Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ilona Jakubėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracine tvarka nubausto J. Z. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 2 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. J. Z. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucijos) 2023 m. lapkričio 30 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 3 dalį 300 Eur bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 6 mėnesiams, pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį 60 Eur bauda, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, J. Z. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 300 Eur bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 6 mėnesiams. J. Z. nubaustas už tai, kad jis 2023 m. lapkričio 17 d. 12.45 val. (duomenys neskelbtini) g. vairavo transporto priemonę „Renault Express“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, kai teisės vairuoti nėra įgijęs, taip pat, vairuodamas transporto priemonę, rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone. Tokiais veiksmais J. Z. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau - KET), 14, 20 punktus.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

7. Skundžiamu nutarimu J. Z. nubaustas už ANK 417 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje numatytų nusižengimų padarymą. Ginčo dėl padarytų administracinių nusižengimų nėra ir teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtus nusižengimus. Apeliaciniame skunde atsakomybėn patrauktas J. Z. nesutinka tik su jam už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinio poveikio priemone. Taigi, skunde keliamas administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas.

8. ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. Už šio administracinio nusižengimo padarymą skiriama bauda nuo 300 iki 450 eurų. Pagal ANK 424 straipsnio 7 dalį už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų. Taigi, specialiosios teisės atėmimas yra privaloma, o ne alternatyvi poveikio priemonė, skiriama už padarytą nusižengimą.

9. J. Z. už jo padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, Institucija skundžiamu nutarimu paskyrė minimalaus dydžio baudą – 300 Eur bei minimaliam terminui paskyrė administracinio poveikio priemonę, t. y. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą taikė minimaliam 6 mėnesių terminui. Apeliaciniu skundu J. Z. prašo sušvelninti jam skirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

9.1. Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

9.2. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016). T. y. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant. Tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019).

9.3. Kaip minėta, skundžiamu 2023 m. lapkričio 30 d. Institucijos nutarimu J. Z. paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams.

9.4. Tai, kad J. Z. prisipažino padaręs ANK 424 straipsnio 3 dalyje, 417 straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailėjosi, buvo teisiškai įvertinta ir pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kitų apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių taip pat nenustatyta. Taigi, į tai, kad J. Z. prisipažino padaręs nusižengimus ir nuoširdžiai gailėjosi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, buvo atsižvelgta individualizuojant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, bei tai turėjo įtakos parenkant jų minimalius dydžius, todėl tokios aplinkybės negali būti pagrindas apeliantui dar labiau švelninti atsakomybę.

