- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-03
- Bylos Nr.
- eA-722-629/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07266-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Veslava Ruskan (pirm.), Arūnas Dirvonas, Milda Vainienė (pran.)
- Pareiškėjas
- G. K.
- Atsakovas
- Lietuvos probacijos tarnybai
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. K. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. K. skundą atsakovui Lietuvos probacijos tarnybai dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja G. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos probacijos tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) direktoriaus 2023 m. gegužės 17 d. įsakymą Nr. VD-2525 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo G. K.“ (toliau – ir Įsakymas).
2. Pareiškėja skunde nurodė, kad:
2.1. Ji (pareiškėja) eina Tarnybos Kauno regiono skyriaus vyriausiosios specialistės pareigas. Kauno regiono skyriaus vyresnioji specialistė V. K. 2023 m. balandžio 4 d. pateikė tarnybinį pranešimą Nr. VD-2263 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo iš esmės skundė pareiškėjos veiksmus. 2023 m. gegužės 10 d. surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. VD-2480 „Tarnybinio patikrinimo išvada dėl G. K. veiksmų, nurodant protokole tikrovės neatitinkančią informaciją“ (toliau – ir 2023 m. gegužės 10 d. išvada). Tarnybinis patikrinimas buvo baigtas, pripažinus, kad pareiškėja tarnybinio nusižengimo nepadarė, tačiau nutarta tarnybinio patikrinimo medžiagą perduoti svarstyti Tarnybinės etikos komisijai. Apsvarsčius minėtą situaciją Tarnybinės etikos komisijoje, nutarta, kad pareiškėja nepažeidė Lietuvos probacijos tarnybos direktoriaus 2022 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-177 „Dėl Lietuvos probacijos tarnybos darbuotojų etikos kodekso patvirtinimo“ patvirtinto Lietuvos probacijos tarnybos darbuotojų etikos kodekso nuostatų, tačiau taip pat pažymėta, kad yra signalų, jog mikroklimatas ir darbo santykiai Kauno regiono skyriaus Alytaus padalinyje yra labai įtempti ir reikalaujantys papildomo dėmesio bei atitinkamų sprendimų tam, kad būtų užtikrintas Tarnybos įgyvendinamų veiklų tęstinumas.
2.2. Tą pačią dieną (2023 m. balandžio 4 d.) jai inicijuotas ir antras tarnybinis patikrinimas dėl to, kad galbūt netinkamai parengtas ir pateiktas teismui 2022 m. rugsėjo 22 d. teikimas Nr. 7S-8445 „Dėl probuojamojo priežiūros vykdymo nutraukimo prieš terminą“ (toliau – ir Teikimas), jame nenurodant informacijos apie probuojamojo padarytus probacijos sąlygų pažeidimus. Minėtą Teikimą pareiškėja parengė ir pateikė teismui 2022 m. rugsėjo 22 d., t. y. daugiau nei 7 mėn. iki tarnybinio pranešimo ir 14 dienų iki Lietuvos probacijos tarnybos direktoriaus 2022 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. V-270 „Dėl Lietuvos probacijos tarnybos direktoriaus 2022-07-01 įsakymo Nr. V-186 „Dėl probacijos ir kitų baudžiamosios atsakomybės priemonių planavimo ir vykdymo metodinių rekomendacijų patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintų Probacijos ir kitų baudžiamosios atsakomybės priemonių planavimo ir vykdymo metodinių rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos) priėmimo. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. spalio 20 d. (skunde nurodoma nutarties data – 2022 m. spalio 10 d.) nutartimi Nr. T-756-800/2022 (toliau – ir 2022 m. spalio 20 d. nutartis) Teikimą tenkino, nutarties niekas neskundė. Pareiškėja pripažinta padariusi tarnybinį pažeidimą, jai skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.
2.3. Ji nesutinka su pažeidimo padarymu. Pareiškėjai nuobauda skirta už tai, kad ji neva pažeidė Rekomendacijų 8 punktą, nors Teikimą parengė 2022 m. rugsėjo 22 d., kai aptariamos Rekomendacijos net nebuvo priimtos. Valstybės tarnautojo atsakomybė už neveikimu padarytą veiką kyla tik tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai, pavyzdžiui, įtvirtinta valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančiuose teisės norminiuose aktuose, atitinkamos institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktuose, kituose teisės aktais patvirtintuose valstybės tarnautojo teisinį statusą (jo teises ir pareigas) apibrėžiančiuose oficialiuose dokumentuose (pareiginėse instrukcijose, pareigybės aprašymuose ir pan.).
2.4. Ji užpildė Tarnybos patvirtintą teikimo formą ir įrašė tuos duomenis, kuriuos buvo nurodyta į minėtą formą įrašyti. Teikimą pasirašė pareiškėjos vadovė – Kauno regiono skyriaus viršininkė A. P.. Pastaroji turėjo galimybę susipažinti su visa probuojamo asmens bylos medžiaga, kadangi jai pareikalavus, ši medžiaga būtų nukopijuota ir įkelta į Dokumentų valdymo bendrąją informacinę sistemą (toliau – ir DBSIS). Pasirašyti Teikimą, nesusipažinus su bylos medžiaga, buvo Kauno regiono skyriaus viršininkės sprendimas, tačiau visa atsakomybė perkelta pareiškėjai, kuriai vienai taikyta tarnybinė atsakomybė. Alytaus apylinkės teismas Teikimą tenkino, tačiau 2023 m. gegužės 15 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. VD-2509 ,,Dėl Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus vyriausiosios specialistės G. K. veiksmų, rengiant teikimą teismui“ (toliau – ir 2023 m. gegužės 15 d. išvada, Išvada) teismo nustatyti faktai atvirai kvestionuojami, kaltinant neva teismas buvo suklaidintas. Tarnyba proceso atnaujinimo probojamuojo M. Č. byloje nesiekė. Todėl teiginiai, kad neva dėl pareiškėjos veiksmų buvo priimta neteisėta teismo nutartis, pažeidžia res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) principą ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 346 straipsnyje įtvirtintą imperatyvą. Be to, teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
2.5. Teismui buvo perduota visa bylos medžiaga, apimant ir informaciją apie 2020 m. rugpjūčio 27 d. probuojamojo padarytą pažeidimą, dėl ko nebuvo jokio pagrindo išvadai neva nei teismas, nei prokuroras su bylos medžiaga nesusipažino. Išvada kvestionuojamas įsiteisėjusios Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. nutarties teisėtumas ir galimas „neteisėtumas“ kvalifikuojamas kaip pareiškėjos pateikto Teikimo „pasekmė“. Tačiau tokios prielaidos pažeidžia valdžių padalijimo principą ir institucijoms priskirtas kompetencijas. Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo teismas. Pareiškėja negali būti traukiama tarnybinėn atsakomybėn dėl galbūt neteisėtos įsiteisėjusios nutarties, kurios tariamas neteisėtumas tėra įgaliojimų to nustatyti neturinčio asmens prielaida. Be to, nepagrįstai teigiama neva Teikimas gali formuoti neigiamą požiūrį į Tarnybą, nors teismas Teikimą tenkino, o prokuroras atsiliepime pritarė probuojamojo atleidimui nuo tolesnės priežiūros.
