Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 1A-133-635/2024

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-06-03
Bylos Nr.: 1A-133-635/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-15606-2023-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Edita Lapinskienė, Linas Pauliukėnas, Daiva Jazbutienė
Nuteistasis: D. K.
Advokatai: Kristina Marčienė

Kategorijos

1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
1.2.23.1.1Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str. 1 d.)
1.2.25.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-133-635/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15606-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.2.23.1.1; 1.2.25.4.3; 2.4.6.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 3 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Editos Lapinskienės ir Lino Pauliukėno,

sekretoriaujant K. R.,dalyvaujant prokurorui Mamertui Paulikui,nuteistojo D. K. gynėjai advokatei Kristinai Marčienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. kovo 19 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 150 MGL (7500 Eur) dydžio bauda ir pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir D. K. paskirta subendrinta bausmė - 180 MGL (9000 Eur) dydžio bauda. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas D. K. laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2023 m. gegužės 1 d., 08.06 val. iki 2023 m. gegužės 2 d., 10.08 val. (dvi paros), kas atitinka 4 MGL dydžio baudą (BK 66 straipsnio 1, 2 dalys) ir paskirta galutinė bausmė – 176 MGL (8800 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 67, 68 straipsniais, 72 straipsniu, D. K. paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės: 3 (trejus) metus uždrausta naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 2 d.; nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „(Duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1950 Eur.

Nurodyta kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. D. K. nuteistas už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas: 2023 m. gegužės 1 d., apie 07:47 val., (Duomenys neskelbtini) kieme, vairavo R. V. (R. V.) priklausantį automobilį „(Duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,72 promilių neblaivumas. Šiais savo veiksmais D. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

2. Taip pat D. K. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminės dalys), kurios masė yra 13,245 g, Δ 9 - tetrahidrokanabinolio kiekis jose 0,4 % ir laikė savo namuose, adresu (Duomenys neskelbtini), iki kol 2023 m. gegužės 2 d., 13.45 val. kratos metu šią narkotinę medžiagą rado ir paėmė (Duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (Duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnai. Šiais savo veiksmais D. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. K. (toliau - apeliantas) prašo: 1) panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. kovo 19 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, ir šioje dalyje jį išteisinti; 2) pakeisti nuosprendžio dalį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, paskirtos bausmės, įvertinti nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę; vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio l dalies 2 punkto a) papunkčiu į paskirtos bausmės laiką įskaityti jo laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo laiką nuo 2023 m. gegužės 1 d., 08.06 val. iki 2023 m. gegužės 2 d., 10.08 val. (dvi paras), ir paskirti galutinę bausmę – 46 MGL (2300 Eur) dydžio baudą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

3.1. Apeliantas nurodo, kad sprendžiant klausimą dėl jo kaltės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti esminę aplinkybę, t. y. ar jis tikrai vairavo automobilį. Remiasi kasacinio teismo praktika ir pažymi, kad automobilio vairavimas yra aiškiai susietas su tokiais veiksmais, kai automobilis važiuoja, dalyvauja viešajame eisme ir yra valdomas būtent šioje transporto priemonėje prie vairo esančio asmens.

3.2. Apelianto nuomone, nagrinėjamoje byloje kaltinimas iš esmės yra grindžiamas tik policijos pareigūnų parodymais, t. y. kad jie matė kaip automobilis išvažiavo į gatvę, sustojo ir pavažiavo atbulas. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad iš byloje esančių įrodymų visumos, šių parodymų negalima laikyti patikimais, kadangi nei vienas iš policijos pareigūnų nematė ir nepatvirtino to, kad D. K. savo veiksmais valdė judančią transporto priemonę. Taip pat nepatvirtino, kad girdėjo užvestą automobilio variklį. Pažymi, jog tarp policijos pareigūnų duotų parodymų yra esminių prieštaravimų dėl automobilio išvažiavimo į (Duomenys neskelbtini) gatvę atstumo. Apelianto teigimu, iš 2023-05-30 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad atleidus automobilio rankinį stabdį, automobilis nuriedėjo į (Duomenys neskelbtini) gatvę ir pariedėjo atgal į kiemą. Be to, parodymų patikrinimo metu D. K. policijos pareigūnėms, buvusioms kartu su juo automobilyje, parodė kaip jis ranka kliudė automobilio rankinį stabdį ir jis išsijungė, o automobilis savaime nuriedėjo į (Duomenys neskelbtini) gatvę ir pariedėjo atgal į kiemą.

3.3. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad įvykio dieną automobilyje buvo du žmonės – jis (D. K.) ir liudytojas D. V., o vykusio parodymų patikrinimo vietoje metu, automobilyje buvo trys žmonės – jis (D. K.) ir dvi policijos pareigūnės. Be to, įvykio metu automobilio padangų slėgis buvo didesnis nei parodymų patikrinimo vietoje metu. Anot apelianto, todėl vykusio parodymų patikrinimo vietoje metu, esant žemesniam padangų slėgiui ir didesniam žmonių skaičiui automobilio viduje, t. y. didesniam bendram keleivių svoriui, automobilis nuriedėjo mažesnį atstumą į (Duomenys neskelbtini) gatvę ir mažesniu atstumu pariedėjo į kiemą. Nuteistoje nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos aplinkybes, todėl padarė neteisingas išvadas ir neatsižvelgė į 2023-05-30 parodymų patikrinimo vietoje nustatytas esmines aplinkybes. Akivaizdu, kad automobilio neužvestu varikliu nuriedėjimas iš stovėjimo vietos į kitą vietą, nelaikytinas transporto priemonės vairavimu.

3.4. Pažymima, kad baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančios teisės normos negali būti aiškinamos plečiamai, t. y. negali būti aiškinamos taip, kad išplėstų baudžiamosios atsakomybės ribas ar kaip nors kitaip apsunkintų baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens padėtį. Skunde remiamasi kasacinio teismo praktika ir pažymima, kad pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Nurodoma, kad nacionalinių ir tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, kadangi bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai.

3.5. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį jam paskyrė baudą, kuri yra per didelė. Pažymi, jog įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę, kuri būtų realiai įvykdoma ir turėtų auklėjamąjį, o ne gniuždomąjį poveikį, kas gali asmenį ne pataisyti, o pastūmėti tik dar kartą nusikalsti. Nurodo, jog jis (D. K.) pripažino visas jam kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, faktines aplinkybes. Jis visiškai pripažino savo kaltę ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, davė paaiškinimus, kuriais patvirtintas jo padarytos veikos faktas. Apeliantas bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais dėl padarytos nusikalstamos veikos. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra D. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Teigia, kad esant jo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir nesant jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pagal BK 61 straipsnyje nustatytas bausmės skyrimo taisykles, yra pagrindas paskirti minimalią 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į pateiktą apeliacinį skundą nustatytu terminu negauta.

Šalies argumentai

5. Teismo posėdyje nuteistojo D. K. gynėja advokatė K. Marčienė prašė tenkinti apeliacinį skundą. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

6. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Ši baudžiamojo proceso nuostata ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir įtvirtina apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Taigi, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina atsižvelgdamas į nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, apelianto reiškiamų prašymų apimtį, pobūdį, konkretumą, tikslumą, kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Apeliacinės instancijos teismas sprendime privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes. Taigi būtent apeliacinio skundo ribos – nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas – lemia bylos apeliaciniame procese nagrinėjimo ribas.