9.5. Iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog J. Z. per penkerius metus administracine tvarka buvo baustas du kartus, t. y. 2021-10-06 pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį (sustojo ir paliko stovėti automobilį kelio ženklo Nr. 528 „Stovėjimo vieta“ su papildomomis lentelėmis Nr. 846 „Neįgalieji“ ir Nr. 811 „Galiojimo zona į abi puses 3 m“ galiojimo zonoje, kai automobilis nebuvo pažymėtas taisyklėse nustatytu skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele) ir 2023-07-25 pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį (vairuodamas transporto priemonę, važiavo 102 km/h greičiu, t. y. nustatytą 50 km/h greitį viršijo 52 km/h). Aukštesnysis teismas pažymi, kad nors už šiuos ankstesnius nusižengimus paskirtas baudas J. Z. yra sumokėjęs (administracinio nusižengimo byla ROIK:23226338574, l. 6–7, b. l. 10), tačiau naujų administracinių nusižengimų padarymo metu jis turėjo galiojančią administracinę nuobaudą už greičio viršijimą. Be to, byloje nustatyta, jog J. Z. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės jos vairuoti, kai teisės vairuoti nėra įgijęs (prašymą grąžinti teisę vairuoti transporto priemones VĮ „Regitra“ pateikė tik 2023-11-29 (b. l. 9)), taip pat, vairuodamas transporto priemonę, rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone. Taigi, vienu veikimu apeliantas padarė net du KET pažeidimus, kurie vertinami kaip šiurkštūs, šie pažeidimai nepatenka į ANK 12 straipsnyje numatytų mažai pavojingų veikų sąrašą. Taip pat iš bylos matyti, kad naujus administracinius nusižengimus, už kurių padarymą J. Z. yra nubaustas skundžiamu Institucijos nutarimu, jis padarė nepraėjus nei keturiems mėnesiams po to, kai 2023-07-25 jis pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį (už greičio viršijimą) buvo nubaustas 225 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 mėnesiui. Nors šiuo metu naujų administracinių nusižengimų teisenų J. Z. atžvilgiu nėra pradėta, tačiau paminėtos aplinkybės apie J. Z. ankstesnius baustumus ir naujai padarytų nusižengimų pobūdį itin neigiamai charakterizuoja J. Z. asmenybę, rodo, kad jis nėra drausmingas ir atsakingas vairuotojas, išvadų iš jam anksčiau paskirtų nuobaudų nepadarė ir toliau pažeidinėja KET, o jo padaryti nusižengimai, už kuriuos yra nubaustas skundžiamu Institucijos nutarimu, nėra atsitiktinio pobūdžio. Nors skunde apeliantas nurodo, jog jis yra išklausęs papildomus vairuotojų mokymus, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių duomenų J. Z. nepateikė. Be to, pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtinto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo 10 punktą tokį papildomą vairuotojų mokymą apeliantas privalėtų pabaigti norėdamas susigrąžinti už KET pažeidimą (-us) atimtą teisę vairuoti motorines transporto priemones. Dėl to ir ta aplinkybė, jog jis baigė papildomą vairuotojų mokymą nelaikytina aplinkybe, kuri leistų apelianto atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės.

9.6. Taip pat iš bylos matyti, kad apeliantas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlininku-tiekėju, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 23). Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. gruodžio 15 d. pateiktos J. Z. charakteristikos matyti, jog J. Z. yra pavesta aptarnauti Joniškio r., Akmenės r., Šiaulių apskrities įmones, todėl jis pagal darbo funkcijas kiekvieną dieną atlieka prekių pristatymą, darbuotojui tiesioginėms pareigoms vykdyti yra reikalingas vairuotojo pažymėjimas. Be to, iš J. Z. pateiktos Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. Z. nuo 2022-12-28 vykdo individualią veiklą – kitą, niekur kitur nepriskirtą, keleivinį sausumos transportą (kodas 493900). Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos oficialiame internetiniame puslapyje pateiktą Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK 2 red.) į 49.39 „Kitas, niekur kitur nepriskirtas, keleivinis sausumos transportas” klasę įeina: kitas keleivinis kelių transportas: tolimojo susisiekimo autobusų pagal tvarkaraštį teikiamos paslaugos, užsakomos, ekskursijų ir kitokios vienkartinės autobusų paslaugos, oro uostų maršrutinių autobusų paslaugos; kabamųjų lynų kelių, funikulierių, slidinėjimo ir linijinių keltuvų eksploatavimas, jeigu jie nėra miesto ar priemiestinio transporto dalis; mokyklų autobusų ar darbuotojų pervežimo autobusų eksploatavimas, keleivių vežimas žmogaus ar gyvulių traukiamomis transporto priemonėmis. Taigi, atsižvelgiant į apelianto darbdavio charakteristikoje nurodytas aplinkybes bei apelianto individualiai vykdomos veiklos pobūdį, akivaizdu, jog, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, apeliantas negali atlikti savo tiesioginių darbinių pareigų, vykdyti individualios veiklos. Tačiau pažymėtina, kad iš 2024-03-19 Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO išrašo apie J. Z. darbovietę, gautą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliantas pradėjo dirbti nuo 2023-06-05 ir dirba iki šiol (b. l. 62–63). Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamame Institucijos nutarime nurodyta, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesių laikotarpiui J. Z. taikomas nuo 2023-12-20 iki 2024-06-19, taip pat įvertinus ir tai, kad apeliantas iki šiol dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, daroma išvada, jog teisės vairuoti transporto priemones netekimas nekliudo jam dirbti ir gauti pajamas. Nors J. Z. darbas yra susijęs su transporto priemonės vairavimu, tačiau pažymėtina, jog pagal teismų praktiką pažeidimą padariusio asmens darbas, net ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra nusižengimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis, nėra esminės aplinkybės taikyti švelnesnę administracinę nuobaudą. Dėl to apelianto darbo pobūdis ir užimamos pareigos nepripažintini aplinkybėmis, dėl kurių J. Z. neturėtų būti taikoma administracinio poveikio priemonė. Be to, pastebėtina, kad minėtoje charakteristikoje nenurodyta, jog J. Z., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nebegalės vykdyti darbo funkcijų ir dėl to praras darbą, o kartu ir pajamų šaltinį.

