- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-30
- Bylos Nr.
- eI-2835-535/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01051-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- R. Z.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- UAB ,,Baltisches Haus“
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (pirmininkaujanti ir pranešėja), Violetos Balčytienės ir Inos Kirkutienės,
dalyvaujant pareiškėjai R. Z., jos atstovui advokatui Laurynui Didžiuliui, atsakovės atstovui Dariui Marčiulaičiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. Z. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB ,,Baltisches Haus“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja R. Z. kreipėsi į teismą su skundu ir prašo: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) 2019-02-22 raštą Nr. 1SD-461-(7.22.E); 2) įpareigoti NŽT atidalyti 0,0323 ha valstybinės žemės dalį, esančią sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šią dalį suformuojant kaip atskirą sklypą ar įsiterpusį valstybinės žemės plotą; 3) atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja paaiškina, kad 2012 m. balandžio mėn. adresu (duomenys neskelbtini), esantis sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausęs UAB „Projektų vystymo grupė“, P. B. ir jai, buvo padalintas į du atskirus sklypus: sklypą, kurio unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sklypas), ir sklypą, kurio unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini). Sklypas, kurio unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), atiteko UAB „Projektų vystymo grupė“, o Sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise buvo priskirtas P. B., D. B. R. ir jai.
UAB „Projektų vystymo grupė“ 2012-07-27 jai priklausantį sklypą perleido UAB ,,Baltisches Haus“ (toliau – ir Vystytojas), kuris, norėdamas išvystyti nekilnojamojo turto projektą, pradėjo teisėtais ir neteisėtais būdais aplink esančių sklypų apjungimą į vieną sklypą.
Kauno miesto apylinkės teismas 2012-03-29 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2- 399-429/2012 pagalbinio ūkio statinį (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)) su priestato pamatais pripažino gyvenamojo namo (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), priklausiniu. Šio Kauno apylinkės teismo sprendimo pagrindu Vystytojas 2012 m. rugpjūčio mėn. lengvatinėmis sąlygomis išsipirko žemės plotą, kuris neva buvo reikalingas gyvenamojo namo (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), priklausinių eksploatavimui ir jį prijungė prie (duomenys neskelbtini) esančio sklypo (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)). Pažymi, kad teismo sprendimas, kurio pagrindu minėtas ūkio pastatas buvo pripažintas kaip gyvenamojo namo priklausinys, vėliau buvo nuginčytas.
Žemesnės instancijos teismas
Nepaisant to, Vystytojas, pasinaudodamas susidariusia situacija, 2013 m. lapkričio mėn. prie sklypo, kurio unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), prijungė įsiterpusį valstybinės žemės plotą, kuriam buvo suteiktas unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), taip suformuojant žemės sklypą, kurio unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini). O 2014 m. spalio mėn. šį sklypą prijungė prie kitų sklypų ir suformavo šiandien adresu (duomenys neskelbtini) egzistuojantį sklypą, kurio unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Kaimyninis sklypas).
Šalies argumentai
Pažymi, kad Vystytojui tebevykdant veiksmus, kuriais jis aplink esančius sklypus jungė į Kaimyninį sklypą, Generalinis prokuroras 2014-03-04 prašymu Nr. 13.9.-6 kreipėsi į Kauno apylinkės teismą prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-399-429/2012. Prašyme buvo nurodyta, kad byloje nebuvo jokių duomenų, kad pagalbinio ūkio statinys (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)) iki 2011-01-17 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo nuosavybės teise priklausė asmeniui, kurio atžvilgiu buvo priimtas sprendimas už akių.
Atnaujindamas bylą teismas nurodė, kad teismui buvo pateikti tik statinio kadastro duomenys, kurie apibūdina daiktą, tačiau nenurodo jo priklausomybės ir nepatvirtina statinio statybos teisėtumo. Nagrinėjant klausimą dėl proceso atnaujinimo, teismui pateikti įrodymai, kad ginčo statinys pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu 2011-01-17 net nebuvo ant pirkimo-pardavimo sutartimi parduoto žemės sklypo, o parduotas žemės sklypas buvo suformuotas taip, kad ginčo statinys nepateko į šį sklypą ir buvo ant valstybinės žemės. Atnaujindamas procesą, teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovo nurodytas aplinkybes dėl ginčo statinio priklausomybės pagrindiniam statiniui ir atsakovei, todėl bylą išnagrinėjęs teismas, ieškinį tenkinęs dėl to, kad atsakovė nepaneigė, kad minėtas pagalbinio ūkio statinys nėra pagrindinio pastato priklausinys, neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą ir padarė aiškią teisės taikymo klaidą bei priėmė įrodymais nepagrista sprendimą.
Kauno apylinkės teismo 2015-04-16 nutartimi (civilinės bylos Nr. A2-985-192/2015) Kauno miesto apylinkės teismo 2012-03-29 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-399- 429/2012 panaikintas, priimtas Vystytojo atsisakymas nuo pareikšto ieškinio ir civilinė byla nutraukta.