2.6. Atsakovas pareiškėjai skyrė papeikimą, nors ji Tarnyboje dirba daugiau nei 20 metų, 6 kartus skatinta, paskutinį kartą – 2022 m. gruodžio 8 d., tarnybinė veikla už 2022 m. įvertinta labai gerai, tarnybine tvarka nebausta. Pareiškėja nesutiko padariusi pažeidimą, tačiau atskleidė faktinę tiriamo įvykio pusę – paaiškino, kad dėl didelio darbo krūvio nepastebėjo probuojamam asmeniui 2020 m. rugpjūčio 28 d. skirto įspėjimo ir atitinkamai jo nenurodė Teikime. Tai turėjo būti vertinama kaip lengvinanti aplinkybė pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
2.7. Padarytas pažeidimas, jei būtų nustatytas, yra techninio pobūdžio. Įspėjimas probuojamam asmeniui buvo skirtas 2020 m. rugpjūčio 28 d. (prieš daugiau nei 2 metus iki Teikimo), minėtam asmeniui esant ne tik kito pareigūno, bet net kito skyriaus priežiūroje. Todėl prižiūrint apie 60 asmenų ir atliekant administracines funkcijas šis faktas galėjo būti nepastebėtas ar pamirštas. Be to, Tarnyba pati parengė formą, kurioje šios informacijos įrašyti neprašė, o pareiškėja tą formą užpildė. Pareiškėja Alytaus apylinkės teismui pateikė visą probuojamo asmens bylos medžiagą (138 lapus), apimant ir 2020 m. rugpjūčio 28 d. įspėjimą. Teiginiai, neva teismas skaitė tik Teikimą kaip „pagrindinį“ dokumentą, yra nepagrįsti ir neatitinka galiojančių teisės normų. Tarnyba neturi teisės daryti tokios prielaidos.
2.8. Tarnyba pripažino, jog skyriuje, kuriame pareiškėja dirba, stinga komfortiškos ir nešališkos darbo aplinkos bei konstruktyvaus tarpusavio bendravimo, o Tarnybinės etikos komisijos nariai pasiūlė Tarnybos direktoriui inicijuoti mikroklimato įvertinimą Kauno regiono skyriaus Alytaus padalinyje bei įpareigoti Kauno regiono skyriaus viršininkę imtis atitinkamų priemonių nustatytoms problemoms spręsti. Dėl to pareiškėjos tarnybos sąlygos iš esmės nėra tinkamos: ji patiria mobingą, nuolat dirba padidintu krūviu, tam neskirtose vietose (pvz., iš namų). Dirbant iš namų nėra įmanoma peržiūrėti popierinių bylų (kur ir buvo laikomas 2020 m. rugpjūčio 28 d. įspėjimas probuojamam asmeniui). Be to, įtempti santykiai su kolegomis trukdo tolygiau pasiskirstyti krūvį, esant reikalui paprašyti pagalbos. Šios aplinkybės taip pat turėtų būti vertinamos kaip sudarančios pagrindą atleisti pareiškėją nuo atsakomybės, net jei jos veika būtų pripažinta pažeidimu.
3. Pareiškėja pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose pažymėjo, kad tai, ar probuojamasis atitinka visus kriterijus, ar dalį kriterijų, kokia apimtimi juos atitinka ir ar gali būti atleistas nuo tolesnės priežiūros, yra teismo, o ne pareigūno diskrecija, ką patvirtina ir aktuali teismų praktika. Tik teismas sprendžia, ar galima atleisti asmenį nuo tolesnės priežiūros. Praktikoje nėra reti atvejai, kai teikimai teikiami, nepaisant to, kad probuojamasis atitinka ne visus įstatymo numatytus kriterijus, tačiau kiti pareigūnai už tai nėra baudžiami. Pareiškėjos teigimu, ji Tarnyboje patiria mobingą, yra reguliariai tikrinama ir baudžiama už techninio pobūdžio pažeidimus. Pareiškėjai yra sudarytos sunkiai pakeliamos tarnybos sąlygos, nes kiekvienas žingsnis yra stebimas, skundžiamas ir ji nuolat turi teisintis dėl to, ką daro kiti pareigūnai, nors jiems nėra taikomos jokios sankcijos. Pareiškėja taip pat nurodė, kad ji patyrė 450 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti, kurias prašo priteisti iš atsakovo.
Atsiliepimas
4. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.
5. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:
5.1. Tarnybinė nuobauda pareiškėjai paskirta, atsižvelgiant į 2023 m. gegužės 15 d. išvadą. Tarnybinio patikrinimo iniciavimo pagrindas – 2023 m. balandžio 4 d. Tarnyboje gautas Kauno regiono skyriaus vyriausiosios specialistės R. K. tarnybinis pranešimas Nr. TP-971. Pareiškėja Teikime nenurodė informacijos, kad M. Č. buvo pažeidęs probacijos sąlygas. Šiuo atveju Tarnybos pareigūnai neturėjo pagrindo kreiptis į teismą dėl probuojamojo priežiūros nutraukimo prieš terminą, nes jis buvo pažeidęs probacijos sąlygas. Teismui pateiktame Teikime informacija apie probuojamojo pažeidimus nenurodyta. Teismas teikimą Tenkino ir nutraukė probuojamojo M. Č. priežiūrą prieš terminą.
5.2. Išvadoje pirmiausiai fiksuojami teisės akto, turinčio aukštesnę teisinę galią – Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo, pažeidimai ir kaip papildomas teisės aktas nurodomos Rekomendacijos, kurios yra parengtos Probacijos įstatymo pagrindu. Rekomendacijos nekeičia Probacijos įstatymo nuostatų, nesukuria naujų bendro pobūdžio normų, įtvirtintų Probacijos įstatyme, įgyvendinant įstatymų leidėjo pavestas funkcijas.
5.3. Pareiškėja, turėdama pareigą, numatytą pareigybės aprašyme, patvirtintame Lietuvos probacijos tarnybos direktoriaus 2022 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-181 (toliau – ir Pareigybės aprašymas), rengti ir teikti teismui Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus teikimus ir medžiagą, 2022 m. rugsėjo 22 d. neturėdama teisinio pagrindo (Probacijos įstatymo 24 str. 1 d.), parengė Teikimą teismui, disponuodama informacija, esančia asmens byloje apie probuojamojo padarytus probacijos sąlygų pažeidimus, jų nenurodė, motyvuodama, kad nustatytų pažeidimų asmens byloje nepastebėjo. Taigi, šiuo atveju pareiškėja parengdama ir pateikdama Teikimą teismui, nesant teisėto pagrindo, aplaidžiai ir nerūpestingai vertino probuojamojo asmens byloje esančią informaciją, nenumatė, kad dėl tokių veiksmų gali kilti padarinių, nors pagal veiklos aplinkybes ir asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.
Žemesnės instancijos teismas
5.4. Lietuvos probacijos tarnybos direktoriaus 2022 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. V-270 patvirtintų Rekomendacijų 8 punkto turinys yra analogiškas Tarnybos direktoriaus 2022 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-186 patvirtintų Rekomendacijų 8 punkto turiniui, t. y. šio punkto išdėstymas ir reglamentavimas dėl teikimų pateikimo dėl probuojamojo priežiūros nutraukimo prieš terminą nepakito. Tiek 2022 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. V-270, tiek 2022 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-186 (galiojo iki 2022 m. spalio 6 d.) patvirtintose Rekomendacijose visi kriterijai, kada teikiamas teikimas teismui dėl probuojamojo priežiūros nutraukimo prieš terminą yra perkelti iš Probacijos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies.
Šalies argumentai
5.5. Pareiškėjos teiginys, jog rengdama Teikimą, ji negalėjo vadovautis Rekomendacijomis, kurios dar net nebuvo patvirtintos, prieštarauja jos turimai patirčiai ir profesionalumui. Išvadoje paminėta, kad ji eina Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus vyriausiojo specialisto, statutinio valstybės tarnautojo pareigas, pagal pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas vykdo probaciją ir kitas su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, rengia ir teikia Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus teikimus ir medžiagą teismams, atstovauja juose, taip pat koordinuoja ir kuruoja nustatytoje teritorijoje dirbančių specialistų tarnybinę veiklą, juos konsultuoja ir teikia metodinę pagalbą, t. y. atlieka funkcijas priskirtas pareigūnui, turinčiam aukštą kvalifikaciją ir kompetenciją, todėl skyriaus viršininkei nekilo abejonių dėl teikimo parengimo kokybės ir jo atitikties teisės aktams, kadangi tai nebuvo pirmas ir vienintelis pareiškėjos rengtas teikimas dėl probuojamojo priežiūros vykdymo prieš terminą nutraukimo.
5.6. Teikimo forma patvirtinta tik 2022 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. V-270, todėl pareiškėjos rengto Teikimo metu patvirtintos teikimo formos nebuvo (iki 2022 m. spalio 6 d. galiojusiose Rekomendacijose teikimo forma nenustatyta). Pareiškėja privalėjo vadovautis Probacijos įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, kurioje aiškiai nurodyta, kokie rodikliai turi būti pasiekti, siekiant nutraukti vykdomą probuojamojo priežiūrą prieš terminą, todėl pareiškėjos argumentai, kad ji teismui pateikė tik tuos duomenis, kurie turėjo būti nurodyti konkrečioje formoje, atmestini kaip nepagrįsti.
5.7. Atsakovo rengiamos Išvados metu teismo nutartis buvo įsiteisėjusi ir be prieštaravimų įvykdyta, nes probuojamasis buvo išregistruotas iš Probacijos tarnybos registro. Atsakovas nevertino nei teismo, nei prokuroro priimtų sprendimų. Aplinkybė, kad teismas tenkino pareiškėjos parengtą Teikimą, nesudaro prielaidos manyti, jog Teikimas parengtas tinkamai ir nesudaro pagrindo nevertinti pareiškėjos atsakomybės, rengiant minėtą Teikimą. Teismas, svarstydamas Teikimą, nevertino jo parengimo kokybės.