7. Nuteistojo D. K. apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas faktines įvykio aplinkybes, neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, t. y. netinkamai įvertino liudytojų (policijos pareigūnų) parodymus, nevertino 2023-05-30 parodymų patikrinimo vietoje protokolo, todėl nepagrįstai pripažino jį kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Taip pat pažymima, kad pirmosios instancijos teismas, skiriant bausmę dėl BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, neįvertino nuteistojo prisipažinimo kaip jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir paskyrė per griežtą bausmę. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pasisakys dėl skundžiamo nuosprendžio pagrįstumo bei teisėtumo tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl įrodymų vertinimo ir D. K. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, tai yra jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo ar jo gynėjo lūkesčių, nėra nuosprendžio neišsamumą ar prieštaringumą patvirtinančios aplinkybės. Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, savaime nerodo BPK normų nesilaikymo, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-9-976/2020 ir kt.). Įrodymais gali būti pripažinti tik tokie duomenys, kurie buvo gauti teisėtais būdais ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalys). Be to, šie duomenys turi patvirtinti arba paneigti bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 dalis).

9. Įvertinusi bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas D. K. inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė dėl D. K. kaltės padarius šį jam inkriminuotą nusikaltimą. Skundžiamo nuosprendžio turinys atitinka baudžiamojo proceso įstatymo keliamus reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas D. K. kaltu padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, tai yra apklausė patį nuteistąjį (tuo metu – kaltinamąjį) D. K., liudytojus A. G., M. S., A. M., V. B., D. V., ištyrė (išvardino) dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, o nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagrindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Apylinkės teismas, vertindamas įrodymus, nepadarė procesinių pažeidimų, laikėsi BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalies nuostatų ir įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į vientisą loginę grandinę. Teismas tyrė bei analizavo tiek D. K. teisinančius, tiek jį kaltinančius įrodymus, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus – D. K. teisinančius – įrodymus (paties D. K. parodymus, liudytojo D. V. parodymus duotus teisme), padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia nuteistojo D. K. kaltumą. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, visos bylos aplinkybės išsamiai išnagrinėtos, laikantis objektyvumo, teisingumo ir rungimosi principų. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo D. K. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pagrįsta nuosprendyje išdėstytų bei įvertintų įrodymų visetu.

10. BK 281¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai vairuoja neblaivus asmuo. Šio straipsnio pirmojoje dalyje išskirti šie alternatyvūs būtinieji nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymiai: 1) transporto priemonės vairavimas arba mokymas praktinio vairavimo, esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; 2) vengimas neblaivumo patikrinimo, kai asmeniui buvo nustatyti neblaivumo požymiai; 3) alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Sprendžiant, ar asmens veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, pakanka nustatyti, jog asmuo atliko bent vieną iš šioje baudžiamojo įstatymo normoje numatytų alternatyvių veiksmų. Nagrinėjamu atveju aktualus pirmasis požymis, t. y. transporto priemonės vairavimas, esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, D. K. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2023-05-01 vairavo R. V. priklausantį lengvąjį automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 1,72 promilių neblaivumas.

11. Nagrinėjamu atveju nuteistasis D. K. viso proceso metu neigė savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. D. K., apklausiamas 2023-05-02 ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nepripažino ir parodė, kad sėdėjo automobilio ,,(Duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojo sėdynėje, būdamas neblaivus, tačiau automobilio nevairavo, automobilis pats pariedėjo kieme (nuo kalniuko į pakalnę). Iš baro ,,(Duomenys neskelbtini)“ ((Duomenys neskelbtini), ,,(Duomenys neskelbtini)“ mikrorajone), kur vartojo alkoholį grįžo atgal į D. V. namus, kur toliau, kartu su juo dviese, dar gėrė alaus (D. K. galimai išgėrė 2-3 skardines taras po 0,5 litro talpos). Į pačius namus (butą), nebuvo parėję, o iš karto atsisėdo į D. V. automobilį ,,(Duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Negali pasakyti, ar automobilis buvo atrakintas, ar D. jį atrakino. Daugiabučio kieme automobilis buvo pastatytas prie daugiabučio laiptinės vienintelės laiptinės), priekiu į (Duomenys neskelbtini) mstl. kelią. Ties ta minėta laiptine yra kalniukas, tai yra nelygus kiemas, nes įvažiuojant iš gatvės pusės, įvažiuojama kaip į kalniuką. Spontaniškai ir nesitariant jis įsėdo į automobilio vairuotojo sėdynę, o D. į priekinę keleivio sėdynę. Automobilio raktelių nematė, jokia muzika negrojo, nors matė, kad automobilio viduje buvo gamyklinė „radija“. Jie tiesiog su D. gėrė alų ir šnekučiavosi. Tada, kažkuriuo metu, kai lauke jau buvo prašvitę, netikėtai automobilis pats, savieiga, pariedėjo į priekį, link pagrindinės (Duomenys neskelbtini) gatvės. Jis koja paspaudė stabdį. Automobilis galėjo pariedėti daugiausiai apie 2 metrus, o paspaudus stabdį, automobilis sustojo to paties kiemo teritorijoje, į gatvę neišriedėjo. Pariedėjimo momentu automobilio raktelių užvedimo spynelėje nebuvo, o automobilio variklis nebuvo įjungtas. Tada jis pamatė, jog sankryžoje, esančioje netoli to kiemo, stovi policijos automobilis ir kaip suprato vykdė reidą. Jis nuspaudė stabdį, ranka nustatė pavarų svirties ,,Parking“ pavarą (automatinė pavarų sistema). Nežino, kokia buvo įjungta prieš tai pavara, bet jis pavarą ,,Parking“ įjungė iš ,,Neutral“ pavaros. Šias aplinkybes patvirtinti gali D. (1 t., b. l.185-188). Apklausiamas 2023-09-27 ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad dėl transporto priemonės vairavimo fakto, būnant neblaiviam, kuris nurodytas pranešime apie įtarimą, jis jau buvau apklaustas ir šios apklausos metu tvirtina savo anksčiau duotus parodymus, tai yra, kad sėdėjo automobilio ,,(Duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojo sėdynėje, būdamas neblaivus, tačiau automobilio nevairavo, automobilis pats pariedėjo kieme (nuo kalniuko į pakalnę) (1 t., b. l.194-197). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistasis D. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2023-05-01 sėdėjo automobilyje, vartojo alkoholinius gėrimus, automobilio nevairavo, sukdamasis užkliudė rankinį stabdį ir automobilis pajudėjo, kadangi stovėjo ant kalniuko. Automobilyje sėdėjo su D. V.. Automobilis su automatine pavarų dėže, stovėjo pastatytas ant neutralios pavaros. Pariedėjo šiek tiek į priekį, gal 10 metrų, iki kelio neparriedėjo, po to automobilis pariedėjo atgal, gal 1 ar 2 metrus. Rakteliai buvo spynelėje, jis nebandė jų ištraukti. Policijos pareigūnas traukė raktelius ir išlaužė raktelį (2 t., b. l. 94).