9.7. Apeliantas teigia, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga tam, jog nuvyktų į kitą miestą, galėtų bendrauti su savo mažamečiu vaiku. Iš bylos matyti, kad J. Z. turi išlaikytinių, jiems kas mėnesį moka po 243 Eur ir 304 Eur (b. l. 12, 13, 48-50), pagal Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartį jam buvo pakeista Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. sausio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta bendravimo su mažamečiu sūnumi M. Z. tvarka, ir jis su sūnumi bendrauja lyginiais mėnesio šeštadieniais ir sekmadieniais nuo 15 val. iki 20.30 val. vaiko gyvenamojoje vietoje. Nors J. Z. skunde teigia, jog nėra suderinto autobuso grafiko, kad jis galėtų laiku nuvykti pas vaiką, tačiau apeliantas nepateikė tokią aplinkybę patvirtinančių duomenų, o iš internetinės prieigos autobusubilietai.lt matyti, jog savaitgaliais vyksta reguliarūs autobusų maršrutai (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Be to, pastebėtina, kad apeliantas gali koreguoti bendravimo su sūnumi tvarką, ką jau ne kartą yra daręs, kreipdamasis su prašymu į teismą (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Taip pat nors skunde apeliantas teigia, kad jis turi finansinių įsipareigojimų, tačiau duomenų, patvirtinančių turimus finansinius įsipareigojimus, jų dydį, byloje nėra, išskyrus J. Z. kas mėnesį mokamus išlaikymus vaikams (b. l. 12, 13). Įvertinęs tai, jog apeliantas turi išlaikytinių, aukštesnysis teismas sutinka, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas J. Z. neabejotinai sukelia nepatogumų, tačiau pažymėtina, jog tokių padarinių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, suteikiančia pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę. Be to, šiuos nepatogumus apeliantas patirs tik laikinai. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pasunkinta galimybė laisvai ir komfortiškai judėti, nuvykti į kitą vietą, tinkamai atlikti pareigas darbinėje srityje ar savo šeimos labui, patiriami finansiniai nepatogumai savaime neturėtų būti laikomi išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ir/ar administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

2. Įvertinus J. Z. asmenybę apibūdinančius duomenis bei jo padarytų nusižengimų pobūdį ir pavojingumą, galima teigti, kad apylinkės teismo išvada, jog nėra pagrindo J. Z. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo neskirti, yra pagrįsta. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė) yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, jog tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, t. y. administracine nuobauda (administracinio poveikio priemone) siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, aukščiau iškelia visuomenės interesą tikslu užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda (poveikio priemonė) turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą.

3. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog šiuo atveju nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę ANK 34 straipsnio 6 dalies prasme, neskyrus J. Z. administracinio poveikio priemonės, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai.

4. Esant visumai nurodytų aplinkybių, konstatuojama, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, tinkamai motyvuota, keisti šią nutartį J. Z. skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 2 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto J. Z. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.