- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-31
- Bylos Nr.
- AN2-187-417/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00201-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Eduardas Maškevičius (pirm.)
- Pareiškėjas
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
- Advokatai
- Osvaldas Martinkus
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos tarnybos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-07-16 nutarimo administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. K. A. R. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistas 2020-02-06 surašė administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad ji 2019-12-17, apie 18 val. 42 min., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Citroen C4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus atstumo iki stovinčio automobilio, jį kliudė, apgadino ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo apie įvykį nepranešusi policijai, kai padaryta žala virš 15 BND. Šiais savo veiksmais K. A. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 9, 126 ir 222 punktus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus.
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-07-16 nutarimu už ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą A. K. R. skirta 10 Eur bauda, o administracinė teisena už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą K. A. R. nutraukta nesant jos veiksmuose šio administracinio nusižengimo požymių.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
3. Institucija su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-07-16 nutarimu nesutinka, prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje, skiriant K. A. R. už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje, padarymą administracinę nuobaudą. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nors K. A. R. bylos nagrinėjimo teisme metu neigė padariusi jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, t. y. kad vairuodama transporto priemonę ir važiuodama atbuline eiga apgadinusi kitą automobilį pasišalino iš eismo įvykio vietos tyčia, Institucijos nuomone, jos kaltė dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje, padarymo yra įrodyta 2020-02-06 administracinio nusižengimo protokolu, liudytojo M. K. parodymais, eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukomis ir kitais byloje surinktais įrodymais. Vertinant išdėstytas aplinkybes, Institucijos nuomone, nustatyta, kad K. A. R. vairuodama transporto priemonę kliudė kitą stovintį automobilį, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, apie eismo įvykį nei nukentėjusiam asmeniui, nei policijai nepranešė, konkrečiu atveju K. A. R. šioje situacijoje suvokė ir suprato, kad sukėlė eismo įvykį – tai patvirtina administracinio nusižengimo bylos medžiaga bei jos pačios ir liudytojo duoti parodymai. Pažeidėjos versija, kad ji apžiūrėjusi automobilį, į kurį suprato atsirėmusi, nesuvokė, kad padaryti apgadinimai, ir manydama, kad viskas gerai, iš įvykio vietos pasišalino, laikytina gynybine ir atmestina, nurodoma siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Institucijos teigimu, bylos duomenų visuma leidžia spręsti, jog K. A. R. suvokė savo automobiliu kliudžiusi kitą transporto priemonę, tačiau net nesiaiškinusi įvykio aplinkybių, pati nusprendusi, jog kitos transporto priemonės neapgadino, iš įvykio vietos nuvažiavo. Nors apylinkės teismo posėdyje ji ir teigė iš įvykio vietos tyčia nesišalinusi ir jokių apgadinimų nepastebėjusi, tačiau tokie teiginiai prieštarauja surinktiems bylos duomenims, todėl vertinami kaip pasirinkta gynybinė pozicija. Nors K. A. R. įsitikinimu, eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių apgadinimai buvo nežymus ir / ar ji, neturėdama tam kompetencijos, savo nuožiūra nustatė, kad žala visai nepadaryta, tai nereiškia, kad paties eismo įvykio nebuvo ir kad ji, nesiaiškinusi visų reikšmingų aplinkybių, gali pasišalinti iš įvykio vietos. Juolab, kad, liudytojo teigimu, smūgis buvo gan didelis, vairuotoja atbuline eiga važiavo gan greitai, o ne riedėdama, ir tokį susidūrimą tikrai turėjo pajusti. Taip pat priešingai nei K. A. R., liudytojui, policijos pareigūnams ir apgadintos transporto priemonės savininkei įlenkimai ant automobilio matomi buvo. Kad padaryti apgadinimai nebuvo nežymūs, patvirtina ir byloje esanti transporto priemonės remonto sąmata.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą K. A. R. atstovas advokatas Osvaldas Martinkus su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo atmesti skundą ir palikti nepakeistą skundžiamą teismo nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Nors Institucija prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020-07-16 nutarimą ir priimti naują nutarimą, tačiau iš Institucijos apeliacinio skundo turinio akivaizdu, kad Institucija nesutinka tik su skundžiamo nutarimo dalimi, kuria K. A. R. nutraukta administracinė teisena už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. Apygardos teismas administracinio nusižengimo bylą nagrinės neperžengdamas apeliaciniu skundu apibrėžtų ribų – būtent dėl ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties K. A. R. veiksmuose buvimo.
6. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
7. Susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga ir apeliacinio skundo argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis vertino nepažeisdamas ANK 569 straipsnio reikalavimų ir pagrįstai K. A. R. administracinę teiseną pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį nutraukė. Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, skundą nagrinėjantis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju nepakanka duomenų konstatuoti, kad K. A. R. padarė jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai išsamiai išnagrinėjo bei įvertino visus tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, tiek Institucijos argumentus, skundžiamame nutarime motyvuotai pasisakė dėl K. A. R. kaltės pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį nebuvimo, išsamiai išnagrinėjo administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus ir pateikė motyvuotas išvadas. Pažymėtina, jog ne tokio, kokio tikėjosi Institucija, procesinio sprendimo priėmimas, nenustačius kitų neteisėtumo ar nepagrįstumo pagrindų, negali būti pagrindas skundžiamą nutarimą pripažinti neteisėtu ir (ar) nepagrįstu ir dėl to panaikinti.