5.8. Teikimo parengimas teismui dėl probuojamojo priežiūros nutraukimo prieš terminą yra procedūra, kuomet pareigūnas, dar prieš rengdamas teikimą, privalo susipažinti su visa probuojamojo asmens byloje esančia dokumentine medžiaga, kad įsitikintų, ar asmuo atitinka Probacijos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies nuostatas ir tik tuomet rengti teikimo projektą. Vienas iš teikimo rengimo veiksmų yra viso probuojamojo vykdytos priežiūros laikotarpio įvertinimas, o ne tik to laikotarpio, kuomet probuojamojo priežiūrą vykdė teikimą rengiantis asmuo. Pagrindinis ir pats svarbiausias Probacijos tarnybos uždavinys yra vykdyti teismo sprendimus, susijusius su probacija ar kitomis bausmėmis, nesusijusiomis su laisvės atėmimu, dėl ko imtis veiksmų, siūlant nutraukti probuojamojo priežiūrą prieš terminą, yra atsakomybės reikalaujantis veiksmas, kadangi pareigūnas, rengdamas teikimą, garantuoja, jog probuojamasis absoliučiai atitinka visus kriterijus dėl priežiūros nutraukimo ir tik tuomet parengtą medžiagą teikti teismui. Pareiškėjos teiginiai, kad tokią informaciją nepaminėti teikime yra natūralu ar, kad tai yra techninė klaida, yra nesuderinami su pareigūno statusu ir netoleruotini.
5.9. Nuobaudos dydis yra adekvatus ir proporcingas nustatytam pažeidimui. Įsakymu buvo paskirta viena iš švelniausių tarnybinių nuobaudų. Pareiškėja pateikė bendro pobūdžio argumentus, nesusijusius su nustatytu pažeidimu ir už jį skirta nuobauda. Pareiškėjos skunde pateikta informacija apie jos skatinimus ir įvertinimus neatspindi neigiamo pareiškėjos kaip darbuotojos vertinimo Probacijos tarnybos atžvilgiu.
II.
6. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 6 d. sprendimu atmetė pareiškėjos G. K. skundą.
7. Teismas, be kita ko, nustatė, kad pareiškėjai tarnybinė nuobauda skirta už Probacijos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos probacijos tarnybos direktoriaus 2022 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. V-270 patvirtintų Rekomendacijų 8 punkto pažeidimą, t. y. kad pareiškėja 2022 m. rugsėjo 22 d. parengė Teikimą teismui, disponuodama informacija, esančia asmens byloje apie probuojamojo padarytus probacijos sąlygų pažeidimus, jų nenurodė, motyvuodama, kad nustatytų pažeidimų asmens byloje nepastebėjo. 2020 m. rugpjūčio 27 d. Tarnyboje (kai probuojamasis dar gyveno Varėnoje) buvo gautas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2020 m. rugpjūčio 26 d. tarnybinis pranešimas „Dėl probacijos tarnybos nurodymo nesilaikymo“, kad 2020 m. rugpjūčio 26 d. 23 val. 40 min. Varėnos mieste buvo sustabdytas M. Č. priklausantis automobilis, keleivio vietoje sėdėjusiam probuojamajam M. Č. buvo patikrintas blaivumas, nustatytas 2,18 prom. neblaivumas. Asmuo pasiaiškinime taip pat nurodė, kad tą naktį nebuvo namuose, vartojo alkoholį draugo pirtyje. Pareiškėja iš esmės neneigia, kad ji šio probuojamojo padaryto nusižengimo nenurodė Teikime.
8. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes bei rašytinius įrodymus, remdamasis aktualiu teisiniu reguliavimu, sutiko su atsakovu, jog pareiškėja, surašydama ir pateikdama Teikimą teismui, veikė aplaidžiai ir nerūpestingai vertino probuojamojo asmens byloje esančią informaciją. Dėl tokių G. K. veiksmų kilo neigiamos pasekmės – Teikime buvo pateikta tikrovės neatitinkanti informacija teismui ir tai galėjo turėti įtakos teismo sprendimui nutraukti probuojamojo priežiūrą prieš terminą. Toks neatsakingas informacijos pateikimas teikime teismui formuoja neigiamą nuomonę apie Tarnybos, kaip institucijos, veiklą ir jos profesionalumą.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas pažymėjo, kad Probacijos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog probacijos tarnybos teikimu apylinkės teismas gali prieš terminą nutraukti vykdomą probuojamojo priežiūrą, t. y. teikimas teismui yra pagrindinis probacijos tarnybos dokumentas, kurio pagrindu yra priimamas teismo sprendimas. Teikime nurodyta medžiaga teismui sudaro prielaidas susipažinti su visa esmine informacija apie probuojamojo elgesį priežiūros metu, todėl jame nurodyta informacija turi būti patikima, išsami ir atitinkanti tikrovę, o pareigūnai rengę šį dokumentą privalo būti atsakingi ir pareigingi. Teikimą dėl priežiūros nutraukimo prieš terminą probacijos tarnyba turi teisę ir pareigą teikti teismui tik tuo atveju, jeigu probuojamasis atitinka Probacijos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, t. y. kai jo rizika ir elgesys probacijos vykdymo metu rodo, kad probacijos tikslai gali būti pasiekti be tolesnės probuojamojo priežiūros, jeigu probuojamasis nepažeidė probacijos sąlygų, nepadarė administracinių nusižengimų, nepadarė arba nėra įtariamas ar kaltinamas naujos nusikalstamos veikos padarymu. Teikime teismui turi atsispindėti visa informacija apie probuojamojo elgesį visu probacijos vykdymo laikotarpiu.
10. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos argumentai, jog ji nepastebėjo informacijos apie probuojamojo pažeidimą ar pamiršo įrašyti ją į teikimą nepaneigia nustatyto pažeidimo, nesudaro pagrindo vertinti, jog nėra pareiškėjos kaltės. Tai, kad Teikimą pasirašė ir jos viršininkė, kuri neva patvirtino, jog Teikimas parengtas tinkamai bei kad teismas Teikimą tenkino, o prokuroras neprieštaravo, Tarnyba nesiekė atnaujinti proceso, taip pat nepaneigia nustatyto fakto dėl pažeidimo padarymo.