Žemesnės instancijos teismas

12. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad D. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog netikėtai automobilis pats, savieiga, pariedėjo į priekį, automobilis galėjo pariedėti daugiausiai apie 2 metrus, o paspaudus stabdį, automobilis sustojo to paties kiemo teritorijoje, į gatvę neišriedėjo. Pariedėjimo momentu automobilio raktelių užvedimo spynelėje nebuvo, o automobilio variklis nebuvo įjungtas. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme D. K. nurodė, kad automobilis su automatine pavarų dėže, stovėjo pastatytas ant neutralios pavaros. Jis sukdamasis užkliudė rankinį stabdį ir automobilis pajudėjo. Pariedėjo šiek tiek į priekį, gal 10 metrų, iki kelio neparriedėjo, po to automobilis pariedėjo atgal, gal 1 ar 2 metrus. Rakteliai buvo spynelėje, jis nebandė jų ištraukti. Policijos pareigūnas traukė raktelius ir išlaužė raktelį. Taigi, kaip matyti iš aptartų nuteistojo D. K. parodymų, jie yra nenuoseklūs ir prieštaringi, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė D. K. parodymus ir vadovavosi liudytojų A. G., M. S., A. M., V. B. parodymais, D. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, o taip pat rašytine ir vaizdine bylos medžiaga, ir jų pagrindu nustatė, kad D. K. 2023-05-01 apie 07:47 val., (Duomenys neskelbtini) kieme, vairavo R. V. priklausantį lengvąjį automobilį, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,72 promilių neblaivumas. Nors nuteistasis D. K. neigia vairavęs automobilį neblaivus ir tvirtina, jog automobilis pats pariedėjo kieme (nuo kalniuko į pakalnę), kai jis sukdamasis užkliudė rankinį stabdį, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai yra nuteistojo pasirinkta gynybinė versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi kiti byloje esantys įrodymai nepatvirtina tokių jo parodymų, o, priešingai, juos paneigia.

13. Liudytoja policijos pareigūnė A. G. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2023-05-01 nuo 07:30 val. dirbant kartu su tyrėju M. S. ir vykdant policinę priemonę, adresu (Duomenys neskelbtini) sankryžoje, (Duomenys neskelbtini) bei jai stovint (Duomenys neskelbtini) – (Duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, apie 07:45 val. žiūrėjo į kelio važiuojamąją dalį link (Duomenys neskelbtini), kai pamatė, jog iš (Duomenys neskelbtini) namo kiemo teritorijos link pagrindinės gatvės važiavo baltos spalvos automobilis ,,(Duomenys neskelbtini)“, po ko neišvažiavęs į pagrindinę gatvę, stabtelėjo ir iš karto pradėjo važiuoti atbuline eiga. Kurioje vietoje minėtas automobilis stovėjo kieme, prieš pradedant važiuoti, nematė, nes užstojo gyvenamasis daugiabutis. Tik automobiliui pradėjus važiuoti atbuline eiga, policinėje priemonėje buvusio kito ekipažo kolegė V. B., kuri stovėjo netoli jos, pradėjo šaukti kitai kolegei A. M., kad ,,važiuojam“. Jos staigiai nubėgo iki policijos automobilio ir nuvažiavo iki to kiemo, o ji tą automobilį ,,(Duomenys neskelbtini)“ važiuojantį atbuline eiga matė iki tol, kol vaizdą užstojo daugiabutis. Nuo jos iki daugiabučio (Duomenys neskelbtini) mstl., buvo apie 400 metrų atstumas, dėl ko tikrai nesigirdėjo automobilio ,,(Duomenys neskelbtini)“ variklio skleidžiamas garsas bei todėl, kad gatvėmis važiavo kiti automobiliai. Ji iš toli matė, kad automobilyje buvo tikrai 2 žmonės, tai yra automobilio salono priekinėse sėdynėse, bet nesimatė, ar yra kažkas salono gale (1 t., b. l. 152-155). Apklausiama pirmosios instancijos teisme nurodė, kad su kolegomis stovėjo (Duomenys neskelbtini) sankryžoje, kadangi vykdė prevenciją, t. y. tikrino vairuotojų blaivumą. Pamatė, kad iš kiemo išvažiavo automobilis, sustojo prie kelio ir įvažiavo į kiemą. Jiems sukėlė įtarimą, todėl kolegos nuvažiavo patikrinti. Automobilis išvažiavo iš kiemo ir sustojo, o tada įvažiavo atgal į kiemą. Kartu su ja dar buvo kolegos – V. B., A. M., M. S.. Kurioje vietoje minėtas automobilis stovėjo kieme, prieš pradedant važiuoti, nematė, nes užstojo gyvenamasis daugiabutis, bet automobilis išriedėjo pilnai, kadangi tą automobilį pilnai matė. Tada automobilis pilnai įvažiavo į kiemą, t. y. visas automobilio korpusas įvažiavo į kiemą. Pareigūnės A. ir V. sėdo į automobilį ir nuvažiavo patikrinti, o ji su M. liko. Ji nematė kiek automobilyje buvo žmonių, bet kai nuėjo pasiimti bekontakčio alkotesterio, tai prie automobilio stovėjo 2 asmenys. Taip pat nurodė, kad automobilyje buvo automatinė pavarų dėžė. Paaiškino, jog įvažiuodamas į kiemą automobilis turėjo įvažiuoti į kalniuką (2 t., b. l. 94).

