Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. K. patikslintą ieškinį atsakovui R. M. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečio sūnaus nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo dydžio nustatymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir atsakovo R. M. patikslintą priešieškinį dėl bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ir kitų, su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-960-454/2025 pagal ieškovės V. K. patikslintą ieškinį atsakovui R. M. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečio sūnaus nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo dydžio nustatymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir atsakovo R. M. patikslintą priešieškinį dėl bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ir kitų, su santuokos nutraukimu susijusių klausimų.

2. Ieškovė 2025 m. sausio 22 d. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – pusę metų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su vaiku J. M. tvarką, numatant, kad atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku viešosios įstaigos „Šeimos santykių institutas“ patalpose (duomenys neskelbtini), du kartus per savaitę darbo dienomis (antradieniais ir penktadieniais), stebint Instituto specialistui, susitikimo trukmė – 1 val., tikslų susitikimo laiką tarp atsakovo, ieškovės ir instituto suderinant prieš kiekvieną mėnesį. Vaikui sergant, susitikimai Institute nevyksta; numatyti, kad ieškovė ir atsakovas privalo lygiomis dalimis apmokėti viešosios įstaigos „Šeimos santykių institutas“ sąskaitas už suteiktas paslaugas, uždrausti atsakovui socialiniuose tinkluose viešinti vaiko nuotraukas. Nurodo, kad atsakovas skundžia ieškovę, naudojo psichologinį smurtą, būdamas su vaiku nepaiso saugumo reikalavimų, viešina vaiko nuotraukas internete, buvo įpareigotas išsikelti iš savo motinos gyvenamosios vietos, esant išduotam smurto artimoje aplinkoje orderiui. Mano, kad atsakovo elgesys yra pavojingas ir neprognozuojamas.

3. Atsakovas 2025 m. vasario 5 d. pateikė atsiliepimą į ieškovės prašymą, kuriuo prašo ieškovės prašymą atmesti. Nurodo, kad ieškovė savo prašymą grindžia tik duomenimis, kuriuos interpretuoja palankiai sau. Pažymi, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas kažkokiu konkrečiu būdu kenktų šalių nepilnamečiui vaikui susitikimų metu. Teigia, kad ieškovė stengiasi apriboti mažamečio vaiko bendravimą su tėvu (atsakovu), kadangi atsisako su juo bendrauti (bendrauti dėl vaiko susijusiais klausimais sutinka tik per atstovę), nurodo, kad nėra praleidęs nei vieno susitikimo su sūnumi, tačiau būtent dėl ieškovės kaltės, susitikimai su sūnumi yra neįvykę apie 12 kartų. Teigia, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovo interesai bus nepagrįstai pažeisti, nurodo, kad visuomet stengiasi vaikui suteikti tinkamą aplinką, rūpintis juo kiek įmanoma daugiau, supranta kokios yra tinkamos oro sąlygos ir apranga vaikui. Nurodo, kad vaiko nuotraukų talpinimas socialiniuose tinkluose yra privatus, skirtas tik atsakovo draugų ratui, kadangi džiaugdamasis laimingomis akimirkomis su vaiku dalinasi jas socialiniuose tinkluose, nuotraukose nėra jokių vaiką žeminančių ar nepadorių atvaizdų.

