- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-07-16
- Bylos Nr.
- A15.-360-890/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00201-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Eglė Žakevičiūtė (pirm.)
- Pažeidėjas
- K. A. R.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje K. A. R., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietei, dirbančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“, barmene padavėja, besimokančiai (duomenys neskelbtini), baustai administracine tvarka, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį, 426 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
K. A. R. 2019 m. gruodžio 17 d., apie 18 val. 42 min., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Citroen C4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus atstumo iki stovinčio automobilio, jį kliudė ir apgadino. Eismo įvykio metu buvo apgadinti du automobiliai. Šiais veiksmais K. A. R. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiama K. A. R. teismo posėdžio metu prisipažino padariusi administracinį nusižengimą, tai yra, kad ji važiuodama atbulomis galėjo apgadinti kitą mašiną, tačiau neigė, jos iš įvykio vietos pasišalino tyčia. 2019 m. gruodžio 17 d. ji pasistatė automobilį gydymo įstaigos stovėjimo aikštelėje. Išvažiuodama ji apsidairė, siekdama įsitikinti, kad nieko nekliudys, tačiau važiuodama atbulomis pajuto, kad atsirėmė į gale stovintį automobilį. Šalia jos stovėjo automobilis, kuris norėjo prisiparkuoti į jos vietą. Šiek tiek pavažiavusi ji išlipo ir apžiūrėjo automobilį į kurį įsirėmė. Ji nepamatė, kad paliko kažkokių defektų. Iš įvykio vietos ji išvažiavo įsitikinusi, kad nepaliko jokių apgadinimų. Sutinka, gal galimai apgadino dureles, tačiau nesutinka, jog iš įvykio vietos pasišalino tyčia. Matė, kad aikštelėje yra kitų vairuotojų, todėl jei būtų apgadinusi automobilį ir tai suvokusi, tikrai nebūtų išvažiavusi matant kitiems asmenims.
K.A. R. 2020 m. sausio 10 d. paaiškinime nurodyta, kad 2019-12-17, apie 18 val. 30 val. – 19 val. 00 min. ji vairavo automobilį „Citroen C4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, automobilių stovėjimo aikštelėje. Išvažinėjo iš stovėjimo vietos atbuline eiga, už jos automobilio galinės dalies, palei šaligatvio bortelį, stovėjo kitas automobilis tamsiai mėlynos spalvos. Išvažiuodama atbuline eiga, jis dairėsi į galinio vaizdo veidrodėlius, atstumai buvo tokie kur atrodė, kad nieko jis nekliudys. Tačiau priartėjusi prie stovinčio automobilio pajuto, kad galimai atsirėmė į stovinčią transporto priemonę. Kilus įtarimui išlipo, nuėjo prie stovinčio automobilio, kadangi buvo tamsu įsijungė žibintuvėlį ir apžiūrėjo priekinę dalį, kurią galimai galėjo kliudyti, tačiau ten jokių apgadinimų nepastebėjo, todėl nuvažiavo. Iš eismo įvykio vietos pasišalinti tikslo nebuvo, nes į jos vietą pasistatyti laukė kitas automobilis, todėl puikiai suprato, kad apgadinus automobilį ir pasišalinus iš įvykio vietos, bus liudytojų (b. l. 11).
Liudytojas M. K. teismo posėdžio metu parodė, kad sėdėjo mašinoje, kai įvyko eismo įvykis. Pamatė, kad automobilis „Citroen C4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulomis kliudė automobilį „BUICK“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pavažiavo į priekį, apžiūrėjo automobilį, kurį kliudė. Vėliau vairuotojas įsėdo į automobilį ir išvažiavo. Jis matė įlenkimus ant „BUICK“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio.
M. K. 2020 m. sausio 23 d. paaiškinime nurodyta, kad 2019-12-17 apie 18 val. 52 min. laiko tarpe buvo atvykęs, adresu (duomenys neskelbtini), ir būdamas automobilių stovėjimo aikštelėje, sėdėjo savo automobilyje. Sėdėdamas pastebėjo, kaip automobilis „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažinėja iš stovėjimo vietos atbuline eiga. Važiuodamas atbulas su automobilio užpakalinio bamperio dešine puse kliudė stovėjusį automobilį „BUICK“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po smūgio Citroen automobilis išvažiavo ir pasistatė automobilį tolėliau, tada priėjo prie kliudyto automobilio pasišviečiant jį apžiūrėjo, tada grįžo prie savo transporto priemonės sėdo į ją ir nuvažiavo. Smūgis buvo gan didelis, todėl susidūrimą tikrai turėjo pajausti. Taip pat, kai išvažinėjo iš stovėjimo vietos, atbuline eiga važiavo gan greitai, o ne riedėdama. Automobilį „Citroen“ vairavo moteris tamsių plaukų (b. l. 12).