Žemesnės instancijos teismas
Po panaikinto pirmosios instancijos teismo sprendimo Vystytojas kreipėsi į NŽT Kauno miesto teritorinio skyriaus vedėją, nurodydamas, kad po valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo, teismo sprendimu buvo panaikintas teisinis šios sutarties sudarymo pagrindas, todėl žemės pardavimo sutartis gali būti nuginčyta. Atsižvelgus, kad 2012-03-29 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-399-429/2012 buvo panaikintas, Vystytojas pasiūlė NŽT Kauno miesto skyriui pasirašyti susitarimą dėl sutarties panaikinimo ir restitucijos taikymo. NŽT Kauno skyrius 2015-06-01 raštu atsisakė šio Vystytojo pasiūlymo.
Dėl šios priežasties Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra (toliau - Prokuratūra) kreipėsi į Kauno apylinkės teismą nurodydama, kad ne aukciono tvarka įgyjama teisė į valstybinės žemės pirkimą yra nustatyta kaip išimtinė - lengvatinė tiems asmenims, kurie turi nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių, ir tai žemei, kuri reikalinga šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Daro išvada, kad Vystytojas sklypo dalyje neturėjo nuosavybės teise priklausančio statinio, taigi ir teisių į ginčo sklypo dalį (0,0323 ha, šiuo metu esančią Kaimyniniame sklype) neturėjo, neįgijo ir negalėjo įgyti. Prokuratūra taip pat nurodė, kad neteisėtai įregistruotos nuosavybės teisės negali sukelti teisinių padarinių - t. y. nesukuria teisės lengvatinėmis sąlygomis (ne aukciono būdu) įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypą. Dėl šių priežasčių prokuratūra reikalavo pripažinti negaliojančiu NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2012-11-21 įsakymą Nr. 8VĮ(14.8.2)-853, kuriuo valstybės turtas perduotas pažeidžiant imperatyvius įstatymų reikalavimus.
Kauno apylinkės teismas 2015-12-14 civilinėje byloje Nr. 2-23483-151/2015 visiškai tenkino Prokuratūros ieškinį - pripažino NŽT Kauno skyriaus 2012-11-21 įsakymą dėl sklypo pardavimo Nr. 8VĮ-(14.8.2)-853 negaliojančiu, pripažino 2012-11-29 0,0323 ha ploto valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančia, pripažino negaliojančiu 2012-11-30 priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), taikė restituciją: 0,0323 ha žemės sklypo dalį esančią Kaimyniniame sklype (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)) grąžino valstybei, o Vystytojui priteisė 2913,44 Eur.
Pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo apskųstas NŽT Kauno apygardos teismui, tačiau tik priteistų bylinėjimosi išlaidų aspektu (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016-05-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-773-230/2016). Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimas įsiteisėjo jo iš esmės visiškai nepakeitus, o kiti klausimai, išskyrus bylinėjimosi išlaidų aspektą, apeliacinėje instancijoje net nebuvo nagrinėti.
Nepaisant to, kad sprendimas, kuriuo buvo pripažinta, jog Kauno miesto apylinkės teismo 2012-03-29 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-399-429/2012 buvo neteisėtas ir šio sprendimo pagrindu Vystytojas išpirko žemės sklypą, reikalingą statiniui eksploatuoti, restitucija buvo įvykdyta netinkamai. Valstybinė žemė, kuri buvo išpirkta neteisėtai, Lietuvos Respublikos nuosavybėn buvo grąžinta kaip Kaimyninio sklypo dalis, tačiau ne kaip atskiras nepriklausomas sklypas ar valstybinės žemės plotas.
Pažymi, kad susidariusi situacija ir netinkamai įvykdyta restitucija apriboja aplinkinių sklypų savininkų teises ir teisėtus interesus, t. y. teisę įgyti valstybinės žemės dalį, kurią Vystytojas buvo įgijęs neteisėtai, o Vystytojui leidžia naudotis nurodyta dalimi, t. y. įgyti nepagrįstą naudą, gautą iš savo neteisėtų veiksmų.
Situacija, kai tokie pagrindai ir prielaidos atsirado iš neteisėtų veiksmų, yra netoleruotina ir egzistuoti negali. Tuo labiau kai tokia situacija pažeidžia ir aplinkinių savininkų teises ir teisėtus interesus. Jeigu Vystytojas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų arba jei NŽT būtų tinkamai įvykdžiusi teismo sprendimą, aplink Kaimyninį sklypą esančių sklypų savininkai, tarp jų ir ji, šią valstybinės žemės ploto dalį turėtų teisę įgyti. NŽT tokių veiksmų neatlikus - šie savininkai neturi jokių prielaidų tokios teisės atsiradimui.
Pažymi, kad Kauno apylinkės teismo 2015-12-14 sprendime, kuriame buvo pripažinta, jog Vystytojas neteisėtai įgijo žemės sklypo dalį, ant kurios neva stovėjo jam priklausantis ūkinis pastatas, teismas pabrėžė, jog panaikinus įsakymą ir sandorį, bei aktą, bus patikslinti ir detalieji planai. Būtina atsižvelgti, kad sprendimo pagrindu detalieji planai nebuvo patikslinti taip sudarant sąlygas Vystytojo, kuris buvo pripažintas atlikęs neteisėtus veiksmus, interesus iškelti aukščiau aplink gyvenančių asmenų teisių ir teisėtų interesų.
