Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Gaudutienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. K. (K. K.) skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. kovo 28 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo K. K. prašymas įskaityti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį į jam paskirtą 8 metų laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

Panevėžio apygardos teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu K. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį nuteistas laisvės atėmimu 8 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose, jos pradžią skaičiuojant nuo K. K. sulaikymo vykdant šį nuosprendį.Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu pakeistas Panevėžio apygardos teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nuosprendis ir nuteistojo K. K. nusikalstama veika iš BK 129 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 132 straipsnio 1 dalį bei jam paskirtas laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, K. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laiką: tęsti darbą; per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti padarytą turtinę žalą – 868,86 Eur (3 000 Lt) – nukentėjusiajam V. P.; būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), nuo 19 val. dienos iki 7 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu; neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartimi panaikintas Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nuosprendis ir be pakeitimų paliktas galioti Panevėžio apygardos teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nuosprendis. Panevėžio apygardos teisme 2017 m. kovo 6 d. gautas nuteistojo K. K. prašymas įskaityti jam atliktos bausmės dalį į paskirtą 8 metų laisvės atėmimo bausmę. Tokį prašymą nuteistasis grindė tuo, kad jis nuo 2015 m. gruodžio 3 d. iki 2016 m. lapkričio 22 d. buvo įtrauktas į probuojamųjų asmenų registrą, per nurodytą laikotarpį sąžiningai vykdė teismo skirtus įpareigojimus, naujos nusikalstamos veikos nepadarė. Todėl, nuteistasis manė, kad aptartas laikotarpis turi būti įskaitytas į jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.Panevėžio apygardos teismas 2017 m. kovo 28 d. nutartimi paminėtą nuteistojo K. K. prašymą atmetė. Teismas nurodė, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpis nėra prilyginamas laisvės atėmimo bausmės atlikimui ir negali būti įskaitomas į paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Teismas atkreipė dėmesį, kad į paskirtą bausmę gali būti įskaitomas tik kardomasis kalinimas (BK 66 straipsnis) arba ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir visiškai ar iš dalies atlikta bausmė (BK 63 straipsnio 9 dalis). Teismas vertino, kad bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75, 92 straipsniai) laikytinas sąlyginiu atleidimu nuo bausmės, t. y. sąlyginai atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės asmuo bausmės realiai neatlieka, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu vykdoma probuojamojo asmens priežiūra pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymą. Remiantis šiuo įstatymu, vienas iš probacijos vykdymo nutraukimo pagrindų yra aukštesnės instancijos teismo sprendimas panaikinti nuosprendį (nutartį), kuriuo buvo paskirta probacija (31 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Tokiu atveju, anot teismo, laikas nuo bausmės vykdymo atidėjimo iki probacijos vykdymo nutraukimo nelaikomas atlikta bausme ir neįskaitytinas į paskirtos bausmės laiką. Bausmės vykdymo atidėjimo metu yra varžomos nuteistojo teisės ir laisvės, nes atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nustatomos baudžiamojo poveikio priemonės ir (ar) pareigos, tačiau tokių priemonių taikymas nėra reali bausmė, o nustatyti įpareigojimai nelaikytini bausmės atlikimu. Todėl atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad į nuteistajam paskirtos 8 metų laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nėra pagrindo.Nuteistasis K. K. skunde, nesutikdamas su Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 28 d. nutartimi, prašo pakartotinai peržiūrėti jo prašymą dėl bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpio įskaitymo į jam paskirtą 8 metų laisvės atėmimo bausmę. Skunde nuteistasis nurodo iš esmės analogiškus argumentus, kaip ir prašyme pirmosios instancijos teismui. Nuteistasis pažymi, kad jis į probuojamųjų asmenų registrą buvo įrašytas nuo 2015 m. gruodžio 3 d. iki 2016 m. lapkričio 22 d., per šį laikotarpį jis nėra pažeidęs jam skirtų įsipareigojimų. Todėl nuteistasis prašo į jam paskirtos 8 metų laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį.Skundas netenkintinas.Žemesnės instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktus, reikšmingus sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpio (ne)įskaitymo į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką, tinkamai aiškino ir taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas (BK 75 straipsnis), laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų (BPK 361 straipsnio 1 dalis, 362 straipsnio 4–5 dalys).