11. Teismas konstatavo, kad Probacijos tarnyba išsamiai išnagrinėjo visus tarnybinio nusižengimo sudėties subjektyviuosius, objektyviuosius požymius bei kitas aplinkybes, svarbias tarnybinei nuobaudai skirti. Šio tyrimo rezultatai užfiksuoti motyvuotoje Išvadoje. Subjektas – pareiškėja, tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka, objektyvioji pusė – Kauno regiono skyriaus vyriausiosios specialistės G. K. netinkamas pareigų atlikimas, vykdant savo Pareigybės aprašyme numatytą funkciją – rengti ir teikti teismui Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus teikimus ir medžiagą, jai vykdant probuojamojo M. Č. priežiūrą ir teikime siūlant teismui nutraukti probuojamojo priežiūrą prieš terminą, nesant tam teisėto pagrindo. Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – pareiškėjos netinkamai atlikusios savo pareigas, kaltė, pasireiškianti nerūpestingumu. Kaip nustatyta, pareiškėja, disponuodama informacija, esančia asmens byloje apie probuojamojo padarytus probacijos sąlygų pažeidimus, jų nenurodė Teikime, motyvuodama, kad nustatytų pažeidimų asmens byloje nepastebėjo.
12. Teismas pažymėjo, kad sprendimas kreiptis į teismą dėl probuojamojo priežiūros nutraukimo yra atsakingas veiksmas, kuris sukelia teisines pasekmes probuojamajam. Vyriausiasis specialistas, turintis patirtį probacijos tarnybos veikloje, išmano ir supranta, kad probuojamojo priežiūros nutraukimas prieš terminą yra labiau išimtinis veiksmas nei įprasta praktika. Taigi, yra kilusios aiškios ir realios neigiamos pasekmės dėl pareiškėjos padaryto tarnybinio nusižengimo. Pareiškėja nepateikė jokių kitų įrodymų, kurios būtų sutrukdžiusios tinkamai ir objektyviai parengti Teikimą.
13. Teismas akcentavo, kad Išvados rengimo metu teismo nutartis buvo įsiteisėjusi ir be prieštaravimų įvykdyta, nes probuojamasis buvo išregistruotas iš Probacijos tarnybos registro. Atlikto tarnybinio tyrimo metu atsakovas sprendė konkrečiai dėl pareiškėjos elgesio, tinkamo pareigų atlikimo, nevertino nei teismo, nei prokuroro priimtų sprendimų, kurie, teismo įsitikinimu, nepaneigia nustatyto pažeidimo pagrįstumo. Būtent pareiškėjai remiantis įstatymo nuostata kyla pareiga tinkamai vykdyti pareigas ir funkcijas, numatytas Pareigybės aprašyme, viena iš kurių – rengti ir teikti teismui Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus teikimus ir medžiagą. Tai, kad teismas tenkino Teikimą, nesudaro prielaidos manyti, jog Teikimas parengtas tinkamai ir nesudaro pagrindo nevertinti pareiškėjos atsakomybės, rengiant minėtą teikimą. Teismas, svarstydamas teikimą, nevertina jo parengimo kokybės, remiasi jame nurodytais duomenimis, kurie privalo būti tikslūs ir teisingi.
14. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentus, jog 2022 m. rugsėjo 22 d. surašydama Teikimą ji negalėjo vadovautis Rekomendacijomis, kurios dar net nebuvo patvirtintos. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju pagrindinis teisės aktas, kurį pareiškėja pažeidė yra Probacijos įstatymas. Tiek 2022 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. V-270, tiek 2022 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-186 patvirtintose Rekomendacijose visi kriterijai, kada teikiamas teikimas teismui dėl probuojamojo priežiūros nutraukimo prieš terminą, yra perkelti iš Probacijos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies, todėl jose teisinis reguliavimas yra vienodas.
15. Teismas taip pat atmetė pareiškėjos argumentus, kad ji teismui pateikė tik tuos duomenis, kurie turėjo būti nurodyti konkrečioje formoje. Teismas atkreipė dėmesį, kad teikimo forma patvirtinta tik 2022 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. V-270, todėl pareiškėjos rengto Teikimo metu patvirtintos teikimo formos nebuvo (iki 2022 m. spalio 6 d. patvirtintose Rekomendacijose teikimo forma nenustatyta). Teismo vertinimu, pareiškėja surašydama Teikimą, turėjo vadovautis išimtinai Probacijos įstatymo reikalavimais.
16. Teismas nenustatė esminių procedūrinių pažeidimų, kurie galėtų lemti paskirtos tarnybinės nuobaudos panaikinimą. Teismo vertinimu, tarnybinis patikrinimas buvo atliktas išsamiai ir tinkamai, laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, o atsakovo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, yra adekvati tarnybinė nuobauda pareiškėjai.
III.
17. Pareiškėja G. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti. Pareiškėja taip pat prašo priteisti 400 Eur išlaidų advokatės pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.
18. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
18.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Probacijos įstatymo 24 straipsnio 1 dalį. Šis straipsnis nereglamentuoja probacijos pareigūnų teisių ir (ar) pareigų, nenustato teikimo turinio. Minėtas straipsnis reglamentuoja apylinkės teismo teisę nutraukti probuojamojo priežiūrą, praėjus tam tikram probacijos terminui. Taigi, šio straipsnio adresatas yra apylinkės teismai, o ne probacijos pareigūnai. Minėtame straipsnyje nėra nuostatų tiesiogiai ar netiesiogiai nustatančių teikimų turinį ir (ar) apribojimus teikti teikimus.
Šalies argumentai
18.2. Pareiškėja nurodė teismų praktiką, pagrindžiančią, kad asmenys, pažeidę įvairius jiems taikytus apribojimus ir (ar) bausti administracine tvarka, neretai yra atleidžiami nuo tolesnės priežiūros, jei jų rizika pakartotinai nusikalsti yra žema, tačiau teismas šiuo klausimu nepasisakė, nors tai reikšminga vertinant Probacijos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies taikymą ir pareiškėjos įsitikinimą, jog probuojamasis preliminariai atitinka sąlygas būti atleistas nuo tolesnės priežiūros. Teismas nevertino Probacijos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies normos turinio, rėmėsi išimtinai atsakovo paaiškinimais.
