Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš posėdžio pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Laisvutės Kartanaitės, kolegijos teisėjų Arvydo Martinavičiaus ir Virginijaus Stankevičiaus,

nedalyvaujant atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo antstolio S. D. prašymą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimo ir vykdomojo dokumento vykdymo tvarkos išaiškinimo administracinėje byloje Nr. I-600-84/2010,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolis S. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad kai buvo gautas vykdomasis dokumentas 2013-12-10, Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka parašė raginimą ir nustatė 10 dienų terminą. Atsakymo laukė metus laiko. Buvo gautas atsakymas raštu, kad nevykdys teismo sprendimo, nebuvo kitos išeities, kaip bandyti bausti atsakingą Nacionalinės žemės tarnybos darbuotoją už antstolio reikalavimo nevykdymą pagal Civilinio proceso kodekso 585 straipsnį. Buvo priimta nutartis netenkinti jo prašymo dėl nubaudimo, taip pat buvo konstatuota, kad antstolis kitų prievartinių veiksmų byloje nesiėmė. Todėl liko neaišku, kokius prievartinius veiksmus tokios specifikos bylose galėtų daryti antstolis. Jis negali pats suformuoti žemės sklypo. Apylinkės teismo nutarties neskundė, nes jo prerogatyva ne ieškoti kaltų ar juos bausti, o realiai įvykdyti teismo sprendimą. Todėl nusprendė pirmiausia kreiptis į teismą, kad būtų išaiškinta, koks gali būti šios kategorijos bylų sprendimo būdas, t. y. kaip įvykdyti teismo sprendimą. Atsakovo atsiliepime yra rašoma apie tai, kad yra pasirinkti kiti sklypai, arba kad yra galimybė kompensuoti. Mano, kad tokiu atveju būtų įvykdyta teisė be teisės, nes nėra teismo sprendimo kompensacijos prasme, teismo sprendimo esmė – grąžinimas natūra. Jei taikytų kompensaciją, tai kiltų klausimas, ar tai daroma teisėtai. Antstolis nurodė, kad visiškai neaišku, kaip reikėtų įvykdyti tokį teismo sprendimą. Galėtų remtis Civilinio proceso kodekso 771 straipsniu ir surašyti aktą, kad teismo sprendimas yra neįvykdytas, tačiau kam reikalingi teismo sprendimai, jei jie nėra vykdomi. Teismo sprendime nebuvo nustatytų terminų, nebuvo nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės. Nurodė, kad nežino duomenų apie pareiškėjo lygiaverčio sklypo pasirinkimą.

A. S. Degimo prašymas dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimo ir vykdomojo dokumento vykdymo tvarkos išaiškinimo administracinėje byloje Nr. I-600-84/2010 tenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 94 straipsnio 3 dalis numato, kad kol sprendimas neįvykdytas, bylos šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio.

Šiuo atveju dėl teismo sprendimo vykdymo išaiškinimo į teismą kreipėsi antstolis (168–169 b. l.). Vykdymo proceso metu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) numatytais atvejais antstolis ir kiti asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu. CPK 589 straipsnyje numatyta, kad jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka yra neaiški, antstolis kreipiasi į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad išaiškintų teismo sprendimo vykdymo tvarką. Nagrinėjamu atveju 2010 m. gruodžio 10 d. Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimu pareiškėjo A. V. skundas ir patikslintas skundas buvo patenkinti, panaikintas Telšių apskrities viršininko administracijos 2003 m. spalio 17 d. sprendimas Nr. Vl-61-11442 bei įpareigotas atsakovas atkurti nuosavybės teises į A. V. tenkančią nekilnojamojo turto dalį –(duomenys neskelbtini) žemės atlyginant natūra. Antstolis S. D. prašo išaiškinti vykdomojo dokumento administracinėje byloje Nr. I-600-84/2010 vykdymo tvarką, t. y. kokius veiksmus antstolis turėtų atlikti, jog sprendimas būtų įvykdytas, ir išaiškinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimą, t. y. ar „atkurti atlyginant natūra“ reiškia, jog turi būti atkurtos teisės į turėtą nekilnojamojo turto dalį atlyginant natūra toje pačioje vietoje, ar galimas nuosavybės teisių atkūrimas kitoje vietoje pagal turto lygiavertiškumą.

CPK 634 straipsnyje nurodyta, kad antstolis vykdo šio Kodekso 587 straipsnyje nurodytus vykdomuosius dokumentus, teismo pavedimu konstatuoja faktines aplinkybes, teismo pavedimu įteikia teismo šaukimus ir kitus procesinius dokumentus, sudaro paveldimo turto apyrašus. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Šio Kodekso nustatyta tvarka antstoliui taip pat gali būti pavedami atlikti kiti veiksmai. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju antstolis galėtų kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrių su prašymu suteikti informaciją apie tai, kokie veiksmai buvo atlikti atkuriant pareiškėjui nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) žemę, paaiškinti priežastis, kodėl A. V. neatkurtos nuosavybės teisės atlyginant natūra į visą (duomenys neskelbtini) žemę, kada bus parengtas nuosavybės atkūrimo į atitinkamą sklypą sprendimo projektas, taip pat antstolis galėtų kreiptis į Mažeikių rajono savivaldybės administraciją su prašymu suteikti informaciją apie tai, kada bus patvirtintas žemės sklypo planas (kadangi atsakovas atsiliepime nurodo, kad A. V. 2015-09-25 pasirinko naują lygiavertį (duomenys neskelbtini) ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ar pateikti kitus panašaus pobūdžio prašymus dėl informacijos suteikimo atitinkamoms įstaigoms.

