Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovei Giedrei Treidarienei, atsakovo „Ergo Insurance SE“ atstovui advokatui Juliui Sakalauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovui „Ergo Insurance SE“, veikiančiam per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, tretiesiems asmenims A. B. ir O. R. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 720,92 eurų žalą. Ieškinį grindė tuo, jog 2013-05-04 apie 16:10 val. Kaune, įvyko eismo įvykis, kurios metu buvo mirtinai sužalotas S. A.. Kauno apylinkės teismas 2015-12-23 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. I-334-246/2015 pripažino A. B. kaltu pagal BK 281 straipsnio 5 dalį. Automobilis Audi A6, valst Nr. (duomenys neskelbtini) su kuriuo įvyko eismo įvykis buvo apdraustas atsakovo transporto priemonių valdytojų atsakovo civilinės atsakomybės draudimu. Ieškovas 2013-07-18 sprendimu Nr. 10.19-31233 S. A. dukrai O. A. (pavardė pakeista į Račaitienę) paskyrė po 352,27 Lt per mėnesį valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją nuo 2013-05-04 iki jai sukaks 24 metai, jei mokysis nustatyta tvarka aukštosios profesinės ar bendrojo lavinimo mokyklos dieniniame skyriuje. Laikotarpiu nuo 2014-04-01 iki 2015-09-30 ieškovas O. R. viso išmokėjo 1 741,58 eurų valstybinio socialinio draudimo našlaičių pensiją. Atsakovas ieškovui atlygino tik dalį išmokėtos pensijos, nesutikdamas sumokėti 720,92 eurų, nes O. R. nuo 2015-01-30 buvo suteiktos akademinės atostogos.

Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, jog Kauno apygardos teismas, baudžiamojoje byloje 1A-231-593/2016, 2016-04-21 nutartyje nurodė, jog tenkinti O. R. ieškinio nėra pagrindo, nes ji yra pilnametė, o iki 2016-01-30 išmokos jai išmokėtos, nuo 2015-01-30 O. R. suteiktos akademinės atostogos, o jeigu ji tęs mokslą, išmokos bus mokamos. 2012-04-18 Konstitucinio teismo nutarime nurodoma, jog dėl sveikatos sužalojimo ir gyvybės atėmimo padarytos žalos dydis ir socialinio draudimo išmokų, mokamų sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, dydžiai gali nesutapti; pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reglamentavimą, draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiajam asmeniui ar jo šeimos nariam padaryta turtinė žala. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra įtvirtinęs žalos nustatymo principą, jog nustatant atlygintinio atgręžtinio reikalavimo apimtį, būtina nustatyti atlygintinos žalos dydį tuo atveju, jeigu nukentėję asmenys teisę į žalos atlyginimą įgyvendintų asmeniškai. Nukentėjusioji O. R. yra pilnametė ir nuo 2015 m. sausio 30 d. realiai nesimoko ir Kauno apygardos teismo nutartyje yra konstatuota, jog jai nepriklauso kompensacija dėl maitintojo netekimo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plėtojamą praktiką ir CK 3.194 straipsnio 3 dalį išlaikymas gali būti priteistas esant sąlygų visumai, todėl netgi O. R. nepaėmus akademinių atostogų, teisme turėtų būti vertinama ar ji būdama pilnamete, sukūrusią savo šeimą ir galimai sulaukusi savo vaikų, net ir besimokydama dieniniame skyriuje, toliau turi teisę į maitintojo netekimo kompensaciją.

Tretieji asmenys teismui nepateikė atsiliepimų į ieškinį.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, jog ieškovas privalo trečiajam asmeniui O. R. mokėti išmokas, nes ji nesulaukusi 24 metų amžiau ir nėra išbraukta iš studentų sąrašo.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, jog nesutinka su ieškiniu. Papildomai paaiškino, jog žala iš atsakovo gali būti priteisiama pagal deliktinės atsakomybės taisykles, jeigu šis reikalavimas būtų įgyvendintas asmeniškai. O. R. nereikalinga parama, nes ji pati dirba ir gauna pajamas, yra ištekėjusi, todėl sutuoktinis turi teikti jai paramą.