18.3. Teismas, nurodydamas neva prieš tai galiojusių Rekomendacijų turinys buvo analogiškas, nenurodė konkretaus prieš tai galiojusių Rekomendacijų punkto, nepacitavo to „analogiško“ turinio. Tarnybos direktoriaus 2022 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-186 patvirtintų Rekomendacijų turinys „nustatytas“ tik iš atsakovo, paaiškinimų, nes šis norminis aktas viešai nėra paskelbtas, į bylą taip pat nepateiktas. Taigi, teismas sprendimą motyvavo norminiu aktu, su kuriuo nesusipažino nei bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija, nei pareiškėja.
18.4. Tiek Išvadoje, tiek sprendime teigiama, kad pareiškėja parengė „teikimą“, nors byloje nebuvo ginčo, kad pareiškėja parengė tik Teikimo projektą, kurį pateikė savo tiesioginei viršininkei A. P.. Pastaroji su Teikimo projektu susipažino ir jį pasirašė. Už dokumento duomenų teisingumą atsako jo rengėjas, t. y. jį pasirašęs asmuo. Tuo atveju, jei pareiškėjos tiesioginė viršininkė vertino nesant pagrindų teikti teismui teikimą dėl M. Č. atleidimo nuo tolesnės priežiūros, ji turėjo tokio teikimo nepasirašyti, tačiau viršininkė teikimą pasirašė be pastabų. Šiuo atveju nebuvo nustatyta, kad aptariamo Teikimo tekstas yra autentiškas tam, kurį pareiškėja parengė. Galbūt pareiškėjos parengto Teikimo projektas buvo koreguojamas prieš jį pasirašant. Jei pareiškėja buvo baudžiama už Teikimo projekto parengimą, tai teismas turėjo įvertinti pareiškėjos veiksmus parengiant Teikimo projektą (o ne Teikimą).
18.5. Sprendime dėl žalingų pasekmių pasisakyta vienu sakiniu: „yra kilusios aiškios ir realios neigiamos pasekmės dėl pareiškėjos padaryto tarnybinio nusižengimo“, tačiau jos nėra apibrėžtos. Iš kitų sprendimo dalių galima netiesiogiai suprasti, kad realios ir aiškios pasekmės yra Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartis. Pareiškėjai nesuprantama, kaip įsiteisėjusi teismo nutartis gali būti vertinama kaip realios ir aiškios neigiamos pasekmės.
18.6. Teismas nekritiškai vadovavosi atsakovo pozicija, dėl ko padarė prieštaringų, netgi nelogiškų išvadų, pavyzdžiui, kad „Sprendimas kreiptis į teismą dėl probuojamojo priežiūros nutraukimo, yra atsakingas veiksmas, kuris sukelia teisines pasekmes probuojamajam“. Pareiškėjos vertinimu, sprendimas kreiptis (arba netgi kreipimasis) nesukelia jokių pasekmių probuojamajam. Pasekmes sukelia tik teismo nutartis, kuria probuojamasis atleidžiamas arba neatleidžiamas nuo tolesnės priežiūros. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. kovo 21 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-97-697/2023 pažymėjo, kad teismas turi diskreciją spręsti su bausmės vykdymu susijusius klausimus. Teikimas neturi teismui iš anksto nustatytos galios. Teismas nėra institucija, kuri „vizuoja“ teikimus, nevertindama jų turinio ir likusios bylos medžiagos.
18.7. Tik pasirašius Teikimą, jis įgijo juridinę galią. Tinkamai įgalioto asmens nepasirašytas teikimo projektas negalėjo būti pateiktas teismui ir svarstomas, atitinkamai, negalėjo sukelti ir jokių pasekmių. Teismas padarė esminę teisės taikymo klaidą kai parengtą Teikimo projektą kvalifikavo kaip baigtą teikimą ir dėl to visas iš minėto Teikimo atsiradusias pasekmes susiejo su pareiškėja. Pareiškėjai galėjo būti inkriminuota tik Teikimo projekto parengimas, bet ne jo pasirašymas, pateikimas teismui ir teismo sprendimas.
18.8. Sprendime paneigtas pamatinis teisės principas – iš neteisės neatsiranda teisė. Jei Teikimo projektas buvo parengtas neteisėtai (nesant pagrindų atleisti asmenį nuo tolesnės priežiūros), tai atitinkamai: 1) Kauno regiono skyriaus viršininkė A. P. turėjo atsisakyti pasirašyti tokį Teikimo projektą ir jos veiksmai, pasirašant Teikimo projektą, buvo neteisėti; 2) prokurorė N. K. turėjo nepritarti asmens atleidimui nuo tolesnės priežiūros, o jos veiksmai, pritariant Teikimui, buvo neteisėti; 3) teismas turėjo Teikimą atmesti, o, jį tenkindamas, priėmė nepagrįstą nutartį, kas yra pagrindas atnaujinti procesą. Nustačius faktą, kad tiek Kauno regiono skyriaus viršininkė A. P., tiek prokurorė N. K. veikė neteisėtai, kas galbūt lėmė nepagrįstos teismo nutarties priėmimą, teismas turėjo priimti atskirąją nutartį, kurioje nurodyti padarytus pažeidimus ir nusiųsti atitinkamų institucijų vadovams (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 110 str. 1 d.). Tačiau atskiroji nutartis byloje nepriimta.
18.9. Sprendime paneigta baudžiamojo proceso įrodymų tyrimo ir sprendimo priėmimo tvarka. Teismo vertinimas neva Probacijos įstatymo 24 straipsnyje esanti frazė „Probacijos tarnybos teikimu“ reiškia, kad, priimant sprendimą, vertinamas tik teikimas arba kad teikimas yra „pagrindinis“ dokumentas, yra nepagrįsta. Pareiškėjos teigimu, teikimas yra toks pats procesinis dokumentas kaip ieškinys civiliniame procese arba skundas administraciniame procese. Teismo išvada neva nagrinėjant bylą dėl teikimo, nėra taikomos bendrosios BPK normos, o tik „vizuojamas“ teikimas, yra pagrįstas tik atsakovo pozicija, tokių išvadų BPK normų analizė nepatvirtina.
