Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėja G. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos probacijos tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) direktoriaus 2023 m. gegužės 17 d. įsakymą Nr. VD-2525 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo G. K.“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad:

2.1. Ji (pareiškėja) eina Tarnybos Kauno regiono skyriaus vyriausiosios specialistės pareigas. Kauno regiono skyriaus vyresnioji specialistė V. K. 2023 m. balandžio 4 d. pateikė tarnybinį pranešimą Nr. VD-2263 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo iš esmės skundė pareiškėjos veiksmus. 2023 m. gegužės 10 d. surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. VD-2480 „Tarnybinio patikrinimo išvada dėl G. K. veiksmų, nurodant protokole tikrovės neatitinkančią informaciją“ (toliau – ir 2023 m. gegužės 10 d. išvada). Tarnybinis patikrinimas buvo baigtas, pripažinus, kad pareiškėja tarnybinio nusižengimo nepadarė, tačiau nutarta tarnybinio patikrinimo medžiagą perduoti svarstyti Tarnybinės etikos komisijai. Apsvarsčius minėtą situaciją Tarnybinės etikos komisijoje, nutarta, kad pareiškėja nepažeidė Lietuvos probacijos tarnybos direktoriaus 2022 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-177 „Dėl Lietuvos probacijos tarnybos darbuotojų etikos kodekso patvirtinimo“ patvirtinto Lietuvos probacijos tarnybos darbuotojų etikos kodekso nuostatų, tačiau taip pat pažymėta, kad yra signalų, jog mikroklimatas ir darbo santykiai Kauno regiono skyriaus Alytaus padalinyje yra labai įtempti ir reikalaujantys papildomo dėmesio bei atitinkamų sprendimų tam, kad būtų užtikrintas Tarnybos įgyvendinamų veiklų tęstinumas.

2.2. Tą pačią dieną (2023 m. balandžio 4 d.) jai inicijuotas ir antras tarnybinis patikrinimas dėl to, kad galbūt netinkamai parengtas ir pateiktas teismui 2022 m. rugsėjo 22 d. teikimas Nr. 7S-8445 „Dėl probuojamojo priežiūros vykdymo nutraukimo prieš terminą“ (toliau – ir Teikimas), jame nenurodant informacijos apie probuojamojo padarytus probacijos sąlygų pažeidimus. Minėtą Teikimą pareiškėja parengė ir pateikė teismui 2022 m. rugsėjo 22 d., t. y. daugiau nei 7 mėn. iki tarnybinio pranešimo ir 14 dienų iki Lietuvos probacijos tarnybos direktoriaus 2022 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. V-270 „Dėl Lietuvos probacijos tarnybos direktoriaus 2022-07-01 įsakymo Nr. V-186 „Dėl probacijos ir kitų baudžiamosios atsakomybės priemonių planavimo ir vykdymo metodinių rekomendacijų patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintų Probacijos ir kitų baudžiamosios atsakomybės priemonių planavimo ir vykdymo metodinių rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos) priėmimo. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. spalio 20 d. (skunde nurodoma nutarties data – 2022 m. spalio 10 d.) nutartimi Nr. T-756-800/2022 (toliau – ir 2022 m. spalio 20 d. nutartis) Teikimą tenkino, nutarties niekas neskundė. Pareiškėja pripažinta padariusi tarnybinį pažeidimą, jai skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

2.3. Ji nesutinka su pažeidimo padarymu. Pareiškėjai nuobauda skirta už tai, kad ji neva pažeidė Rekomendacijų 8 punktą, nors Teikimą parengė 2022 m. rugsėjo 22 d., kai aptariamos Rekomendacijos net nebuvo priimtos. Valstybės tarnautojo atsakomybė už neveikimu padarytą veiką kyla tik tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai, pavyzdžiui, įtvirtinta valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančiuose teisės norminiuose aktuose, atitinkamos institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktuose, kituose teisės aktais patvirtintuose valstybės tarnautojo teisinį statusą (jo teises ir pareigas) apibrėžiančiuose oficialiuose dokumentuose (pareiginėse instrukcijose, pareigybės aprašymuose ir pan.).

