- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-27
- Bylos Nr.
- e2-15-570/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00391-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Neveckienė
- Ieškovas
- Viešosios įstaigos „4 Race“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ipukis“
- Advokatai
- Liutauras Lukošius
trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Vokietijos bendrovei Fuhrunternehmen Rüdiger Lange (Lange Transport GmbH) atstovei advokatei A. M.,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Viešosios įstaigos „4 Race“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ipukis“ tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų - D. V., G. J., Vokietijos bendrovei Fuhrunternehmen Rüdiger Lange dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Ieškovė Viešoji įstaiga (toliau - VšĮ) „4 Race“ (toliau vadinama – ieškovė, pirkėja) prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Ipukis“ (toliau vadinama – atsakovė, pardavėja) 26 862 Eur skolos, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Savo ieškinyje, rašytiniuose paaiškinimuose ir atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas pagal 2021-05-05 išankstinę sąskaitą faktūrą Nr. AVAN00007 ir 2021-05-14 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už 26 862 Eur nusipirko iš atsakovės puspriekabę SANH Z- Beforderunq (duomenys neskelbtini) (toliau vadinama - ginčo puspriekabe). Tarp šalių rašytinės sutarties sudaryta nebuvo, pirkimas pardavimas įformintas PVM sąskaita faktūra. Ieškovė pinigus už perkamą priekabą mokėjimo pavedimu pervedė 2021-05-06, mokėjimo paskirtyje nurodydama „Išankstinio apmokėjimo sąskaita“. Žodiniu susitarimu transporto priemonė ieškovei turėjo būti pristatytą į Lietuvą, tačiau iki šiol ji neperduota, pinigai negrąžinti. Kaip vėliau paaiškėjo, ji perduota Vokietijoje nenustatytiems asmenims. Ieškovė 2021-07-05, 2021-07-09 raštais kreipėsi į UAB „Ipukis“ dėl sutarties vykdymo ar pinigų grąžinimo, tačiau jokių rezultatų nebuvo. Kadangi ieškovė sumokėjo atsakovui pagal minėtą žodinę pirkimo pardavimo sutartį ir PVM sąskaitą faktūrą 26 862 Eur sumą, o atsakovas prekės neperdavė, todėl ieškovė vienašališkai nutraukė sutartį ir LR Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.222 straipsnio 1 dalies pagrindu reikalauja grąžinti sumokėtus už perkamą automobilį pinigus. Iš ieškovės pusės derybas dėl transporto priemonės pirkimo vedė įgaliotas asmuo D. V.. Jis bendravo su atsakove ir jos atstovu ar tarpininku G. J., kuris vis žadėjo pristatyti transporto priemonę. UAB „Ipukis“ yra seniai veikianti, stambi transporto priemonių pervežimus, prekybą vykdanti bendrovė, ieškovės žiniomis turi apie 200 transporto priemonių, todėl jai turi būti žinomos transporto priemonių pirkimo pardavimo sutarčių sudarymo ir vykdymo sąlygos. Negavus transporto priemonės, paaiškėjo, kad pati atsakovė net nebendravo su ginčo puspriekabės pardavėju Vokietijoje, visas bendravimas vyko per du tarpininkus A. K. ir G. J. Ji tik sumokėjo pinigus už puspriekabę Vokietijos bendrovei Fuhrunternehmen Rüdiger Lange. Be to, pats atsakovas nebuvo sąžiningas, nes pirma sumokėjo už Priekabą, o vėliau jau ieškojo kam ją parduoti, nes atsirado tarpininko mokestis, taigi mokėjo už daiktą neįsigilinus į visas sandorio aplinkybes. Tai, kad G. J. yra atsakovo atstovas paliudija ir Vokietijos bendrovės atsakymas į UAB „Ipukis“ raštą dėl dingusios priekabos. Jame nurodoma, kad visas aplinkybes reikėtų aiškintis su UAB „Ipukis“, kaip nurodyta rašte, darbuotoju G. J.. Apie VŠĮ „4 Race“ Vokietijos bendrovė net neužsimena, nes apie tokios egzistavimą ir nežinojo. Ieškovė su Vokietijos bendrove Fuhrunternehmen Rüdiger Lange jokių reikalų neturėjusi. Atsakovės minimą S. M. nepažįsta, jokių reikalų su juo nėra turėjusi. Yra pervedusi tarpininkavimo mokestį šiam asmeniui bet tai pagal gautą sąskaitą. Atkreipė dėmesį, kad UAB „Ipukis“ turėdamas nuosavybės teisę į priekabą ir siekdamas perduoti ją pirkėjui, privalėjo ieškovui perduoti informaciją kur yra daiktas nurodant tikslų adresą ir kontaktinius asmenis, kas tą daiktą saugo ir iki kada saugos, pateikti raštą saugotojui apie nuosavybės pasikeitimą su nurodymu, kad priekaba turi būti atiduota tik naujam savininkui, nurodyti kitas svarbias aplinkybes. Tokių duomenų ieškovei neperdavė, todėl ir labiausiai norėdama ji transporto priemonės iš Vokietijos parsigabenti negalėjo. Kadangi priekabos pirkimo-pardavimo sutarties šalys yra Lietuvos ūkio subjektai, todėl Pardavėjas privalėjo vadovaujantis 2021-04-29 d. LR VRM įsakymu „Dėl motorinės transporto priemonės ir jos priekabos nuosavybės teisės deklaravimo taisyklių aprašo patvirtinimo“ Nr. 1V-379, t.y. privalėjo deklaruoti jog jis yra priekabos, kurią įsigijo ne Lietuvoje, savininkas ir gauti SDK. Tik tuomet ieškovas galėtų įgyvendinti savo kaip naujo savininko teisę perėmus Priekabos valdymą, ją registruoti savo vardu. Tam, kad atsakovė gautų SDK, ji privalėjo priekabą atsigabenti į Lietuvą. Tokių duomenų į bylą pateikta nebuvo.
