Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. K. (K. K.), a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis parduotuvės vedėju UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) al. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d., 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

K. K. 2013 m. rugsėjo 1 d. apie 4 val., Visagine, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – restorano „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, iš pykčio tyčia vieną kartą kumščiu smogė į kairę veido pusę nukentėjusiajam I. P., nuo ko šis parkrito ant grindų, tuo pastarajam padarydamas galvos sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių kraujosruva galvos minkštuose audiniuose – momeninėje – kaktinėje srityse ties vidurio linija, minkštųjų audinių kraujosruva veido kairėje, minkštųjų audinių kraujosruva liežuvio galiuke, pakauškaulio lūžiu, nusitęsiančiu į skliautą ir pamatą, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, itracerebrinėmis kraujosruvomis kaktinių bei smilkininių skilčių pamatiniuose paviršiuose abipus, dėl ko nuo galvos sumušimo nukentėjusysis 2013 m. rugsėjo 4 d. 2 val. mirė Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, taip jį tyčia nužudydamas.

Motyvuojamoji dalis

2013-09-20 įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vieta yra Visagine, (duomenys neskelbtini)g. (duomenys neskelbtini), restoranas „(duomenys neskelbtini)“ (1 t. 3 – 11 b.l.).

Iš 2013-09-20 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2013-09-01 4.34 val. K. K. kategoriškai atsisakė pasitikrinti savo girtumą motyvuodamas tuo, kad yra truputį išgėręs ir nenori apsunkinti sau padėties (1 t., 13 b.l.).

2013-09-04 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad nukentėjusiojo I. P. kraujyje ir šlapime po įvykio rasta atitinkamai 2,23 ir 2,25 promilių etilo alkoholio (1 t., 104 b.l.).

ĮRODYMŲ VERTINIMAS IR VEIKŲ KVALIFIKAVIMAS

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 129 str. kyla tuo atveju, kai tarp kaltininko veiksmų ir padarinių yra būtinasis priežastinis ryšys, kai iš jų atsirandantys padariniai yra dėsningi ir iš anksto numatomi. Būtent priežastinio ryšio buvimą šiuo atveju ir ginčija kaltinamasis bei jo gynėjas tvirtindami, jog nuo kaltinamojo suduoto smūgio nukentėjusiajam į veido kairę pusę, kuriuo buvo padaryta minkštųjų audinių kraujosruva veido kairėje ir liežuvio galiuke, jis negalėjo mirti. Kaltinamojo parodymais, jis mirė dėl to, kad griūdamas po smūgio jis pakaušiu atsitrenkė į kietas grindis ir taip mirtinai susižalojo. Šioje byloje kaltinamojo K. K., byloje apklaustų liudytojų parodymais neginčijamai nustatyta, kad įvykio metu K. K. sudavė kumščiu vieną kartą I. P. į veido kairę pusę (pirmas trauminis poveikis), dėl ko šis visu ūgiu griuvo ant nugaros, atsitrenkdamas pakaušiu į grindis (antras trauminis poveikis). Teismo medicinos specialistas nustatė, kad jis mirė dėl galvos sumušimo, t.y. dėl abiejų trauminių poveikių. Specialisto vertinimu, tiek smūgiu nukentėjusiajam kumščiu į veido kairę pusę, tiek ir jam atsitrenkiant pakaušiu į kietas grindis galėjo būti sukeltas kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, kas buvo viena jo mirties priežasčių. Kiti nukentėjusiojo galvos sužalojimai labiau būdingi griuvimui, pakaušiu atsitrenkiant į kietą paviršių, t.y. šie sužalojimai buvo sukelti ne tiesioginiu kaltinamojo smūgiu, o dėl iš karto po smūgio sekusiu jo griuvimu ir atsitrenkimu į grindis. Kad I. P. griuvo dėl K. K. jam suduoto smūgio nė kiek neabejotina, nes to neginčijo ir pats kaltinamasis, tai patvirtino liudytojai N. P. ir R. K.. Tai reiškia, kad tiek tarp kaltinamojo smūgio nukentėjusiajam į kairę veido pusę, tiek tarp po šio smūgio iš karto sekusio nukentėjusiojo griuvimo bei jo atsitrenkimo pakaušiu į grindis ir kilusių pasekmių – I. P. mirties, yra tiesioginis būtinasis priežastinis ryšys, t.y. būtent kaltinamojo neteisėti veiksmai šiuo atveju tiesiogiai ir dėsningai sukėlė nusikalstamas pasekmes, kurios nebūtų atsiradusios jei ne šis smūgis. Čia būtina pažymėti tai, kad K. K. užsiiminėjo boksu, taiboksu (taip vadinamu tailandiečių boksu). Liudytojas D. N. patvirtino, kad treniruočių metu yra tobulinama smūgių kumščiais bei kojomis technika, kad kaltinamajam, nors ir neprofesionaliai, tačiau teko dalyvauti dvikovose su kitais klubo bei kitų Visagino klubų kovotojais. Tai reiškia, kad kaltinamasis buvo išlavinęs smūgį kumščiu, ir rodo, jog jis galėjo suduoti pakankamai stiprų smūgį. Kad smūgis I. P. įvykio metu buvo ne tik netikėtas, tačiau akcentuotas ir stiprus, vėl gi patvirtina liudytojų parodymai – anot I. J., N. P., po smūgio I. P. kilstelėjo abi rankas aukštyn ir nesėsdamas, tiesiai visu ūgiu griuvo ant grindų. Kad smūgio būta stipraus nurodo ir apatinio žandikaulio krašto kairėje rasta pakankamai masyvi (4x4x0,5 cm) minkštųjų audinių kraujosruva.

Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamasis yra neabejotinai kaltas tyčia nužudęs I. P.. Padarius tokią išvadą nėra jokio pagrindo manyti, jog kaltinamasis šiuo atveju veikė neatsargiai ir jo veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal BK 132 str. 1 d.

Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 str. kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Faktiniai duomenys šioje byloje rodo, kad tyčia stipriai smogdamas kumščiu nukentėjusiajam į galvą, t.y. į vieną svarbiausių ir labiausiai pažeidžiamų žmogaus kūno dalių, K. K. neabejotinai suvokė, jog taip jis kelia pavojų šio gyvybei, numatė, kad nukentėjusysis gali patirti mirtiną sužalojimą, ir nors nenorėjo tokių padarinių (nenorėjo atimti gyvybės), tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti, t.y. jis veikė netiesiogine tyčia (BK 15 str. 3 d.).

Kaltinamasis teisiamajame posėdyje nurodė nukentėjusiajam kumščiu smogė įsižeidęs ir supykęs dėl to, kad šis buvo apsikabinęs jo sugyventinę per liemenį, spaudėsi prie savęs. Dėl to jis pasijuto žeminamas, nes salėje buvo juos pažinojusių žmonių. Pyktis teismų praktikoje šios kategorijos baudžiamose bylose yra laikomas asmeninių paskatų požymiu, t.y. nužudymas iš pykčio yra laikomas nužudymu dėl asmeninių paskatų. Taigi, ši kaltinamojo veika atitinka BK 129 str. 1 d.

Nėra jokio pagrindo pripažinti, kad nukentėjusiojo girtumas šiuo atveju buvo veiksniu, įsiterpusiu tarp kaltinamojo veiksmų (smūgio sudavimo) ir kilusių pasekmių (nukentėjusiojo mirties) bei šalinančiu tiesioginio priežastinio ryšio tarp jų buvimą. Iš tiesų, pagal objektyvius duomenis (specialisto išvadą), nukentėjusysis įvykio metu buvo pakankamai girtas – jam nustatytas girtumas atitinka vidutinį girtumo laipsnį. Tačiau, visų pirma, byloje nėra jokių duomenų, kad dėl girtumo jis buvo nekoordinuotas, griuvinėjo ar elgėsi kaip nors kitaip netinkamai. Priešingai, teisme apklausti liudytojai, geriau pažinoję I. P., nurodė net neįtarę, kad jis buvo tiek neblaivus. Antra vertus, nukentėjusysis nugriuvo ir pakaušiu trenkėsi į grindis ne dėl girtumo, o dėl K. K. jam suduoto smūgio į veidą. Tai nustatyta vienareikšmiai. Ir trečia, teismo medicinos specialistas K. Z. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad girtumas galimai galėjo turėti įtakos žuvusiojo koordinacijai, tačiau jis niekaip neįtakojo jo mirties dėl galvos sumušimo. Tokių požymių jis nerado ir I. P. lavono tyrimo metu. Visa tai reiškia, kad I. P. girtumas šiuo atveju neturėjo jokios tiesioginės įtakos jo mirčiai ir negali būti vertinamas kaip aplinkybė, eliminuojanti būtinąjį priežastinį ryšį.

