- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-17
- Bylos Nr.
- e2S-819-603/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24724-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė (pirm.)
- Ieškovas
- S. B.
- Atsakovas
- V. B.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovei V. B. dėl palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovas S. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės V. B. 6689,74 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 25 d. iki 2021 m. rugsėjo 6 d., taip pat 3715,76 Eur sumą dėl infliacijos, iš viso 10405,50 Eur bei 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir oficialiai paskelbtą infliacijos procentą, kuris perskaičiuojamas kiekvienais metais.
2. Ieškovas prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio dalies, įpareigojant sumokėti 5 Eur žyminį mokestį arba, nusprendus netenkinti prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio, žyminio mokesčio mokėjimą atidėti, įpareigojant žyminį mokestį sumokėti atsakovę, dėl kurios neteisėtų veiksmų ieškovas priverstas patirti bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovas nurodė, kad dėl sunkios turtinės padėties negali sumokėti žyminio mokesčio. Nurodė, kad ieškovo šeima yra socialiai remtina, auginanti keturis mažamečius vaikus ir du studijuojančius vaikus. Ieškovas nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. yra registruotas užimtumo tarnyboje ir neturi darbo bei pastovių pajamų. Ieškovo sutuoktinė taip pat nuo 2020 m. birželio 28 d. užregistruota užimtumo tarnyboje ir taip pat neturi darbo ir pajamų. Vilniaus miesto savivaldybės socialinių išmokų skyrius 2021 m. liepos 19 d. nusprendęs, kad ieškovo šeima neturi pakankamai pajamų, turto, gyvena žemiau skurdo ribos, skyrė socialinę pašalpą. Nurodė, kad teismui įrodymų apie savo šeimos turtinę padėtį neteikia, kadangi skirdamas ieškovo šeimai socialinę pašalpą Vilniaus miesto savivaldybės socialinių išmokų skyrius, skirdamas ieškovo šeimai socialinę pašalpą, įvertino ieškovo šeimos turtinę padėtį kaip sunkią.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 10 d. nutartimi ieškovo S. B. prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo netenkino, tačiau tenkino prašymą dėl žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo atidėjimo ir atidėjo ieškovui S. B. 234,00 Eur žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo.
5. Teismas, įvertinęs ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, konstatavo sunkią ieškovo turtinę padėtį, dėl kurios ieškovas ieškinio pareiškimo dieną negali sumokėti 234 Eur žyminio mokesčio. Nustatė, jog ieškovas nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. yra registruotas užimtumo tarnyboje, ieškovo sutuoktinė taip pat nuo 2020 m. birželio 28 d. užregistruota užimtumo tarnyboje. Ieškovas augina keturis mažamečius vaikus, kuriuos reikia išlaikyti. Vilniaus miesto savivaldybės socialinių išmokų skyriaus 2021 m. liepos 19 d. sprendimu nuspręsta ieškovo šeimai skirti socialinę pašalpą.