14. Liudytoja policijos pareigūnė V. B. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2023-05-01 dirbant kartu su tyrėja A. M., policinės priemonės metu, adresu (Duomenys neskelbtini) – (Duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, (Duomenys neskelbtini) mstl. apie 07 val. 47 min. pastebėjo kaip iš (Duomenys neskelbtini) Nr. pažymėto namo kiemo išvažinėjo baltos spalvos automobilis ,,(Duomenys neskelbtini)”, kuris sustojo prie kiemo išvažiavimo (netoli (Duomenys neskelbtini) gatvės). Jai stebint toliau minėtą automobilį apie 3-5 sekundes, automobilis atbuline eiga pradėjo važiuoti atgal, dėl ko jai tokie veiksmai sukėlė įtarimą. Ji iškart bėgdama link policijos automobilio, savo kolegei A. M. šaukė, kad važiuojam. Abi viena po kitos įsėdo į policijos automobilį, kuris stovėjo (Duomenys neskelbtini) gatvėje ir iš šios vietos pradėjo važiuoti link (Duomenys neskelbtini). Įvažiavus į minėto namo kiemą, automobilis ,,(Duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo ties namo įėjimo durimis. Matė kaip vairuotojo sėdynėje sėdintis asmuo, kaip vėliau paaiškėjo D. K. lengvai pasilenkęs į priekį, kažką darė prie užvedimo spynelės. Priekinėje keleivio sėdynėje taip pat sėdėjo asmuo, kaip vėliau nustatyta D. V.. Jai išlipus iš tarnybinio automobilio ir priėjus prie vairuotojo durelių, šias atidarė, po ko pajautė stiprų alkoholio kvapą, sklindantį iš automobilio salono bei pamatė pradarytą alkoholio butelį, padėtą porankyje, tarp vairuotojo ir keleivio sėdynių. Kadangi policijos automobilis ir ,,(Duomenys neskelbtini)“ automobilis stovėjo šalia vienas kito, tai jai išlipus iš policijos automobilio, nesigirdėjo, ar „(Duomenys neskelbtini)“ automobilio variklis buvo užvestas bei negirdėjo ir neužfiksavo automobilio ,,(Duomenys neskelbtini)“ išjungimo momento. Tada ji vairuotojo D. K. paprašė išlipti ir pateikti dokumentus. Jam išlipus iš vairuotojo sėdynės, automobilio keleivio priekinėje sėdynėje dar liko sėdėti keleivis D. V., dėl ko ji nusprendė iš užvedimo spynelės paimti raktelius, tačiau pamatė, jog raktelio spynelėje buvo nulūžusi raktelio plastmasinė (pultelio) dalis. D. V. pasakė, kad bandant ištraukti raktelį, šis nulūžo, taigi raktelio nėjo ištraukti iš spynelės. Vairuotojo buvo paklausta kada šis vartojo alkoholį. D. K. atsakė, jog prieš 2 valandas. Asmens buvo klausta, kur ketino važiuoti, šis grubiai atsakė ,,koks tau skirtumas“. Tada vairuotojas D. K. du kartus buvo patikrintas alkoholio kiekio matuokliu, jį pasisodinant į policijos automobilį, o keleivis tuo metu sėdėjo automobilyje. Po neblaivumo patikrinimo, vairuotojas D. K. pradėjo bendrauti ramiau. Bendraujant su D. V., šis teigė, kad tik kieme D. K. pavažiavo į priekį, t. y. patraukė mašiną, kadangi kaimynas prašė, daugiau niekur nevažiavo. Vėliau D. V. pasakė, kad automobilis kieme tik pariedėjo. Apžiūrint įvykio vietą ir automobilį, ji atkreipė dėmesį į tai, kad automobilio pavarų dėžė yra automatinė. Ji mano, kad automobilis savaime riedėti atgal negalėjo, nes esant automatinei pavarų dėžei reikia įjungti pavarą tiek važiuojant į priekį, tiek atgal. Taip pat nurodė, kad pievoje esančioje tarp namo ir garažo, matėsi ratų vėžios, susidariusios ant žolės su rasa, o automobilis buvo rastas stovintis prie namo įėjimo durų, kas sudarė įspūdį, jog galimai automobilis važiuodamas atbuline eiga pakeitė trajektoriją. Atskirai su ranka automobilio variklio dangčio netikrino, nes jai nekilo abejonių, kadangi matė važiavimo faktą bei tikrai tvirtina, jog abu asmenys, kai sustojo prie kiemo išvažiavimo atsisuko į pareigūnų pusę. Nejautė ir sklindančios šilumos nuo automobilio variklio dangčio, nes ji taktiškai stovėjo prie kairės pusės galinių durelių (1 t., b. l. 120-123).

15. Apklausiama pirmosios instancijos teisme liudytoja policijos pareigūnė V. B. nurodė, kad įvykio dieną buvo vykdomas reidas, todėl ji su kolegomis stovėjo vidurį sankryžos. Ji matė kaip automobilis pajudėjo iš kiemo ir sustojo, tada pradėjo judėti atgal. Ji su kolege nuvyko prie to automobilio. Atvykus prie automobilio vairuotojas buvo pasilenkęs prie raktelio, bandė kažką ten daryti. Patikrino vairuotojo neblaivumą. Automobilio variklis tuo metu nebuvo užvestas. Kiemas buvo su lengva nuokalne, todėl automobilis tikrai galėjo nuriedėti, tačiau grįžti (užvažiuoti) atgal niekaip negalėjo. Ji matė kaip išvažiavo automobilis, kadangi matėsi visas automobilis, taip pat matė kaip automobilis pradėjo važiuoti atgal. Paaiškino, jog automobilis iš kiemo buvo išvažiavęs 3-4 automobilių korpusu. Pažymėjo, kad buvo rytas ir ant žolės buvo rasa. Ji nematė kas vairavo. Jai ir kolegei atvykus prie automobilio jau buvo įjungtas „parkingas“, vairuotojas krapštėsi prie automobilio užvedimo spynelės. Ji neištraukė raktelio iš užvedimo spynelės, kadangi jis jau buvo užstrigęs (2 t., b. l. 107).

16. Liudytoja policijos pareigūnė A. M. apklausiama pirmosios instancijos teisme nurodė, kad 2023-05-01 vyko reidas ir keletas ekipažų stovėjo nurodytoje vietoje. Jai kolega pasakė, kad išvažiavo automobilis ir dabar važiuoja atgal. Su kolege nuvyko patikrinti minėto automobilio. Vyras sėdėjęs už vairo bandė ištraukti raktelius. Nematė ar buvo įjungtos šviesos ir užvestas variklis. Vairuotojas neigė, kad vairavo automobilį, draugas buvęs šalia teigė, jog automobilis tik pariedėjo. Taip pat nurodė, kad ten yra nuokalnė. Jos manymu, nors automobilis galėjo pariedėti iš kiemo, tačiau atgal į kiemą automobilis tikrai negrįžtų (2 t., b. l. 107).

17. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme liudytojas pareigūnas M. S. nurodė, kad 2023-05-01 dalyvavo reide (Duomenys neskelbtini), (Duomenys neskelbtini) – (Duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje. Vienu metu atsisukus į (Duomenys neskelbtini) gatvės pusę pamatė, kaip iš už pastato išvažiavo automobilis iki pat sankryžos, pavažiavęs sustojo ir pradėjo judėti atgal, šviesos buvo įjungtos, ar variklis dirbo negirdėjo. Pasakė kitam ekipažui, kuris nuvyko patikrinti (2 t., b. l. 106).

18. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad iš byloje esančių įrodymų visumos, liudytojų parodymų negalima laikyti patikimais, kadangi nei vienas iš policijos pareigūnų nematė ir nepatvirtino to, kad jis savo veiksmais valdė judančią transporto priemonę, nepatvirtino, kad girdėjo užvestą automobilio variklį, be to tarp policijos pareigūnų duotų parodymų yra esminių prieštaravimų dėl automobilio išvažiavimo į (Duomenys neskelbtini) gatvę atstumo. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokiais skundo argumentais. Šiame skundo kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad visi liudytojai matė kaip iš kiemo (iš už pastato) išvažiavo automobilis iki pat sankryžos, pavažiavęs sustojo ir pradėjo judėti atgal. Liudytojas M. S. matė ir patvirtino, kad automobilio šviesos buvo įjungtos. Liudytojos V. B. ir A. M. atvykusios prie automobilio matė kaip vairuotojo sėdynėje sėdintis asmuo, kaip vėliau paaiškėjo D. K. lengvai pasilenkęs į priekį, kažką darė prie užvedimo spynelės. Liudytoja A. M. nurodė, kad D. K. bandė ištraukti raktelius. Šios aplinkybės patvirtina, kad automobilis važiavo, o vairuotojo vietoje buvo D. K., kuris bandė ištraukt raktelius, taigi akivaizdu, kad D. K. vairavo automobilį. Vien tai, kad pareigūnai negirdėjo užvesto automobilio variklio, nepatvirtina nuteistojo versijos, jog automobilis pariedėjo iš kiemo ir neužvestu varikliu atgal grįžo į kiemą. Nuteistojo teiginiai apie tai, kad tarp policijos pareigūnų duotų parodymų yra esminių prieštaravimų dėl automobilio išvažiavimo į (Duomenys neskelbtini) gatvę atstumo, nepagrįsti jokiais konkrečiais faktais, o tik subjektyvia jo nuomone, kadangi nuteistasis nenurodė nei vieno argumento pagrindžiančio tokius jo teiginius ir, todėl jie laikytini deklaratyviais. Šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas išanalizavo bei įvertino ištirtus įrodymus, išvadas motyvavo, nuosprendyje jokių prieštaravimų nėra. Be to, kaip matyti iš aptartų liudytojų policijos pareigūnų parodymų, šie liudytojų parodymai buvo iš esmės nuoseklūs viso proceso metu, logiški ir aiškūs, vieni kitus papildantys, todėl laikytini patikimais, nes juos patvirtina ir kiti byloje surinkti faktiniai duomenys.

