Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

AB „Lietuvos draudimas“, kompensuodama draudėjui 2015-03-01 įvykio metu padarytus nuostolius, išmokėjo 1968,13 Eur dydžio draudimo išmoką: 834 Eur išmoka mokėta už šildymo katilo remonto darbus ir remontui panaudotas dalis, 367,96 Eur už namų turto prietaisų remontą ir patikrą, 260 Eur už šildymo katilo remonto metu namo šildymui panaudotos elektros energijos sunaudojimą, 17 EUR už televizoriaus blokelį, 144,52 Eur už televizorių, 344,65 Eur už kaitlentę.

Iš atsakovų prašo priteisti 1638,97 Eur sumą, kuri nustatyta įvertinus turto nusidėvėjimo: televizoriaus nusidėvėjimo suma 70 proc. (101 Eur); TV blokelio 30 proc. (5,10 Eur); šildymo katilo ir kaitlentės - 10 proc. (93,06 Eur); už sunaudotą elektros energiją iš atsakovų prašo priteisti 130 Eur sumą (1/2 nuo išmokėtos už elektros energiją sumos).

Ieškinį grindė tuo, kad atsakovą AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir draudėją L. G. siejo energijos tiekimo sutartiniai santykiai, todėl atsakovui teko pareiga užtikrinti kokybišką energijos tiekimą (CK 6.386 str. 1 d.). Atsakovas šią pareigą pažeidė, dėl ko buvo sugadintas draudėjui L. G. priklausantis turtas ir taip atsirado žala, kurią pastarajam atlygino ieškovas (CK 6.386 str. 3 d.). Pažymėjo, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) veikla yra susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, todėl pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį, jis privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo.

Atsakovo Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos atsakomybę ieškovas kildina iš to, kad jis netinkamai vykdė miško tvarkymo ir priežiūros funkciją, nes medis nebuvo laiku nupjautas.

Aiškino, kad atsiradusi žala sietina su atsakovų bendru neveikimu, todėl jų atsakomybė solidari.

Atkreipė dėmesį, jog 2010-12-30 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-1055 patvirtintame „Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos apraše“ nurodyta, jog elektros perdavimo sistemų ir skirstomųjų tinklų operatoriams avariniais atvejais kertant ar šalinant sausuolius, vėjovartas, vėjolaužas, palinkusius medžius, keliančius pavojų elektros tinklams, per 5 darbo dienas po aukščiau minėtų darbų atlikimo reikia informuoti valstybinio miško valdytoją apie jų valdose atliktus darbus. AB „Energijos skirstymo operatorius“ šios įsakyme numatytos pareigos nevykdė ir informacijos, apie ant elektros laidų nuvirtusį medį, VĮ Valstybinių miškų urėdijai nepateikė.

Ieškovas nepateikė jokios informacijos, dokumentų ir/arba įrodymų, pagrindžiančių teiginius, kad elektros tinklus nutraukė nuvirtęs medis. Pagal ieškovės pateiktus dokumentus nėra nustatyta aplinkybė, kad aptariamas medis būtų apskritai kėlęs grėsmę elektros oro linijai, t. y. nėra duomenų, kad tas medis buvo supuvęs, pūvantis, pažeistas, palinkęs ir pan., dėl ko galėjo kelti grėsmę oro linijai. Taigi, neteisėti atsakovo veiksmai nėra įrodyti. Defektinis aktas neįrodo nei priežastinio ryšio tarp medžio užgriuvimo ant oro linijos ir per didelės įtampos buvimo, nei priežastinio ryšio tarp per didelės įtampos buvimo ir prietaisu gedimo. Patikros išvadose nurodyti duomenys kelia pagrįstų abejonių dėl buitinių prietaisų gedimo tikrosios priežasties. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kaip buvo vykdomas sugedusių prietaisų tikrinimas. Nėra pridėta dokumentų apie tai, kad elektros prietaisų sugedimą tiesiogiai įtakojo būtent per didelė elektros įtampa (priežasties, kurią nurodo Ieškovė) ir kuo būtent ši gedimo priežastis yra pagrindžiama. Prie ieškinio nėra pridėta informacijos, ar apžiūros metu buvo patikrinta, jog vartotojas eksploatavo savo elektros įrenginius, laikydamasis gamintojo nustatytų reikalavimų. Ieškovas, reikalaudama nuostolių atlyginimo, nepagrindė jų dydžio.