Mano, kad susidariusi situacija pažeidžia principą iš neteisės negali kilti teisė (lot. ex injuria jus non oritur), nes reikia pripažinti, kad jeigu Vystytojas nebūtu atlikęs neteisėtų veiksmų, šiandien jis neturėtų jokio teisinio pagrindo išskirtinėmis sąlygomis nuomotis Kaimyninio sklypo dalį ir būti bendraturčiu su Lietuvos Respublika. Teisinėje valstybėje tokia situacija netoleruotina ir negalima, todėl privalo būti ištaisyta.
Dėl susiklosčiusios padėties ji 2018-10-29 kreipėsi į NŽT prašydama iš Kaimyninio sklypo atidalyti valstybinės žemės ploto dalį suformuojant ją kaip atskirą sklypą ar įsiterpusį valstybinės žemės plotą. NŽT atsisakė atlikti prašomus veiksmus nurodydama, kad norint atidalyti šią valstybinės žemės dalį reikėtų rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, o tą galima daryti tik konkrečiais atvejais, tarp kurių ginčo situacija nepatenka. Tačiau NŽT nurodyti argumentai yra nepagrįsti ir negali būti pagrindas Vystytojui gauti naudą iš neteisėtų savo veiksmų.
Atkreipia dėmesį, kad tikslinant detaliuosius planus (tokia NŽT pareiga buvo nurodyta Kauno apylinkės teismo 2015-12-14 sprendime, tačiau iki šiandien yra neįvykdyta) turėjo būti pastebėta, kad Kaimyniniame sklype valstybei priklausanti dalis sudaro tik 0,0323 ha žemės ploto. Tokia žemės ploto dalis minėtoje teritorijoje negalėtų suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Atsižvelgus į tai, kad įgyti dalį šios žemės nori tiek ji, tiek Vystytojas, o valstybė, būdama mažos dalies Kaimyninio sklypo bendraturčiu, jokios naudos negauna, tik patiria sąnaudas skiriamas rūpintis nuosavybe, NŽT turėtų imtis veiksmų atidalyti valstybės dalį iš bendrosios nuosavybės, o atsidalinus, gautą plotą parduoti kaip įsiterpusį besiribojančių sklypų savininkams.
Mano, kad NŽT vilkinant teismo įpareigojimą patikslinti detaliuosius planus, yra pažeidžiama imperatyvi Žemės įstatymo nuostata, numatanti atvejus kada gali egzistuoti privačių asmenų ir valstybės bendroji dalinė nuosavybė. Šiuo atveju, nei vienas iš minėtoje normoje išvardintų atvejų neatitinka šios situacijos, todėl nėra teisinio pagrindo Kaimyniniame sklype egzistuoti Vystytojo ir Lietuvos Respublikos bendrajai dalinei nuosavybei.
Kaip valstybinės žemės patikėtinis, įgyvendinantis valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo srityje, NŽT privalo užtikrinti, kad jos valdomi sklypai būtų valdomi racionaliai ir teisėtai, todėl neturi diskrecijos teisės neveikti ir neįgyvendinti vieno svarbiausių savo uždavinių (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001-06-14 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų 6.1 punktas). Valstybės politika žemės tvarkymo ir administravimo srityje, kurios vienas principų yra lygiateisiškumas, niekaip nedera su neveikimu, apribojančiu sąžiningų asmenų tesies ir sudarančiu sąlygas teisę pažeidusiam asmeniui realiai naudotis savo pažeidimų rezultatu. Toks valstybės institucijos neveikimas iš esmės yra teisės pažeidėjo interesų protegavimas. Tačiau šioje situacijoje NŽT neatsižvelgia į susiklosčiusią situaciją ir atsisako imtis veiksmų, jog būtų atkurtas šios situacijos teisėtumas. NŽT kaip valstybinės žemės patikėtinis negali toleruoti situacijos kai Vystytojas, valdydamas valstybinę žemę, įgyja naudą iš savo neteisėtų veiksmų, kartu ribodamas jos teises, todėl privalo imtis priemonių šiai situacijai pašalinti.
NŽT, nurodydama, kad net šią ginčo dalį atidalijus, ji vis tiek negalėtų šios dalies išpirkti, nenurodė jokių argumentų šį teiginį patvirtinančių argumentų. Atidalinus šį valstybinės žemės plotą, jai atsirastų prielaidos jį išsipirkti (atsižvelgus, kad jo dydis 0,0323 ha kas reiškia, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punktą ši žemės dalis galėtų būti išpirkta kaip įsiterpęs žemės plotas, o tą galėtų padaryti visų besiribojančių sklypų savininkai). Dėl šių priežasčių NŽT privalo imtis veiksmų ir atidalyti valstybinės nuosavybės dalį iš Kaimyninio sklypo.