Dėl BK 284 str. 1 d. numatytos veikos

K. K. kaltinamas pagal BK 284 str. 1 d. ir tuo, kad iš esmės tais pačiais veiksmais, kurie, kaip galima suprasti iš kaltinimo, sudaro ir BK 129 str. 1 d. dispozicijos turinį, ir yra prilyginti įžūliam elgesiui, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Kuo konkrečiai pasireiškė nepagarba aplinkiniams ir visuomenės rimties sutrikdymas, kaltinime nenurodyta, nors tai privalu padaryti, nes BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, t.y. reikalaujanti nusikalstamų pasekmių atsiradimo, jos turi būti įrodytos. Pagal BK 284 str. prasmę bei kasacinio teismo praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-563/2009) įžūliu elgesiu, kaip viešosios tvarkos pažeidimo objektyviuoju požymiu, laikomas agresyvus, moralės aspektu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, neteisėtas žmogaus laisvės ribojimas, gyvūno kankinimas kitų žmonių akivaizdoje, trukdymas kitiems asmenims dirbti, mokytis ir pan. Vien tik įžūlus elgesys, jei juo nėra akivaizdžiai demonstruojama nepagarba aplinkiniams ar sutrikdoma visuomenės rimtis ir tvarka, negali būti baudžiamas pagal BK 284 str. 1 d.

Faktiniai bylos duomenys rodo, kad įvykis iš tiesų įvyko viešoje vietoje – restorane, kuriame vakarą leido daug lankytojų, vyko diskoteka. K. K. smūgį I. P. sudavė iš esmės šokių salėje, kur tuo metu buvo šokama, žmonės sėdėjo prie staliukų, t.y. kitų lankytojų akivaizdoje. Po to, pagal kaltinamojo, R. K., N. P. ir kitų liudytojų parodymus, nukentėjusysis buvo išneštas iš salės ir paguldytas ant palangės vestibiulyje. Taigi, kaltinamojo elgesys aptartoje situacijoje suduodant smūgį nukentėjusiajam galėtų būti vertinamas kaip įžūlus BK 284 str. prasme. Tačiau, byloje nėra įrodymų, kad taip elgdamasis kaltinamasis pademonstravo nepagarbą ir kitiems restorane buvusiems žmonėms (išskyrus nukentėjusįjį I. P.), elgėsi pernelyg iššaukiančiai, siekė save priešpastatyti kitiems ir pan. Priešingai, konfliktas buvo akivaizdžiai asmeninis, jis salėje įvyko labai staigiai ir realiai neturėjo jokios įtakos kitų lankytojų linksminimuisi, t.y. restorano darbas nebuvo nutrauktas, diskoteka nebuvo sustabdyta. Anot liudytojo S. T., net šviesos salėje jis neuždegė, nes tam nebuvo jokio reikalo. Taigi, šie duomenys rodo, jog K. K. veiksmais šiuo atveju visuomenės rimtis įvykio metu nebuvo sutrikdyta.

Būtina pažymėti ir tai, kad BK 284 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tik veikiant tiesiogine tyčia. O būtent, kaltininkas turi aiškiai suvokti savo veiksmų pavojingumą, numatyti, kad dėl jo veiksmų bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka ir šių pasekmių norėti bei siekti. Pats gi K. K. parodė, kad jis įvykio metu niekaip nesiekė pažeisti viešosios tvarkos, kad jo veiksmai buvo nukreipti konkrečiai prieš I. P..

Tokiu būdu pripažinus, kad K. K. savo veiksmais nesukėlė BK 284 str. 1 d. numatytų pasekmių, t.y. nesutrikdė visuomenės rimties, jis išteisinamas kaip nepadaręs šios, nusikaltimo požymių turinčios veikos (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Nukentėjusysis V. P. prašo priteisti 4040 Lt turtinei ir 100000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusioji T. T. pareiškė ieškinį 30000 Lt sumai neturtinei žalai atlyginti. Be to, 7469,90 Lt I. P. gydymo išlaidų prašo atlyginti Panevėžio teritorinė ligonių kasa (TLK). Pastarasis ieškinys tenkinamas pilnai, nes jis įrodytas byloje esančiais rašytiniais įrodymais. V. P. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo taip pat pagrįstas pateiktais laidojimo išlaidas patvirtinančiais dokumentais, jis realus, tačiau mažinamas 1040 Lt, t.y. suma, kuri jam buvo išmokėta kaip valstybės skiriama pašalpa. Todėl V. P. turtinei žalai atlyginti priteisiama 3000 Lt (CK 6.280 str. 1 d., 6.283 str. 1 ir 2 d.).