Atsiliepimas
2. Atsakovė su ieškiniu nesutinka visiškai. Savo atsiliepime, rašytiniuose paaiškinimuose ir atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad UAB „Ipukis“ pripažįsta aplinkybę, kad su ieškove buvo sudaryta žodinė transporto priemonės pirkimo padavimo sutartis, pagal kurią atsakovė pardavė, o ieškovė nupirko ginčo puspriekabę. Taip pat neginčija aplinkybės, kad gavo iš ieškovės 26 862 Eur už parduodamą priekabą. Nurodo, kad jie priekabą nupirko iš Vokietijos įmonės Lange Transport GmbH, 2021-04-07 pervesdami 22 000 Eur. Tačiau vėliau nusprendė šią transporto priemonę parduoti ieškovei. Teigia, kad UAB „Ipukis“ sąžiningai ir aiškiai deklaravo, kad priekaba SANH Z-Beforderunq (duomenys neskelbtini) yra ne Lietuvoje, o Vokietijoje esančioje įmonėje Lange Transport GmbH ir ją ieškovas turės pasiimti savo lėšomis ir transportu. Ieškovė su atsakove nebendravo tiesiogiai, tai buvo daroma per tarpininką G. J., kuris rūpinosi būtent ieškovės interesais pirkti priekabą. Su tarpininku G. J. bendravo A. K., kuris konsultavo UAB „Ipukis“ dėl priekabos pirkimo, taip pat ieškovės atstovas D. V. Transporto priemonių pirkimo pardavimo procesuose įprasta veikti per tarpininkus. UAB „Ipukis“ parduodant priekabą neįsipareigojo šios priekabos pargabenti į Lietuvos Respubliką ir perduoti pirkėjui VšĮ „4RACE“, kadangi tam nebuvo jokio intereso. Patvirtino, kad atsakovė turėjusi kontaktų su Š. M., galbūt yra pirkusi kažkokių transporto priemonių, jam yra pervedusi tarpininkavimo mokestį. P. Š. nepažįsta. Mano, kad šioje byloje jie yra netinkamas atsakovas. Priekaba negauta ne dėl atsakovės kaltės. Kas konkrečiai tarėsi, kas sudarinėjo pirkimo sutartį, kas priėmė sprendimus pirkti puspriekabę, tas ir turi atsakyti. Ieškovo sprendimus priėmė D. V., todėl ieškinį turėtų reikšti D. V., veikusiam pagal įgaliojimą, o ne atsakovui. D. V. pagal turimą įgaliojimą negalėjo pirkti kilnojamojo turto ieškovo vardu, tai galėjo tik ieškovo vadovas daryti. Kokiu teisiniu pagrindu veikė D. V., byloje nėra duomenų. D. V. nepateikė jokios ataskaitos apie savo veiklą, ieškovas neįrodinėjo koks buvo susitarimas, kodėl nebuvo apžiūrėta priekaba, jiems buvo svarbu tik iš lietuviškos įmonės pirkti. Taigi D. V. priėmė sprendimą pirkti, o ne ieškovas. D. V. pats prisiėmė riziką, pats delsė pasiimti priekabą iš Vokietijos ir pats atliko neteisėtus veiksmus prieš ieškovę.
Šalies argumentai
3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. V. su ieškiniu sutinka visiškai. Nurodė, kad jis yra ieškovo atstovas, veikiantis pagal išduotą įgaliojimą. Jis turi sportinės veiklos sutartį pasirašęs su ieškove kaip sportininkas, yra jos remiamas ir dalyvauja varžybose. Su G. J. yra seniai pažįstami. Jis verčiasi transporto priemonių suradimu, pirkimu - pardavimu, pristatymu į Lietuvą ir pan. G. J. pardavinėjo transporto priemonę (ginčo puspriekabę) ir jam pasiūlė iš UAB „Ipukis“ ją pirkti. Jis šį sandorį pasiūlė ieškovei. Atsiuntė sąskaitą - faktūrą ir pirkimo pardavimo sutartį, bet ji buvo be SDG kodo, todėl ieškovė sutarties nesirašė. G. J. pažadėjo, kad priekaba per pora savaičių bus pristatyta ieškovei į Lietuvą, tačiau nebuvo pristatyta. Jis per WhatsApp programėlę susirašinėjo su G. J. Prieš apmokėjimą G. J. pasakė, kad ji yra Lietuvoje. Pats UAB „Ipukis“ atsiuntė sąskaitą elektroniniu paštu. Puspriekabės kaina jau tokia, kokia turėjo būti Lietuvoje. Jis matė ginčo priekabos nuotraukas. Po apmokėjimo ji turėjo būti pristatyta per 1-2 savaites. Jis bendravo tik su G. J., bet ne su atsakove. Yra išlikęs susirašinėjimas, kad tuoj bus atvaryta priekaba, bet parašė kad negali atvaryti, bet vėliau jau parašė kad nors iki Kylio atvarytų. Išlikęs susirašinėjimas 2021-06-14, kur teiraujamasi, koks tralo ilgis, kad iš Kylio paimtų, nes jau iš Klaipėdos jis būtų paėmęs. Jis teigia jokio tarpininko mokesčio negavęs.