2.4. Ji užpildė Tarnybos patvirtintą teikimo formą ir įrašė tuos duomenis, kuriuos buvo nurodyta į minėtą formą įrašyti. Teikimą pasirašė pareiškėjos vadovė – Kauno regiono skyriaus viršininkė A. P.. Pastaroji turėjo galimybę susipažinti su visa probuojamo asmens bylos medžiaga, kadangi jai pareikalavus, ši medžiaga būtų nukopijuota ir įkelta į Dokumentų valdymo bendrąją informacinę sistemą (toliau – ir DBSIS). Pasirašyti Teikimą, nesusipažinus su bylos medžiaga, buvo Kauno regiono skyriaus viršininkės sprendimas, tačiau visa atsakomybė perkelta pareiškėjai, kuriai vienai taikyta tarnybinė atsakomybė. Alytaus apylinkės teismas Teikimą tenkino, tačiau 2023 m. gegužės 15 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. VD-2509 ,,Dėl Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus vyriausiosios specialistės G. K. veiksmų, rengiant teikimą teismui“ (toliau – ir 2023 m. gegužės 15 d. išvada, Išvada) teismo nustatyti faktai atvirai kvestionuojami, kaltinant neva teismas buvo suklaidintas. Tarnyba proceso atnaujinimo probojamuojo M. Č. byloje nesiekė. Todėl teiginiai, kad neva dėl pareiškėjos veiksmų buvo priimta neteisėta teismo nutartis, pažeidžia res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) principą ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 346 straipsnyje įtvirtintą imperatyvą. Be to, teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

2.5. Teismui buvo perduota visa bylos medžiaga, apimant ir informaciją apie 2020 m. rugpjūčio 27 d. probuojamojo padarytą pažeidimą, dėl ko nebuvo jokio pagrindo išvadai neva nei teismas, nei prokuroras su bylos medžiaga nesusipažino. Išvada kvestionuojamas įsiteisėjusios Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. nutarties teisėtumas ir galimas „neteisėtumas“ kvalifikuojamas kaip pareiškėjos pateikto Teikimo „pasekmė“. Tačiau tokios prielaidos pažeidžia valdžių padalijimo principą ir institucijoms priskirtas kompetencijas. Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo teismas. Pareiškėja negali būti traukiama tarnybinėn atsakomybėn dėl galbūt neteisėtos įsiteisėjusios nutarties, kurios tariamas neteisėtumas tėra įgaliojimų to nustatyti neturinčio asmens prielaida. Be to, nepagrįstai teigiama neva Teikimas gali formuoti neigiamą požiūrį į Tarnybą, nors teismas Teikimą tenkino, o prokuroras atsiliepime pritarė probuojamojo atleidimui nuo tolesnės priežiūros.

2.6. Atsakovas pareiškėjai skyrė papeikimą, nors ji Tarnyboje dirba daugiau nei 20 metų, 6 kartus skatinta, paskutinį kartą – 2022 m. gruodžio 8 d., tarnybinė veikla už 2022 m. įvertinta labai gerai, tarnybine tvarka nebausta. Pareiškėja nesutiko padariusi pažeidimą, tačiau atskleidė faktinę tiriamo įvykio pusę – paaiškino, kad dėl didelio darbo krūvio nepastebėjo probuojamam asmeniui 2020 m. rugpjūčio 28 d. skirto įspėjimo ir atitinkamai jo nenurodė Teikime. Tai turėjo būti vertinama kaip lengvinanti aplinkybė pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

2.7. Padarytas pažeidimas, jei būtų nustatytas, yra techninio pobūdžio. Įspėjimas probuojamam asmeniui buvo skirtas 2020 m. rugpjūčio 28 d. (prieš daugiau nei 2 metus iki Teikimo), minėtam asmeniui esant ne tik kito pareigūno, bet net kito skyriaus priežiūroje. Todėl prižiūrint apie 60 asmenų ir atliekant administracines funkcijas šis faktas galėjo būti nepastebėtas ar pamirštas. Be to, Tarnyba pati parengė formą, kurioje šios informacijos įrašyti neprašė, o pareiškėja tą formą užpildė. Pareiškėja Alytaus apylinkės teismui pateikė visą probuojamo asmens bylos medžiagą (138 lapus), apimant ir 2020 m. rugpjūčio 28 d. įspėjimą. Teiginiai, neva teismas skaitė tik Teikimą kaip „pagrindinį“ dokumentą, yra nepagrįsti ir neatitinka galiojančių teisės normų. Tarnyba neturi teisės daryti tokios prielaidos.