19. Jau aptartus liudytojų A. G., M. S., A. M., V. B. parodymus patvirtina ir paneigia nuteistojo D. K. versiją, kad jis nevaldė transporto priemonės, t. y. nevairavo automobilio, 2023-05-12 kitų objektų apžiūros protokolas. Iš šio protokolo matyti, jog peržiūrėtame „Body“ kameros vaizdo ir garso įraše Nr. (duomenys neskelbtini), kurio trukmė 08:05 min. užfiksuota, kaip policijos automobilis įvažiuoja į (Duomenys neskelbtini) namo kiemą, (Duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnė išlipusi iš tarnybinio automobilio prieina prie stovinčio automobilio ,,(Duomenys neskelbtini)“ vairuotojo durelių, kur vairuotojui, ikiteisminio tyrimo metu žinomas kaip D. K., per atidarytas vairuotojo dureles pasako, kad norės jo vairuotojo pažymėjimo. Priekinėje keleivio vietoje sėdi keleivis, ikiteisminio tyrimo metu žinomas kaip D. V., kuris pasako: „niekur nevažiuojam. Truputį pastūmėm“. Pareigūnė atsako - „O tai žinot, kad vairuot negalit?“. D. K. atsako – „Mes ir nevairavom“. Ir iškart D. V. pasako – „nieks nevairavo“. Pareigūnė sako – „tai mes matėm puikiai. Ne, vien aš stovėjau. Mes esame 6 pareigūnai ir visi matėme, kaip jūs pavažiavote į priekį, tada pasistūmėte atgal“. D. V. atsako – „Tiesiog pavažiavome 2 metrus“. Pareigūnė klausia – „ar tai galite daryti?“ Galimai atsako D. K. – „Ne“. D. V. atsako – „Savo kieme galime“. D. K. sako – „negalime ir taip nedarėme“. Pareigūnė nurodo D. K. – „Išlipam iš automobilio“. Pareigūnė klausia D. K. – „Prieš kiek laiko vartojote alkoholį?“. D. K. atsako – „Prieš porą valandų“. Kita pareigūnė D. K. nusiveda prie policijos automobilio, o pareigūnė, kuri klausinėjo kūnu įlenda į salono vidų prie vairuotojo sėdynės ir kažko rankomis ieško prie vairo. Tada D. V. pasako – „Čia dabar kažkaip bandė ištraukti jis ir nulaužė netyčia“. D. V. dar priduria, kad iš tikrųjų nevairavo. Pareigūnė pasako, kad matė, kaip pavažiavo į priekį ir pavažiavo atgal ir tai yra vairavimas. Pareigūnė klausia D. K. – „Tai kur čia planavai važiuoti?“. D. K. atsako – „Ne tavo reikalas“. Tada D. K. alkotesteriu atliekamas pirmasis tikrinimas, kuriuo nustatomas 1,8 promilių neblaivumas. D. K. pasodinamas į policijos automobilio laikino sulaikymo patalpą. D. V. žiūrėdamas į kiemo pusę pasako – „Nu čia tik pavažiavome“. Pareigūnė sako – „Bet jūs važiavote. Jūs pavažiavote ir sugalvojote pavažiuoti atgal, kai mus pamatėte, staigiai sustojote ir tai man sukėlė įtarimą, todėl aš prie jūsų ir privažiavau“. D. V. sako – „Bet juk čia kiemas. Čia net nevažiavimas“. Svarbu, kad ne į kelią. Nu realiai čia pariedėjimas“. Taip pat „Body“ kameros vaizdo ir garso įraše Nr. (duomenys neskelbtini) 04:04 min. užfiksuota, kad pareigūnė alkotesteriu D. K. nustato 1,80 promilių neblaivumą ir jo paklausia – „O kai girtas vairuoji, tau malonu?“. D. K. atsako – „Aš nevairavau girtas“. 04:45 vaizdo įrašo minutę D. V. sako – „Realiai 2 metrus tepavažiavome“. 05:10 vaizdo įrašo minutę pareigūnė klausia D. V. – „Papasakok, kur jūs norėjote važiuoti?“. D. V. atsako – „Kaimynai „užstrojino“, tai galvojome čia mašiną va pastumsime ir paliksime“ (pirštu rodo ten, kur šiuo metu maždaug stovi automobilis ,,(Duomenys neskelbtini)“)“. Pareigūnė sako – „Jeigu jūs būtumėte čia pastūmę, tai mes jūsų nebūtumėme nuo kelio matę“. D. V. klausia – „Nu kaip nematę?“. Pareigūnė atsako –„Pasižiūrėk nuo kur pradeda matytis sankryža. Jūs atvažiavote iki čia, mus pamatėte ir pradėjote stumtis atbula“. Pareigūnė parodo vietą, esančią už policijos automobilio galo. D. V. sako – „Nu bet čia vis tiek skaitosi kiemas“ (1 t., b. l. 42-45).