Atkreipė dėmesį, jog ieškovo teiginys, kad atsakovas pažeidė Elektros energijos tiekimo-vartojimo buitiniam vartotojui sutartimi prisiimtą įsipareigojimą užtikrinti kokybišką energijos tiekimą draudėjui, nėra patvirtintas jokiai faktiniais duomenimis, dokumentais ir/ar kitais įrodymais. Paaiškino, jog CK 6.386 straipsnis numato pareigą tiekti kokybišką elektros energiją, o Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 1-211 (toliau – Tinklų eksploatavimo taisyklės), 49.4 punkte yra numatytas imperatyvus reikalavimas, kad elektros energijos persiuntimo paslaugos ir elektros energijos kokybė turi atitikti sutarties, Lietuvos standarto LST EN 50160:2010 „Viešųjų elektros tinklų įtampos charakteristikos“ (toliau – Standartas) ir kitų kokybę reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus. Būtent tokią, Standartą atitinkančią elektros energiją, Atsakovė tiekia savo klientams (vartotojams). Remiantis Standarto nuostatomis, elektros tinkluose galimi trumpalaikiai įtampos pokyčiai, kryčiai bei viršįtampiai. Ieškovas nepateikė jokių užfiksuotų įtampos charakteristikų duomenų bei jų analizės. Ieškovui nevertinus ir nelyginus faktinių duomenų su Standarte ir kituose teisės aktuose numatytais kokybiškos elektros energijos kriterijais, nėra pagrįsta ir teisinga teigti, kad atsakovo valdomame elektros tinkle buvo tiekiama nepakankamos kokybės elektros energija.

Ginčo atveju gedimas įvyko ir Oro linija buvo pažeista dėl išorinio poveikio – iš už apsaugos zonos ribų užvirtusio medžio. Tinklų eksploatavimo taisyklių 1133 punktas nustato, kad turi būti atliekamos periodinės ir neeilinės eksploatuojamų oro ir oro kabelių linijų apžiūros - 0,4–10 kV įtampos oro ir oro kabelių linijos, nutiestos urbanizuotose teritorijose (statiniais užstatytose miestų, miestelių ir kompaktiškai užstatytų kaimų gyvenamųjų vietovių teritorijose) ir miškingose vietovėse apžiūrimos ne rečiau kaip kartą per 3 metus. Iš Oro linijos eksploatavimo žinialapio matyti, kad Oro linija buvo nuolatos apžiūrima ir prižiūrima, kiekvienais metais nuo 2007 metų po kelis kartus per metus buvo atliekami Oro linijos remonto, priežiūros ir aptarnavimo darbai.

Įvykio metu nutrūkus elektros energijos tiekimui, Atsakovas tinkamai įvykdė ir kitą savo pareigą – atkurti elektros energijos tiekimą per 24 valandas (ginčo atveju elektros energijos tiekimas buvo atkurtas mažiau nei per 1 valandą). Ši aplinkybė, vadovaujantis Tinklų eksploatavimo taisyklių 152.9 punktu, suponuoja tai, kad atsakovas neatlygina nuostolių, kuriuos patiria Vartotojas.