Pastebi, kad nors teismas nurodė, kad detalieji planai turės būti patikslinti, sprendime nepasisakė kada ir kaip šie planai turės būti tikslinami. Tai suteikė sąlygas NŽT piktnaudžiauti susidariusia situacija ir vilkinti jai aktualių sprendimų priėmimą. Minėtoje byloje teismas nusprendė pritaikyti restituciją, bet restitucijos pritaikymas toli gražu negrąžino šalių į padėtį prieš sandorį. Mano, kad ši situacija turėjo būti išspręsta patikslinant detaliuosius planus, tačiau NŽT iki šios dienos tokių veiksmų nėra atlikusi. Šiuo atveju, jokiais būdais negalima teigti, kad įsiteisėjus teismo sprendimui taikyti restituciją ir panaikinus sandorį, kurio pagrindu Vystytojas išpirko žemės sklypą, reikalingą ūkio pastatui (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti, Vystytojas grįžo į padėtį iki sandorio sudarymo. Susiklosčius paminėtai situacijai, Vystytojo padėtis nepagrįstai pagerėjo ir suteikė galimybių gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų.
Vystytojui esant bendrasavininku, jis turi pagrindą šią valstybinės žemės ploto dalį nuomotis ir naudoti lengvatinėmis sąlygomis. Tokia situacija pažeidžia jos teises, nes jeigu Vystytojas būtų neatlikęs neteisėtų veiksmų, t. y. pažeidžiant imperatyvius reikalavimus išpirkęs žemės ploto, ji (su savo sklypo bendrasavininkais) kartu su Vystytoju šį valstybinės žemės sklypo plotą būtų galėjusi lygiomis dalimis išpirkti kaip įsiterpusį. Pažymi, kad pritaikyta restitucija tokios galimybės jai negrąžino, todėl jos teisės yra pažeidžiamos.
NŽT į jos argumentus, susijusius su pareiga patikslinti detaliuosius planus, 2019-02-22 rašte nepateikė argumentų ir paaiškinimų. Kauno apylinkės teismo 2015-12-14 sprendime nustatytas įpareigojimas patikslinti detaliuosius planus negali būti ignoruojamas, ypač atsižvelgus, kad šio įpareigojimo ignoravimas suteikia prielaidas Vystytojui gauti naudą iš savo neteisėtų veiksmų ir apriboja jos teises.
Šiuo atveju, Vystytojo veiksmai buvo pripažinti neteisėtais, tačiau dėl šios priežasties jis ne tik nepatyrė jokių neigiamų padarinių, tačiau netgi patyrė teigiamus, t. y. įgijo pagrindą nuomotis ir naudotis valstybinės žemės ploto dalimi, kurio iki savo padaryto pažeidimo neturėjo.
Atsiliepimas
Atsakovė NŽT su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad mano, kad ginčijamas administracinis aktas neprieštarauja jokiems aukštesnę galią turintiems teisės aktams, sprendimą priėmė kompetentingi subjektai, turintys teisę priimti sprendimus, taip pat mano, kad nebuvo pažeisti objektyvaus visų aplinkybių įvertinimo bei sprendimo pagrįstumo kriterijus, buvo priimti nepažeidžiant tuo metu galiojusių įstatymo normų, Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo jam keliamų reikalavimų ir yra teisėtas bei pagrįstas. Pareiškėja tik abstrakčiai nurodo, kad „NŽT privalo imtis veiksmų“ ar „Pareiškėjos teisės yra pažeidžiamos“ nenurodydama kuriuos teisės aktus ir kaip NŽT pažeidžia, nenurodo jokių sprendimo neteisėtumo pagrindų, bei tai, kad nėra jokių objektyvių duomenų dėl sprendimo panaikinimo,
NŽT, vykdydama teismo sprendimą 2016-06-02 kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą raštu Nr. 8SD-3438-(14.8.7.) dėl teismo sprendimo vykdymo. Kaip matyti iš VĮ Registrų centro išrašo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nuo 2016-06-06 3497/3820 dalys nuosavybės teise priklauso UAB „Baltisches Haus“, 323/3820 dalys - Lietuvos Respublikai.
NŽT, įvertinusi pareiškėjos prašymą reguliuojančius teisės aktus, nustatė, kad „Pareiškėjos siūlymas atidalinti valstybinės žemės sklypo dalį - 0,0323 ha, esančią 0,3820 ha ploto žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), nepatenka tarp atvejų, kai Nacionalinė žemės tarnyba suinteresuota valstybės lėšomis inicijuoti Projekto rengimą, bei į tai, kad valstybės lėšos turi būti naudojamas apdairiai ir rūpestingai informuojame, kad Nacionalinė žemės tarnyba šiuo metu neinicijuos Projekto rengimo, kurio tikslas - atidalinti valstybinės žemės sklypo dalį - 0,0323 ha, esančią 0,3820 ha ploto žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini).“
Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų miestuose ir miestelių teritorijose organizavimo teisė yra deleguota savivaldybės administracijos direktoriui. Kaip matyti iš įvykių chronologijos, pareiškėja atsisakiusi skundo, dėl valstybinės žemės sklypo dalies atskyrimo žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pakartotinai su analogišku reikalavimu kreipėsi į teismą prašydama, įpareigoti NŽT organizuoti valstybinės žemės sklypo dalies atskyrimą., todėl pareiškėjos paduotą skundą turėtų būti atsisakyta priimti nagrinėti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu (skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka).