20. Minėtų liudytojų parodymus ir faktą, kad D. K. vairavo automobilį taip pat patvirtina ir liudytojo D. V. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas D. V., apklausiamas 2023-05-02 ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad su D. K. susitiko sekmadienį vakare (2023-04-30, apie vidurnaktį) (Duomenys neskelbtini), po ko su taksi automobiliu išvažiavo į (Duomenys neskelbtini), į barą-kazino. Kol žaidė su lošimų aparatais, su D. gėrė įvairių alkoholinių gėrimų. Negali pasakyti, kiek tiksliai užtruko bare, tačiau į (Duomenys neskelbtini) grįžo paryčiais, galimai apie 07:00 val. Grįždami su taksi automobiliu, kartu su savimi parsivežė ir degtinės. Tada išlipus kieme, jis D. pasiūlė atsisėsti į jo automobilį, nes lauke buvo šalta, kur galėtų dar pasišnekučiuoti ir išgerti turimo alkoholio. Automobilis stovėjo netoli laiptinės, priekiu į gatvę. Jis automobilį buvo palikęs neužrakintą, tačiau automobilio raktelius turėjo su savimi. Tiesiog savaime D. atsisėdo į vairuotojo sėdynę, o jis atsisėdo į priekinę keleivio sėdynę. Netrukus į automobilio užvedimo spynelę įkišo automobilio raktelius, šiek tiek pasuko raktelį į priekį, tačiau variklio neužvedė. Pasukimas į priekį buvo reikalingas tam, kad galėtų įjungti muziką per magnetolą. Taip pat įjungė iš šildymą automobilio viduje. Tuo metu automatinėje pavarų dėžėje buvo ,,Parking“ pozicija. Daugiau negu pusę valandos bevartojant alkoholį, dėl kažkokių priežasčių D. pasuko raktelį ir užvedė variklį. Pats gerai visko neprisimena dėl girtumo, bet jam atrodo, jog jis žinojo, kad silpnas automobilio akumuliatorius (išsikrauna). Tik pasukus raktelį, automobilis pavažiavo apie 3 metrus į priekį, po ko automobilis sustojo. Nematė, ar D. nuspaudė stabdį ar dėl kokių kitų priežasčių automobilis sustojo. Viskas įvyko labai greitai, sekundžių reikalas, todėl negali smulkiai įvardinti įvykio aplinkybių. Neužfiksavo, ar to pariedėjimo momentu D. sėdėjo kaip ruošdamasis vairuoti transporto priemonę, pvz. ar tuo metu abiejomis rankomis laikė vairą, ar buvo prisisegęs saugos diržą. Tikriausiai ir jis nebuvo prisisegęs saugos diržo. Automobilis sustojo tame pačiame kieme. Daugiabučio kiemas yra žvyruotas, duobėtas. Automobilis buvo pastatytas kaip ir ant kalniuko, prie laiptinės. Tik sustojus, prie jų privažiavo policija, kur pareigūnai liepė jiems išlipti iš automobilio. Neatsimena, ar iki policijos atvažiavimo automobilis būtų važiavęs atgal ar atbuline eiga. Neatsimena, ar D. ranka perjungė į kitą pavaros poziciją. Iki automobilio pavažiavimo apie 3 metrus, jie su D. nekalbėjo ir neplanavo niekur važiuoti (1 t., b. l. 100-103).

21. Be to, iš 2023-05-30 D. V. parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad atvykus į įvykio vietą, (Duomenys neskelbtini), pasiūlius liudytojui D. V. parodyti, kur ir kaip sėdėjo automobilyje ir kaip automobilis pariedėjo, jis savanoriškai sutiko. Esant (Duomenys neskelbtini), naudojamas įvykio metu buvęs automobilis ,,(Duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). D. V. nurodė, kur pasistatė automobilį, grįžus iš (Duomenys neskelbtini). Ši vieta yra nuo automobilio dešinės pusės priekinio rato ašies iki namo, (Duomenys neskelbtini) 6,40 m atstumu ir nuo automobilio dešinės pusės priekinio rato ašies iki (Duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios kelio dalies krašto, 25,60 m atstumu bei nuo automobilio kairės pusės priekinio rato ašies iki (Duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios kelio dalies krašto 25,85 m atstumu. Tada D. V. atsisėda į priekinę keleivio sėdynę ir nurodo, jog tąkart D. K. atsisėdo į vairuotojo sėdynę. Tuo metu automobilio užvedimo rakteliai buvo įkišti spynelėje, pavarų dėžėje pavara nustatyta ,,Neutral“ pozicijoje, rankinis stabdis užtrauktas. D. V. su D. K. klausėsi muzikos ir automobilyje sėdėjo neilgai, 10-15 minučių, po ko, jiems begeriant buvo užkliūtas rankinis stabdis, ar rankinį stabdį netyčia nuspaudė D. K. (šių aplinkybių D. V. neatsimena), ir nuriedėjo mašina. Pasiteiravus, ar D. V. galėtų parodyti kaip tai galėjo įvykti? jis nurodo, kad nežino. Sako, jog jie čia gėrė, tas alkoholio butelis buvo padėtas šalia rankinio stabdžio esantį taros pastatymo vietą, ir gal kai ėmė butelį pasispaudė rankinis stabdis. Pasiteiravus D. V. kaip pariedėjo automobilis, šis nurodė, jog kai rankinis stabdis buvo nuleistas žemyn (pats D. V. šiuo momentu ir nuspaudžia rankinį stabdį), automobilis pradeda riedėti pirmyn, niekas nevairuoja, tiesiog automobilis parieda, pasako D. V. tąkart padangos buvo kietesnės, dėl ko automobilis pariedėjo daugiau. Tada automobilis savaime sustoja ir D. V. pasako, kad tąkart panašiai ir pariedėjo, o iš ten pareigūnai juos pamatė. D. V. nematė, kad D. K. būtų spaudęs stabdį ar daręs kitus veiksmus tam, kad automobilis sustotų. Kai automobilis sustojo, atvažiavo pareigūnai. D. V. neatsimena ar automobilis pariedėjo atgal, bet padangos buvo kietesnės. Pasiteiravus, ar ta vieta, kur pareigūnai priėjo prie jų (D. V. su D. K.), jis nurodė, kad čia yra ta pati vieta, kuomet automobilis sustojo po pariedėjimo. Nustatyta, kad ši vieta yra nuo automobilio kairės pusės priekinio rato ašies iki (Duomenys neskelbtini) g. važiuojamosios dalies krašto 11,60 m atstumu, nuo automobilio dešinės pusės priekinio rato ašies iki (Duomenys neskelbtini) g. važiuojamosios dalies krašto 11,40 m atstumu bei nuo automobilio dešinės pusės priekinio rato ašies iki (Duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo 7,95 m atstumu. D. V. atsako, kad plius minus ta pati vieta, porą metrų gali būti skirtumas. D. V. sako, jog gal šiek tiek automobilis ir pariedėjo atgal, po to kai automobilis prieš tai buvo sustojęs (1 t., b. l. 104-111).