18.10. Sprendimu įsiteisėjusi nutartis pripažinta „nepagrįsta“ ne instancine tvarka. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. spalio 20 d. nutartimi Teikimą tenkino. Tačiau skundžiamame sprendime konstatuota, kad Teikimas buvo pateiktas nesant teisėto pagrindo. Todėl logiškai seka išvada, kad minėta teismo nutartis yra neteisėta. Teismas nesusipažino ne tik su Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartimi, kuri laikoma pareiškėjos nusižengimo „objektyviąja puse“, bet ir su minėtos bylos medžiaga (su teikimu pateikta 178 lapai priedų), apimant 2020 m. rugpjūčio 28 d. M. Č. paskirtą įspėjimą. Sprendimas motyvuotas vien tik atsakovo žodiniais argumentais, ignoruojant teisinį reguliavimą ir Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. nutarties teisinę galią, neišreikalaujant ir netiriant su tarnybiniu pažeidimu susijusių įrodymų.
18.11. Nors sprendimas iš esmės motyvuotas tuo, kad neva dėl 2020 m. rugpjūčio 28 d. probuojamam asmeniui skirto įspėjimo nebuvo teisinio pagrindo rengti Teikimo, bet minėto įspėjimo nei pareiškėja, nei atsakovas nepateikė, teismas jo neįvertino. „Įspėjimas“ buvo probacijos pareigūnės ranka surašyta pastaba, kad asmuo „įspėtas“, tačiau nei administracinė, nei jokia kita atsakomybė probuojamam asmeniui nebuvo taikyta.
18.12. Pareiškėja skundėsi, kad jai skirta antra pagal griežtumą nuobauda – papeikimas, nors pareiškėja bausta pirmą kartą per daugiau nei 20 metų ir nuobaudos tikslus buvo galima pasiekti skyrus švelnesnę nuobaudą – įspėjimą. Teismas šiuo klausimu pasisakė itin lakoniškai: „Teismo vertinimu, atsakovės paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas yra nagrinėjamu atveju adekvati tarnybinė nuobauda pareiškėjai“. Toks teismo argumentas yra pernelyg abstraktus ir neatitinka pareigos individualizuoti nuobaudą, pateikti argumentus, kodėl pirmą kartą baudžiamam asmeniui reikalinga skirti griežtesnę nuobaudą nei įspėjimas. Atsakovas nenurodė kriterijų, kaip individualizuota pareiškėjos nuobauda, tokių kriterijų nenurodė ir teismas.
Atsiliepimas
19. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
20. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad:
20.1. Rekomendacijų (abejose redakcijose) 8 punkte aiškiai nurodyta, jog teikimas teismui rengiamas, kai probuojamasis atitinka nustatytus kriterijus, o ne vieną iš kriterijų. Pareiškėja galbūt netinkamai interpretavo Probacijos įstatymo 24 straipsnio 1 dalį ir minėtų Rekomendacijų nuostatas. Pareiškėja Teikime privalėjo nurodyti visą surinktą ir asmens byloje esančią informaciją, kad teismas galėtų įvertinti probuojamojo elgesį viso probacijos vykdymo laikotarpiu.
20.2. Pareiškėjos Pareigybės aprašyme numatyta funkcija rengti ir teikti teismui Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus teikimus ir medžiagą. Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-117 „Dėl dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Dokumentų rengimo taisyklių 37 punkte nurodoma, kad dokumento rengėjo nuorodoje rašomi dokumentą parengusio asmens vardas (vardo raidė) ir pavardė, jei reikia – kontaktinė informacija (telefono numeris, elektroninio pašto adresas), t. y. nurodomas dokumentą parengęs asmuo. Šiuo atveju dokumento rengėju yra nurodyta pareiškėja, todėl už dokumento teisingumą atsako jį parengęs asmuo. Pareiškėjos tiesioginė vadovė pasirašė pareiškėjos rengtą dokumentą (Teikimą teismui), nes iš jame pateiktos informacijos (Teikimo turinio) jai nekilo abejonių, kad asmuo atitinka Probacijos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus.
20.3. Regionų administracinis teismas rėmėsi padarytų pažeidimų faktu, o ne „paskirtu įspėjimu“. Pareiškėjos nurodomas „įspėjimas“ yra tik prevencinis / informacinis pareigūno veiksmas, nukreiptas į probuojamojo informavimą apie padarytą pažeidimą ir galimas jo pasekmes, todėl jis nėra reglamentuotas Probacijos įstatyme ir nepateiktas kaip įrodymas teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos probacijos tarnybos direktoriaus (Veiklos stebėsenos ir kontrolės skyriaus viršininko, atliekančio direktoriaus funkcijas) 2023 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. VD-2525 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo G. K.“, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
22. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjos skundą atmetė. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai taikė teisės aktų nuostatas, nenustatė bei neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, sprendimą motyvavo į bylą nepateiktais įrodymais.
23. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
24. ABTĮ 86 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.), kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (2 d.), ir kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 d.). Taigi teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje, taip pat kai teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra argumentuotai atsakyta į pagrindinius pareiškėjo reikalavimus.
25. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ABTĮ 56 straipsnio nuostatomis ir įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.
26. Pagal nuosekliai formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi nustatyti, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 16, 2008, p. 240–260; taip pat žr. 2004 m. liepos 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A4-678/2004, skelbtą 2006 m. Apibendrinime). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad teismui kylančios pareigos nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus įgyvendinimas yra tiesiogiai susijęs su teismo pareiga tinkamai ištirti įrodymus ir sprendime pateikti jais pagrįstus motyvus.
27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paminėtų esminių teismo sprendimui keliamų reikalavimų neatitinka, todėl negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu.