Nukentėjusiosios T. T. ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkinamas pilnai, o V. P. – iš dalies. Abu nukentėjusieji yra nužudyto I. P. tėvai, netekę vieno iš savo vaikų. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad I. P. iki įvykio gyveno Visagine ir artimiau bendravo su ten pat gyvenančiu savo tėvu. Jo motina ilgą laiką gyvena užsienyje, su sūnumi bendraudavo rečiau. Tačiau, nužudytas iš esmės niekuo jaunas žmogus, todėl tėvai neabejotinai dėl šio įvykio patyrė ne tik itin neigiamas emocijas, bet ir stresą, sunkius išgyvenimus. Nėra pagrindo abejoti, kad dėl įvykio T. T. pablogėjo sveikata. Visa tai, CK 6.250 str. prasme, yra neturtinė žala, kuri turėtų būti teisingai atlyginta. Minėtą neturtinę žalą nukentėjusieji patyrė dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos, todėl jis privalo ją atlyginti. T. T. prašoma atlyginti 30000 Lt suma yra sąžininga, protinga ir teisinga. V. P. pareikštas ieškinys jo patirtai žalai atlyginti mažinamas iki 40000 Lt, t.y. iki sumos, kuri ne tik atitinka teismų praktiką šios kategorijos baudžiamosiose bylose, tačiau taip pat yra teisinga kompensacija patirtai neturtinei žalai atlyginti.

BAUSMĖS SKYRIMAS

K. K. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad jis iš esmės prisipažino padaręs šį nusikaltimą ir dėl to gailisi bei iš karto po įvykio pats nuvykęs į policijos komisariatą ir prisipažinęs sumušęs I. P. padėjo ją išaiškinti (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

K. K. pilnametis, pakaltinamas, anksčiau neteistas, iki įvykio bei šiuo metu dirba ne tik vadovaujantį darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet ir stengiasi dirbti papildomai restorane, kuriame įvyko įvykis. Darbovietėse apibūdinamas tik itin teigiamai kaip sumanus vadovas, geras darbuotojas. Matyti ir tai, kad šiuo metu jis gyvena su sugyventine, prisideda prie dviejų jos mažamečių vaikų iš pirmos santuokos išlaikymo. Byloje nustatyta tik jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Tačiau, jis padarė tyčinį, labai sunkų, baigtą nusikaltimą, kuris dėl savo pavojingumo kelia didžiulį pavojų visuomenei. Šiuo nusikaltimu sukeltos pasekmės nebepataisomos – jo veiksmais buvo nužudytas jaunas žmogus, kuris kaltinamajam įvykio metu nekėlė jokio pavojaus. Kaltinamasis baustas administracinėmis nuobaudomis, neatlygino nukentėjusiems padarytos žalos, neįtikino jų dėl savo nuoširdaus gailesčio ir su jais iš esmės nesusitaikė. Esant tokioms aplinkybėms jis baudžiamas realia laisvės atėmimo bausme, arčiau BK 129 str. 1 d. sankcijoje numatytos šios bausmės minimumo. Taikyti BK 54 str. 3 d., 62 str. nuostatas ir skirti mažesnę bausmę nei sankcijoje numatytas jos minimumas ar kitą švelnesnę bausmės rūšį nėra sąlygų ir pakankamo tam pagrindo.

Liudytojui D. N. išmokėta 87,48 Lt jo kelionės į teismą išlaidų. Tai proceso išlaidos, kurios išieškomos iš kaltinamojo (BPK 103 str. 1 p., 105 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 303 str., teismas

NUSPRENDĖ:

K. K. (K. K.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d. ir nubausti jį laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Jos pradžią skaičiuoti nuo K. K. sulaikymo vykdant šį nuosprendį. Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumento paėmimą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas ir baigti jas taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. jį išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

- V. P. (V. P.) 3000 (tris tūkstančius) Lt turtinei ir 40000 (keturiasdešimt tūkstančių) Lt neturtinei žalai atlyginti;

- T. T. 30000 (trisdešimt tūkstančių) Lt neturtinei žalai atlyginti;

- Panevėžio teritorinei ligonių kasai 7469,90 Lt nukentėjusiojo gydymo išlaidų.

Išieškoti iš K. K. (K. K.) 87, 48 Lt proceso išlaidų.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo, o nuteistajam – nuo jo nuorašo (išversto į rusų kalbą) įteikimo dienos, apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.