4. Atsakovas 2025 m. vasario 20 d. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną bendravimo su vaiku tvarką: (bendroji bendravimo tvarka) - kiekvienos kalendorinės savaitės sekmadienį paimant vaiką iš gyvenamosios vietos nuo 9.30 val. iki 10 val. iš vaiko gyvenamosios vietos bei tą pačią dieną nuo 12 val. iki 12.30 val. grąžinant į gyvenamąją vietą; Kiekvienos kalendorinės savaitės pirmadieniais ir trečiadieniais, paimant vaiką iš gyvenamosios vietos nuo 17 val. iki 17.30 val. iš vaiko gyvenamosios vietos bei tą pačią dieną nuo 19 val. iki 19.30 val. grąžinant į gyvenamąją vietą; (Išimtinė bendravimo tvarka) (prioritetinė prieš bendrąją bendravimo tvarką)); poriniais metais, Šv. Kalėdų pirmąją dieną, o neporiniais metais, Šv. Kalėdų antrąją dieną, pasiimant vaiką nuo 9 val. iki 10 val. iš gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną grąžinant nuo 18 val. iki 19 val. į gyvenamąją vietą; neporiniais metais, Šv. Velykų antrąją dieną, o poriniais metais Šv. Velykų pirmąją dieną, pasiimant vaiką nuo 9 val. iki 10 val. iš gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną grąžinant nuo 18 val. iki 19 val. į gyvenamąją vietą; Tėvo dieną (pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį), jei diena nepatenka į bendravimo su vaiku laikotarpį pagal bendrąjį nustatytą bendravimo grafiką, tėvas bendrauja su vaiku nuo 9 val. iki 10 val., pasiimant iš gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną nuo 18 val. iki 19 val. grąžinant į gyvenamąją vietą; Išimtinė bendravimo teisė kiekvienų kalendorinių metų Motinos dieną (pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį) tenka mamai. Jei nurodyta diena patenka į tėvo bendravimo su vaiku bendrąjį grafiką, nurodytą dieną tėvas privalo vaiką pristatyti į jo gyvenamąją vietą nuo 9 val. iki 10 val.; Išimtinė bendravimo teisė vaiko mamos gimimo dieną tenka mamai. Jei nurodyta diena patenka į tėvo bendravimo su vaiku grafiką, nurodytą dieną tėvas privalo vaiką pristatyti į jo gyvenamąją vietą nuo 9 val. iki 10 val.; Išimtinė bendravimo teisė vaiko tėvo gimimo dieną tenka tėvui. Jei nurodyta diena nepatenka į tėvo bendravimo su vaiku grafiką, nurodytą dieną tėvas bendrauja su vaiku nuo 9 val. iki 10 val., pasiimant iš gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną nuo 18 val. Iki 19 val. grąžinant į gyvenamąją vietą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė nesudaro galimybių atsakovui dalyvauti vaiko auklėjime, rūpintis juo. Tokia situacija yra netoleruotina, kadangi pažeidžiama vaiko teisė pažinti abu tėvus, puoselėti tarpusavio ryšį ir jį brandinti. Pažymi, kad tarp vaiko tėvų nuolatos kyla ginčai dėl bendravimo tvarkos, su vaiku matosi itin retai, ieškovė nesudaro galimybių atsakovui bendrauti su vaiku, nėra jo matęs nuo 2024 m. lapkričio 4 d.. Pažymi, kad vaikas auga, todėl manytina, kad vaiko ir tėvo bendravimas neturi būti ribojamas minimaliu bendravimu, kadangi vaikui reikia jaustis itin mylimam ir išklausytam abiejų tėvų.

5. Ieškovė 2025 m. kovo 10 d. pateikė atsiliepimą į atsakovo prašymą ir prašo pateikto prašymo netenkinti. Nurodo, kad atsakovas ignoruoja bylos faktines aplinkybes. Teigia, jog byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas dėl konflikto su motina buvo įpareigotas išsikraustyti, o informacijos apie buities sąlygas atsakovo darbovietėje (parduotuvėje) byloje iš viso nėra. Atsakovas taip pat nepasisako dėl aplinkybės, jog neturi teisės vairuoti. Pažymi, jog pats atsakovas nesiekia bendrauti su vaiku, o ieškovė sutiktų, kad bendravimas vyktų prižiūrint specialistui, viešosios įtaigos „Šeimos santykių institutas“ patalpose. Nurodo, kad pagal atsakovo prašymą turėtų būti išsiaiškinta kokiu būdu atsakovas ketina paimti vaiką ir kur jį vežtis.

6. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2025 m. vasario 7 d. pateikė išvadą dėl ieškovės pateikto prašymo. Nurodo, kad šeimos situacija yra žinoma, atsižvelgiant į tai, kad šalys nesugeba taikiai bendrauti, laikino bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas būtų tikslingas. Pažymi, kad ieškovė nenurodo, kaip ir kokia bendravimo forma turėtų būti kompensuojami dėl vaiko ligos ar kitų priežasčių neįvykę tėvo ir sūnaus susitikimai. Atkreipia dėmesį į tai, kad vaiko tėvai fotografuoti savo vaikus gali, tačiau nepilnamečio vaiko atvaizdo patalpinimas socialinėje erdvėje ar kituose kanaluose, pirmiausia yra tėvų atsakomybė. Nurodo, kad prieš dalijantis savo nepilnamečio vaiko atvaizdu virtualioje ( ar kitoje) erdvėje, tėvai pirmiausia privalo atsižvelgti į vaiko interesą, įvertinti ar toks nuotraukų viešinimas nesukels neigiamų pasekmių nepilnamečiui, įvertinti rizikas kaip ir kur toks nepilnamečio vaiko atvaizdas gali būti panaudojamas. Nurodo, kad klausimą dėl sąskaitų apmokėjimo už viešosios įstaigos „Šeimos santykių institutas“ suteiktas paslaugas, skyrius palieka spręsti teismo nuožiūrai.

7. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2025 m. kovo 5 d. pateikė išvadą dėl atsakovo pateikto prašymo. Nurodo, kad ieškovė gyvendama su mažamečiu sūnumi, kartu su juo planuoja ir poilsį ( savaitgalio išvykos, šventės, gimtadieniai), tad skyriaus vertinimu, tokia atsakovo prašoma bendravimo tvarka keistina ir susitikimai su vaiku turėtų vykti arba kas antra savaitgalį ne ankščiau kaip nuo 10 val. iki to laikotarpio, kada mažametis eina pietų miego poilsiui, arba kiekvieną sekmadienį, tačiau derinant laiką ir pagal ieškovės suplanuotą laisvalaikį su sūnumi. Nurodo, kad atsakovas sūnų turėtų pasiimti kiekvieną pirmadienį ir trečiadienį iš ugdymo įstaigos ir pristatyti mažametį sūnų ne vėliau kaip 19 val. į jo gyvenamąją vietą. Nurodo, kad atsakovas pateikė detalią išimtinę bendravimo tvarką, kuri yra prioritetinė prieš bendrąją bendravimo tvarką, tačiau Skyrius atkreipia teismo dėmesį, kad atsakovo prašoma išimtinė bendravimo tvarka nėra aiškiai suprantama. Skyriui nėra suprantama, kada atsakovas ketintų pasiimti vaiką. Taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad atsakovas prašo pakankamai ankstyvo susitikimų laiko. Skyriaus vertinimu, atsižvelgiant į geriausius mažamečio interesus, atsakovo prašoma nustatyti išimtinė bendravimo tvarka dalyje dėl Šv. Kalėdų, Šv. Velykų, Tėvo dienos atitinka vaiko interesus, tačiau yra keistinas susitikimų laikas - ne ankščiau kaip nuo 10 val.. Nurodo, kad likusioje išimtinės bendravimo tvarkos dalyje Skyrius pasisakyti negali, kadangi skyriaus nuomone reikalavimas nėra aiškiai suformuluotas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Kauno apylinkės teismas 2025 m. kovo 19 d. nutartimi nutarė šalių prašymus tenkinti iš dalies, nustatyti iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos laikiną bendravimo tvarką: Kas antrą sekmadienį atsakovas paima vaiką J. M. iš gyvenamosios vietos nuo 10 val. bei tą pačią dieną iki to laikotarpio, kada mažametis eina pietų miego poilsiui grąžinant į gyvenamąją vietą. Kiekvienos kalendorinės savaitės pirmadieniais ir trečiadieniais, paimant vaiką iš ugdymo įstaigos ir pristatyti mažametį sūnų ne vėliau kaip 19 val. į jo gyvenamąją vietą; poriniais metais, Šv. Kalėdų pirmąją dieną, o neporiniais metais, Šv. Kalėdų antrąją dieną, pasiimant vaiką nuo 10 val. iš gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną grąžinant nuo 18 val. iki 19 val. į gyvenamąją vietą. ? neporiniais metais, Šv. Velykų antrąją dieną, o poriniais metais Šv. Velykų pirmąją dieną, pasiimant vaiką nuo 10 val. iš gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną grąžinant nuo 18 val. iki 19 val. į gyvenamąją vietą; Tėvo dieną (pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį), jei diena nepatenka į bendravimo su vaiku laikotarpį pagal bendrąjį nustatytą bendravimo grafiką, tėvas bendrauja su vaiku nuo 10 val., pasiimant iš gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną nuo 18 val. iki 19 val. grąžinant į gyvenamąją vietą; Jei Motinos diena sutampa su tuo sekmadieniu kai pagal numatytą tvarką turėtų bendrauti su vaiku tėvas, šis bendravimo laikas perkeliamas į sekantį sekmadienį, t. y. ieškovas su vaiku bendraus du sekmadienius iš eilės; likusias prašymų dalį atmesti. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:

3. Nurodė, kad iš ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad šalių nepilnametis vaikas gyvena su ieškove. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad išvadą teikianti institucija nurodė, kad laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas šiuo atveju būtų tikslingas nutarė, kad šalių prašymai tenkinami iš dalies ir nustatoma laikina bendravimo tvarka, atsižvelgiant į išvadą teikiančios institucijos išvadas.

4. Nurodė, kad atsižvelgiant į institucijos išvada kas antrą sekmadienį atsakovas paima vaiką iš gyvenamosios vietos nuo 10 val. bei tą pačią dieną iki to laikotarpio, kada mažametis eina pietų miego poilsiui grąžinant į gyvenamąją vietą. Kiekvienos kalendorinės savaitės pirmadieniais ir trečiadieniais, paimant vaiką iš ugdymo įstaigos ir pristatyti mažametį sūnų ne vėliau kaip 19 val. į jo gyvenamąją vietą. Poriniais metais, Šv. Kalėdų pirmąją dieną, o neporiniais metais, Šv. Kalėdų antrąją dieną, pasiimant vaiką nuo 10 val. iš gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną grąžinant nuo 18 val. iki 19 val. į gyvenamąją vietą. ? neporiniais metais, Šv. Velykų antrąją dieną, o poriniais metais Šv. Velykų pirmąją dieną, pasiimant vaiką nuo 10 val. iš gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną grąžinant nuo 18 val. iki 19 val. į gyvenamąją vietą. ? Tėvo dieną (pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį), jei diena nepatenka į bendravimo su vaiku laikotarpį pagal bendrąjį nustatytą bendravimo grafiką, tėvas bendrauja su vaiku nuo 10 val., pasiimant iš gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną nuo 18 val. iki 19 val. grąžinant į gyvenamąją vietą. Jei Motinos diena sutampa su tuo sekmadieniu kai pagal numatytą tvarką turėtų bendrauti su vaiku tėvas, šis bendravimo laikas perkeliamas į sekantį sekmadienį, t. y. ieškovas su vaiku bendraus du sekmadienius iš eilės.