2.8. Tarnyba pripažino, jog skyriuje, kuriame pareiškėja dirba, stinga komfortiškos ir nešališkos darbo aplinkos bei konstruktyvaus tarpusavio bendravimo, o Tarnybinės etikos komisijos nariai pasiūlė Tarnybos direktoriui inicijuoti mikroklimato įvertinimą Kauno regiono skyriaus Alytaus padalinyje bei įpareigoti Kauno regiono skyriaus viršininkę imtis atitinkamų priemonių nustatytoms problemoms spręsti. Dėl to pareiškėjos tarnybos sąlygos iš esmės nėra tinkamos: ji patiria mobingą, nuolat dirba padidintu krūviu, tam neskirtose vietose (pvz., iš namų). Dirbant iš namų nėra įmanoma peržiūrėti popierinių bylų (kur ir buvo laikomas 2020 m. rugpjūčio 28 d. įspėjimas probuojamam asmeniui). Be to, įtempti santykiai su kolegomis trukdo tolygiau pasiskirstyti krūvį, esant reikalui paprašyti pagalbos. Šios aplinkybės taip pat turėtų būti vertinamos kaip sudarančios pagrindą atleisti pareiškėją nuo atsakomybės, net jei jos veika būtų pripažinta pažeidimu.

3. Pareiškėja pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose pažymėjo, kad tai, ar probuojamasis atitinka visus kriterijus, ar dalį kriterijų, kokia apimtimi juos atitinka ir ar gali būti atleistas nuo tolesnės priežiūros, yra teismo, o ne pareigūno diskrecija, ką patvirtina ir aktuali teismų praktika. Tik teismas sprendžia, ar galima atleisti asmenį nuo tolesnės priežiūros. Praktikoje nėra reti atvejai, kai teikimai teikiami, nepaisant to, kad probuojamasis atitinka ne visus įstatymo numatytus kriterijus, tačiau kiti pareigūnai už tai nėra baudžiami. Pareiškėjos teigimu, ji Tarnyboje patiria mobingą, yra reguliariai tikrinama ir baudžiama už techninio pobūdžio pažeidimus. Pareiškėjai yra sudarytos sunkiai pakeliamos tarnybos sąlygos, nes kiekvienas žingsnis yra stebimas, skundžiamas ir ji nuolat turi teisintis dėl to, ką daro kiti pareigūnai, nors jiems nėra taikomos jokios sankcijos. Pareiškėja taip pat nurodė, kad ji patyrė 450 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti, kurias prašo priteisti iš atsakovo.

Šalies argumentai

5.5. Pareiškėjos teiginys, jog rengdama Teikimą, ji negalėjo vadovautis Rekomendacijomis, kurios dar net nebuvo patvirtintos, prieštarauja jos turimai patirčiai ir profesionalumui. Išvadoje paminėta, kad ji eina Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus vyriausiojo specialisto, statutinio valstybės tarnautojo pareigas, pagal pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas vykdo probaciją ir kitas su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, rengia ir teikia Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus teikimus ir medžiagą teismams, atstovauja juose, taip pat koordinuoja ir kuruoja nustatytoje teritorijoje dirbančių specialistų tarnybinę veiklą, juos konsultuoja ir teikia metodinę pagalbą, t. y. atlieka funkcijas priskirtas pareigūnui, turinčiam aukštą kvalifikaciją ir kompetenciją, todėl skyriaus viršininkei nekilo abejonių dėl teikimo parengimo kokybės ir jo atitikties teisės aktams, kadangi tai nebuvo pirmas ir vienintelis pareiškėjos rengtas teikimas dėl probuojamojo priežiūros vykdymo prieš terminą nutraukimo.

