Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Danguolės Šiugždinytės,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo K. K. (toliau – K. K.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. spalio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam K. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. K. K. Panevėžio apygardos teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir jam nuteistas 8 metų laisvės atėmimo bausme. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu panaikintas Panevėžio apygardos teismo 2014 m. lapkričio 12 d. - K. K. nusikalstama veika perkvalifikuota iš 129 straipsnio 1 dalies į 132 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, taikant BK 75 straipsnio nuostatas bausmės vykdymas atidėtas 2 metų laikotarpiui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. lapkričio 3 d. nutartimi – panaikintas 2015 m. lapkričio 18 d. nuosprendį ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nuosprendį be pakeitimų – galutinė 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos Respublikos Prezidentės (duomenys neskelbtini) d. dekretu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl malonės suteikimo“ paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinta 3 metams – 5 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2016 m. lapkričio 21 d., bausmės pabaiga – 2021 m. lapkričio 21 d.

3. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam K. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, tačiau Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 17 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.

4. Skundu apygardos teismui nuteistasis K. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą taikyti K. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

4.1. Skunde nurodoma, kad Kauno apylinkės teismo nutartis grindžiama formaliais ir šabloninio pobūdžio argumentais. Teismas neįvertino tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra žemas - 8 balai. Nuo pirmojo vertinimo rizikos balas sumažėjo nuo 24 balų. Tai rodo, jog nuteistasis K. K. deda dideles pastangas taisytis ir reabilituotis. Be to, 9 kartus buvo skatintas, nuo 2018 m. sausio 25 d. perkeltas iš paprastosios nuteistųjų grupės į lengvąją, buvo suteiktos trumpalaikės atostogos parvykimui į namus, pataisos namų administracijos charakterizuojamas teigiamai, dirba. Taip pat skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad šis teistumas yra pirmasis, anksčiau jokių sąsajų su kriminaliniu pasauliu neturėjo. Apie padarytą nusikaltimą jis pats pranešė policijai ir padėjo tyrimui, taip pat niekada neneigė kaltės dėl padaryto nusikaltimo. Be to, nors jis buvo nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, tačiau viskas įvyko dėl vieno smūgio suduoto kumščiu į veido sritį, po ko asmuo krito ant žemės ir susitrenkė galvą. Nuteistojo teigimu, jį šis įvykis sukrėtė ir dėl to labai pergyveno, ilgą laiką negalėjo užmigti.

4.2. Nuteistasis K. K. skunde akcentuoja, jog iki Panevėžio apygardos teismo nuosprendžio priėmimo jam nebuvo paskirtas suėmimas, kadangi teismas nematė pagrindo jį laikyti suimtą. Tris metus iki bausmės atlikimo pradžios, kol vyko teismo posėdžiai nuteistasis buvo laisvėje ir nedarė jokių nusikaltimų. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas buvo perkvalifikavęs nusikalstamą veiką į BK 132 straipsnio 1 dalį ir taikant BK 75 straipsnio nuostatas jam buvo taikomas bausmės vykdymo atidėjimas su įpareigojimais. Šią bausmę K. K. vykdė metus laiko, tačiau jokių pažeidimų nepadarė.

4.3. Be to, skundo autorius nurodo, jog teismas neįvertino tai, kad jam buvo paskirta vienintelė nuobauda pirmąją bausmės atlikimo savaitę. Papeikimas buvo paskirtas už tai, kad buvo uždėta užuolaida ant lovos, tačiau ji jau buvo jam atvykus, o su vidaus tvarka dar nebuvo supažindintas. Nuteistasis skunde nurodė, jog supranta, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, kadangi asmuo ir toliau bus prižiūrimas bei stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą.

5. Nuteistojo K. K. skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad K. K. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra klausimą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

8. Atlikus nuteistojo K. K. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema - 8 balai (skalėje nuo 0 iki 40). Tačiau, nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, net ir esant nustatytai žemai nusikalstamo elgesio rizikos grupei, turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojanti teisės akto redakcija), 15.2 punktas). Atliekant nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, jų neišskiriant, tai yra, nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotos išvados teismo neriboja.