5. Nurodė, kad nutartimi nustatomos laikinos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos negalima pripažinti ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pagal ieškovės pareikštus byloje reikalavimus išankstiniu išsprendimu, nes šioje proceso stadijoje, taikant laikinąsias apsaugos priemones, siekiama tik laikinai bylos nagrinėjimo metu apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, o ieškovės reikalavimų pagrįstumą teismas išspręs tik išnagrinėjęs civilinę bylą iš esmės.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 kovo 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - nustatyti bendravimo tvarką, nurodytą ieškovės 2025 m. sausio 20 d. prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones; netenkinant ieškovės 2025 m. sausio 20 d. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, panaikinti skundžiamą nutartį ir nustatyti tokią atsakovo bendravimo su vaiku tvarką: kas antrą sekmadienį vaikas perduodamas atsakovui nuo 10 val. adresu (duomenys neskelbtini) ir atsakovas privalo grąžinti vaiką ieškovei 12 val., atvežant vaiką adresu (duomenys neskelbtini); pirmadieniais ir trečiadieniais vaikas perduodamas atsakovui nuo 17:30 val. adresu (duomenys neskelbtini) ir atsakovas privalo grąžinti vaiką ieškovei 19 val., atvežant vaiką adresu (duomenys neskelbtini); poriniais metais, Šv. Kalėdų pirmąją dieną, o neporiniais metais, Šv. Kalėdų antrąją dieną; neporiniais metais, Šv. Velykų antrąją dieną, o poriniais metais Šv. Velykų pirmąją dieną; Tėvo dieną (pirmą birželio mėnesio sekmadienį), jei diena nepatenka į bendravimo su Vaiku laikotarpį pagal bendrąjį nustatytą bendravimo grafiką) vaikas perduodamas atsakovui nuo 9 val. adresu (duomenys neskelbtini) arba kitoje šalių sutartoje vietoje ir atsakovas privalo grąžinti vaiką Ieškovei 12:30 val., atvežant vaiką adresu (duomenys neskelbtini) arba į kitą šalių sutartą vietą; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsižvelgė tik į atsakovo prašymą, nors išvada duodanti institucija nurodė, kad ieškovės prašoma nustatyti tvarka atitiktų vaiko interesus, teismas neatsižvelgė į ieškovės prašymą ir dėl jo nepasisakė. Nurodo, kad ieškovė baiminasi dėl vaiko saugumo, kadangi atsakovas daro administracinius nusižengimus, susijusius su automobilio vairavimu, smurtauja prieš artimus asmenis, 2024 m. lapkričio mėnesį buvo įpareigotas išsikelti iš savo motinos gyvenamosios vietos, kas patvirtina, jog atsakovas yra neprognozuojamas ir pavojingas, ieškovė turi pagrindo bijoti atsakovo.

6.2. Nurodo, kad ieškovė savo prašymą argumentavo tuo, kad girtaujančiam atsakovui, kurio gyvenamoji vieta yra nežinoma, vaiko perdavimas yra nesaugus, o bendravimas galimas tik prižiūrint specialistams. Teigia, jog teismas neįvertino, jog atsakovas gyvena darbovietėje, neturi teisės vairuoti automobilį, yra išduotas smurto artimoje aplinkoje orderis.

6.3. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neaiški, programuojanti ginčus. Teigia, kad vaikas šiuo metu nekalba, jis negalės pasakyti, kad yra pavargęs ir nori pietų miego. Jei dėl vaiko pietų miego spręs atsakovas, kuris tuo metu bus su vaiku, praeis nepagrįstai didelis laiko tarpas nuo to momento, kai vaikas rodys aiškius nuovargio ženklus iki tol, kol vaikas bus perduotas ieškovei. Toks neapibrėžtumas neabejotinai trikdys vaiką ir sukels didelius nepatogumus ieškovei, kuri nežinos, kada ir kokios būklės vaikas jai bus vėl perduotas. Pažymi, jog įprastai atsakovas su vaiku savaitgaliais būdavo daugiausia 2 val., todėl nustatytina tvarka turėtų būti tiksli ir aiški.