5.6. Teikimo forma patvirtinta tik 2022 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. V-270, todėl pareiškėjos rengto Teikimo metu patvirtintos teikimo formos nebuvo (iki 2022 m. spalio 6 d. galiojusiose Rekomendacijose teikimo forma nenustatyta). Pareiškėja privalėjo vadovautis Probacijos įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, kurioje aiškiai nurodyta, kokie rodikliai turi būti pasiekti, siekiant nutraukti vykdomą probuojamojo priežiūrą prieš terminą, todėl pareiškėjos argumentai, kad ji teismui pateikė tik tuos duomenis, kurie turėjo būti nurodyti konkrečioje formoje, atmestini kaip nepagrįsti.

5.7. Atsakovo rengiamos Išvados metu teismo nutartis buvo įsiteisėjusi ir be prieštaravimų įvykdyta, nes probuojamasis buvo išregistruotas iš Probacijos tarnybos registro. Atsakovas nevertino nei teismo, nei prokuroro priimtų sprendimų. Aplinkybė, kad teismas tenkino pareiškėjos parengtą Teikimą, nesudaro prielaidos manyti, jog Teikimas parengtas tinkamai ir nesudaro pagrindo nevertinti pareiškėjos atsakomybės, rengiant minėtą Teikimą. Teismas, svarstydamas Teikimą, nevertino jo parengimo kokybės.

5.8. Teikimo parengimas teismui dėl probuojamojo priežiūros nutraukimo prieš terminą yra procedūra, kuomet pareigūnas, dar prieš rengdamas teikimą, privalo susipažinti su visa probuojamojo asmens byloje esančia dokumentine medžiaga, kad įsitikintų, ar asmuo atitinka Probacijos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies nuostatas ir tik tuomet rengti teikimo projektą. Vienas iš teikimo rengimo veiksmų yra viso probuojamojo vykdytos priežiūros laikotarpio įvertinimas, o ne tik to laikotarpio, kuomet probuojamojo priežiūrą vykdė teikimą rengiantis asmuo. Pagrindinis ir pats svarbiausias Probacijos tarnybos uždavinys yra vykdyti teismo sprendimus, susijusius su probacija ar kitomis bausmėmis, nesusijusiomis su laisvės atėmimu, dėl ko imtis veiksmų, siūlant nutraukti probuojamojo priežiūrą prieš terminą, yra atsakomybės reikalaujantis veiksmas, kadangi pareigūnas, rengdamas teikimą, garantuoja, jog probuojamasis absoliučiai atitinka visus kriterijus dėl priežiūros nutraukimo ir tik tuomet parengtą medžiagą teikti teismui. Pareiškėjos teiginiai, kad tokią informaciją nepaminėti teikime yra natūralu ar, kad tai yra techninė klaida, yra nesuderinami su pareigūno statusu ir netoleruotini.

5.9. Nuobaudos dydis yra adekvatus ir proporcingas nustatytam pažeidimui. Įsakymu buvo paskirta viena iš švelniausių tarnybinių nuobaudų. Pareiškėja pateikė bendro pobūdžio argumentus, nesusijusius su nustatytu pažeidimu ir už jį skirta nuobauda. Pareiškėjos skunde pateikta informacija apie jos skatinimus ir įvertinimus neatspindi neigiamo pareiškėjos kaip darbuotojos vertinimo Probacijos tarnybos atžvilgiu.

17. Pareiškėja G. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti. Pareiškėja taip pat prašo priteisti 400 Eur išlaidų advokatės pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Šalies argumentai

18.2. Pareiškėja nurodė teismų praktiką, pagrindžiančią, kad asmenys, pažeidę įvairius jiems taikytus apribojimus ir (ar) bausti administracine tvarka, neretai yra atleidžiami nuo tolesnės priežiūros, jei jų rizika pakartotinai nusikalsti yra žema, tačiau teismas šiuo klausimu nepasisakė, nors tai reikšminga vertinant Probacijos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies taikymą ir pareiškėjos įsitikinimą, jog probuojamasis preliminariai atitinka sąlygas būti atleistas nuo tolesnės priežiūros. Teismas nevertino Probacijos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies normos turinio, rėmėsi išimtinai atsakovo paaiškinimais.