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, G. J. ieškinio patenkinimo galimybę palieka spręsti teismui, tačiau iš esmės su juo nesutinka. Jis turi savo įmonę ir verčiasi tarpininkavimu surandant ir parduodant automobilius užsienyje ir Lietuvoje. Yra dirbęs BRC centre ir turi 20 metų patirtį šioje srityje. Su D. V. yra seniai pažįstami, bendravo kaip su ieškovės atstovu. Šioje byloje, jam partneris Vokietijoje pasiūlė nupirkti ginčo priekabą, atsiuntė nuotraukas, kainą. Tuomet jis nuvyko į vietą ją apžiūrėti ir pasiūlė įsigyti atsakovei. Atsakovei ji tiko, tad išrašė sąskaitą ir Vokietijos įmonei už ją apmokėjo. Tačiau paaiškėjo, kad dar reikės sumokėti 3000 Eur tarpininkavimo mokesčio Vokietijoje, todėl UAB „Ipukis“ nebenorėjo šios priekabos ir nusprendė ją parduoti. Jis UAB „Ipukio“ priekabą pasiūlė įsigyti D. V. ir atvarius ją į Lietuvą, parduoti ir pelną pasidalinti. Ieškovas yra profesionalas ir išmano tiek pirkimo niuansus, tiek rinką. Taigi jei laikyti, jog D. V., kuris veikė VŠĮ „4 Race“ vardu yra profesionalas šio srityje, jam taip pat turėjo aiškiai matyti, jog sumokėjus visus papildomus kaštus, uždirbti nesigaus. Dėl pargabenimo buvo susitarta, kad priekabą į Lietuvą pargabens jis su D. V. D. turėjo duoti vairuotojus. Tačiau kažkas tą priemonę pasiėmė anksčiau už juos. Čia Vokietijos įmonės kaltė, kad atidavė. Apie sandorį žinojo tarpininkas Š. M.. P. S. jis nepažįsta. Šiuo atveju ieškovė turėjo pasiimti tą priekabą. Buvo tik žodiniai susitarimai, tačiau jis pakeitė telefoną ir pokalbių neišliko. Tarpininkai tas žmogus, kuris suranda transporto priemonę ir pasiima mokestį už tarpininkavimą. Visi susitarimai buvo žodiniai.
5. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Vokietijos bendrovės Fuhrunternehmen Rüdiger Lange atstovė advokatė A. M. nurodė, kad jos atstovaujama bendrovė Vokietijoje pardavinėjo ginčo puspriekabę. Paskambinęs telefonu prisistatęs p. S. ją pageidavo pirkti ir sąskaitą apmokėjimui paprašė išrašyti Lietuvos bendrovei „Ipukis“. 2021-04-09 išrašytą 22 000 Eur sąskaitą už puspriekabę apmokėjo UAB „Ipukis“. Taip įvyko pirkimas - pardavimas. Atsakovas veikė ne tiesiogiai, bet per tarpininką p. S., kaip vėliau paaiškėjo, kad galimai tai buvo Š. M. (pagal tel nr. ir el. pašto adresą). Kontaktas su p. Š. prisistačiusiu asmeniu vyko telefonu. Š. ar p. Š. liepė Rüdiger Lange išrašyti UAB „Ipukis“ sąskaitą ir siusti jam bei UAB „Ipukis“ paštu. Išsiuntus p. Š. el paštu, šią sąskaitą vos porai dienų praėjus, UAB „Ipukis“ apmokėjo. 2021-04-13 S. M. išrašo dvi sąskaitas – vieną ieškovei, kitą atsakovei 3000 Eur tarpininkavimo mokesčio už šią priemonę. Ieškovas 2021-05-05 sumoka tarpininkavimo mokestį Š. M. Tą pačią dieną UAB „Ipukis“ išrašo išankstinę sąskaitą 22 200 Eur. Tai 200 Eur daugiau. Vadinasi UAB „Ipukis“ naudos iš sandorio norėjo gauti. 2021-05- 06 ieškovas ją apmoka, 2021-06-11 priekaba paimama, Rudiger Lange susisiekus su neva UAB „Ipukis“ atstovu. Kaip matyti ir teismo išreikalautų sąskaitų, Š. M. atsakovui išrašinėjo sąskaitas. O tai rodo, kad S. ir P. S. neatsitiktinis asmuo. Jis su UAB „Ipukis“ turėjo teisinius tarpininkavimo santykius. Ar ginčo puspriekabė dingo, ar nedingo, neaišku. Nei ieškovas, nei atsakovas nesielgė sąžiningai. Su Š. turėjo santykius tiek ieškovas, tiek atsakovas. Atstovė prašo priteisti trečiojo asmens turėtas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus rašytinius įrodymus.