22. Iš 2023-05-30 D. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad parodymų patikrinimo vietoje pradžia 2023-05-25 11.15 val. Atvykus į įvykio vietą, (Duomenys neskelbtini), pasiūlius parodyti D. K., kur ir kaip sėdėjo automobilyje ir kaip automobilis pariedėjo, jis savanoriškai sutiko. Esant (Duomenys neskelbtini), naudojamas įvykio metu buvęs automobilis ,,(Duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). D. K. nurodė kur stovėjo automobilis, kai jis įsėdo į automobilio vairuotojo sėdynę. Ši vieta yra nuo automobilio dešinės pusės priekinio rato ašies iki namo adresu (Duomenys neskelbtini), kampo 6,50 m atstumas ir nuo automobilio dešinės pusės priekinio rato ašies iki (Duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios kelio dalies krašto 25,40 m atstumas. Tada D. K. įsėdo į vairuotojo sėdynę ir nurodė, jog į priekinę keleivio sėdynę tąkart atsisėdo D. V.. Kai D. K. įsėdo į vairuotojo sėdynę, rankinis stabdis buvo užtrauktas, pavara nustatyta ,,neutral“ pozicijoje ir įkištas raktelis į spynelę. Su D. V. alkoholį vartojo gal porą valandų, kol automobilis pariedėjo. Tiksliai negali pasakyti, bet šnekėjo su D. V. ir per tas šnekas, kažkaip užgavo rankinį stabdį dešine ranka. D. K. parodė ranka, kaip galimai užgavo stabdį, taip jį nuspausdamas žemyn, po ko automobilis pradėjo savaime riedėti į priekį. Automobilio nevairavo, automobilis tiesiog riedėjo pats. D. K. nurodė, jog su D. V. gėrė, net nepajuto, kaip automobilis riedėjo į priekį. Automobilis savaime riedėjo ir savaime sustojo. Tam, kad automobilis sustotų, D. K. nieko nedarė, nespaudė stabdžio pedalo. Šioje vietoje sustojus, policija stovėjo netoliese, pamatė ir atvažiavo į kiemą. Kai policija atvažiavo, lygiai toje pačioje vietoje ir tebestovėjo (nei į priekį, nei atgal nepariedėjo automobilis). Po automobilio sustojimo, D. K. nieko automobilio viduje nei rankomis, nei kojomis nedarė, nes viskas greitai įvyko. Tada, kai atvažiavo policija jis iškarto atidarė vairuotojo dureles ir pareigūnė bandė automobilio raktelį ištraukti iš spynelės. D. K. mano, jog pareigūnė sulaužė automobilio raktelį, kažką išplėšė. Raktelis buvo tik įkištas į spynelę, nebuvo pasuktas, tai yra buvo nustatyta ant „išjungta“ pozicija. Pasiteiravus D. K., ar tai ta pati automobilio stovėjimo vieta, kai privažiavo ir priėjo policijos pareigūnė? D. K. nurodė, kad tai ta pati vieta. Nustatyta, jog ši vieta yra nuo automobilio kairės pusės priekinio rato ašies iki (Duomenys neskelbtini) gatvės kelio važiuojamosios dalies krašto 9,30 m atstumas, nuo automobilio kairės pusės priekinio rato ašies iki (Duomenys neskelbtini) gatvės 16 namo 3,40 m atstumas bei nuo automobilio dešinės pusės priekinio rato ašies iki (Duomenys neskelbtini) gatvės kelio važiuojamosios dalies krašto 9,35 m atstumas. Taip pat atlikti matavimai, t. y. atstumas nuo (Duomenys neskelbtini) namo iki (Duomenys neskelbtini) namo yra 13,40 m atstumas bei atstumas nuo automobilio pirminės pozicijos kairės pusės priekinio rato ašies iki automobilio vietos, kur sustojo po pariedėjimo nuo pirminės pozicijos, kairės pusės galinio rato ašies 11,30 m atstumas (2 t., b. l. 1-15).

23. Nuteistojo teiginiai, jog iš 2023-05-30 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad atleidus automobilio rankinį stabdį, automobilis nuriedėjo į (Duomenys neskelbtini) gatvę ir pariedėjo atgal į kiemą, atmestini kaip nepagrįsti. Iš aukščiau aptartų duomenų matyti, kad tiek 2023-05-30 D. V. parodymų patikrinimo vietoje metu, tiek 2023-05-30 D. K. parodymų patikrinimo vietoje metu, nustatyta, jog rankinis stabdis nuspaudžiamas žemyn, po ko automobilis pradeda savaime riedėti į priekį ir sustoja, tačiau nejuda atgal (nerieda atgal į kiemą). Apelianto argumentai apie tai, kad įvykio dieną automobilyje buvo du žmonės – jis (D. K.) ir liudytojas D. V., o vykusio parodymų patikrinimo vietoje metu, automobilyje buvo trys žmonės – jis (D. K.) ir dvi policijos pareigūnės, įvykio metu automobilio padangų slėgis buvo didesnis nei parodymų patikrinimo vietoje metu, todėl vykusio parodymų patikrinimo vietoje metu, automobilis nuriedėjo mažesnį atstumą į (Duomenys neskelbtini) gatvę ir mažesniu atstumu pariedėjo į kiemą, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, kadangi kaip jau minėta, byloje nebuvo nustatyta tokia aplinkybė, kad po rankinio stabdžio nuspaudimo žemyn, po ko automobilis pradėjo savaime riedėti į priekį ir sustojo, jog automobilis būtų neriedėjęs atgal į kiemą. Šiuo atveju nuteistasis bando klaidinti teisėjų kolegiją, nurodydamas duomenis, kurie neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl kolegija tokius apelianto argumentus vertina kaip pasirinktą gynybinę versiją savaip interpretuojant įrodymus ir atmeta kaip nepagrįstus. Šiame skundo kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu automobilio padangų slėgis nebuvo nustatinėjamas, taigi visiškai neaišku kokiais duomenimis remiantis, nuteistasis teigia, jog įvykio metu automobilio padangų slėgis buvo didesnis nei parodymų patikrinimo vietoje metu. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas itin išsamiai išanalizavo įrodymus bei išvadas dėl apelianto kaltės pagrindė būtent jų visumos vertinimu.

24. Pažymėtina, kad teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas, o įrodinėjimo procesas neturi ir negali būti begalinis. Teismas kiekvienu atveju turi teisę nuspręsti dėl įrodymų pakankamumo. Nagrinėjamu atveju, kaip jau aptarta, D. K. kaltei dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pagrįsti pakanka byloje surinktų ir ištirtų įrodymų, kurie tarpusavyje sudaro logiškai bei nuosekliai susijusią įrodymų grandinę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, anksčiau paminėtų duomenų visuma, patvirtina, kad nuteistasis D. K. betarpiškai realizavo visus jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius, kurie, beje, aiškiai atskleidžia jo veikimą tiesiogine tyčia.

25. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas D. K. kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, iš esmės visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas. Vien tai, kad šiuo atveju nuteistajam D. K.. ar jo gynėjai nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tai, kad teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, nesant esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, savaime nėra pagrindas teigti, kad teismas netinkamai vertino įrodymus ir (ar) pažeidė in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principą ir naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį.

Dėl paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių

26. Nors apeliaciniame skunde bausmės dydžio ar rūšies bei baudžiamojo poveikio priemonių klausimai nėra keliami, tačiau įvertinus tai, kad apeliaciniu skundu prašoma nuteistąjį D. K., pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį išteisinti, pasisakytina ir dėl nuteistajam paskirtos bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonių. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

27. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. Pirmosios instancijos teismas D. K. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nubaudė 150 MGL (7500 Eur) dydžio bauda. Skirdamas bausmę nuteistajam pirmosios instancijos teismas iš esmės atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. D. K. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus (BK 281¹ straipsnio 1 dalis ir 259 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino D. K. asmenybę, – tai, kad jis anksčiau teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis, baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos, yra jauno amžiaus, dirbantis, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą. Pirmosios instancijos teismas nenustatė nuteistojo D. K. atsakomybę lengvinančių, sunkinančių aplinkybių.

28. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistojo D. K. atžvilgiu bus pasiekti jam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmę – baudą, jos dydį parenkant didesnį nei už nesunkų nusikaltimą numatytos baudos minimumas (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Nuteistajam paskirta baudos bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per giežta ar aiškiai neteisinga, mažinti ją nėra teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam D. K. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl keisti pirmosios instancijos nuosprendžio dalį dėl nuteistajam paskirtos bausmės, nėra pagrindo.