8. ANK 426 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė asmeniui už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
9. Vadovaudamiesi KET 9 punkto nuostatomis, eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 126 punkte nustatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. KET 222 punktas nustato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai.
10. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, jog K. A. R. vairuojama transporto priemonė kliudė A. Š. priklausančią transporto priemonę. K. A. R. šios aplinkybės neneigia. Jai skundžiamu nutarimu už šį nusižengimą paskirta administracinė nuobauda, Institucija šios nutarimo dalies neskundžia. Sprendžiant klausimą, ar K. A. R. kilo ANK 426 straipsnio 2 dalyje nustatyta pareiga nepasitraukti iš eismo įvykio, su kuriuo ji yra susijusi, vietos neįvykdžius KET 222 punkte nustatytų pareigų pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai, svarbus yra K. A. R. tyčios turinys, t. y. ar K. A. R. suvokė, kad ji susijusi su tokiu įvykiu, kurio metu apgadinta kita transporto priemonė. Būtent K. A. R. galėjimą (turėjimą) suvokti, kad ji susijusi su eismo įvykiu, kurio metu taip pat buvo apgadintas A. Š. priklausantis automobilis, apygardos teismas toliau analizuoja.
11. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio vietos požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia: asmuo suvokia, kad jis susijęs su eismo įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją (pareigą) ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės – tiesioginės tyčios – turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015).
12. Teismų praktikoje kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių psichinių) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą (teisės pažeidimą), išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-9-746/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-7-29-746/2015, e2AT-16-693/2016 ir kt.).
13. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju nekyla ginčas, kad K. A. R. juto 2019-12-17, apie 18 val. 42 min., (duomenys neskelbtini), kliudžiusi kitą automobilį. Tačiau, įvertinus nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumą, darytina išvada, kad K. A. R., nors ir suvokė sukėlusi eismo įvykį, tačiau iš jo pasitraukė ne todėl, kad siekė pažeisti KET 222 punkte įtvirtintą pareigą pranešti nukentėjusiajai A. Š., o jeigu tai neįmanoma – policijai, o todėl, kad nesuprasto tokio savo elgesio neteisėtumo ir priešingumo KET taisyklėms. Kaip paaiškino K. A. R., „priartėjusi prie stovinčio automobilio pajutau, kad galimai atsirėmiau į stovinčią tr. priemonę. Kilus įtarimui, išlipau, nuėjau prie stovinčio automobilio, kadangi buvo tamsu, įsijungiau žibintuvėlį ir apžiūrėjau priekinę dalį, kurią galbūt galėjau kliudyti, tačiau ten jokių apgadinimų nepastebėjau, todėl nuvažiavau“. Iš išdėstytų K. A. R. paaiškinimų matyti, kad pasitraukti iš eismo įvykio, su kuriuo ji susijusi, vietos tikslo ji neturėjo. O išvažiavo tik įsitikinusi, kad neapgadino kito automobilio priekio, kurį manė kliudžiusi, todėl administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad šiuo atveju K. A. R. veiksmuose išvažiuojant iš eismo įvykio, su kuriuo ji susijusi, vietos nėra jos tyčios. Apygardos teismas pritaria skundžiamame nutarime išdėstytai išvadai, kad nagrinėjamu atveju K. A. R. pasirinktam elgesio variantui (nuvažiavimui manant, kad kitas automobilis neapgadintas) įtakos turėjo ir tokios aplinkybės, kad ji įvykio metu buvo ypač nepatyrusi vairuotoja (vairuotojo pažymėjimas jai išduotas 2019-10-11, įvykis, su kuriuo K. A. R. susijusi, kilo praėjus vos dviem mėnesiams po vairuotojo pažymėjimo gavimo, t. y. 2019-12-17), be to, buvo tamsus paros metas.
14. ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta veika yra padaroma tyčia (ANK 8 straipsnio 3 dalis), todėl asmuo, pažeisdamas KET imperatyvų reikalavimą, privalo suvokti ir numatyti savo elgesio pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, kitiems eismo dalyviams. Išdėstytų aplinkybių visuma – K. A. R. ypač nedidelė vairavimo patirtis, tamsus paros metas, kliudyta A. Š. automobilio dalis sąlygojo tai, kad K. A. R., nors ir suprato, kad kliudė kitą automobilį, tačiau nesuprato eismo įvykio metu sukeltų padarinių, dėl kurių ji galėjo priimti sprendimą sąmoningai pasitraukti iš eismo įvykio, su kuriuo ji susijusi, vietos, nepranešdama apie tai nukentėjusiajai A. Š., o jeigu tai neįmanoma – policijai, todėl nagrinėjamu atveju negalima išvada, kad iš eismo įvykio, su kuriuo ji susijusi, K. A. R. pasitraukė tyčia. Be to, papildomai atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad K. A. R. vairuotas automobilis buvo techniškai tvarkingas, apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl ir dėl šių priežasčių teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad K. A. R. turėjo priežasčių sąmoningai pasitraukti iš eismo įvykio. Tokį jos pasirinkimą, kaip minėta, lėmė sukeltų padarinių nesuvokimas.
15. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apygardos teismas pripažįsta, kad administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti, kad K. A. R. padarė ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, todėl pagrįstai administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį jai nutraukė. Esant išdėstytiems argumentams konstatuotina, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-07-16 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, Institucijos apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo teisėtą ir pagrįstą nutarimą keisti ar naikinti, todėl skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas, o Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-07-16 nutarimą palikti nepakeistą ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.