6. Liudytojas Rüdiger Lange 2023-03-06 teismo posėdžio metu nurodė, kad jis yra Vokietijos bendrovės Fuhrunternehmen Rüdiger Lange vadovas. Jis ginčo puspriekabės pardavimo procedūrą vykdė telefonu. Telefonu prisistatęs p. Š. asmeniškai paprašė iš jų įmonės nupirkti puspriekabę už 22 000 Eur. Kaina buvo sutarta telefonu. P. Š. sąskaitą paprašė išrašyti tiesiogiai Lietuvos įmonei „Ipukis“ ir nurodė UAB „Ipukis“ duomenis. Jis patvirtino, kad gali išrašyti sąskaitą galutiniam pirkėjui. Sąskaitą išrašė 2021-04-09. Ipukis ją apmokėjo. Ginčo puspriekabė iki 2021 m. birželio mėn. stovėjo aikštelėje, o po to p. Š. susisiekė ir pasakė, kad jau nori pasiimti. Pasiteiravo, ar padėsime jo atsiųstam atstovui ją pasikrauti. Viskas buvo derinama su Š. nuotoliniu būdu. Pinigus už puspriekabę gavo iš UAB Ipukis. Jis p. Š. nematė. Kai atvyko Š. atsiųstas asmuo, jis galvojo kad čia atvyko Ipukio atstovas ar darbuotojas. Atvykęs asmuo įgaliojimo nepateikė, jie neįsitikino atvykusio asmens tapatybe. Kadangi buvo susisiekęs su Š., manė, kad atsiima Ipukio darbuotojas ar atstovas. Atvyko su žalios spalvos vilkiku pasiimti. Su įmone Š. tai buvo pirmas sandoris, kuris nepavyko iki galo. Sandoris prasidėjo taip, kad p. Š. susisiekė su juo telefonu ir pasakė, kad jį domina parduodama ginčo puspriekabė. Tada susitarė dėl kainos, jis paklausė ar galės sąskaitą išrašyti galutiniam klientui Ipukis. Pagal Vokietijos teisę jis manė, kad jis yra Ipukio atstovas ir veikia jos interesais. Jo įmonė 30 metų verčiasi transporto gabenimo pervežimo praktika. Tačiau tokio atvejo nebuvę, tai pirmas atsitikimas. P. S. jų įmonę susirado iš įmonių katalogo, nes jis ieškojo puspriekabės. Ipukio duomenis jiems davė p. Š. Tik vėliau suprato, kad čia buvo kažkoks suplanuotas nusikaltimas. Jie sąskaitą paprastu paštu išsiuntė UAB Ipukiui ir el paštu p. Š. Mano, kad Š. akcentas galėjo būti kaip išmokusio vokiečių kalbą, t.y. ne vokiečio. P. Š. pasakė, kad atvažiuos puspriekabės jo darbuotojas su vilkiku ir paprašė padėti pakrauti puspriekabę. Žalios spalvos vilkiku atvažiavo ir prisistatė, kad tai nuo Š. atvyko. Dokumentų ar tą puspriekabę atsiėmė p. Š. bendrovė, neturi. Tik prielaidos, kad tas vairuotojas veikė p. Š. paliepimu. Jie daugiau tokios praktikos netaikytų, tai buvo skaudus smūgis. Įmonei Š. pretenzijų jie nepateikė dar, tačiau jau kreipėsi į advokatą kad paruoštų p. Š. pretenzijas. Ta priemonė pas juos stovėjo 4-5 savaitės (po apmokėjimo ir atsiėmimo). Matyt kas ją pirko, svarstė kaip pasiimti į Lietuvą.
7. Liudytojas M. K. nurodė, kad jis p. Š. atsiųstam vairuotojui asmeniškai perdavė puspriekabę, kuri atsidūrė ne ten, kur turėjo atsidurti. Atvyko žalios spalvos vilkikas Mersedes Benz, su kurio buvo atsiimta puspriekabė. Vilkiko valstybiniai numeriai buvo laikini, 5 dienas galiojantys Vokietijos valstybiniai numeriai. Vairuotojas pats pavardę į dokumentus įsirašė V. S. Jam vairuotojas pasakė, kad puspriekabę nuveš į Lietuvą. Atvyko į teritoriją prieš pietus, su vairuotoju buvo sunku kalbėti, nes jis nekalbėjo vokiškai, keletą kartų bandė užduoti klausimus, bet jis vertimui naudojo mobiliajame telefone vertėją. Laikinoje pažymoje įrašė vietą, kur gabenamas automobilis – Lietuva. Jam tas vairuotojas atrodė Rytų Europos gyventojas. Kokį dokumentą pateikė vairuotojas – jis pasižiūrėjo į jo asmens dokumentą ir telefone parodė dokumentą, kuriame neva tai turėjo būt parašyta kad mašina bus išvežta į Lietuvą, bet jis nekalbėjo vokiškai, sąskaitos nepateikė, bet parodė dokumentą, kuris atrodė kaip eksporto dokumentas, kad mašina bus išvežta į Lietuvą. Tuos dokumentus rodė tik telefone. Natūroje jų neturėjo. Jis pasakė, kad veža į Lietuvą.
8. Liudytojas A. K. nurodė, kad jis yra Orion lizingas bendrovės darbuotojas, nurodė, kad ieškovė kreipėsi į jį kaip finansinį tarpininką, kadangi jis pažįsta G. J., kuris prekiauja transporto priemonėmis aikštelėse. Jis turi kontaktus Vokietijoje. Jo pareiga buvo juos suvesti, jis lizingo bendrovės atstovas ir padeda su finansavimu. Šiuo atveju Ipukis įsigijo Vokietijoje ginčo transporto priemonę ir kai ji būtų buvusi pargabenta į Lietuvą ir užregistruota atsakovės vardu, jie būtų kaip lizingo bendrovė finansavusi jo įsigijimą. Ipukis pamatė kad sandoris nenaudingas, todėl G. J. informavo kad yra kitas pirkėjas, t.y. ieškovė. Ieškovė tikrai žinojo, kad transporto priemonė yra Vokietijoje, žinojo jos specifikacijas ir kt. G. J. pagalba ieškovė ne vieną automobilį yra pirkusi. Jis žino, kad ieškovo įmonė to turto Vokietijoje nerado. Ipukis tarėsi su G. J.. Jis žino, kad kažkoks S. pasiėmė. Kas turėjo pasiimti iš Vokietijos ginčo transporto priemonę, D. V. derino su G. J. G. kaip ieškovės atstovas buvo įpareigotas pristatyti į Lietuvą transporto priemonę. Atsakovas po apmokėjimo jau nesirūpino dėl transporto priemonės pristatymo. Jis žino, kad žodžiu G. J. turėjo pristatyti ieškovo vardu. G. J. vyko transporto priemonės paimti jau ieškovės vardu. Liepos 14 d. jau mašinos nerado. Iš D. V. buvo spaudimas greičiau išrašyti sąskaitą, nes nori tą priekabą greičiau įsigyti. Tarpininkų veikimas yra įprasta praktika, jie suranda transporto priemones. Tokio tipo sandorių daug įvyksta, nes iš patikrintų tiekėjų Vokietijoje daug priemonių perkama. Jo žiniomis, pasiimant transporto priemonę reikėjo pateikti pirkimo pardavimo sutartį, įgaliojimą ir tik tuomet atiduoda transporto priemonę. Ieškovė tikrai žinojo, kad perka transporto priemonę, kuri yra Vokietijoje. G. J. pagalba ieškovas pirko ir DAF vilkiką, kad prikabinus būtų galima jį parsigabenti. Ją transportuoti pakankamai sudėtinga ir brangu, todėl atsakovei buvo nenaudinga ir jie susitarė, kad pasiims ieškovė. Nuosavybės perleidimas be SDK kodo Lietuvoje jo nuomone yra galimas perleidimas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkitinas visiškai.