Be to, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. įsiteisėjusioje nutartyje civilinėje byloje Nr. P2-183-169/2015 nurodyta, kad raginimas yra tik pirminis vykdomasis veiksmas, tai – dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis). Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, įvykdymo ypatumai numatyti CPK 771 straipsnyje, tačiau byloje nėra duomenų, jog byloje būtų priimti kitokio pobūdžio procesiniai dokumentai, išskyrus vieną 2013-10-17 raginimą, kurio negalima laikyti priverstinio vykdymo veiksmu.

Motyvuojamoji dalis

Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 771 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu sprendime nenurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, surašytasis aktas perduodamas priėmusiam sprendimą teismui, o šis išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą pagal šio Kodekso 284 straipsnyje numatytas taisykles. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojąs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Taigi, antstolis gali atlikti procesinius veiksmus, numatytus CPK 634 ir 771 straipsniuose, jog 2010 m. gruodžio 10 d. Šiaulių apygardos administracinis teismo sprendimas būtų įvykdytas.

Antstolis taip pat prašo išaiškinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimą, t. y. ar „atkurti atlyginant natūra“ reiškia, jog turi būti atkurtos teisės į turėtą nekilnojamojo turto dalį atlyginant natūra toje pačioje vietoje, ar galimas nuosavybės teisių atkūrimas kitoje vietoje pagal turto lygiavertiškumą. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise. Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. To paties įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punkte nurodyta, kad už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius valstybė piliečiams atlygina perduodama neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai miestuose ir kaimo vietovėse, kur buvo turėtoji žemė, lygiavertį turėtajam žemės sklypą prie nuosavybės teise turimų pastatų (nepaisant turėtos žemės vietos). Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad atkurti atlyginant natūra reiškia nuosavybės teisių atkūrimą buvusioje (turėtoje) žemės vietoje. Nuosavybės teisių atkūrimas kitoje vietoje pagal turto lygiavertiškumą reiškia tokios pat rūšies ar vertės turto perdavimą nuosavybėn neatlygintinai (ekvivalentine natūra), t. y. lygiaverčio žemės sklypo suteikimą atlyginant piliečiams už valstybės išperkamą turtą, kurio negalima grąžinti buvusioje vietoje. Taigi, matyti, jog Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta frazė „atkurti atlyginant natūra“ reiškia, jog gali būti atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą toje pačioje vietoje, o jei nuosavybės teisių atkūrimas toje pačioje vietoje negalimas, tai galimas nuosavybės teisių atkūrimas kitoje vietoje pagal turto lygiavertiškumą.

Pažymėtina, kad atsakovas atsiliepime nurodė, kad likusi natūroje žemė, į kurią A. V. pageidauja atkurti nuosavybės teises, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsniu yra priskirta valstybės išperkamai žemei. Atsakovas 2014-06-27 raštu Nr. 35SD-(14.35.7.)-2195 kreipėsi į Mažeikių rajono savivaldybės administraciją dėl informacijos pateikimo apie laisvą žemę (buvusio savininko V. S.), kurią galima grąžinti natūra pretendentams, ir 2014-09-17 buvo gautas atsakymas Nr. R8-2.32-3746 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra“, kuriame buvo nurodyta, kad žemė negali būti grąžinta, kadangi Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008-06-20 sprendimu Nr. Tl-178 dalis šios teritorijos pripažinta svarbia vietos bendruomenei (rekreacijos, poilsio tikslams) ir negali būti privatizuojama, dalis teritorijos priskirta valstybiniams miškams, dalyje teritorijos įrengtos inžinerinės sistemos ir likusioje teritorijoje laisvos (neužstatytos) žemės nėra. Taip pat atsakovo atsiliepime nurodyta, kad A. V. pageidauja, kad jam būtų atlyginta už likusį plotą suteikiant nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą Mažeikių mieste (Vykdomoji byla Nr. 156-1317/2013, 22, 24 b. l.). Be to, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrius 2014 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. 35SD-(14.35.104.)-3704 (127–128 b. l.) pasiūlė pareiškėjui iki 2015 m. kovo 1 d. pateikti prašymą dėl valios pakeitimo ir atlyginimo lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, nurodant pasirinktos vietovės rajoną ir kadastro vietovę, kurioje pageidauja gauti nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį miško plotą, tačiau, kaip nurodė pareiškėjas teismo posėdžio metu, jis pasiūlymo atsisakė.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio 3 dalimi ir 105–107 straipsniais teismas,

nutarė:

A. S. Degimo prašymą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimo ir vykdomojo dokumento vykdymo tvarkos išaiškinimo administracinėje byloje Nr. I-600-84/2010 tenkinti.

Išaiškinti antstoliui S. D., kad jis gali atlikti procesinius veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 634 ir 771 straipsniuose vykdant Šiaulių apygardos administracinis teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimą.

Išaiškinti antstoliui S. D., kad Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodymas nuosavybės teises atkurti atlyginant natūra reiškia, jog gali būti atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą toje pačioje vietoje arba kitoje vietoje pagal turto lygiavertiškumą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant atskirtąjį skundą per šį teismą.