Vadovaujantis Elektros tinklų apsaugos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-93 (toliau – Apsaugos taisyklės), 22 punktu, valstybiniuose ir privačiuose miškuose, taip pat nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, draustiniuose, kuriuose nutiestos oro ir oro kabelių linijos, jų proskynose medžius ir krūmus kerta bei geni tuos elektros tinklus eksploatuojantys asmenys arba pagal raštišką suderinimą su elektros tinklus eksploatuojančiais asmenimis – želdinius prižiūrinčios organizacijos arba želdinių savininkai.

Oro linija yra įrengta Lietuvos Respublikai priklausančiame sklype. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 2 straipsnio 31 ir 32 dalimis, želdynų bei želdinių valdytoja, atsakinga už želdinių apsaugos, tvarkymo ir kūrimo valdymą yra VĮ Valstybinių miškų urėdija. Minėto įstatymo 3 straipsnyje numatyta, kad želdynai ir želdiniai turi gerinti aplinkos kokybę, tenkinti visuomenės sveikos gyvensenos ir rekreacijos poreikius, nekelti pavojaus žmonėms, statiniams, pastatams, saugiam eismui gatvėse, automobilių ir geležinkelio keliuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo, Miškų kirtimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79, bei Miško sanitarinių apsaugos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 11 įsakymu Nr. D1-204, nuostatomis, VĮ Valstybinių miškų urėdija turi atlikti sanitarinius miškų kirtimus, kurių tikslas - miškų sanitarinės būklės gerinimas, iškertant stipriai pažeistus, džiūstančius medžius ir sausuolius.

Apsaugos taisyklės nustato tokius elektros tinklų apsaugos reikalavimus miškų masyvuose: išlaikyti tokį proskynų plotį, koks nustatytas Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2001 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1-309 (toliau – Įrengimo taisyklės), iškertant proskynose medžius, krūmus bei išgenint medžių šakas, iškertant už proskynos ribų esančius pavienius medžius, užtikrinant elektros linijų eksploatavimo, įskaitant specialaus transporto privažiavimą, galimybes (21.2 punktas); iškirsti medžius, kurie auga ne proskynose ir gresia nugriūti ant laidų, atramų, transformatorių pastočių, skirstomųjų punktų ar transformatorinių (21.3 punktas). Vadovaujantis Įrengimo taisyklių 88 punktu, parkuose, draustiniuose, žaliosiose zonose aplink miestelius ir kaimus, vertinguose miškų masyvuose, apsauginėse geležinkelių, plentų, vandenų juostose OL proskynų plotis turi būti toks, kad atstumai nuo laidų, kai jie labiausiai atlenkti, iki medžių vainiko būtų ne mažesni kaip: 3 m – 6–10 kV įtampos OL; 1,25 m – 6–10 kV įtampos OL izoliuotais laidais; 0,4 m – 6–10 kV įtampos OK; 4 m – 35–110 kV įtampos OL; 6 m – 330–400 kV įtampos OL. Pagal Apsaugos taisyklių 6.1.2 punktą, 10 kV oro linijai (kaip ir ginčo atveju) yra nustatoma 10 metrų į abi puses nuo oro linijos laidų elektros tinklų apsaugos zona. Vadovaujantis minėtu teisiniu reglamentavimu, AB „Energijos skirstymo operatorius“ turi pareigą prižiūrėti želdinių, esančių šalia oro linijų, būklę proskynų plotyje, kuris ginčo atveju yra ne daugiau nei 3 m. Apsaugos zona ginčo Oro linijai yra 10 m.

Atkreipė dėmesį, kad, kaip matyti iš Informacinės sistemos „Planiniai ir neplaniniai atjungimai“ išrašo, griuvęs medis augo už apsaugos zonos ribų, t.y. toliau nei 10 metrų nuo Oro linijos laidų. AB „Energijos skirstymo operatorius“ neturi pareigos prižiūrėti medžių, augančių už elektros tinklų apsaugos zonų ribų, todėl negali būti atsakinga už padarinius, kurie kilo ne dėl jos pareigų nevykdymo.