Faktinės bylos aplinkybės
9. Trečiasis asmuo Vokietijos bendrovė Fuhrunternehmen Rüdiger Lange, pas kurią buvo ginčo puspriekabė, 2021-04-07 išrašė UAB „Ipukis“ sąskaitą 22 000 Eur apmokėjimui už perkamą ginčo puspriekabę (DOK-(duomenys neskelbtini)).
10. Iš byloje esančios sąskaitos, mokėjimo pavedimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad atsakovė 2021-04-09 pervedė Vokietijos bendrovei Fuhrunternehmen Rüdiger Lange 22 000 Eur už perkamą ginčo puspriekabę SANH FZ-Beförderung (duomenys neskelbtini). Ir tokiu būdu ją įsigijo.
11. Atsakovė už 26 862 Eur šią priekabą pardavė ieškovei pagal 2021-05-05 išankstinę sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021-05-14 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). Pinigus atsakovei UAB „Ipukis“ ieškovė UAB „4 Race” pervedė 2021-05-06 mokėjimo pavedimu.
12. Kaip matyti iš ieškovės 2021-05-05 pavedimo kopijos, ieškovė sumokėjo 3000 Eur Vokietijos įmonei Reschnord Truck, kurioje galimai dirba S. M. pavedimo paskirtis Rechung 18. Rechung18 tai yra sąskaita, išrašyta ieškovei UAB „4 Race“ Vokietijos įmonės Reschnord Truck, S. M., už tarpininkavimą įsigyjant 2 transporto priemones.
13. Tarp šalių rašytinė pirkimo pardavimo sutartis sudaryta nebuvo. Sutarties projektas pasirašytas tik iš atsakovės pusės. Jame transporto priemonės kaina nurodyta 22 200 Eur, savininko SDK kodas neįrašytas.
14. 2021 m. liepos 5 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją, reikalaudama per 3 dienas perduoti įsigytą transporto priemonę arba grąžinti pinigus.
15. 2021 m. liepos 9 d. pateikė pakartotinę pretenziją, reikalaudama per 20 d. perduoti transporto priemonę arba grąžinti pinigus.
16. Iš ieškovės pateikto 2021-01-04 įgaliojimo matyti, jog ieškovė įgaliojusi D. V. atstovauti įmonę visais klausimais įstaigose, organizacijose, registruoti turtą ir kt.
17. Byloje kilo ginčas dėl žodinės transporto priemonės pirkimo pardavimo sutarties vykdymo, daikto perdavimo pirkėjui, tarpininkavimo paslaugų teikimo ir tarpininkų atsakomybės.
18. Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės arba patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už ją nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 str.)
19. Pirkimo–pardavimo sutartis visuomet yra konsensualinė. Ji laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 str. 2 d.), o įstatymuose arba sutartyje numatytais atvejais šį susitarimą išreiškia atitinkama forma (CK 6.159 str.)
20. Pardavėjas privalo atlikti visus reikalingus veiksmus, kad pirkėjas daiktus galėtų valdyti nuosavybės teise (CK 6.317 str. 4 d.). Tai reiškia, kad daiktų perdavimas reiškia ne tik daiktų perdavimą. Pagal CK 6.318 str. 1 d. pardavėjas kartu su daiktais privalo perduoti su jais susijusius dokumentus ir nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus. Teisės doktrinoje aiškiai pasakyta, jog pirkėjas, negavęs savo įsigyto daikto (prekės), gali reikalauti įvykdyti įsipareigojimą perduoti daiktą (CK 6.213 str.). Taigi daikto pardavimas reiškia nuosavybės teisių į daiktą ir nupirkto daikto realų perdavimą. Tik esant šiai juridinių faktų sudėčiai pirkėjas pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu tampa teisėtu daikto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. UAB „Transverslas“, N. B., bylos Nr. 3K-3-229/2008).
21. Teisinės kvalifikacijos tikslas – nustatyti, kokie teisiniai santykiai sieja ginčo šalis ir, atitinkamai pritaikius šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas, išspręsti ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-706/2016; 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-403/2019). Siekiant teisingai kvalifikuoti sandorio subjektų veiksmus, privalu atsižvelgti į jų valią, ketinimus ir siekiamus tikslus, nuo kurių priklauso, kokie materialiniai įstatymai bus taikomi sandoriui. Visų pirma esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, neapsiribojama tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, jos visos vertinamos kompleksiškai, nes tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus. Sandorio sudarymo priežastis paprastai yra sandorį sudarančių asmenų poreikiai (interesai), kurie formuoja vidinę sandorio dalyvių valią ir nulemia sandorio pagrindą – teisinį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015).
22. Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo, kad tarp šalių buvo sudaryta puspriekabės SANH FZ-Beförderung (duomenys neskelbtini) žodinė pirkimo pardavimo sutartis ir susiklostė kilnojamojo daikto pirkimo pardavimo santykiai, reglamentuojami CK 6.305 straipsnio 1 dalyje.