18.3. Teismas, nurodydamas neva prieš tai galiojusių Rekomendacijų turinys buvo analogiškas, nenurodė konkretaus prieš tai galiojusių Rekomendacijų punkto, nepacitavo to „analogiško“ turinio. Tarnybos direktoriaus 2022 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-186 patvirtintų Rekomendacijų turinys „nustatytas“ tik iš atsakovo, paaiškinimų, nes šis norminis aktas viešai nėra paskelbtas, į bylą taip pat nepateiktas. Taigi, teismas sprendimą motyvavo norminiu aktu, su kuriuo nesusipažino nei bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija, nei pareiškėja.

18.4. Tiek Išvadoje, tiek sprendime teigiama, kad pareiškėja parengė „teikimą“, nors byloje nebuvo ginčo, kad pareiškėja parengė tik Teikimo projektą, kurį pateikė savo tiesioginei viršininkei A. P.. Pastaroji su Teikimo projektu susipažino ir jį pasirašė. Už dokumento duomenų teisingumą atsako jo rengėjas, t. y. jį pasirašęs asmuo. Tuo atveju, jei pareiškėjos tiesioginė viršininkė vertino nesant pagrindų teikti teismui teikimą dėl M. Č. atleidimo nuo tolesnės priežiūros, ji turėjo tokio teikimo nepasirašyti, tačiau viršininkė teikimą pasirašė be pastabų. Šiuo atveju nebuvo nustatyta, kad aptariamo Teikimo tekstas yra autentiškas tam, kurį pareiškėja parengė. Galbūt pareiškėjos parengto Teikimo projektas buvo koreguojamas prieš jį pasirašant. Jei pareiškėja buvo baudžiama už Teikimo projekto parengimą, tai teismas turėjo įvertinti pareiškėjos veiksmus parengiant Teikimo projektą (o ne Teikimą).

18.5. Sprendime dėl žalingų pasekmių pasisakyta vienu sakiniu: „yra kilusios aiškios ir realios neigiamos pasekmės dėl pareiškėjos padaryto tarnybinio nusižengimo“, tačiau jos nėra apibrėžtos. Iš kitų sprendimo dalių galima netiesiogiai suprasti, kad realios ir aiškios pasekmės yra Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartis. Pareiškėjai nesuprantama, kaip įsiteisėjusi teismo nutartis gali būti vertinama kaip realios ir aiškios neigiamos pasekmės.

18.6. Teismas nekritiškai vadovavosi atsakovo pozicija, dėl ko padarė prieštaringų, netgi nelogiškų išvadų, pavyzdžiui, kad „Sprendimas kreiptis į teismą dėl probuojamojo priežiūros nutraukimo, yra atsakingas veiksmas, kuris sukelia teisines pasekmes probuojamajam“. Pareiškėjos vertinimu, sprendimas kreiptis (arba netgi kreipimasis) nesukelia jokių pasekmių probuojamajam. Pasekmes sukelia tik teismo nutartis, kuria probuojamasis atleidžiamas arba neatleidžiamas nuo tolesnės priežiūros. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. kovo 21 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-97-697/2023 pažymėjo, kad teismas turi diskreciją spręsti su bausmės vykdymu susijusius klausimus. Teikimas neturi teismui iš anksto nustatytos galios. Teismas nėra institucija, kuri „vizuoja“ teikimus, nevertindama jų turinio ir likusios bylos medžiagos.

18.7. Tik pasirašius Teikimą, jis įgijo juridinę galią. Tinkamai įgalioto asmens nepasirašytas teikimo projektas negalėjo būti pateiktas teismui ir svarstomas, atitinkamai, negalėjo sukelti ir jokių pasekmių. Teismas padarė esminę teisės taikymo klaidą kai parengtą Teikimo projektą kvalifikavo kaip baigtą teikimą ir dėl to visas iš minėto Teikimo atsiradusias pasekmes susiejo su pareiškėja. Pareiškėjai galėjo būti inkriminuota tik Teikimo projekto parengimas, bet ne jo pasirašymas, pateikimas teismui ir teismo sprendimas.