Liudytoja A. Š. teismo posėdžio metu parodė kad prie jos priėjo pareigūnai ir parodė įlenkimą ant automobilio. Pati jo būtų nepastebėjusi, nes buvo tamsu.
A. Š. 2019 m. gruodžio 17 d. paaiškinime nurodyta, kad 2019-12-17 apie 18 val. ji pastatė neapgadintą automobilį ,,BUICK“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje nepažeisdama KET reikalavimų, esančią adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Grįžus prie automobilio 19 val. 40 min. prie jos prisistatė pareigūnai ir pranešė, kad galimai į jos automobilį atsitrenkė ir pasišalino kitas automobilis. Išlipus lauk, apsižiūrėjus automobilį, pastebėjo, kad galimai apgadintos užpakalinės kairės pusės durelės. Žalą vertina 1000 Eur. Kas galėjo apgadinti, ji nežino. Eismo įvykį galimai užfiksavo vaizdo stebėjimo kameros, esančios adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 9).
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiosios patrulės 2019 m. gruodžio 17 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog 2019-12-17, 18 val. 52 min., iš budėtojo gavo pranešimą, kad prieš 10 minučių „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pranešėjas matė kaip automobilis „Citroen C4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio savininko nebuvo vietoje, ir pasišalino iš įvykio vietos. 19 val. 37 min. nuvykus minėtu adresu buvo pastebėtas užvestas automobilis „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio viduje sėdėjo vairuotoja A. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Jai pranešus, kad jos transporto priemonė galimai buvo kliudyta, ji išlipo iš automobilio ir apsižiūrėjus, pastebėjo, kad apgadintas užpakalinės kairės pusės durelės. Žalą vertina 1000 eurų. Ji paaiškino, jog 2019-12-17 18 val. pastatė neapgadintą automobilį „BUICK“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), prie automobilio grįžo 19 val. 40 min. Paminėjo, kad ji pasitraukė iš eismo įvykio vietos, kur galimai galėjo kliudyti kitas automobilis, kadangi apgadinimų nepastebėjo. Susisiekus su pranešėju M. K., jis nurodė, kad automobilio markės tiksliai nežino, kadangi buvo tamsu, sugebėjo įsiminti tik valstybinį numerį (duomenys neskelbtini) automobilio tipą – hečbekas. Eismo įvykį galimai galėjo užfiksuoti vaizdo stebėjimo kameros, esančios adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 5).
2019 m. gruodžio 17 d. eismo įvykio vietos schemoje užfiksuoti atstumai tarp transporto priemonės „Buick Encore“, valt. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), esančio pastato, kelio, pažymėta vaizdo stebėjimo kameros vieta (b. l. 6). Papildomose duomenys apie eismo įvykį užfiksuota, kad buvo apgadintas automobilio „Buick Encore“, valt. Nr. (duomenys neskelbtini) užpakalinės kairės pusės durys (b. l. 7).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad automobilis „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso K. A. R. (b. l. 10). Iš K. A. R. asmens duomenų matyti, jog vairuotojo pažymėjimas K. A. R. buvo išduotas 2019 m. spalio 11 d. (b. l. 24).
Bylos medžiagoje yra 2020-01-20 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta remonto sąmata (b.l. 15-19).
Į bylą pateiktoje skaitmeninėje laikmenoje esančiose nuotraukose užfiksuoti eismo įvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimai (b. l. 27). Iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad vaizdo kamera užfiksavo automobilių stovėjimo aikštelę, iš vaizdo įrašo matyti, jog yra tamsus paros metas, į aikštelę įvažiuoja ir iš jos išvažiuoja automobiliai (b. l. 26).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius.
Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad K. A. R. 2019 m. gruodžio 17 d., apie 18 val. 42 min., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Citroen C4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus atstumo iki stovinčio automobilio, jį kliudė ir apgadino, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126 punktų reikalavimus. Tokiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, todėl yra baustina.
ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas buvo susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio vietos požymius pažymėtina, kad šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia: asmuo suvokia, kad jis susijęs su eismo įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir, ją (pareigą) ignoruodamas, pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasitraukusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2011). Vienos iš aplinkybių, padedančių atskleisti tyčios turinį, yra eismo įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iš įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia išvengti atsakomybės), tačiau šios aplinkybės nėra būtinas aptariamoje teisės normoje numatyto pažeidimo sudėties požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-33-2013). Teismų praktikoje kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių psichinių) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą (teisės pažeidimą), išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-9-746/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-7-29-746/2015, e2AT-16-693/2016 ir kt.).
Tiek byloje esančiame rašytiniame paaiškinime, tiek teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiama K. A. R. pripažino, jog vairuodama automobilį „Citroen C4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama atbuline eiga, ji galėjo apgadinti greta stovėjusį automobilį „BUICK“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau neigė, jog ji iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia. Teismo posėdžio metu K. A. R. parodė, kad pajutusi, jog kliudė kitą mašiną išlipo įsitikinti, ar neapgadino kitos mašinos, tačiau jokių defektų nepastebėjo, todėl iš įvykio vietos išvažiavo. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. K. parodė, kad matė kaip vairuotoja išlipusi iš mašinos apžiūrėjo kitą mašiną, teigė, kad jis matė ant automobilio padarytus defektus. Liudytoja A. Š. teisme nurodė, kad prie jos priėję pareigūnai parodė įlenkimą ant jos automobilio, pati jo būtų nepastebėjusi, nes buvo tamsu. Vien aplinkybė, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo išlipęs iš automobilio ir apžiūrėjo automobilį, negali būti pagrindas vienareikšmiškai išvadai, jog K. A. R. suvokė sukėlusi eismo įvykį ir tyčia pasišalino iš įvykio vietos. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog įvykis įvyko tamsiu paros metu, be to, iš byloje esančių duomenų matyti, jog vairuotojo pažymėjimas K. A. R. buvo išduotas tik 2019 m. spalio 11 d. (b. l. 24). Teismo įsitikinimu, automobilių kontakto būdas, vairuotojos nedidelė vairavimo patirtis, tamsus paros metas sąlygojo, jog K. A. R. galėjo nesuprasti kilusio eismo įvykio fakto, sukeltų jo padarinių, dėl ko neturėjo tyčios pasišalinti iš įvykio vietos. Be to, byloje nėra duomenų, kad ji vairavo neblaivi, todėl neturėjo motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Byloje nėra neginčijamų įrodymų, kuriais remdamasis teismas galėtų spręsti ir daryti kategorišką išvadą, jog K. A. R. iš įvykio vietos išvažiavo supratusi, jog apgadino svetimą automobilį.
Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo daryti neginčijamos išvados, jog K. A. R. tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, siekdama išvengti administracinės atsakomybės, todėl konstatuotina, jog byloje nėra duomenų, pagrindžiančių jos kaltę dėl ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, K. A. R. administracinio nusižengimo bylos teisena dalyje dėl ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo nutrauktina, nesant jos veiksmuose šio administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
K. A. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji kaltę dėl nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei nusižengimo padarymo aplinkybes (padarytas administracinis nusižengimas, susiję su transportu ar kelių ūkiu), į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į pažeidėjos asmenybę – jauno amžiaus, dirbanti, bausta administracine tvarka už kitokio pobūdžio administracinį nusižengimą. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti K. A. R. paskyrus ANK 417 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą.
Dvi skaitmeninės laikmenos su nuotraukomis ir vaizdo įrašais paliktinos saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 32 straipsniu, 34 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 punktu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 675 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
K. A. R. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jai 10 Eur (dešimties eurų) dydžio baudą.
K. A. R. administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, nutraukti.
Išaiškinti K. A. R., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime registro objekto ROIK numerį 20110461553, įmokos kodą 1001.
Dvi skaitmenines laikmenas su nuotraukomis ir vaizdo įrašais palikti saugoti byloje.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.