23. Tačiau kilo ginčas, ar pardavėjas daiktą pirkėjui perdavė ir kas turėjo pristatyti transporto priemonę iš Vokietijos į Lietuvą – ieškovė ar atsakovė.
24. Kiekviena iš šalių teigia, jog transporto priemonę turėjo paimti kita iš šalių. Byloje nėra jokių kitų rašytinių įrodymų, išskyrus trečiųjų asmenų G. J. ir D. V., kurie veikė galimai kaip tarpininkai, žinutę WhatsApp, kur kalbama apie paėmimą Kylio uoste, tačiau iš jos daryti išvadą kieno lėšomis ir kas turėjo paimti, nepakanka duomenų.
25. Todėl nagrinėjamu atveju nesant kitų susitarimą patvirtinančių įrodymų, vadovaujamasi CK 6.305 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirkimo – pardavimo sutarties samprata, kur nedviprasmiškai nurodyta, jog pardavėjo pareiga yra perduoti daiktą pirkėjui, o pastarajam – už jį sumokėti.
26. Byloje nėra jokių duomenų, kad įsigyta puspriekabė pirkėjui UAB „4 Race” yra perduota, t.y. šios pareigos UAB “Ipukis” pats ar per savo tarpininkus neįvykdė, kai tuo tarpu iš 2021-05-05 išankstinės sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021-05-14 PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), 2021-05-06 mokėjimo pavedimo matyti, jog ieškovė už perkamą ginčo puspriekabę atsakovei yra sumokėjusi 26 862 Eur.
27. Negalima nepastebėti, kad UAB „Ipukis“ ginčo puspriekabę nusipirko iš Vokietijos bendrovės už 22 000 Eur, o pardavė ieškovei už 26 862 Eur. Vadinasi į šią kainą galėjo įeiti ne tik pelnas perpardavus ginčo transporto priemonę bet ir jos transportavimo į Lietuvą kaštai.
28. Ieškovas kaip daikto pirkėjas reikalauja grąžinti sumokėtus pinigus už puspriekabę, o ne pateikti daiktą, nes tapo aišku, jog ginčo puspriekabė galimai yra pavogta ar kitais būdais neteisėta užvaldyta ir jos buvimo vieta nenustatyta.
29. Daiktų atsitiktinio žuvimo rizika - jeigu pirkimo–pardavimo sutartyje daikto atsitiktinio buvimo arba jo sugedimo rizika nėra numatyta, taikoma bendra taisyklė – ji pereina pirkėjui nuo to momento, nuo kurio pagal įstatymus arba sutartą pardavėjas laikomas tinkamai įvykdžiusiu savo pareigą perduoti daiktus neatsižvelgiant į nuosavybės teisės perėjimo momentą. Vadinasi daikto neperdavus pirkėjui ir jam dingus visa rizika pereina pardavėjui.
30. Kaip paaiškino liudytojas Rüdiger Lange, jis UAB „Ipukis“ nupirktą transporto priemonę perdavė p. S., kuris kaip vėliau paaiškėjo, veikė pagal iš anksto apgalvotą sukčiavimo schemą, nes prisistatinėjo ne savo vardu, atsiuntė vilkiką su laikinais Vokietijoje tik 5 dienas galiojančiais numeriais. Duomenų, kad su šiuo asmeniu būtų bendravusi ieškovė ar D. V., byloje nėra. Priešingai, kontaktavo atsakovė UAB „Ipukis“ ir jos tarpininkas G. J., kuris ieškovei atsiuntė sumokėti S. M. išrašytą sąskaitą 3000 Eur tarpininkavimo mokesčiui, susirašinėjo su S. M. ar kitu jo vardu prisidengusiu asmeniu. Taigi ne ieškovas, bet atsakovas (jo tarpininkas G. J.) bendardarbiavo su pirminiu daikto pardavėju ir kitais nenustatytais asmenimis Vokietijoje.
Dėl tarpininkų veiklos
31. Šioje byloje atsakovas teigia, kad jis yra netinkamas atsakovas. Mano, kad ginčo priekaba negauta ne dėl atsakovės kaltės. Visus sprendimus ieškovo pusėje priėminėjo trečiasis asmuo D. V., todėl UAB „4 Race“ ieškinį turėtų reikšti D. V., veikusiam pagal įgaliojimą, o ne atsakovui. Gi ieškovas nuosekliai laikėsi pozicijos, kad D. V. nėra šio įmonės darbuotojas, jis tik buvo įgaliotas asmuo padėti surasti įsigijimui tinkamas transporto priemones, bet ne jas nupirkti ar pan. Jokio tarpininkavimo mokesčio D. V. ieškovė nėra sumokėjusi.
32. Vadovaujantis LR CPK 178 str., šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.
33. Teiginius, kad ginčo automobilį pardavė kitas asmuo, privalo įrodyti atsakovas. Atsakovas atsikirtimus, kad pirkimo pardavimo sutartį sudarinėjo D. V., grindžia tik jam išduotu ieškovės įgaliojimu, kuriame ieškovas nėra įgaliojęs nupirkti kilnojamąjį turtą (transporto priemonę ar sudarinėti kitus sandorius).