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėja plečiamai aiškina teismo sprendimo rezoliucinę dalį, kuria taikyta restitucija. Kauno apylinkės teismas restitucijos taikymo nesiejo su privalomu detaliojo plano keitimu. Esant objektyvioms aplinkybėms, valstybinės žemės sklypo dalis esanti žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) gali būti atskirta ir suformuotas kaip atskiras žemės sklypas. NŽT tokio poreikio nenustatė, todėl pareiškėjos siekis, kad NŽT švaistytų, neracionaliai naudotų valstybės lėšas nesant objektyvioms priežastims, turėtų būti atmetamas.
Šalies argumentai
Pareiškėja ne tik, kad nepagrindė savo teiginio, kad dėl NŽT neteisėtų veiksmų susiklostė situacija leidžianti Vystytojui gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų, tačiau ir nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad Vystytojas „įgijo pagrindą nuomotis ir naudotis valstybinės žemės ploto dalimi, kurios iki savo padaryto pažeidimo neturėjo. Pažymi, kad Vystytojas niekados nesikreipė į NŽT dėl valstybinės žemės sklypo dalies nuomos ar naudojimo, todėl NŽT yra nesuprantamos tokie pareiškėjos niekuo nepagrįsti teiginiai, tačiau plačiau apie juos nepasisako.
Atsižvelgiant į nuosekliai formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kai teismo yra prašoma atlikti veiksmus priskirtus viešojo administravimo institucijom, laikytina, kad toks prašymas neturėtų būti tenkinamas ir pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymi, kad teismui nusprendus tenkinti tokį pareiškėjos prašymą atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų miestuose ir miestelių teritorijose organizavimo teisė yra deleguota savivaldybės administracijos direktoriui, mano, kad NŽT yra netinkamas atsakovas šiam prašymui.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas prašė skundą tenkinti, atsakovės atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė jų pagrindu pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas netenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl NŽT 2019-02-17 rašto Nr. 1SD-461-(7.22.E), kuriuo pareiškėja buvo informuota, kad NŽT šiuo metu neinicijuos Projekto rengimo, kurio tikslas - atidalinti valstybinės žemės sklypo dalį - 0,0323 ha, esančią 0,3820 ha ploto žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad 2012 m. balandžio mėn. adresu (duomenys neskelbtini), esantis sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausęs UAB „Projektų vystymo grupė“, P. B. ir pareiškėjai, buvo padalintas į du atskirus sklypus: Sklypą, kurio unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), ir sklypą, kurio unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini). Sklypas, kurio unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), atiteko UAB „Projektų vystymo grupė“, o Sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise buvo priskirtas P. B., D. B. R. ir pareiškėjai.
UAB „Projektų vystymo grupė“ 2012-07-27 jai priklausantį sklypą perleido UAB ,,Baltisches Haus“.
Civilinėje byloje Nr. 2-399-429/2012 teismo sprendimo už akių pagrindu bešeimininkis turtas, esantis valstybiniame žemės sklype, buvo pripažintas gyvenamojo namo, esančio visai kitame žemės sklype, priklausiniu (esami duomenys patvirtina, kad ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ginčo nagrinėjimo metu buvo ne ieškovui priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), o už jo ribų, valstybiniame žemės sklype (šiam žemės sklypui nebuvo suteiktas adresas - (duomenys neskelbtini)), be to nebuvo jokių duomenų, kad pagalbinio ūkio statinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šifras (duomenys neskelbtini), iki 2011-01-17 pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo nuosavybės teise priklausė atsakovei L. B., o ši vėliau pardavė juridiniam asmeniui).
VĮ Registrų centro Kauno filialas UAB „Baltisches Haus“ nuosavybės teise 2012-05-09 įregistravo ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Nuosavybės teisių įregistravimo juridiniu pagrindu nurodytas Kauno miesto apylinkės teismo 2012-03-29 sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. 2-399-429/2012.
Ginčo statinį registravus Nekilnojamojo turto registre, ūkio pastato savininkas - UAB „Baltisches Haus“ įgijo teisę be aukciono išsipirkti valstybinio žemės sklypo dalį.
NŽT Kauno miesto žemėtvarkos skyrius, vadovaudamasis įstatymų nuostatomis, atsižvelgdamas į Kauno miesto apylinkės teismo 2012-03-29 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-399-429/2012 ir kt. duomenis, 2012-10-23 priėmė sprendimą Nr. 8SK-(14.8.100.)-360 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo ir dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šio žemės sklypo dalį įregistravimo nekilnojamojo turto registre“, kuriuo nusprendė kreiptis į VĮ Registrų centrą įregistruoti suformuoto 0,0849 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį - 0,0323 ha NŽT patikėjimo teise. VĮ Registrų centro Kauno filialas šio sprendimo pagrindu 2012-10-29 įregistravo Lietuvos Respublikos nuosavybės teise žemės sklypo dalį - 0,0323 ha.