Pagal Apsaugos taisyklių 24 punktą, jei želdinius prižiūrinčios organizacijos arba želdinių savininkai elektros tinklus eksploatuojančių asmenų nurodytais arba tarpusavyje suderintais terminais neiškerta ir (ar) neišgeni medžių ir krūmų, keliančių grėsmę elektros tinklų saugumui ir augančių už elektros tinklų proskynos ribų (pažymėjo, kad ieškinyje tai klaidingai įvardijama kaip už elektros tinklų apsaugos zonos ribų), elektros tinklus eksploatuojantys asmenys šiuos darbus, informuodami apie jų pradžią, atlieka savo lėšomis, kurias vėliau elektros tinklus eksploatuojančių asmenų reikalavimu atlygina (kompensuoja) želdinius prižiūrinčios organizacijos ir želdinių savininkai. Taigi, vadovaujantis minėtu reguliavimu, želdinių savininkui neatlikus savo pareigų, AB „Energijos skirstymo operatorius“ įgyja teisę (ne pareigą) kirsti pavojingus medžius už elektros tinklų proskynos ribų (šiuo atveju už 3 m. nuo Oro linijos laidų), bet ne už elektros tinklų apsaugos zonos ribų (t. y. už 10 m. nuo Oro linijos laidų). AB „Energijos skirstymo operatorius“ negali būti atsakinga už teisės aktais neapibrėžtų beribių plotų priežiūrą. Pagal Apsaugos taisyklių 24 punktą, už visus nuostolius, sukeltus dėl laiku neiškirstų medžių ir krūmų (jeigu tik jie yra įrodyti), turi atlyginti miško savininkas. Pagal Tinklų eksploatavimo taisyklių 152.5 punktą operatorius neatlygina vartotojui patirtų nuostolių, kai jam elektros energijos persiuntimas ir (ar) tiekimas nutraukiamas ar apribojamas arba elektros energijos kokybės parametrai neatitinka nustatytų sutartyje dėl trečiųjų asmenų veiksmų (elektros įrenginių vagystės ar gadinimo, pašalinių daiktų užmetimo ant orinių elektros linijų laidų ar pan.). Pabrėžė, kad atsakovas AB „Energijos skirstymo operatorius“ taip pat neturi pagrindo atlyginti ieškovo reikalaujamos žalos, vadovaujantis CK 6.253 straipsnio 1 dalimi (atleidimas nuo civilinės atsakomybės dėl trečiojo asmens veiksmų).

Ieškovas neįrodė ir priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų neteisėtumo ir draudėjo patirtos žalos. Ieškovo apteiktose patikros išvadose nurodyti duomenis kelia pagrįstų abejonių dėl buitinių prietaisų gedimo tikrosios priežasties. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kaip buvo vykdomas sugedusių prietaisų tikrinimas. Nėra pridėta dokumentų apie tai, kad elektros prietaisų sugedimą tiesiogiai įtakojo būtent per didelė elektros įtampa ir kuo būtent ši gedimo priežastis yra pagrindžiama. UAB „AG Service“ 2015 m. balandžio 29 d. raštas nelaikytinas pakankamu įrodymu.

Visų pirma, tokia išvada kelia pagrįstas abejones dėl patikrinimo rezultatų teisingumo, kadangi elektros prietaisų gedimai, atsiradę dėl per didelės įtampos, negali būti nustatyti iš vizualinės apžiūros. Antra, Defektinį aktą pasirašė AB „AG Service“ paslaugų vadybininkė, kuri nėra pakankamai kompetentinga nustatyti, jog įrenginių gedimą lėmė per didelė elektros įtampa. Defektinį aktą pasirašiusio asmens neprofesionalumą ir nekompetentingumą įrodo Defektiniame akte nurodoma gedimų priežastis - „dėl elektros įtampos“. Pabrėžtina, kad elektros įtampos buvimas yra būtinas elektros prietaisų funkcionavimui, todėl elektros įtampa savaime negali būti įrenginių gedimo priežastimi. Detalizavimo, kokia tai buvo elektros įtampa (per didelė ar per maža), nėra, todėl ieškovo teiginys dėl atsakovo atliktų veiksmų įtakos prietaisų gedimui turi tik deklaratyvų, tačiau ne įrodomąjį pobūdį.

