiantis CK 1.80 str., 1.78 str. 5 d. pagrindais, todėl atsakovo priešieškinis atmestinas.

Dėl skolos priteisimo

Ieškovas savo reikalavimus grindžia reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, kuria pradinis kreditorius, t. y. S. E. L., perleido naujam kreditoriui ieškovui VšĮ „Belvederio dvaras“ reikalavimo teises į UAB „Karpis“ įsiskolinimą, kylantį iš mainų ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties.

Kaip minėta, ieškovas turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo. Padarytų nuostolių dydį VšĮ „Belvederio dvaras“ įrodinėja 2012-05-27 UAB „JPSF“ lokalinėmis sąmatomis, pagal kurias buto vidaus apdailos darbų kaina – 50 093,64 Lt, o 2/19 stovėjimo aikštelės dalies kaina – 5.429,06 Lt, iš viso – 55.522,70 Lt. Šias sumas patvirtina ir ieškovo pateikti teismo eksperto Dariaus Kalibato atliktas vertinimo aktas ir lokalinė sąmata (II t. b.l. 181-187). Lokalinės sąmatos yra investicijų poreikis statinio statybai, detalizuotas pagal statybos darbus (Statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo rekomendacijų 10.13 p., Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2006-02-07 informacinis pranešimas). Pagal mainų ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties 7.1 punktą atsakovas UAB „Karpis“ įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2010-12-01 visiškai įrengti. Pagal mainų sutartį šalys buvo susitarusios, jog butą ir stovėjimo aikštelę įrengs pagal statinio projektinę dokumentaciją bei pagal su K. Šilinio statybos firma „Šelstuva“ sudarytą generalinės rangos sutartį (II t., b. l. 8–18), tačiau byloje nesant tokių duomenų, atsakovui UAB „Karpis“ neteikiant priešpriešinių įrodymų ir neginčijant ieškovo nurodyto žalos dydžio, įvertinus įrengimo reikalingo buto plotą - 94,28 kv.m., teismui nėra jokio pagrindo abejoti, kad sąmatose nurodyti piniginės išraiškos dydžiai yra neteisingi, ar butui ir daliai automobilio stovėjimo aikštelei visiškai įrengti buvo reikalingos kitos, mažesnės, nei lokalinėse sąmatose nurodytos piniginės sumos. Todėl laikytina kad UAB „JPSF“ lokalinėse sąmatose ir teismo eksperto Dariaus Kalibato vertinimo akte ir pateiktose lokalinėse sąmatose nurodytos sumos pagrindžiančia patirtų nuostolių dydį (CPK 178 str.). Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas jam priteisti 55.522,70 Lt sumą yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 178 str.).

Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 185 str.). Pažymėtina, jog Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Tokios pozicijos dėl teismo įrodinėjimo pareigos laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90).

Dėl materialinių palūkanų priteisimo

Vadovaujantis CK 6.210 straipsniu, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kuriai sumokėti praleistas terminas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Ieškovas VšĮ „Belvederio dvaras“ reikalauja priteisti iš atsakovo UAB ‚Karpis“ 2.017,07 Lt palūkanas už laikotarpį nuo 2012-08-25 iki 2013-04-03.

Byloje nustatyta, kad VšĮ „Belvederio dvaras“ 2012-08-09 pranešimu informavo atsakovą apie reikalavimo teisės perėmimą bei pareikalavo sumokėti 55.522,70 Lt dydžio įsiskolinimą per 15 dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos, t. y. iki 2012-08-25. Atsakovas iki šiol šios sumos nesumokėjo, todėl ieškovas turi teisę reikalauti priteisti palūkanas už priteistą sumą. Todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašymas priteisti materialines palūkanas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl procesinių palūkanų

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (LR CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Kadangi abi šalys yra privatūs juridiniai asmenys ieškovui priteistinos iš atsakovo 6 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2013-04-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Kadangi ieškinys tenkinamas, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartimi (I t. b.l. 46) taikytos laikinosios apsaugos priemones – areštuoti atsakovui UAB „Karpis“ turtą, paliekamos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį patenkinus ir priešieškinį atmetus iš atsakovo ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 1.726,00,00 Lt žyminio mokesčio (b.l. 6) (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 263, 268 – 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1,2, 1.5, 1.137 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo VšĮ „Belvederio dvaras“ ieškinį patenkinti visiškai. Priteisti iš atsakovo UAB „Karpis“ 55.522,70 Lt (penkiasdešimt penki tūkstančiai penki šimtai dvidešimt du litai 70 ct) nuostolių, 2.017,07 Lt (du tūkstančiai septyniolika litų 07 ct) palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2013-04-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1.726,00,00 Lt (vienas tūkstantis septyni šimtai dvidešimt šeši litai 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui VšĮ „Belvederio dvaras“.

Priešieškinį atmesti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Teismas išaiškina, kad pagal CPK 87 str. 2 d, 140 str. 4 d. per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 %% žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (LR CK 1.5 str., 1.137 str., 6.145 str. - 6.153 str., CPK 7 str., 8 str., 79 str., 80 str., 88 str., 92 str., 93 str., 96 str., 150 str. 2 d., 177 str. - 179 str., 182 str. 1 p., 185 str.).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą padavus Klaipėdos miesto apylinkės teisme.