Ieškinys atmetamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nuosprendyje ir Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartyje yra nustatytos šiai bylai reikšmingos faktinės aplinkybės, jog 2013 m. gegužės 4 d., trečiasis asmuo A. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo S. A. ir A. B. buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje.

Atsakovas pripažino, jog jis transporto priemonių valdytojo civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdraudęs transporto priemonės, su kuria įvyko eismo įvykis, valdytojo civilinę atsakomybę.

2013 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. 10.19-31233 ieškovas nusprendė žuvusio S. A. dukrai O. A. (vėliau pavardė pakeista į Račaitienę), gim. 1995 m. balandžio 6 d., skirti 352,27 Lt per mėnesį valstybinę socialinio draudimo pensiją nuo 2013-05-04 iki sukaks 24 metai, jeigu mokysis nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje, Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės susitarimą pasirašiusiose valstybėse, taip pat kitose valstybėse, su kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautines sutartis dėl pensijų mokėjimo, įregistruotos aukštosios, profesinės ar bendrojo lavinimo mokyklos dieniniame skyriuje. Laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. ieškovas trečiajam asmeniui O. R. kiekvieną mėnesį mokėjo po 352,27 litų, o nuo 2015 m. sausio 1 d. - po 102,43 eurų, nuo 2015 m. liepos 1 d. - po 104,39 eurų išmokas. Atsakovas atlygino ieškovui šias patirtas išlaidas, o nuo 2015 m. sausio 30 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 atsisakė atlyginti 720,92 eurų.

Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro pažymos patvirtina, jog O. R. nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. yra Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro dieninio skyriaus higienos kosmetikos formaliojo profesinio mokymo programos mokinė, kuriai nuo 2015 m. sausio 30 d. įsakymais iki 2017 m. vasario 1 d. suteiktos akademinės atostogos. „Sodros“ pažymos patvirtina, jog O. R. laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 19 d. iki 2015 m. gegužės 9 d. dirbo ir gavo pajamas.

Ieškovas reiškiamą ieškinio teisinį pagrindą grindė Lietuvos Respublikos socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, CK 6.290 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 10 dalimi, kuriuose numatyta teisė socialines išmokas išmokėjusiai socialinio draudimo įstaigai regreso tvarka išreikalauti žalą iš žalą padariusio asmens arba jo draudiko.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. balandžio 18 d. nutarime nagrinėdamas klausimą, be kitų teisės aktų ir dėl CK 6.290 straipsnio 3 dalies bei Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 10 dalies atitikties Konstitucijai, šios nutarimo 4.2 ir 4.3. punktuose yra konstatavęs: „...dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo padarytos žalos dydis ir socialinio draudimo išmokų, mokamų sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, dydžiai gali nesutapti: padarytos žalos dydis gali būti lygus socialinio draudimo išmokų dydžiui, už jas didesnis arba mažesnis.“, „pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala, t. y. tais atvejais, kai draudimo išmoka yra lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl visos draudimo išmokos, o tuo atveju, kai draudimo išmoka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl socialinio draudimo išmokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala.“.

Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2014 m. spalio 1 d. nutartyje Nr. 3K-3-405/2014 yra nurodęs: „Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad nukentėjusiam asmeniui (asmenims) padarytos žalos dydis asmens – draudimo išmoką išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos – regreso teisės į žalą padariusį asmenį apimtis nustatoma vadovaujantis bendrosiomis civilinės atsakomybės nuostatomis, t. y. CK 6.245–6.255 straipsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas ir kt. v. P. S., bylos Nr. 3K-7-496/2008; 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Panevėžio skyrius v. UADB „Ergo Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-388/2013). Šis dydis nepriklauso nuo to, kas pareiškė reikalavimą atlyginti žalą – nukentėjęs asmuo tiesiogiai ar dėl nelaimingo atsitikimo darbe padarinių kompensaciją nukentėjusiajam išmokėjusi socialinio draudimo įstaiga, įgyvendindama atgręžtinio reikalavimo teisę. Dėl to nustatant atlygintiną atgręžtinio reikalavimo apimtį, būtina nustatyti atlygintinos žalos dydį tuo atveju, jei nukentėję asmenys teisę į žalos atlyginimą įgyvendintų asmeniškai.“ Aiškindamas CK 6.290 straipsnio 3 dalies taikymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 10 d. nutartyje Nr. 3K-3-150-695/2016 yra nurodęs: „kai socialinio draudimo įstaigos išmoka išmokas sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju, jos, remiantis CK 6.290 straipsnio 3 dalimis ir NADPLSDĮ 31 straipsniu, įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, tačiau tik tokia apimtimi, kuria jų išmokėtos išmokos skirtos apdraustojo (jo šeimos narių) patirtai žalai kompensuoti“.

Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir suformuluotą teismų praktiką, ieškovas, kaip socialinio draudimo įstaiga išmokėjusi teisės aktuose nustatytą socialinę išmoką, visais atvejais ir besąlygiškai neįgyja regreso teisės visą šią išmoką išreikalauti iš už žalą atsakingo asmens.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės pagrindžia, jog dėl trečiojo asmens A. B. neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis) eismo įvykio metu žuvo S. A.. Ieškovas S. A. dukrai O. R., kuri šioje byloje esančio ginčo laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 30 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. buvo pilnametė, nesulaukusi 24 metų, ir Karaliaus Mindaugo procesinio mokymo centro dieninio skyriaus mokinė, kuriai suteiktos akademinės atostogos, sumokėjo 720,92 eurų socialines išmokas.

CK 3.192¹ straipsnio 1 dalis numato tėvų pareigą išlaikyti savo pilnamečius vaikus iki 24 metų tik esant numatytų sąlygų visumai, tarp kurių yra sąlyga, jog vaikai turi mokytis pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą. Bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, jog eismo įvykio metu žuvusio S. A. dukra O. R. ginčo laikotarpiu yra dieninių studijų studentė, kuriai suteiktos akademinės atostogos, leidžia daryti išvadą, jog ji nelaikytina besimokančią CK 3.192¹ straipsnio 1 dalies prasme, todėl ji neturėtų teisės gauti išlaikymą iš savo tėvo. Pažymėtina ir tai, jog ieškovas neįrodė ir kitų CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų buvimo, kurioms esant, O. R. būtų įgijusi teisę gauti išlaikymą iš tėvo. Atsakovo iniciatyva buvo išreikalauti įrodymai apie tai, jog dalyje ginčo laikotarpio O. R. dirbo ir gaudavo pajamas, kas papildomai paneigia jos teisę gauti išlaikymą iš tėvo.

Visos šios teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisės aktų analizė, leidžia daryti išvadą, jog O. R. nesant CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų gauti išlaikymą iš tėvo, ieškovo laikotarpyje nuo 2015 m. sausio 30 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. išmokėta socialinė išmoka nelaikytina nuostoliais (O. R. negautos pajamos), kuriuos privalėtų atlyginti trečiasis asmuo A. B. ar jo draudikas, todėl ji nepriteisiama ir ieškinys atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Ieškovas teismui teikdamas ieškinį buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Atsakovas teismui pateikė įrodymus apie patirtas 550,00 eurų išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teismas įvertinęs nagrinėjamos bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, ir atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, daro išvadą, jog atsakovo 550,00 eurų išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir įrodytos bei nėra pagrindo jų mažinti (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Teismo sprendimas priimtas atsakovo naudai, todėl iš ieškovo priteisimos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 550,00 eurų išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Byloje susidarė 1,16 eurų pašto išlaidos. Kadangi šios išlaidos yra mažesnės už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą ir nuo jų mokėjimo yra atleistas ieškovas, jos nepriteisiamos iš ieškovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, j.a.k. 188677437, A.Mickevičiaus g. 42, Kaunas, 550,00 eurų bylinėjimosi išlaidas atsakovo Ergo Insurance SE, veikiančio per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, j.a.k. 302912288, Geležinio Vilko g. 6A,Vilnius, naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.