Prie ieškinio nėra pridėta informacijos, ar apžiūros metu buvo patikrinta, jog vartotojas eksploatavo savo elektros įrenginius, laikydamasis gamintojo nustatytų reikalavimų. Nėra duomenų, ar draudėjas pats tinkamai prižiūrėjo savo vidaus tinklo instaliaciją ir eksploatuojamus įrenginius. Nėra aišku, ar vartotojas, įrengdamas elektros įrenginius ir vidaus tinklą pagal suteiktą patikimumo kategoriją, užtikrino optimalią vartotojo elektros įrenginių schemą (kaip nustatyta Tinklų eksploatavimo taisyklių 83, 85, 86 punktuose) numatant ir įgyvendinant priemones galimiems nuostoliams dėl elektros energijos persiuntimo ir tiekimo nutraukimo sumažinti ar jų išvengti, įskaitant ir priemones dėl Standarte nurodytų staigiųjų trumpųjų, ilgųjų įtampos kryčių ir pertrūkių (Tinklų eksploatavimo taisyklių 56.8 punktas).

Atkreipė dėmesį, kad UAB „Naujoji šiluma“ 2015 m. kovo 5 d. Įrenginio apžiūros protokole nurodoma, kad šildymo katilo funkcionavimui reikalinga pastovi elektros srovė. Be to, kaip atsakovas nurodė dar 2015 m. birželio 16 d. Nr. 47030-465 rašte, Draudėjo šildymo katilo automatika su katilo degiklio kaitinimo elementu priskirtina prie įrenginių, kuriems reikalinga apsauga nuo įtampos pertrūkių. Aplinkybė, kad sugedo minėti prietaisai, tik įrodo, kad vartotojo vidaus tinkle apsaugos nebuvo arba ji buvo nekokybiška. Pažymėtina, kad Draudėjui buvo suteikta trečia (III) aprūpinimo elektra patikimumo kategorija. Vadovaujantis Taisyklių 81.1 punkto reikalavimais, tuo atveju, kai vartotojui suteikiama trečia (III) patikimumo kategorija, nutrūkus elektros energijos persiuntimui, aprūpinimas elektros energija ties operatoriaus ir vartotojo elektros tinklų nuosavybės riba turi būti atkurtas ne vėliau kaip per 24 valandas. Pareigos užtikrinti nenutrūkstamą elektros energijos tiekimą ar pareigos užtikrinti, jog elektros energijos tiekimo linijoje, kuria abonentui tiekiama elektros energija, nebus jokių įtampos svyravimų ar trūkių, atsakovui nenustato nei teisės aktai, nei sutartis.