6.4. Nurodo, kad nesutinka su nustatyta bendravimo tvarkas per šventes, mano, kad atsakovui nustatytos galimybės būti su vaiku 8-9 valandas pažeidžia vaiko interesus. Teigia, jog medicininiai dokumentai patvirtina, jog vaikas turėjo problemų dėl mitybos, todėl vaikui nustatytas griežtas mitybos rėžimas. Atsakovas niekuomet nėra maitinęs vaiko, kadangi neturi jokių vaiko priežiūros įgūdžių. Dėl Vaiko maitinimo su atsakovu yra ne kartą kilę kivirčai. Pažymi, kad atsakovas neturi gyvenamosios vietos, šiuo metu gyvena darbovietėje, nėra jokios informacijos apie buities sąlygas, todėl nėra aišku kur ir kokiomis sąlygomis atsakovas maitins ir migdys mažametį vaiką šventinėmis dienomis, kuomet galės būti su vaiku iki devynių valandų. Ieškovės įsitikinimu, susitikimo laikas negalėtų būti ilgesnis nei dvi – trys valandos, dėl ko bendravimo tvarka šventinėmis dienomis keistina.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad šiuo atveju atskirajam skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl atskirojo skundo argumentų.

9. Apeliantė atskirajame skunde iš esmės nurodo tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, atsižvelgė išimtinai tik į atsakovo prašymą, netinkamai įvertino faktines aplinkybes, neatsižvelgė į tai, jog atsakovas gyvena darbovietėje, neturi teisės vairuoti automobilio, yra išduotas smurto artimoje aplinkoje orderis, dėl ko jis turėjo išsikraustyti iš savo motinos būsto. Mano, kad nustatyta tvarka yra nekonkreti, programuojanti ginčus, mano, kad dėl atsakovo tėvystės įgūdžių stokos, gyvenamosios vietos nežinomų sąlygų, vaiko ir tėvo bendravimas negali būti ilgesnis nei dvi – trys valandos.

10. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti skirtos ne tik būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimui užtikrinti, bet ir laikinai sureguliuoti ginčo situaciją. CPK 384 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teismas, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgdamas į sutuoktinių, vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnyje.

11. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose, ir užtikrinanti laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-687/2020).

12. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Todėl, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar pakeitimo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Vaiko interesai suprantami kaip sveika ir saugi aplinka ir sąlygos, tenkinančios vaiko individualius poreikius, kurie atitinka vaiko amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrina tinkamą vaiko raidą ir auklėjimą.

13. Pažymėtina, kad teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, ginčo iš esmės neišsprendžia. Nuolatinė šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, išlaikymo dydis, skyrium gyvenančių tėvų bendravimo su vaiku tvarka bus nustatyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir teismui priėmus sprendimą, tai yra kai bus išsiaiškintos visos teisingam ginčo išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės, išklausytos šalys, liudytojai, bus gautos ir įvertintos specialistų išvados. Kadangi šiuo metu nėra žinoma visa bylai turinti reikšmę informacija, todėl vaiko laikinosios gyvenamosios vietos klausimas sprendžiamas pagal šiuo metu turimus duomenis.

14. Apeliantė atskirajame skunde pirmiausia nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išimtinai vadovavosi tik atsakovo pateiktu prašymu, o dėl apeliantės pateikto prašymo motyvų nenurodė, tačiau su šiais argumentais negalima sutikti. Glausti, neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju viso priimto procesinio sprendimo ir (ar) sprendimų kontekste. Tuo atveju, kai visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas priėmė skundžiamą procesinį sprendimą, tai toks sprendimas (nutartis) negali būti naikinamas vien dėl to, kad motyvai neišsamūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-381/2024).

15. Nors nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis stokoja išsamesnės teisinės motyvacijos, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu šiuo atveju atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas nurodė, kad abu prašymai tenkinami iš dalies atsižvelgiant į išvadą duodančios institucijos išvadas, tai yra skundžiama nutartis nėra be motyvų, į tai, kad byloje nagrinėjami reikalavimai yra susiję su prioritetiniais nepilnamečio vaiko interesais, į tai, jog bylos duomenimis vaiko tėvų santykiai yra konfliktiški, į tai, jog tėvai nesutaria dėl bendravimo su vaiku tvarkos, o byloje esantys duomenys preliminariai patvirtina, jog nagrinėjamu atveju buvo pažeista vaiko teisė į lygiavertį bendravimą su tėvu ir tokį pažeidimą preliminariai padarė motina (Nr. DOK-43247), apeliacinės instancijos teismo vertinimu šiuo atveju pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinimas formaliais motyvais – dėl priimtos nutarties motyvacijos stokos ir klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grąžinimas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo šioje situacijoje nebūtų suderinamas, pirmiausia - su prioritetiniais nepilnamečio vaiko interesais, o ir taip pat, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais.

16. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tuo tarpu kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvų pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021 26 punktas). Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 13 punktas). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

18. Vaiko interesų svarba pabrėžiama ir Vaiko teisių konvencijoje (Konvencijos 3, 9, 18 straipsniai). Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktą tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis geriausių vaiko interesų prioriteto principu. Tai reiškia, kad priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai. Šis principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus specialius vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą.

19. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 34 punktas). Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad, sprendžiant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005).

20. Apeliantė teigia, kad atsakovas gyvena darbovietėje, neturi teisės vairuoti automobilį, yra išduotas smurto artimoje aplinkoje orderis ir vaikui su atsakovu yra nesaugu. Ištyrus byloje esančius duomenis nustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas gimė (duomenys neskelbtini), vaikui yra (duomenys neskelbtini) metai. Vertinant pirmosios instancijos teismo nustatytą bendravimo tvarką būtina pažymėti, jog pagal nustatytą vaiko ir tėvo bendravimą jis vyks kas antrą sekmadienį nuo 10 val. iki vaikas eina pietų miego; kiekvienos kalendorinės savaitės pirmadieniais ir trečiadieniais, paimant vaiką iš ugdymo įstaigos ir pristatant sūnų ne vėliau kaip 19 val. į jo gyvenamąją vietą; šventinėmis dienomis (poriniais ir neporiniais metais) nuo 10 val. iki 19 val. ir tėvo dieną (pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį). Jei diena nepatenka į bendravimo su vaiku laikotarpį pagal bendrąjį nustatytą bendravimo grafiką, tėvas bendrauja su vaiku nuo 10 val., pasiimant iš gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną nuo 18 val. iki 19 val. grąžinant į gyvenamąją vietą

21. Apeliantė prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir nurodydama, kad klausimas turėtų būti išspręstas atsižvelgiant į jos pateiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tai yra jog vaiko ir tėvo bendravimas vykų tarpininkaujant viešosios įstaigos „Šeimos santykių institutas“ specialistui iš esmės tokį prašymą motyvavo tuo, jog atsakovas gyvena darbovietėje, yra naudojęs psichologinį smurtą, neturi teisės vairuoti transporto priemonės, tačiau kartu su atskiruoju skundu apeliantė pateikė ir alternatyvią bendravimo su vaiku tvarką siūlydama iš esmės tik sumažinti pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatyta vaiko ir tėvo bendravimo laikotarpį valandomis atsižvelgiant į vaiko amžių.

22. Apeliacinės instancijos teismas ištyręs byloje esančius duomenis, atsižvelgdamas ir į tai, jog išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius byloje pateiktose išvadose ne kartą nurodė (Nr. (duomenys neskelbtini)), kad jai šeimos situacija yra žinoma, taip pat visose 2022 – 2025 metais laikotarpiu pateiktose į bylą išvadose nenurodė, jog dėl vaiko tėvo elgesio, atliktų veiksmų, charakterio, tėvystės įgūdžių stokos ir ar pan. jo bendravimas su vaiku turėtų būti ribojamas ir ar minimalus, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apeliantės prašymo, jog atsakovo ir vaiko bendravimas vyktų tik dalyvaujant viešosios įstaigos „Šeimos santykių institutas“ specialistui, tokio poreikio nepatvirtina nei rašytinė bylos medžiaga, nei išvadą teikiančios institucijos pateiktos išvados, kuri yra susipažinusi su situacija šeimoje.

23. Kita vertus, sutiktina su apeliante, jog pirmosios instancijos teismas nustatydamas laikiną bendravimo tvarką nepakankamai atsižvelgė į nepilnamečio vaiko amžių – (duomenys neskelbtini) metai, taip pat vaiko tėvų konfliktiškus santykius dėl bendravimo tvarkos. Negalima nepažymėti, kad vėliausiai pateiktoje išvadoje (Nr. (duomenys neskelbtini)) Institucija nurodė, kad būtent apeliantė pažeidė vaiko teisę į lygiavertį bendravimą su tėvu. Institucija taip pat nurodė, kad dėl tėvų nesutarimų buvo pažeista vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, emociniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į minėtą išvadą, pažymi, jog pirmosios instancijos teismo pirmuoju punktu nustatyta tvarka „kas antrą sekmadienį atsakovas paima vaiką J. M. iš gyvenamosios vietos nuo 10 val. bei tą pačią dieną iki to laikotarpio, kada mažametis eina pietų miego poilsiui grąžinant į gyvenamąją vietą“ yra programuojanti būsimus ginčus tarp tėvų dėl bendravimo tvarkos, taip pat kokiu aiškiu ir konkrečiu laiku vaikas turi būti gražintas motinai. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių ((duomenys neskelbtini) metai), šalių konfliktiškus santykius, apeliacinės instancijos teismas nutaria pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos pirmąjį punktą jį išdėstant taip „kas antrą sekmadienį vaikas J. M. perduodamas atsakovui R. M. nuo 10:00 val. adresu (duomenys neskelbtini) ir atsakovas R. M. privalo grąžinti vaiką J. M. ieškovei V. K. 12:00 val., atvežant vaiką adresu (duomenys neskelbtini)“.

24. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pirmuoju punktu taip pat nustatė, kad atsakovas vaiką paima „kiekvienos kalendorinės savaitės pirmadieniais ir trečiadieniais, paimant vaiką iš ugdymo įstaigos ir pristatyti mažametį sūnų ne vėliau kaip 19 val. į jo gyvenamąją vietą“. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių, į tai, jog byloje nėra duomenų apie nepilnamečio vaiko lankomą ugdymo įstaigą ir įvertinus apeliantės argumentus, jog vaikas iš viso šiuo metu nelanko ugdymo įstaigos, minėta nustatyta bendravimo tvarka keistina. Pažymėtina, jog apeliantė nurodo, kad vaiko ir tėvo bendravimas darbo dienomis turėtų vykti nuo 17.30 val. iki 19 val. vaiką paimant ir grąžinant motinai (duomenys neskelbtini), tačiau teismo vertinimu toks bendravimas būtų patogus išimtinai tik apeliantei, o siūloma nustatyti bendravimo tvarka pernelyg trumpa (pusantros valandos), pažeidžianti tėvo interesus, be kita ko pažymint, jog apeliantės ir atsakovo deklaruotas gyvenamąsias vietas skiria apie 10 kilometrų atstumas. Atsižvelgiant į tai, minėtas laikinos bendravimo tvarkos punktas keistinas, nustatant, kad „pirmadieniais ir trečiadieniais vaikas J. M. perduodamas atsakovui R. M. nuo 17:00 val. adresu (duomenys neskelbtini) ir atsakovas R. M. privalo grąžinti vaiką ieškovei V. K. 19:00 val., atvežant vaiką adresu (duomenys neskelbtini)“.

25. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad „Poriniais metais, Šv. Kalėdų pirmąją dieną, o neporiniais metais, Šv. Kalėdų antrąją dieną, pasiimant vaiką nuo 10.00 val. iš gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną grąžinant nuo 18.00 val. iki 19.00 val. į gyvenamąją vietą. ? neporiniais metais, Šv. Velykų antrąją dieną, o poriniais metais Šv. Velykų pirmąją dieną, pasiimant vaiką nuo 10.00 val. iš gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną grąžinant nuo 18.00 val. iki 19.00 val. į gyvenamąją vietą.“. Apeliantė prašo nustatytą tvarką pakeisti, nustatant jog vaikas bus paimamas 9.00 val. ir gražinamas 12.30 val. adresu (duomenys neskelbtini) arba į kitą šalių sutartą vietą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantės siūloma nustatyti bendravimo tvarka šventiniu laikotarpiu yra pernelyg trumpa ir pažeidžianti vaiko teisę su abejais tėvais sutikti didžiąsias metų šventes, tačiau atsižvelgiant į nutarties 23-24 punktuose nurodytas aplinkybes, nepilnamečio vaiko mažą amžių, apeliantės nurodytus argumentus dėl mažamečio vaiko pietų miego poreikio, nustatyta bendravimo tvarka keistina, nustatant jog atsakovas vaiką turi paimti 13.00 val. ir gražinti tą pačią dieną grąžinant nuo 18.00 val. iki 19.00 val. adresu (duomenys neskelbtini). Apeliantė taip pat prašo nustatyti sąlygą, kad vaikas gali būti paimamas ir gražinamas „kitoje šalių sutartoje vietoje“, tačiau atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenimis, apeliantė galimai riboja tėvo teisę matytis su vaiku (Nr. (duomenys neskelbtini)), į tai, jog apeliantė šventinėmis dienomis, kai bus numatytas vaiko ir tėvo bendravimas gali išvykti iš Kauno savivaldybės teritorijos, kas neabejotinai apsunkintų ir tėvo teisę susitarti su motina dėl vaiko paėmimo „kitoje vietoje“, pažymint, jog apeliantės teigimu atsakovas neturi vairuotojo pažymėjimo, teismo vertinimu, atsižvelgiant į konfliktiškus santykius laikinoje bendravimo tvarkoje minėta sąlyga nenustatytina. Pažymėtina, jog abu tėvai, tai yra tiek tėvas, tiek motina turi pareiga kooperuotis dėl vaiko teisės bendrauti su abejais tėvais ir priimti racionalius, vaiko interesus atitinkančius sprendimus.

26. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad „Tėvo dieną (pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį), jei diena nepatenka į bendravimo su vaiku laikotarpį pagal bendrąjį nustatytą bendravimo grafiką, tėvas bendrauja su vaiku nuo 10.00 val., pasiimant iš gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną nuo 18.00 val. iki 19.00 val. grąžinant į gyvenamąją vietą“. Apeliantė prašo nustatyti, kad tėvo dieną (pirmą birželio mėnesio sekmadienį), jei diena nepatenka į bendravimo su vaiku laikotarpį pagal bendrąjį nustatytą bendravimo grafiką) vaikas perduodamas atsakovui nuo 9:00 val. adresu (duomenys neskelbtini) arba kitoje šalių sutartoje vietoje ir atsakovas privalo grąžinti vaiką ieškovei 12:30 val., atvežant vaiką adresu (duomenys neskelbtini) arba į kitą šalių sutartą vietą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šiuo atveju nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nustatyto laiko perdavimo momento (10 valanda) atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių, kita vertus, atsižvelgiant jog artimiausią tėvo dieną (2026 m. birželio 7 d.) vaikui bus beveik keturi metai (vaikas gimė (duomenys neskelbtini)), į tai, jog iki artimiausios tėvo dienos vaiko ir tėvo bendravimo ritmas bus nusistovėjęs, į tai, jog tėvo dienos reikšmė yra taip pat svarbi vaiko ir tėvo santykių palaikymui, teismo vertinimu, šiuo atveju trumpinti pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo laikotarpio pabaigos (nuo 18.00 val. iki 19.00 val.) nėra pagrindo, papildant tik minėtos tvarkos puntą, jog atsakovas vaiką privalo pasiimti ir gražinti adresu (duomenys neskelbtini) arba kitoje šalių sutartoje vietoje.

27. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, kurie neaptarti šios nutarties motyvuojamojoje dalyje, neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.

28. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia šalių dėmesį, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje, todėl, esant pasikeitusioms aplinkybėms ar naujai paaiškėjusioms aplinkybėms, šalys turi teisę teikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, taikymo (panaikinimo). Pažymėtina, kad, pasikeitus aplinkybėms, byloje dalyvaujantys asmenys gali kreiptis dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (CPK 148 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

29. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iš dalies netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, nepakankamai įvertino nepilnamečio vaiko interesus, vaiko amžių, konfliktiškus tėvų santykius, dėl ko nutariama pirmosios instancijos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pakeisti iš dalies, tai yra pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria nustatyta laikina atsakovo ir šalių nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

30. Kadangi civilinė byla toliau nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia. Jį turės išspręsti pirmosios instancijos teismas, baigdamas bylos nagrinėjamą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 19 d. nutarties dalį dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo pakeisti ir išdėstyti taip:

„1. Kas antrą sekmadienį vaikas J. M. perduodamas atsakovui R. M. nuo 10:00 val. adresu (duomenys neskelbtini) ir atsakovas R. M. privalo grąžinti vaiką ieškovei V. K. 12:00 val., atvežant vaiką adresu (duomenys neskelbtini).

2. Pirmadieniais ir trečiadieniais vaikas J. M. perduodamas atsakovui R. M. nuo 17:00 val. adresu (duomenys neskelbtini) ir atsakovas R. M. privalo grąžinti vaiką ieškovei V. K. 19:00 val., atvežant vaiką adresu (duomenys neskelbtini).

3. Poriniais metais, Šv. Kalėdų pirmąją dieną, o neporiniais metais, Šv. Kalėdų antrąją dieną atsakovas R. M. pasiima vaiką J. M. adresu (duomenys neskelbtini) nuo 10.00 val. ir tą pačią dieną vaiką gražina nuo 18.00 val. iki 19.00 val. į (duomenys neskelbtini). ? neporiniais metais, Šv. Velykų antrąją dieną, o poriniais metais Šv. Velykų pirmąją dieną, pasiimant vaiką nuo 10.00 val. iš (duomenys neskelbtini) ir tą pačią dieną vaiką grąžina nuo 18.00 val. iki 19.00 val. adresu (duomenys neskelbtini).

4.Tėvo dieną (pirmą birželio mėnesio sekmadienį), jei diena nepatenka į laikinos bendravimo su vaiku laikotarpį pagal bendrąjį nustatytą bendravimo grafiką, vaikas J. M. perduodamas atsakovui R. M. nuo 10:00 val. adresu (duomenys neskelbtini) ir atsakovas R. M. privalo grąžinti vaiką ieškovei V. K. nuo 18.00 val. iki 19.00 val., atvežant vaiką adresu (duomenys neskelbtini).“

Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 19 d. nutarties dalį, kuria nustatyta laikina bendravimo tvarka motinos dieną, palikti nepakeistą.