18.8. Sprendime paneigtas pamatinis teisės principas – iš neteisės neatsiranda teisė. Jei Teikimo projektas buvo parengtas neteisėtai (nesant pagrindų atleisti asmenį nuo tolesnės priežiūros), tai atitinkamai: 1) Kauno regiono skyriaus viršininkė A. P. turėjo atsisakyti pasirašyti tokį Teikimo projektą ir jos veiksmai, pasirašant Teikimo projektą, buvo neteisėti; 2) prokurorė N. K. turėjo nepritarti asmens atleidimui nuo tolesnės priežiūros, o jos veiksmai, pritariant Teikimui, buvo neteisėti; 3) teismas turėjo Teikimą atmesti, o, jį tenkindamas, priėmė nepagrįstą nutartį, kas yra pagrindas atnaujinti procesą. Nustačius faktą, kad tiek Kauno regiono skyriaus viršininkė A. P., tiek prokurorė N. K. veikė neteisėtai, kas galbūt lėmė nepagrįstos teismo nutarties priėmimą, teismas turėjo priimti atskirąją nutartį, kurioje nurodyti padarytus pažeidimus ir nusiųsti atitinkamų institucijų vadovams (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 110 str. 1 d.). Tačiau atskiroji nutartis byloje nepriimta.

18.9. Sprendime paneigta baudžiamojo proceso įrodymų tyrimo ir sprendimo priėmimo tvarka. Teismo vertinimas neva Probacijos įstatymo 24 straipsnyje esanti frazė „Probacijos tarnybos teikimu“ reiškia, kad, priimant sprendimą, vertinamas tik teikimas arba kad teikimas yra „pagrindinis“ dokumentas, yra nepagrįsta. Pareiškėjos teigimu, teikimas yra toks pats procesinis dokumentas kaip ieškinys civiliniame procese arba skundas administraciniame procese. Teismo išvada neva nagrinėjant bylą dėl teikimo, nėra taikomos bendrosios BPK normos, o tik „vizuojamas“ teikimas, yra pagrįstas tik atsakovo pozicija, tokių išvadų BPK normų analizė nepatvirtina.

18.10. Sprendimu įsiteisėjusi nutartis pripažinta „nepagrįsta“ ne instancine tvarka. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. spalio 20 d. nutartimi Teikimą tenkino. Tačiau skundžiamame sprendime konstatuota, kad Teikimas buvo pateiktas nesant teisėto pagrindo. Todėl logiškai seka išvada, kad minėta teismo nutartis yra neteisėta. Teismas nesusipažino ne tik su Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartimi, kuri laikoma pareiškėjos nusižengimo „objektyviąja puse“, bet ir su minėtos bylos medžiaga (su teikimu pateikta 178 lapai priedų), apimant 2020 m. rugpjūčio 28 d. M. Č. paskirtą įspėjimą. Sprendimas motyvuotas vien tik atsakovo žodiniais argumentais, ignoruojant teisinį reguliavimą ir Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. nutarties teisinę galią, neišreikalaujant ir netiriant su tarnybiniu pažeidimu susijusių įrodymų.

18.11. Nors sprendimas iš esmės motyvuotas tuo, kad neva dėl 2020 m. rugpjūčio 28 d. probuojamam asmeniui skirto įspėjimo nebuvo teisinio pagrindo rengti Teikimo, bet minėto įspėjimo nei pareiškėja, nei atsakovas nepateikė, teismas jo neįvertino. „Įspėjimas“ buvo probacijos pareigūnės ranka surašyta pastaba, kad asmuo „įspėtas“, tačiau nei administracinė, nei jokia kita atsakomybė probuojamam asmeniui nebuvo taikyta.

18.12. Pareiškėja skundėsi, kad jai skirta antra pagal griežtumą nuobauda – papeikimas, nors pareiškėja bausta pirmą kartą per daugiau nei 20 metų ir nuobaudos tikslus buvo galima pasiekti skyrus švelnesnę nuobaudą – įspėjimą. Teismas šiuo klausimu pasisakė itin lakoniškai: „Teismo vertinimu, atsakovės paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas yra nagrinėjamu atveju adekvati tarnybinė nuobauda pareiškėjai“. Toks teismo argumentas yra pernelyg abstraktus ir neatitinka pareigos individualizuoti nuobaudą, pateikti argumentus, kodėl pirmą kartą baudžiamam asmeniui reikalinga skirti griežtesnę nuobaudą nei įspėjimas. Atsakovas nenurodė kriterijų, kaip individualizuota pareiškėjos nuobauda, tokių kriterijų nenurodė ir teismas.