9. Įvertinus K. K. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, galimo lygtinio paleidimo metu turės gyvenamąją vietą, palaiko artimus socialinius ryšius su artimaisiais, nuteistasis turi vidurinį išsilavinimą bei kompiuterinio derintojo specialybę, iki suėmimo 7,5 metų dirbo UAB „T. T.“ parduotuvėje vedėju ir (duomenys neskelbtini) skyriaus vadovu, galimo lygtinio paleidimo metu būtų priimtas dirbti ankstesnėje darbovietėje komercijos direktoriaus pareigose, pataisos namuose dirba, savanoriškai dengia civilinį ieškinį, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, vieną kartą buvo suteikta teisė išvykti 3 dienų atostogoms namo, grįžo laiku, pažeidimų nepadarė. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, priešingai nei savo skundu tai iš esmės suvokia nuteistasis, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę K. K. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra esminė sąlyga lygtinio paleidimo taikymui. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino teigiamus asmenybės ir elgesio bruožus, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad teigiami nuteistojo elgesio korekcijos požymiai vertinamu atveju buvo analizuojami, tačiau jų, pirmosios instancijos teismo vertinimu, K. K. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.

10. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad nors šiuo metu fiksuojama žema nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma tesiekia 2 balus (bendras balas - 8), iš ko seka, kad K. K. elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme, kurios reikalaujama asmenį paleidžiant lygtinai, vis dar galima. Neabejotina, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Svarbu pabrėžti ir tai, jog Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog vienas iš pagrindinių veiksnių, dėl kurių išlieka K. K. pakartotinio nusikalstamumo rizika yra jo mąstymas ir elgesys. Nuteistasis neigia turįs kokių nors problemų su kuriomis negalėtų susitvarkyti pats, tačiau ne visada pasirenka konstruktyvų būda problemoms spręsti. Pripažįsta, jog stengiasi apgalvoti savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu.

11. Be to, iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad per bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis 1 kartą pažeidė vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus ir už tai buvo nubaustas drausmine tvarka. Nors šiuo metu nuobauda nebegalioja, tačiau padarytas vidaus tvarkos pažeidimas, neabejotinai neigiamai apibūdina nuteistąjį, rodo, jog jis vis dar negeba prisitaikyti prie jam taikomų ribojimų ir leidžia pagrįstai abejoti, jog ir šiuo metu K. K. išėjęs į laisvę sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų paisyti.

12. Išvados, jog šiuo metu yra pagrindas nuteistajam K. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir palaikomi socialinių ryšių su artimaisiais bei teigiama darbinė motyvacija. Neabejotina, kad šios aplinkybės egzistavo ir jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu (gyveno kartu su šeima ir ilgą laiką dirbo), tačiau tai nuo nusikalstamo elgesio K. K. nesustabdė, todėl abejotina, jog ir šiuo atveju nuteistojo socialiniai ryšiai su šeima ir teigiama darbinė motyvacija gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio ir tai leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo gebėjimu elgtis pagal nustatytą tvarką.

13. Nors skundu apygardos teismui teigiama, jog sprendžiant klausimą dėl K. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos padaryto nusikaltimo sunkumas ir pobūdis jau buvo įvertinti teismui priimant apkaltinamąjį nuosprendį ir paskiriant bausmę, tačiau Kauno apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į nuteistojo asmenybę, jo padarytą nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors tiek padaryta nusikalstama veika, jos pavojingumas bei įvykdymo aplinkybės, tiek atliktos bei neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymo klausimą, ir nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai turintys įtakos teismo sprendimui taikyti ar netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje įstatymo yra nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu, kadangi sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą į nuteistojo padarytus teisės pažeidimus atsižvelgiama tik tiek, kiek tai leidžia charakterizuoti nuteistąjį bei įvertinti jo elgesio korekciją, atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nagrinėjamu atveju, iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų matyti, kad K. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą.

14. Nors nuteistasis skunde pabrėžia, kad pataisos namuose yra ne kartą skatintas ir pataisos namų administracijos jam yra leista be sargybos vykti į savo namus (trumpalaikė išvyka), tačiau šie duomenys, įvertinus juos aukščiau aptartų nuteistąjį bei jo elgesio pokyčius charakterizuojančių aplinkybių visumoje, teisėjų kolegijos nuomone, lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakankami. Darant šią išvadą vis tik pabrėžtina, kad kiekvienas nuteistasis, pateikęs prašymą paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos, yra individualus, todėl sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo yra vertinami ne tik jam skiriami paskatinimai ir drausminių nuobaudų nebuvimas, laikymasis nustatytų elgesio taisyklių ir reikalavimų, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog K. K. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

15. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti K. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus K. K. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam K. K. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, todėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo K. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 17 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.