29. Skundžiamu nuosprendžiu, vadovaujantis BK 67, 68 straipsniais, 72 straipsniu, nuteistajam D. K. taip pat paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės: 3 (trejus) metus uždrausta naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones ir nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „(Duomenys neskelbtini)“, vertę atitinkančią pinigų sumą – 1950 Eur. BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį, vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles (KET), BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

30. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti, jog D. K. šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus – jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (pirmu patikrinimu - 1,80 promilių, 07 val. 50 min., o antru – 1,72 promilių, 08 val. 06 min). D. K. sėdo už automobilio vairo, būdamas neblaivus, ką patvirtina ir alkotesterio parodymai, tokiais savo veiksmais ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, veikė tiesiogine tyčia – žinojo, jog teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, kas, teisėjų kolegijos manymu, rodo jo neatsakingumą. Kaltininkas privalėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas nusikaltimą, todėl jis privalo prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes, dėl kurių atsiradimo jis pats ir yra kaltas. Taigi D. K. savo neatsakingu ir nusikalstamu veikimu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kėlė didelį pavojų savo, keleivio bei eismo saugumui, kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei ir tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta rimtesnių padarinių, todėl ilgesnis nei minimalios trukmės specialiosios teisės atėmimo terminas šiuo atveju yra būtinas, siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti D. K. nuo panašaus pobūdžio veikų darymo.

31. Atsižvelgus į šias aplinkybes ir į baudžiamojo poveikio priemonės tikslą pataisyti nusikalstamą veiką padariusį D. K. ir jos prevencinį pobūdį – užkirsti kelią toliau pažeidinėti KET, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai uždraudė D. K. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad nuteistajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – 3 metų terminas yra neadekvatus ir neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir kaltininko asmenybei. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatydamas jos terminą, BK 67 ir 68 straipsnių taikymo klaidų nepadarė. Pažymėtina, kad siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobūdžio, kaip nagrinėjamu atveju, nusikalstamų veikų bei pataisyti kaltininką, nusveria jo patiriamus nepatogumus dėl minėtos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo.

32. Turto konfiskavimas – viena iš BK IX skyriuje nurodytų baudžiamojo poveikio priemonių rūšių, kuria siekiama padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (tiesiogiai ar netiesiogiai iš nusikalstamos veikos gautas bet kokio pavidalo turtas). Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymima, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais. Šiuo atveju aktualioje BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

33. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad D. K. nusikalstamos veikos padarymo metu vairavo automobilį „(Duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kuris priklausė ne D. K., o R. V., kuris yra nuteistojo draugo D. V. brolis. Taigi, automobilis nuosavybės teise priklausė ne D. K., o R. V.. Byloje duomenų, jog automobilio savininkas žinojo, kad transporto priemonė bus panaudota nusikalstamai veikai daryti, nėra. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad iš D. K. turi būti išieškoma automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, todėl keisti šią skundžiamo nuosprendžio dalį taip pat nėra pagrindo.

Dėl baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir nuteistajam D. K. paskirtos bausmės pagal BK 259 straipsnio 1 dalį

34. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi dėl BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos paskirtos bausmės. Nuteistojo D. K. įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Apeliantas nurodo, kad kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymu pripažino visiškai, nuo pat pirmos apklausos davė išsamius parodymus, atitinkančius faktines bylos aplinkybes, bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais dėl padarytos nusikalstamos veikos.

35. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, be kita ko, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017), o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-7-107/2013, 2K-145-139/2015). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017). Pabrėžtina, kad nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-7-107/2013, 2K-145-139/2015). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad, sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje.

36. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, 2023-05-01 įvykio vietoje apžiūrint automobilį, po keleivio sėdyne, galinėje dalyje, buvo rasta sidabrinės spalvos metalinė dėžutė, kurią atidarius buvo juntamas specifinis kvapas, panašus į marihuaną, dėžutės viduje buvo vienkartiniai šaldymo maišeliai (1l. talpos), popierius, vynioti suktinėms, pabiręs tabakas, bei augalinės kilmės lapeliai, žalios spalvos, kurie panašūs į marihuaną. Automobilio vairuotojo D. K. paklausus, kieno ši dėžutė, asmuo nurodė, kad ne jo, tačiau, kam priklauso dėžutė nenurodė. Kaip matyti iš 2023-05-02 kratos protokolo, neatidėliotina krata buvo atlikta pas D. K. namuose ir pagalbinėse patalpose adresu: (Duomenys neskelbtini) D. K. pareiškė, kad namuose komodoje turi stiklainį, kuriame yra apie 10 gramų kanapių. Kratos metu rastas 0,5 l. talpos stiklainis su augalinės kilmės, galimai narkotine medžiaga - kanapėmis, paketas Nr. 1 bei komodos viršutiniame stalčiuje rasti tabako smulkintuvai (2 vnt.) ir elektroninės svarstyklės su galimai kanapių likučiais, Nr. 478569. Akivaizdu, kad tokiu savo elgesiu D. K. nepadėjo atskleisti nusikalstamos veikos aplinkybių. Vien tai, kad jis priremtas neginčijamų įrodymų ir siekdamas kuo švelnesnės bausmės, kaltę pripažino ir davė parodymus, nepatvirtina skundo teiginių, kad jis padėjo atskleisti nusikalstamos veikos aplinkybes duodamas išsamius parodymus, ar, kad bendradarbiavo su pareigūnais. Taigi, šiuo atveju nuteistojo D. K. prisipažinimą dėl BK 259 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos lėmė byloje surinkti įrodymai. Atsižvelgusi į išanalizuotų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra sąlygų, būtinų pripažinti nuteistojo D. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, įtvirtintą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

37. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. K. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymą paskirta 150 MGL (7500 Eur) dydžio bauda, už BK 259 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymą paskirta 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda. Subendrinus šias bausmes dalinio sudėjimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, D. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė - 180 MGL (9000 Eur) dydžio bauda. Tačiau nuteistasis su paskirta bausme pagal BK 259 straipsnio 1 dalį nesutinka, apeliaciniame skunde nurodydamas, kad esant jo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir nesant jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pagal BK 61 straipsnyje nustatytas bausmės skyrimo taisykles, yra pagrindas paskirti minimalią 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą.

38. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvų, parenkant ir paskiriant bausmę nuteistajam D. K., kaip jau ir buvo nurodyta šios nutarties 27 punkte, atsižvelgta į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. D. K. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus (BK 281¹ straipsnio 1 dalis ir 259 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino D. K. asmenybę, – tai, kad jis anksčiau teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis, baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos, yra jauno amžiaus, dirbantis, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą. Pirmosios instancijos teismas nenustatė nuteistojo D. K. atsakomybę lengvinančių, sunkinančių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Taigi, nuteistajam D. K. bausmė pagal BK 259 straipsnio 1 dalį skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu parinkta ir paskirta tinkamai, atsižvelgus į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir BK 41 straipsnio 2 dalyje reglamentuotus bausmei keliamus tikslus. Be to, nuteistajam paskirta straipsnio sankcijoje numatyta švelniausia bausmė – bauda, jos dydis parinktas tik šiek tiek didesnis nei už nesunkų nusikaltimą numatytos baudos minimumas (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Bausmė tinkamai individualizuota, nėra aiškiai per griežta, tad jos keisti nėra pagrindo. Be kita ko, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nenustatytos ir aplinkybės, leidžiančios nuteistojo D. K. atžvilgiu bausmę sušvelninti, vadovaujantis BK 62 straipsnyje ar 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais pagrindais (tokių aplinkybių nenurodoma ir nuteistojo apeliaciniame skunde).

39. Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliaciniuose skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Daiva JazbutienėEdita LapinskienėLinas Pauliukėnas