28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčijamu Įsakymu pareiškėjai, Kauno regiono skyriaus vyriausiajai specialistei, paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Iš 2023 m. gegužės 15 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. VD-2509 ,,Dėl Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus vyriausiosios specialistės G. K. veiksmų, rengiant teikimą teismui“, kuri yra neatskiriama Įsakymo dalis, matyti, jog pareiškėjai tarnybinė nuobauda – papeikimas, skirta už tai, kad ji, neturėdama teisėto pagrindo, parengė ir pateikė Alytaus apylinkės teismui 2022 m. rugsėjo 22 d. teikimą Nr. 7S-8445 „Dėl probuojamojo priežiūros vykdymo nutraukimo prieš terminą“, nenurodydama jame probuojamojo (M. Č.) padarytų probacijos sąlygų pažeidimų, tuo pažeidė Probacijos įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, Tarnybos direktoriaus 2022 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. V-270 patvirtintų Rekomendacijų 8 punktą ir Tarnybos direktoriaus 2022 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-181 patvirtintame pareigybės aprašyme nurodytą pareigą rengti ir teikti teismui Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus teikimus ir medžiagą.
29. Pareiškėja skunde (taip pat ir apeliaciniame skunde) laikosi pozicijos, kad tarnybinė nuobauda – papeikimas, jai skirta nepagrįstai, kadangi Probacijos įstatymo 24 straipsnio 1 dalis nereglamentuoja probacijos pareigūnų teisių ir (ar) pareigų, nenustato teikimo turinio; 2022 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. V-270 patvirtintos Rekomendacijos, kurių 8 punktą pareiškėja neva pažeidė, Teikimo parengimo metu net nebuvo priimtos; pareiškėja parengė tik Teikimo projektą, kurį pasirašė jos tiesioginė viršininkė, o už dokumento duomenų teisingumą atsako jį pasirašęs asmuo; Tarnyboje pareiškėja patiria mobingą, yra reguliariai tikrinama ir baudžiama už techninio pobūdžio pažeidimus.
30. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pareiškėjos apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė ir neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, o sprendimą motyvavo į bylą nepateiktais įrodymais.
31. Pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįsta atsakovo išvadą, jog pareiškėja pažeidė Pareigybės aprašyme nurodytą pareigą rengti ir teikti teismui Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus teikimus ir medžiagą, nesusipažinęs su Pareigybės aprašymo turiniu (Pareigybės aprašymas į bylą nėra pateiktas). Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pagrindinis teisės aktas, kurį pareiškėja pažeidė, yra Probacijos įstatymas (24 str. 1 d.), tačiau, kaip teisingai pareiškėja pastebėjo, šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalis nereglamentuoja probacijos pareigūnų teisių ir (ar) pareigų, nenustato teikimo turinio. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nesant pareiškėjos Pareigybės aprašymo, pirmosios instancijos teismas negalėjo nustatyti pareiškėjos tarnybinių pareigų apimties bei spręsti, kad pareiškėja padarė Išvadoje nurodytą tarnybinį nusižengimą. Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Tarnybos direktoriaus 2022 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. V-270 patvirtintų Rekomendacijų 8 punkto turinys yra analogiškas iki šio įsakymo priėmimo galiojusių Rekomendacijų 8 punktui, tačiau ankstesnės redakcijos Rekomendacijos (Tarnybos direktoriaus 2022 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-186 patvirtintos Rekomendacijos) į bylą nebuvo pateiktos, jos teisės aktų registre nėra paskelbtos. Todėl šiuo atveju taip pat nėra galimybės įsitikinti, ar pareiškėja pagrįstai pripažinta padariusi jai inkriminuotą tarnybinį nusižengimą.
32. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir kitų aplinkybių, kurios yra svarbios, siekiant tinkamai ir visapusiškai įvertinti nagrinėjamoje byloje kilusį ginčą. Kaip matyti iš byloje pateikto Teikimo, jis parengtas Lietuvos probacijos tarnybos Kauno skyriaus vardu, jį pasirašė viršininkė A. P., o pareiškėja nurodyta kaip šio dokumento rengėja. Taigi, šiuo atveju buvo svarbu įvertinti jos, kaip Teikimo rengėjos, atsakomybės ribas teikiant Teikimą teismui. Pareiškėja pirmosios instancijos teismui taip pat nurodė argumentus, kad padarytas pažeidimas, jei būtų nustatytas, yra techninio pobūdžio, tačiau šie argumentai skundžiamame sprendime nebuvo tinkamai įvertinti. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad ji teismui (Alytaus apylinkės teismui) pateikė visą probuojamojo asmens bylos medžiagą (138 lapus), apimant ir 2020 m. rugpjūčio 28 d. įspėjimą, prokuroras atsiliepimu pritarė probuojamojo atleidimui nuo tolesnės priežiūros, teismas 2022 m. spalio 22 d. nutartimi Teikimą tenkino ir ši nutartis yra įsiteisėjusi.
33. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas, susijusias su valstybės tarnybos teisiniais santykiais, yra nurodęs, kad įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių valstybės tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui ir būtent darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę valstybės tarnautojui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2207/2011; kt.). Jeigu konstatuojama, kad iš viso nebuvo pagrindo skirti tarnybinę nuobaudą, pavyzdžiui, dėl to, jog nustatyti (įrodyti) ne visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai ar padarytas tarnybinis nusižengimas vertintinas kaip mažareikšmis, sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą panaikinamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-872-261/2015; kt.).
34. Pareiškėja tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek teikdama apeliacinį skundą, akcentavo, kad jos darbo sąlygos Tarnyboje nėra tinkamos (ji patiria mobingą), todėl šie pareiškėjos argumentai, kaip ir aplinkybės dėl pareiškėjos darbo krūvio bei jos aukštos kvalifikacijos, taip pat turėtų būti įvertinti visų bylos aplinkybių kontekste.
35. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini. Vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą.
36. Apibendrinant nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir administracinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
37. Kadangi byla pirmosios instancijos teismui perduodama nagrinėti iš naujo, kiti apeliacinio skundo argumentai ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai nėra vertinami. Teisėjų kolegija šioje proceso stadijoje taip pat nesprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos G. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 6 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.