Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė, išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Viktorijos Žemaitaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. T. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, tai yra:

A. T., turėdamas pareigą pagal 2008-06-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą mokėti lėšas nepilnamečio vaiko - dukros S. T., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo 2008-07-18 iki jos pilnametystės kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis lygus pusei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos, laikotarpyje nuo 2019-02-08 iki 2019-12-31, būdamas darbingas ir turėdamas galimybę vykdyti šią pareigą, be objektyvių pateisinamų priežasčių įmokas mokėjo nereguliariai ir ne pilnomis įmokomis bei kitos būtinos materialinės paramos vaikui neteikė, o laikotarpyje nuo 2020-01-01 iki 2020-12-01 lėšų vaiko išlaikymui nemokėjo visai, dėl ko susidarė įsiskolinimas ne mažesnis kaip 3503,50 Eur. Tokiu būdu A. T. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikui.

Kaltinamasis A. T. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2008-06-17 buvo priimtas Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas, kad jis turi mokėti lėšas savo dukters S. T., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki jos pilnametystės kas mėnesį periodinėmis išmokomis, kurių dydis lygus pusei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimalios algos, o jei dukra mokysis iki 24 metų amžiaus, tai sumokėti už dukros mokslus. 2018-01-18 buvo priimtas sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą jam susitaikius su buvusia žmona K. T.. Ta byla buvo pradėta dėl alimentų nemokėjimo. Visą susidariusią skolą jis sumokėjo ir dar mokėjo 2019 metais skirtingais mėnesiais tiek kiek galėjo į K. T. sąskaitą. Tuo metu jis dirbo užsienyje, tačiau pastovių pajamų neturėjo, todėl ne visus mėnesius mokėjo alimentus. 2020 metų pradžioje grįžo į Lietuvą, nes baigėsi darbas užsienyje. Jis gyvena su sugyventine ir kartu turi dvi bendras dukras. Kadangi jis darbo nesusirado, sugyventinė išlaiko ir jį, ir šeimą, todėl sumokėti dukters S. T. išlaikymui neturi galimybės. Dėl Lietuvoje ir visame pasaulyje susidariusios situacijos dėl Covid -19 neturėjo galimybių susirasti pastovaus darbo, tačiau jis darbo ieškosi ir nuo 2021 metų kovo mėnesio pradžios pradės dirbti ir pradės mokėti išlaikymą, kuris bus jam išskaičiuotas iš jo atlyginimo. Taip pat pradės mokėti ir įsiskolinimą, kuris gavosi iki 2020-12-01, nes neturėjo pajamų ir neturėjo galimybės mokėti (b.l. 94-95).

Nukentėjusioji K. T. parodė, kad 2008-06-17 buvo priimtas Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas mokėti lėšas nepilnamečio vaiko - dukros S. T., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki jos pilnametystės kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis lygus pusei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos, o jei vaikas mokysis iki 24 metų amžiaus, sumokėti ir už dukros mokslus. 2018-01-18 buvo baigtas ikiteisminis tyrimas dėl vengimo išlaikyti vaiką, teismas priėmė sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą jiems susitaikius ir priėmus sprendimą, kad A. T. sumokės susidariusią skolą per vienerius metus, iki 2019-02-01. A. T. sumokėjo skolą iki nurodytos datos, tačiau pasibaigus paskutiniam mokėjimui, jis daugiau reguliariai nemokėjo. Per 2019 metus A. T. turėjo sumokėti 2 580 Eur, tačiau sumokėjo 1 376 Eur. Visus pavedimus jis pervedė į jos sąskaitą. 2020 metais A. T. nesumokėjo nei karto, todėl susidarė įsiskolinimas 2 896,90 Eur. Ji gauna išmokas už vaiką ir iš Sodros. A. T. su savo dukra nebendrauja, nepalaiko jokių ryšių, dovanų nėra pirkęs. Ji taip pat su juo nebendrauja (b.l. 29-30).

2008-06-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis pagal kurią A. T. įpareigotas mokėti nepilnamečio vaiko, S. T., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokomomis kiekvieną mėnesį, kurių dydis lygus pusei LR Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos, nuo 2008-05-21 iki vaiko pilnametystės, o jei vaikas mokysis, iki 24 metų amžiaus. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2008-07-18 (b.l. 45-46, 50-53).

2018-01-18 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pripažinta, jog A. T. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 str., t.y. vengė išlaikyti vaiką laikotarpiais nuo 2010-01-01 iki 2017-05-01, tačiau jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 38 str. pagrindais kaltinamajam A. T. ir nukentėjusiajai K. T. susitaikius ( b.l. 16-20).

Iš 2020-09-08 antstolės B. T. pažymos apie vykdymo eigą matyti, kad gyventojų registre skolininkas A. T. deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). A. T. vardu atidarytos keturios banko sąskaitos, tačiau piniginės lėšos į antstolės depozitinę sąskaitą neįstoja. LR apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis skolininkas A. T. niekur nedirba, jokių pajamų negauna. LR kelių transporto priemonių registro duomenimis skolininko vardu įregistruotų transporto priemonių nėra. Areštuotos skolininko lėšos kaupiamos pagal pasirašytą pensijų kaupimo sutartį. LR juridinių asmenų registro duomenimis skolininkas nėra juridinių asmenų dalyvis. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis, skolininkas jokių išmokų negauna. Pagal antstolių informacinės sistemos sąvadą skolininkas turi dvidešimt keturias vykdomas bylas pas antstolius (b.l. 23-24)

2020-10-12 antstolės B. T. rašte nurodyta, kad pagal išieškotojos K. T. pateiktą informaciją A. T. 2019 m. vasario mėn. sumokėjo 215 Eur, 2019 m. balandžio mėn. sumokėjo 215 Eur, 2019 m. spalio mėn. sumokėjo 300 Eur, 2019 m. gruodžio mėn. sumokėjo 547,20 Eur. Išlaikymo įsiskolinimas pagal vykdomąjį dokumentą yra 2 896,90 Eur iki 2020-10-01. Skolininkas turi mokėti dukters S. T. išlaikymui po 303,50 Eur kas mėnesį (b.l. 49-53).