34. Tačiau vėlesni atsakovo veiksmai taip pat patvirtina jo, kaip automobilio pardavėjo, teisių ir pareigų vykdymą – Vokietijos bendrovės išrašytos sąskaitos apmokėjimą, jam žinomo tarpininko G. J. nurodymų vykdymą (sąskaitų apmokėjimą ir pan.), bendravimą galimai ir su p. S. ar Š. M. ar kitu nenustatytu asmeniu. Neatmetama galimybė, jog šį automobilį įsigijus dėl atsiradusių papildomų kaštų, jį siekė perparduoti kitiems asmenims, šiuo atveju – ieškovui, veikiant per tarpininkus. Sprendžiant dėl to, kas turėjo iš Vokietijos į Lietuvą pargabenti ginčo puspriekabę, labai svarbu pastebėti, kad rašytinio susitarimo nėra, šalys veikė per trečiuosius asmenis, su kuriais jokių rašytinių susitarimų nebuvo sudarę. Iš išlikusio WhatsApp susirašinėjimo tarp D. V. ir G. J. (DOK-(duomenys neskelbtini)) matyti, jog kalbama tik koks bus tralo ilgis ir jis bus iš Kylio uosto bei pridedama raudonos spalvos tralo foto. Tačiau kieno tas tralas, kas jį užsakė taip ir nenustatyta. Juolab, kad kaip matyti iš Rudiger Lange paaiškinimų, ginčo puspriekabė buvo paimta žalios spalvos vilkiko.
35. Sprendžiant dėl tarpininkų veiklos, teismas daro išvadą, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas, tiek tretieji asmenys šioje byloje nebuvo sąžiningi ir visų susitarimų dėl ginčo transporto priemonės ir tarpininkavimo apimties su D. V. bei G. J. teismui neatskleidė (vilkino pateikti duomenis, kad ieškovas sumokėjo G. J. atsiųstą sąskaitą 3000 Eur tarpininkavimo mokesčio neva tai S. M., taip ir neatskleidė tarpininkavimo apimčių su trečiaisiais asmenimis ir kt.) .
36. Tačiau iš to, kas buvo pateikta, darytina išvada, kad galimai D. V. ir G. J. veikė kaip ieškovės ir atsakovės tarpininkai surandant, pargabenant transporto priemonę į Lietuvą.
37. Teismo vertinimu, tai panašūs teisiniai santykiai į paslaugų sutarties sąlygas – susitarimą dėl užduoties (užsakymo), kurią turės įvykdyti viena sutarties šalis, ir atlygintinumas – kitos sutarties šalies įsipareigojimas sumokėti už suteiktas paslaugas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.716 straipsnis).
38. Aiškinant ir taikant atlygintinų paslaugų teikimo sutartis reglamentuojančias teisės normas, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad atlygintinų paslaugų teikimo sutartį nuo kitų giminingų sutarčių tiksliausiai leidžia atriboti sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio (intelektinės) ar kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu, t. y. šios paslaugos gali ir neturėti objektyvios išraiškos. Pagal atlygintinų paslaugų sutartį jų teikėjas įsipareigoja rūpestingai (atidžiai) atlikti tam tikrą veiklą. Tam tikrais atvejais, priklausomai nuo paslaugų rūšies (paslaugų sutartys pagal savo pobūdį, dalyką gali būti labai įvairios), gali būti susitarta dėl tam tikro nematerialaus rezultato pasiekimo. Civilinio kodekso XXXV skyrius, reglamentuojantis atlygintinų paslaugų teikimą, įsakmiai nenustato paslaugų sutarties formos, todėl ši sutartis gali būti sudaryta tiek rašytine, tiek žodine forma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018 64, 65 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
39. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė yra profesionalai transporto priemonių prekybos, pervežimų srityse. Kaip paaiškino atstovai, yra normali praktika, kad surasti transporto priemonėms užsienyje pasitelkiama tarpininkus, kurie geriausiai išmano rinką, moka tos šalies kalbą, atlieka turto rinkoje pasiūlos ir paklausos, kainų analizę, turi ryšius ir pan.
40. Šiuo atveju pagal savo prigimtį šalys su trečiaisiais asmenimis G. J. ir R. V. ir/ar p. S./ S. M. (jei toks egzistavo) galimai buvo sudarę žodines tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartis padėti surasti tinkamas įsigyti, o vėliau perparduoti transporto priemones Vokietijoje.
41. Tačiau nagrinėjamu atveju nenustatyta ir šalys neatskleidė, kokius nurodymus davė tarpininkams, nėra jokių duomenų, kad už suteiktas paslaugas mokėjo D. V. ar G. J. sumokėjo. Šalių tarpininkavimo mokesčio mokėjimas nenustatytam asmeniui S. M. (ar tik šia pavarde prisidengusiam kitam asmeniui), dar neįrodo tarpininkavimo paslaugų apimties ir šalių pavedimų.
42. Todėl visos sutarties neįvykdymo ar netinkamo vykdymo pasekmės tenka pačioms šalims, kurios tinkamai neįformino tarpininkavimo paslaugų teikimo su trečiaisiais asmenimis, susitarimų, veikė neapdairiai ir nerūpestingai.
43. Trečiojo asmens Vokietijos bendrovės Fuhrunternehmen Rüdiger Lange (Lange Transport GmbH) atstovė A. M. prašė į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti „S. N. GmbH“, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), kadangi iš minėtos bendrovės ginčo puspriekabę sutarė nupirkit ir po to organizavo jos paėmimą p. S. prisistatęs asmuo.
44. Teismas ėmėsi visų priemonių apklausti p. S., tačiau teismo šaukimas per Vokietijos centrinę instituciją jam nebuvo įteiktas, minėtas asmuo nenustatytas.
45. Vėliau paaiškėjus, kad p. S. galimai yra kitas asmuo, t. y. S. M., prašė jį apklausti kaip liudytoją, o vėliau Vokietijos įmonę Reschnord Truck, S. M. įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu.
46. Teismas išbandė visas įmanomas galimybes apklausti byloje ir S. M. Procesinius dokumentus siuntė trečiojo asmens nurodytais adresais, skyrė maksimalią baudą už nedalyvavimą teismo posėdyje, vėliau S. M. dokumentų įteikti nepavyko, gautas iš Vokietijos centrinės institucijos pranešimas, kad jo buvimo vieta nežinoma.