6. Įvertinęs ieškovo ir jo sutuoktinės darbingą amžių, aplinkybę, jog užimtumo tarnyboje ieškovas registruotas nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d., kai tuo tarpu sprendimas skirti ieškovo šeimai socialinę pašalpą priimtas tik 2021 m. liepos 19 d., ieškovo turtinę padėtį (nutraukus santuoką ieškovui be kita ko priteista ½ dalis 25000,00 Eur pajinių įnašų Vokietijos bendrovėje (duomenys neskelbtini)) sprendė, jog ieškovo sunki turtinė padėtis yra laikina ir gali pasikeisti. Taip pat pažymėjo, kad ieškovas turi galimybę investuoti iš atsakovės priteistas pinigines lėšas ir vykdyti verslą, be to, ieškiniu prašoma priteisti suma ateityje turėtų teigiamos įtakos ieškovo turtinei padėčiai. Todėl nutarė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo, o ne atleisti nuo žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Ieškovas S. B. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. nutarties, prašydama skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:
7.1. skundžiama nutartis priimta neįvertinus objektyvių įrodymų. Ieškovo šeimai socialinė pašalpa nepertraukiamai mokama nuo 2019 metų, todėl šeimos finansinė padėtis yra sunki ilgą laiką. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, jog ieškovo sunki padėtis atsirado tik 2021 m. liepos 19 d.;
7.2. pirmosios instancijos teismo teiginys, jog ieškovui priteista ½ dalis 25000,00 Eur pajinių įnašų Vokietijos bendrovėje (duomenys neskelbtini) neturi teisinės reikšmės, kadangi santuokos nutraukimo byla išnagrinėta 2017 metais, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių išmokų skyrius reguliariai nuo 2019 metų tiria šeimos pajamas ir ieškovo šeimą priskiria prie socialiai remtinų šeimų. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių išmokų skyriaus ieškovo šeimos finansinės būklės įvertinimas paneigia apylinkės teismo argumentus, jog ieškovo finansinė būklė ieškinio pateikimo dieną yra gera;
7.3. teismas nepagrįstai nurodo, jog ieškovas turi galimybę investuoti iš atsakovės priteistas pinigines lėšas, kadangi atsakovė nemoka dar 2015 metais priteistų piniginių lėšų, be to, ieškovas turi miglotas galimybes atgauti pinigines lėšas iš atsakovės. Tuo tarpu atidėjus žyminio mokesčio sumokėjimą, ieškovas įpareigojamas žyminį mokestį sumokėti iš karto.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
9. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. nutarties, kuria nutarta atidėti ieškovui mokėtiną žyminį mokestį už ieškinio reikalavimus iki teismo sprendimo priėmimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Žyminis mokestis – proceso įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai ar kreditoriai privalo sumokėti už tam tikrus CPK nustatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-248/2020 ir kt.). Teismų praktikoje išskiriami tokie žyminio mokesčio sumokėjimo teisiniu reguliavimu siekiami viešajam interesui svarbūs tikslai: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus procesinio rezultato byloje, pateikti piniginį užtikrinimą ir taip apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių, skundų); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir kt. (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-71-516/2020; 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-464/2020 ir kt.).
12. Skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis ir būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą įgalino įstatymų leidėją proceso įstatyme nustatyti žyminio mokesčio mokėjimo lengvatas. Todėl asmuo, objektyviai negalėdamas atitinkamo proceso inicijavimo metu sumokėti viso už pateikiamą pareiškimą (ieškinį ar skundą) mokėtino žyminio mokesčio, turi teisę prašyti teismo, alternatyviai, arba atleisti nuo dalies šio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis), arba mokėjimą atidėti (CPK 84 straipsnis). Tokie prašymai gali būti išdėstyti ir viename procesiniame dokumente. Teismas, taikydamas abu šiuos institutus bei vertindamas, ar tikrai egzistuoja faktinės prielaidos taikyti vieną iš nurodytų žyminio mokesčio mokėjimo išimčių (lengvatų), turi užtikrinti teisminės gynybos prieinamumo ir nesąžiningų bandymų išvengti žyminio mokesčio mokėjimo pusiausvyrą.
13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovas pateikdama ieškinį pareiškė dvejopo pobūdžio reikalavimus - atleisti jį nuo žyminio mokesčio dalies, įpareigojant sumokėti 5 Eur žyminį mokestį arba, nusprendus netenkinti prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio, žyminio mokesčio mokėjimą atidėti, įpareigojant žyminį mokestį sumokėti atsakovę. Pirmosios instancijos teismas nutarė atidėti ieškovui mokėtino 234 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki galutinio teismo sprendimo priėmimo. Apeliantas su tokia teismo nutartimi nesutinka, įrodinėdamas, kad jo sunki finansinė padėtis sudaro pagrindą atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.
14. Asmuo gali būti atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkią turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai ir nėra duomenų, kad ši padėtis galėtų ateityje pagerėti. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad, kai asmens turtinė padėtis kreipimosi į teismą metu yra komplikuota, tačiau yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė būklė gali iš esmės pagerėti (pvz., per atitinkamą laikotarpį asmuo gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą), žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1670-943/2015, 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017).
15. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, sprendė, jog pateikti duomenys pagrindžia prastą ieškovo finansinę padėtį. Ieškovas augina keturis nepilnamečius vaikus, jam yra paskirta socialinė pašalpa. Nustatyta, jog ieškovas nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d., o jo sutuoktinė nuo 2020 m. birželio 28 d. yra įregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovas turi finansinių sunkumų, sudarančių pagrindą spręsti dėl jo atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis) arba žyminio mokesčio atidėjimo (CPK 84 straipsnis).
16. Kaip jau buvo minėta, esminis atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ir žyminio mokesčio atidėjimo institutų skirtumas yra galimybė sumokėti žyminį mokestį ateityje tuo atveju, jeigu reikalavimai nebūtų patenkinti, t. y. turtinės padėties (ne)pagerėjimas ateityje. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovo finansinė padėtis ateityje pagerės, todėl žyminio mokesčio mokėjimas atidėtinas iki galutinio sprendimo priėmimo.
17. Nors apeliantas nesutinka su tokia pirmosios instancijos išvada, apeliacinės instancijos teismas vis tik pritaria apylinkės teismo argumentams. Pirmosios instancijos teismas vienu iš kriterijų nurodė aplinkybę, jog apeliantui nutraukus santuoką priteista ½ dalis 25000,00 Eur pajinių įnašų Vokietijos bendrovėje (duomenys neskelbtini). Apeliantas nurodo, jog toks argumentas neturi teisinės reikšmės, kadangi tai buvo 2017 metais, be to, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių išmokų skyrius reguliariai vertino šeimos finansinę padėtį nuo 2019 metų ir skirdavo pašalpą. Apeliacinės instancijos teismas nekvestionuoja aplinkybės, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių išmokų skyrius įvertino apelianto finansinę padėtį ir paskyrė socialinę pašalpą (apeliantas nurodo, kad šeimos finansinė padėtis tiriama reguliariai nuo 2019 metų), tačiau vien šis argumentas nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovo finansinė padėtis nėra laikina ir ji ateityje nepagerės, o apeliantas neturės galimybių ieškinio netenkinimo atveju sumokėti žyminio mokesčio. Taigi vien socialinės pašalpos paskyrimo aplinkybė nėra pagrindinis kriterijus vertinant galimybę atleisti apeliantą nuo žyminio mokesčio mokėjimo, o vertinama visų faktinių įrodymų ir turimų duomenų visuma. Apeliantas objektyviais duomenimis nepaneigė, jog neturi pajinių įnašų (CPK 178 straipsnis). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantas ir jo sutuoktinė yra darbingo amžiaus, todėl ir ši aplinkybė sudaro pagrindą vertinti, jog apelianto finansinė padėtis gali pasikeisti, juolab kad nėra byloje pateikti objektyvūs įrodymai, jog apeliantas ar jo sutuoktinė turi riboto įsidarbinimo galimybes (pvz. dėl sveikatos, kvalifikacijos ir pan.). Taigi vertintina, jog apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos išvadų, kad sunki finansinė padėtis nėra laikina.
18. Pažymėtina, kad apeliantas klaidingai interpretuoja žyminio mokesčio atidėjimo institutą, nurodydamas, jog žyminis mokestis mokėtinas iš karto. Atkreiptinas dėmesys, jog atidedant žyminį mokestį CPK 84 straipsnio pagrindu, žyminis mokestis mokamas išnagrinėjus civilinę bylą priimtame procesiniame sprendime paskirstant bylinėjimosi išlaidas, o kuriai šaliai (ieškovui ar atsakovei) teks pareiga sumokėti žyminį mokestį, priklausys nuo ieškinio reikalavimų (ne) patenkinimo aplinkybės.
19. Remiantis išdėstytu apeliacinės instancijos teismas vertina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ieškovo finansinę padėtį ir nenukrypdamas nuo procesinės teisės normų bei teismų doktrinoje pateiktų išaiškinimų pagrįstai sprendė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apelianto atskirasis skundas netenkintinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
20. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
netenkinti apelianto atskirojo skundo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.