2021-02-25 antstolės B. T. rašte informuojama, kad A. T. nuo 2020-01-01 niekur nedirbo, pajamų negavo, areštuotos skolininkui priklausančios sąskaitos, tačiau piniginės lėšos į antstolio depozitinę sąskaitą neįstoja, taip pat areštuotas skolininkui priklausantis butas adresu (duomenys neskelbtini), tačiau butas įkeistas hipotekoje, todėl išieškojimas į jį negali būti nukreiptas. Turto, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą skolininkas neturi. Nurodoma, jog A. T. į antstolio kontorą nebuvo atvykęs, dėl išlaikymo mokėjimo nesidomėjo (b.l. 107-108).

Iš 2020-12-30 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus rašto matyti, kad A. T. nuo 2019-02-01 iki 2020-12-16 išmokų negavo (b.l. 56-57).

Iš 2020-12-28 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus rašto matyti, kad A. T. Užimtumo tarnybos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamente Klaipėdos miesto 1-ajame skyriuje nuo 2019-02-01 registruotas nebuvo, išmokų nuo 2019-12-01 negavo (b.l. 60-61).

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas.

BK 164 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui.

Vengimas išlaikyti vaiką nebūtinai reiškia tiesioginį kaltininko atsisakymą mokėti priteistas lėšas (ar teikti kitą būtiną materialią paramą), nors ir turint tam galimybių, vengimas konstatuojamas, nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas. Šis BK straipsnis neinkriminuojamas, jeigu asmuo nevengia pareigos pagal teismo sprendimą, bet jos nevykdo dėl objektyvių priežasčių – nedarbo, ligos, ilgalaikės nelaimės ir pan., t. y. neturi pajamų dėl pateisinamų (svarbių) priežasčių. Kita vertus, jeigu asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai, simuliuoja ligą, slepia savo pajamas ar kitaip apgaulės būdu vengia mokėti alimentus, jis atsako už vengimą išlaikyti vaiką.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal BK 164 straipsnį baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, jeigu kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, jog jis turi pareigą pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65/2007, 2K-291/2008, 2K-7-68/2009, 2K-238/2011, 2K-20/2014, 2K-327-303/2015, 2K-246-648/2016, 2K-164-699/2017). Konkrečiu atveju nustatant baudžiamąją atsakomybę už vengimą išlaikyti vaiką, viena pagrindinių įrodinėtinų aplinkybių yra subjektyviosios pusės požymis – kaltė, kuri pasireiškia asmens tiesiogine tyčia, t. y. jis, žinodamas (suvokdamas), kad turi pareigą pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti (būdamas darbingas ir turėdamas turtines galimybes teikti vaikui išlaikymą), jos sąmoningai nevykdo – supranta savo elgesio pavojingumą ir nori taip veikti.

Įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis A. T. žinodamas, kad turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti dukrą S. T., mokėti lėšas jai išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą, sąmoningai šios pareigos nevykdė, tai yra laikotarpyje nuo 2019-02-08 iki 2019-12-31 įmokas mokėjo nereguliariai ir ne pilnomis įmokomis, o laikotarpyje nuo 2020-01-01 iki 2020-12-01 lėšų vaiko išlaikymui nemokėjo visai, nors būdamas sveikas ir darbingas, galėjo šią pareigą vykdyti.

Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog kaltinamasis A. T. minėtais laikotarpiais būtų bandęs intensyviai ieškoti darbo ar vykdęs kitą veiklą, iš kurios gautų pastovias pajamas, bei gaunamas lėšas skirtų savo nepilnamečio vaiko išlaikymui. Pažymėtina, kad kaltinamasis Užimtumo tarnyboje nuo 2019-02-01 registruotas nebuvo. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis, būdamas sveikas ir darbingas, ilgą laiką oficialiai niekur nedirbo, net nebandė registruotis Užimtumo tarnyboje, kur jam būtų pateikti darbo pasiūlymai ar pasiūlyta persikvalifikuoti bei įgyti naują specialybę, taip pat nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių jis ilgą laiką nesiregistravo Užimtumo tarnyboje. Taip pat galima daryti išvadą, kad kaltinamasis nedėjo jokių realių pastangų, kurios patvirtintų jo realų ketinimą prisidėti prie vaiko išlaikymo, priešingai, nesiekė įsidarbinti ar įgyti naują kvalifikaciją. Šios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis 2008-06-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytos pareigos mokėti nepilnamečiui vaikui išlaikymą nevykdė piktybiškai, nesant jokių svarbių priežasčių, Taigi, A. T. veikoje yra visi nusikaltimo, numatyto BK 164 straipsnyje, požymiai. A. T. suvokė veikęs neteisėtai ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tyčia.

Bausmės skyrimas.

A. T. padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Anksčiau jis neteistas, tačiau Klaipėdos apylinkės teismo 2018-01-18 nuosprendžiu Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis BK 38 straipsniu, A. T. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 164 straipsnyje, padarymą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukta. Kaltinamasis A. T. niekur nedirba, jokio legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, baustas administracine tvarka.

Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nesunkų nusikaltimą kaltinamajam gali būti skiriama BK 164 straipsnio sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, mažesnė nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas šios bausmės vidurkis.

Kaltinamasis A. T. prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalimi, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant nuteistąjį per laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę - laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Išaiškinti, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu, A. T. per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.