NŽT Kauno miesto skyrius 2012-11-21 priėmė įsakymą Nr. 8V-(14.8.2)-853 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pardavimo (duomenys neskelbtini)“ parduoti UAB „Baltisches Haus“ valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projekte nurodytomis sąlygomis 0,0849 ha žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalį - 0,0323 ha.
Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT Kauno miesto skyriaus, 2012-11-29 valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė UAB „Baltisches Haus“ žemės sklypo dalį - 0,0323 ha, esančią (duomenys neskelbtini) (bendras sklypo plotas - 0,0849 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Sutarties 6 punkte numatyta, kad nuosavybės teisė į žemės sklypą pirkėjui pereina nuo žemės sklypo perdavimo. Žemės sklypo perdavimas ir priėmimas įforminamas perdavimo ir priėmimo aktu.
Valstybinės žemės sklypo perdavimo ir priėmimo 2012-11-30 akto Nr.(duomenys neskelbtini) pagrindu NŽT, atstovaujama NŽT Kauno miesto skyriaus, perdavė, o UAB „Baltisches Haus“ priėmė pagal Sutartį parduotą valstybinės žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Sutarties bei Priėmimo - perdavimo akto pagrindu VĮ Registrų centro Kauno filialas UAB „Baltisches Haus“ nuosavybės teise 2012-12-07 įregistravo šią žemės sklypo dalį. UAB ,,Baltisches Haus“ nuosavybės teise buvo įregistruotas 0,0849 ha dydžio žemės sklypas, nes pagal 2010-11-18 valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį bendrovė įsigijo 0,0526 ha žemės bei pagal sutartį, įsigijo ginčo žemės sklypo dalį - 0,0323 ha.
Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs Generalinio prokuroro 2014-03-04 prašymą Nr. 13.9.-6 dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-399-429/2012, 2014-12-05 nutartimi (civilinė byla Nr. A2-5896-192/2014, teisminio proceso Nr. 2-05-3-17798-2011-6) atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-399-429/2012. Kauno apylinkės teismo 2015-04-16 nutartimi (civilinės bylos Nr. A2-985-192/2015, teisminio proceso Nr. 2-05-3-17798-2011-6) Kauno miesto apylinkės teismo 2012-03-29 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-399-429/2012 panaikintas, priimtas UAB „Baltisches Haus“ atsisakymas nuo pareikšto ieškinio ir civilinė byla nutraukta.
Kauno miesto apylinkės teismas 2015-12-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-23483-151/2015 nusprendė prokuroro ieškinį tenkinti visiškai: pripažino negaliojančiu NŽT Kauno miesto skyriaus 2012-11-21 įsakymą Nr. 8VĮ-(14.8.2)-853 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pardavimo ((duomenys neskelbtini))“; pripažino negaliojančia 0,0323 ha ploto valstybinės žemės sklypo dalies, buvusios 0,0849 ha ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-11-29 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT Kauno miesto skyriaus ir UAB „Baltisches Haus“, patvirtintą Kauno m. 6-ojo notaro biuro notarės J. R. (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)); pripažino negaliojančiu 2012-11-30 valstybinės žemės sklypo perdavimo - priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini); taikė restituciją: žemės sklypo dalį, esančią žemės sklype (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti valstybei, o UAB „Baltisches Haus“ iš NŽT priteisti 2913,44 Eur (10059,53 Lt).
Pareiškėja 2017-01-23 su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą administracinėje byloje Nr. 1-949-414/2017, kuriame skundė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-11-22 sprendimą Nr. 20-2-3810, kuriuo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius atsisakė tenkinti pareiškėjos 2016-11-16 prašymą organizuoti valstybinės žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) sujungimą su greta įsiterpusiu/esančiu, pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Kauno apygardos administracinis teismas 2017-08-31 priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. 1-949-414/2017, kurią patenkino pareiškėjos R. Z. atsisakymą nuo skundo ir bylą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2016-11-22 sprendimo Nr. 70-2-3810 „Dėl prašymo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“ panaikinti ir įpareigoti atsakovą priimti naują, pagrįstą sprendimą, nutraukti.
NŽT 2018-10-30 gavo prašymą „Pašalinti pažeidimą ir atidalyti valstybinės žemės sklypo dalį iš privačios nuosavybės“, kuriame prašė atidalinti valstybinės žemės sklypo dalį - 0,0323 ha, esančią 0,3820 ha ploto žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), kaip atskirą sklypą ar įsiterpusį valstybinės žemės plotą. Prašyme nurodė, kad „<...> susidariusi situacija yra neteisėta ir pažeidžia viešąjį interesą. Be to, ją ištaisius ne tik būtų apgintas viešasis interesas, bet ir pasikeistų ir Pareiškėjos galimybės įgyvendinti nuosavybės teises, nes ginčo sklypas ribojasi su jos sklypu ir tai jai sukuria procesinį teisinį suinteresuotumą ginčyti šią padėtį“ ir „Pareiškėja jau yra kreipusis į NŽT, tačiau prašė aptariamą žemės plotą atidalinti ir parduoti. Tačiau šiuo prašymu Pareiškėja patikslina savo reikalavimą ir prašo valstybinio ploto dalį tik atidalyti“.