47. Be to, teismas iš bylos viseto nenustatė, kad ginčo transporto priemonę paėmė būtent S. M. (nežiūrint to, kad skambinta iš to paties telefono numerio). Manytina, jog buvo vykdoma iš anksto suplanuota nusikalstama veika, nes transporto priemonę pirko ir ją paėmė kitu asmeniu prisistatęs asmuo, ginčo puspriekabę paimti atvyko vilkikas su laikinais tik 5 dienas Vokietijoje galiojančiais valstybiniais numeriais, vairuotojas nekalbėjo vokiečių kalba, kas sudaro pagrindą daryti prielaidas, jog buvo siekiama užvaldyti ginčo transporto priemonę.
48. Todėl nusikaltimą galima atskleisti tik atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, o ne civilinėje byloje įtraukiant į bylą asmenis, dėl kurių tapatybės ir realumo nėra jokių įrodymų.
49. Be to, tretieji asmenys byloje dalyvauja dėl to, kad turi pagrįstą suinteresuotumą bylos baigtimi, t. y. bylos baigtis gali tiesiogiai arba netiesiogiai paveikti jų teises. Tai grindžiama tuo, kad bylos baigtis gali turėti netiesioginės, bet svarbios įtakos asmens teisinei padėčiai, pavyzdžiui, atsakovas, kurio pusėje buvo trečiasis asmuo, pralaimėjęs bylą, gali nukreipti regresinį reikalavimą trečiajam asmeniui. Šiuo atveju nepakanka duomenų padaryti pagrįstai išvadai, kad S. M. veikė kaip ieškovės ir/ar atsakovės tarpininkas ir turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi.
50. Teismas išaiškina, jog ieškovas ir atsakovas, priėmus nepalankų sprendimą šioje byloje, turi teisę nukreipti regresinius reikalavimus į jiems patiems žinomus tarpininkus, dėl kurių veiksmų ar padaryto nusikaltimo prarado savo turtą.
51. Byloje nustačius, kad atsakovui pinigai už nupirktą automobilį (26 862 Eur) buvo sumokėti, automobilis ieškovei perduotas nebuvo, asmenys pagrobę transporto priemonę nenustatyti, ieškovės reikalavimas grąžinti perduotus už automobilį pinigus pagrįstas ir tenkintinas, nes atsakovas neįvykdė sutartinės prievolės perduoti pirkėjai nupirktą daiktą, todėl privalo grąžinti už jį gautus pinigus (CK 6.1 str.,6.38 str. 1 d., 6.59 str., 6.62 str. 2 d.).
52. LR CK 6.37 straipsnio 2 d. dalies ir 6.210 straipsnio dalies pagrindu iš atsakovo ieškovei priteistina 6 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
53. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis principas „pralaimėjęs moka“, užtikrinantis šalies, laimėjusios bylą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jų atlyginimą priteisiant iš antrosios šalies. Materialiojo teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas Ieškovo reikalavimai patenkinti 100 procentų, todėl atitinkamai paskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos.
54. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kad už advokato teisinę pagalbą sumokėjo 1801,70 Eur bei 604 Eur žyminio mokesčio valstybei (Iš viso 2405,70 Eur). Todėl tenkinus ieškinį, šios išlaidos priteisiamos iš atsakovo (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str., 98 str.).
55. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vokietijos bendrovė Fuhrunternehmen Rüdiger Lange (Lange Transport GmbH) prašo priteisti jos turėtas 1512,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Todėl šiuo atveju svarbu nustatyti, kieno pusėje buvo trečiasis asmuo (ieškovės ar atsakovės) ir kokias pasekmes bylos išsprendimas gali turėti jo interesams.
56. Nagrinėjamu atveju atstovė A. M. neįvardino kieno jie yra pusėje, tačiau sprendžiant pagal tai, kad priimtas teismo sprendimas tenkinti ieškinį trečiajam asmeniui nenaudingas, atsakovas gali nukreipti regreso teisę ir trečiąjį asmenį, kuris atidavė ginčo transporto priemonę nenustatytiems asmenims ir ji nepasiekė pirkėjo. Tokiu būdu teismas laiko, kad šis trečiasis asmuo yra atsakovo pusėje ir bylinėjimosi išlaidos jam neatlygintinos. Tačiau grąžintinas nepanaudotas avansas, skirtas vertimo paslaugoms liudytojų iškvietimui ir kt. su tuo susijusiomis išlaidomis kompensuoti.
57. Valstybė šioje byloje patyrė 99,69 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas visiškai, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteisiamos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei Viešajai įstaigai „4 RACE“ juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ipukis“ juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 26 862 Eur (dvidešimt šešis tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt du eurus) skolos, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. vasario 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2405,70 Eur (du tūkstančius keturis šimtus penkis eurus, 70 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Grąžinti trečiojo asmens - Vokietijos bendrovės Fuhrunternehmen Rüdiger Lange (Lange Transport GmbH) atstovei advokatei A. M. 2023-06-06 sumokėtą ir nepanaudotą 100 Eur (šimto eurų) avansą, pinigus pervedant į jos banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) Swedbank AB.
Grąžinti trečiojo asmens - Vokietijos bendrovės Fuhrunternehmen Rüdiger Lange (Lange Transport GmbH) atstovui Rüdiger Lange 2023-02-24 sumokėtą ir likusį nepanaudotą 65 Eur (šešiasdešimt penkių eurų) dydžio avansą, pinigus pervedant į jo banko sąskaitą IBAN (duomenys neskelbtini).
Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ipukis“ 99,69 Eur (devyniasdešimt devynis eurus, 69 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM į.k. (duomenys neskelbtini) sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.