Ieškovas, reikalaudamas nuostolių atlyginimo, nepagrindė jų dydžio. 2015 m. gegužės 29 d. raštu nurodė, kad bendra draudėjui pervesta draudimo išmoka yra 1 968,13 Eur. Tačiau pagal teismui pateiktus dokumentus matyti, kad ieškvoas draudėjui išmokėjo 1 600,17 Eur dydžio išmoką. Ieškiniu gi reikalaujama suma yra 1 638,97 Eur (apskaičiuota atsižvelgiant į niekuo nepagrįstą elektros prietaisų nusidėvėjimo piniginę išraišką). Be to, ieškovas pateikė išrašus iš internetinių parduotuvių tinklalapių su nurodytomis naujos buitinės technikos kainomis. Pažymėjo, kad ieškovas nurodė visiškai kito modelio elektros technikos (pvz., televizoriaus) internetinių parduotuvių kainas, o televizoriaus blokelio kainą pagrindžiančių dokumentų iš viso nėra pateikta. Atsakovas kategoriškai nesutinka su abstrakčiai įvardytu ir jokiais įrodymais nepatvirtintu 260 Eur dydžio mokesčiu už elektros energijos sunaudojimą šildymui šildymo katilo gedimo laikotarpiu. Esant tokioms aplinkybėms, kai nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių atsiradusių nuostolių tikslų dydį, ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo laikytinas nepagrįstu.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė. Aiškino, kad atsakovas AB „Energijos skirstymo operatorius“ voltmetrų šioje oro linijoje neįsirengė, todėl dabar negalima tiksliai nustatyti, kokia įtampa buvo. Pažymėjo, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ nesudarė komisijo,s aplinkybių netyrė. Ieškovas teigia įrodęs, jog labiau tikėtina, kad draudėjo prietaisai sugedo dėl viršįtampio. Byloje nėra duomenų, koks medis augo, kokioje vietoje, kokia buvo jo būklė, tai turėjo patikrinti tie, kas likvidavo padarinius. Vėjas 2014 m. kovo 1 d. buvo 8 m/s, sveiki medžiai tokiam vėjui esant nelūžta. Teigia, kad eksperto išvadoje paneigti atsakovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ paaiškinimai, kad viršįtampiai negalėjo susidaryti. Pažymėjo, kad kadangi sudegė draudėjo skaitliukas, tai nesvarbu, kaip įrengti tolesni prietaisai.

UAB „Naujoji šiluma“ įrenginio (sugedusio draudėjo šildymo katilo) apžiūros, atliktos 2015-03-05, protokole nurodyta sutrikimo priežastis: sudegusi nuo per didelės elektros įtampos srovės. Protokole taip pat pažymėta, kad reikalinga pastovi elektros srovė (el.b.l. 19, t. I).

UAB „AG Service“ 2015-04-29 rašte, pasirašytame įmonės vadybininkės, dėl buitinių prietaisų patikros nurodyta, kad šie sugedo „dėl įtampos“ (el.b.l. 23-24, t. I). UAB „AG Service“detalių ir remonto sąnaudų nurašymo aktuose meistras nurodė, kad gedimai įvyko dėl aukštos įtampos (el.b.l. 164-165, t. I).

2015-03-12 ieškovas kreipėsi į AB „Lesto“ (kurio teisių perėmėjas yra atsakovas AB „Energijos skirstymo operatorius“), prašydamas pateikti informaciją, kad galėtų tinkamai išspręsti draudimo išmokos klausimus (el.b.l. 30, t. I). AB „Lesto“ 2015-03-20 raštu informavo, kad 2015-03-01 iš Jusių km. gyventojos buvo gautas pranešimas dėl elektros energijos tiekimo sutrikimo. Paaiškinta, kad elektros energijos tiekimas buvo sutrikęs dėl medžio nutrauktų laidų. Pažymėta, kad elektros energijos tiekimo pertrūkiai tvarkingiems elektros prietaisams įtakos neturi (el.b.l. 55, t. I).

AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateiktais duomenimis, užfiksuotas įvykiu aktualiu laikotarpiu, nustatyta, kad 2015-03-13 vartotojui L. G. buvo pakeistas apskaitos prietaisas vietoje sugedusio, nurodyta, kad plombos nepažeistos, užfiksuotas el. laikrodžio gedimas (el.b.l. 175, 177, t. I).

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis 2015-03-01 Švenčionių automatinės meteorologijos stoties didžiausias užfiksuotas vėjo greitis buvo 8 m/s, kritulių ir kitų pavojingų meteorologinių reiškinių nebuvo užregistruota (el.b.l. 128, t. I).

Ieškovo prašymu byloje atlikta ekspertizė, kurią atliko VGTU elektronikos fakulteto doc.dr. V. N. (el.b.l. 194-196). Ekspertas vienareikšmės išvados nepateikė.