NŽT 2019-02-22 raštu Nr. 1SD-461-(7.22.E) išdėstė teisės aktų nuostatas reglamentuojančias ginčo santykį ir nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos siūlymas atidalinti valstybinės žemės sklypo dalį - 0,0323 ha, esančią 0,3820 ha ploto žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), nepatenka tarp atvejų, kai NŽT suinteresuota valstybės lėšomis inicijuoti Projekto rengimą, bei į tai, kad valstybės lėšos turi būti naudojamas apdairiai ir rūpestingai informavo, kad NŽT šiuo metu neinicijuos Projekto rengimo, kurio tikslas - atidalinti valstybinės žemės sklypo dalį - 0,0323 ha, esančią 0,3820 ha ploto žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) . Paminėjo, kad ir nusprendus rengti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Projektą ir atidalijus valstybinės žemės sklypo dalį - 0,0323 ha, esančią žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), pareiškėja neturėtų pirmumo teisės įsigyti šią atidalintą dalį.
Pareiškėja nesutinka su NŽT atsakymu. Teigia, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo, kuriuo remiantis galėtų būti pagrįstas valstybės ir Vystytojo bendrosios dalinės nuosavybės egzistavimas Kaimyniniame sklype, o tai reiškia, kad NŽT privalo imtis veiksmų situacijos teisėtumui atkurti.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vertinant, ar viešojo administravimo subjekto veikla atitinka įstatymo reikalavimus, turi būti atsižvelgiama į bendruosius administracinės teisės principus: teisėtumo, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir kt. Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinti įstatymo viršenybės bei draudimo piktnaudžiauti valdžia principai, esantys sudedamąja teisinio apibrėžtumo principo dalimi, reikalauja, kad viešojo administravimo subjektų veikla atitiktų įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Administracinis sprendimas, neatitinkantis nurodytų teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų, turi būti naikinamas.
Prašomas panaikinti sprendimas yra individualus teisės aktas, todėl jam taikomi ir bendrieji individualaus administracinio sprendimo (viešojo administravimo) reikalavimai. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, tuo atveju, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (lot. esant konkrečiai situacijai, tik šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą.
Ginčo santykiams aktualios Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 12 straipsnio nuostatos, kad ,,bendroji dalinė valstybės ir savivaldybių arba kitų asmenų žemės nuosavybė atsiranda teisės aktų nustatyta tvarka įsigijus iš valstybės ar valstybei įsigijus iš savivaldybių arba kitų asmenų statinio ar įrenginio užimto žemės sklypo arba vandens telkinio dalį, pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, atkūrus nuosavybės teises į pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą suformuoto neužstatyto žemės sklypo dalį, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Šiais atvejais valstybės vardu veikia ir bendraturčio teises į žemės sklypą įgyvendina Nacionalinė žemės tarnyba arba kitas valstybinės žemės patikėtinis, kuriam šio ar kitų įstatymų nustatyta tvarka perduota valstybei priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalis“.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės (toliau - Taisyklės) nustato žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų (toliau - Projektas) rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką. Šios Taisyklės yra privalomos tiek projektų organizatoriams, tiek iniciatoriams, tiek kitiems subjektams, dalyvaujantiems projekto rengime (Taisyklių 18 punktas). Miestų ir miestelių teritorijose projektų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius (Taisyklių 12.2 punktas, Žemės įstatymo 32 straipsnio 4 dalies 2 punktas), o projektų rengimo iniciatyvos teisę turi privačios žemės savininkai (Taisyklių 13.4. punktas). Taisyklių 14.2 punkte nurodyta, kad Projekto rengimas finansuojamas Projekto rengimą inicijavusio asmens lėšomis.
Nacionalinė žemės tarnyba, kaip valstybinės žemės patikėtinė, yra suinteresuota žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimu, tai yra: 1) kai yra formuojami kitos pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypai pardavimui aukcione; 2) kai reikia padalinti, atidalinti valstybinės žemės sklypo dalį (-is) nuosavybės teisių atkūrimui ir / ar vykdant teismo įpareigojimus; 3) kai rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus valstybinės žemės sklypuose atsisako savivaldybių administracijos; 4) kai planuojamos teritorijos, kurių reikia įgyvendinti valstybei svarbiems ekonominiams ar kultūriniams projektams, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Lietuvos Respublikos Seimas arba Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Tačiau šiuo atveju, valstybinės žemės valdytojai detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas perduoda suinteresuotoms institucijoms, atsakingoms už minėtų projektų įgyvendinimą.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001-06-14 įsakymu Nr. 194 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos“ (toliau - Nuostatai) 3 punkte nurodyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos savininkė yra valstybė. Pagal Nuostatų 5 punktą, Nacionalinė žemės tarnyba yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės. Savininko perduotas ir Nacionalinės žemės tarnybos įgytas turtas nuosavybės teise priklauso savininkui, o Nacionalinė žemės tarnyba šį turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo teisės aktų nustatyta tvarka. Vienas iš valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau - Įstatymas) 9 straipsnyje, yra racionalumo principas, kuris reiškia, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas.
Šis teisinis reglamentavimas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad siūlymas atidalinti valstybinės žemės sklypo dalį - 0,0323 ha, esančią 0,3820 ha ploto žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), nepatenka tarp atvejų, kai NŽT suinteresuota valstybės lėšomis inicijuoti Projekto rengimą, bei į tai, kad valstybės lėšos turi būti naudojamos apdairiai ir rūpestingai. Atkreiptinas dėmesys, kad NŽT, vykdydama Kauno miesto apylinkės teismo 2015-12-14 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2- 23483-151/2015, 2016-06-02 kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą raštu Nr. 8SD-3438-(14.8.7.). Iš VĮ Registrų centro pateikto Registrų centro išrašo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nuo 2016-06-06 3497/3820 dalys nuosavybės teise priklauso UAB „Baltisches Haus“, 323/3820 dalys - Lietuvos Respublikai.
Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėja buvo pati inicijavusi Projekto rengimo organizavimą Kauno miesto savivaldybės administracijoje, gavusi Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2016-11-22 sprendimą Nr. 70-2-3810 „Dėl prašymo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“ su juo nesutiko ir kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atsakovui priimti naują, pagrįstą sprendimą. Tačiau vėliau atsisakė nuo skundo. Kauno apygardos administracinis teismas 2017-08-31 nutartimi prašymą patenkino ir administracinę bylą Nr. 1-949-414/2017 nutraukė.
Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju NŽT nenustatė objektyvių aplinkybių, valstybinės žemės sklypo dalies esančios žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) atskyrimui ir suformavimui kaip atskiram žemės sklypui, be to, pagal Taisyklių nuostatas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų miestuose ir miestelių teritorijose organizavimo teisė yra deleguota savivaldybės administracijos direktoriui, todėl konstatuotina, kad NŽT pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos siūlymą atidalinti valstybinės žemės sklypo dalį - 0,0323 ha, esančią 0,3820 ha ploto žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini).
Teismas nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad NŽT neįvykdė Kauno apylinkės teismo 2015-12-14 sprendimo patikslinti detaliuosius planus, kas lėmė restitucijos neįgyvendinimą. Kauno apylinkės teismas 2015-12-14 sprendime restitucijos taikymo nesiejo su privalomu detaliojo plano keitimu. Iš sprendimo turinio matyti, kad teismas motyvuojamoje dalyje dėl detaliojo plano keitimo, nesutiko su NŽT teiginiais, kad „negalima sandorių pripažinti negaliojančiu nepripažinus negaliojančiais detaliųjų planų ir bei kitų įsakymų“. Teismas vertino, kad ,,Jau po šių administracinių aktų priėmimo, sandorio ir akto pasirašymo, ne vieną kartą detalieji planai buvo keisti. Šiai dienai yra patvirtintas detalusis planas, kuris apjungė visus UAB ,,Baltisches Haus“ turimus žemės sklypus, panaikinus įsakymą ir sandorį, bei aktą bus patikslinti ir detalieji planai“.
Teismas nenustatė, kad NŽT ir juridinio asmens bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), valdymas, pažeidžia pareiškėjos teises bei įtakoja ar apriboja ją tinkamai valdyti nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies.
Atsižvelgiant į faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, teismas konstatuoja, jog atsakovė pagrįstai ir motyvuotai atsisakė atidalyti valstybinės žemės dalį. Skundžiamas sprendimas buvo priimtas įvertinus visas objektyvias faktines aplinkybes, kurios buvo reikšmingos sprendžiant pareiškėjos prašymą. Skundžiamame sprendime buvo tinkamai įvertintos ginčo atvejui reikšmingi faktai ir sąlygos. Nagrinėjamojoje byloje nenustatyta, kad priimant ginčijamą sprendimą buvo nesilaikyta Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje suformuluotų bendrųjų aiškumo, teisėtumo, pagrįstumo bei motyvuotumo reikalavimų individualiam administraciniam aktui ir šie reikalavimai iš esmės nebuvo pažeisti. Taigi, naikinti skundžiamo sprendimo nėra teisinio pagrindo.
Dėl aukščiau išdėstytų teisinių išvadų atmestinas ir išvestinis pareiškėjos skundo reikalavimas – įpareigoti NŽT atidalyti 0,0323 ha valstybinės žemės dalį, esančią sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šią dalį suformuojant kaip atskirą sklypą ar įsiterpusį valstybinės žemės plotą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 punktas).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos naudai sprendimas nepriimtas, nėra teisinio pagrindo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos R. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.