10.Byloje nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu K. K. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas laisvės atėmimu 8 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose, jos pradžią skaičiuojant nuo K. K. sulaikymo vykdant nuosprendį (t. 2, b. l. 65–68). Šis pirmosios instancijos teismo nuosprendis Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu pakeistas ir nuteistojo K. K. nusikalstama veika iš BK 129 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 132 straipsnio 1 dalį bei jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, o vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, K. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laiką: tęsti darbą; per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti padarytą turtinę žalą – 868,86 Eur (3 000 Lt) – nukentėjusiajam V. P.; būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), nuo 19 val. dienos iki 7 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu; neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (t. 2, b. l. 131–141). Iš 2015 m. gruodžio 3 d. Panevėžio apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus Pranešimo Nr. V-01/4-558 matyti, kad pirmiau nurodytas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis tarnyboje gautas 2015 m. gruodžio 3 d. ir pradėtas vykdyti, t. y. nuo 2015 m. gruodžio 3 d. K. K. įtrauktas į Probuojamųjų asmenų duomenų registrą (t. 2, b. l. 155). Tačiau, bylos medžiaga patvirtina ir tai, kad išnagrinėjus šią baudžiamąją bylą kasacine tvarka, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nuosprendis, kuriuo nuteistojo K. K. nusikalstama veika iš BK 129 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 132 straipsnio 1 dalį bei jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, o vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, K. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, nustatant jam anksčiau aptartus įpareigojimus, panaikintas ir be pakeitimų paliktas galioti Panevėžio apygardos teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nuosprendis, kuriuo K. K. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį nuteistas laisvės atėmimu 8 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose, jos pradžią skaičiuojant nuo K. K. sulaikymo vykdant šį nuosprendį (t. 3, b. l. 18–25). Kasaciniam teismui priėmus šią nutartį, Panevėžio apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyrius ((duomenys neskelbtini) savivaldybėje) 2016 m. lapkričio 22 d. K. K. išregistravo iš Probuojamųjų asmenų duomenų registro (3 t., b. l. 41). K. K. 2016 m. gruodžio 2 d. atvyko į Pravieniškių pataisos namus–atvirąją koloniją, 2-ąjį sektorių (3 t., b. l. 38).

11.Nuteistasis K. K. siekia, kad į jam Panevėžio apygardos teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu paskirtą 8 metų laisvės atėmimo bausmę būtų įskaitytas laikotarpis, kuomet jis, kaip probuojamasis asmuo, buvo prižiūrimas probacijos tarnybos, t. y. laikotarpis nuo 2015 m. gruodžio 3 d. iki 2016 m. lapkričio 22 d. (įskaitytinai).

12.Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad apygardos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, jog konkrečiu atveju į nuteistajam K. K. paskirtą 8 metų laisvės atėmimo bausmę įskaityti laikotarpį, kai jis buvo probuojamas, nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad laikotarpis, kuriam atidedamas paskirtos bausmės vykdymas, nelaikytinas laisvės atėmimo bausmės atlikimu.

13.Bausmės vykdymo atidėjimas yra baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma, suteikianti galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai nuteistam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu jis per bausmės vykdymo atidėjimo, vadinamąjį bandomąjį laikotarpį, laikysis jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) vieno ar kelių baudžiamajame įstatyme numatytų ir teismo paskirtų įpareigojimų. Taigi bausmės vykdymo atidėjimas išreiškia humanizmo, ekonomiškumo principus.

13.Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas (toliau – ir Probacijos įstatymas) (BK 75 straipsnio 5 dalis). Pagal Probacijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, probacija yra sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei, įskaitant bausmės vykdymo atidėjimą, kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra. Probacijos tikslas, kad asmuo, atlikęs probaciją savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis. Jeigu probuojamasis asmuo probacijos laikotarpiu įvykdo auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas ir nepadaro pažeidimų, kai sueina bausmės vykdymo atidėjimo laikas, laikomas atlikusiu bausmę (Probacijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalis, 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu).

14.Kaip matyti iš byloje esančios Panevėžio apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus 2017 m. sausio 4 d. Pažymos apie probacijos K. K. vykdymą Nr. V-01/4-8, nuteistasis Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu nustatytus įpareigojimus vykdė nepriekaištingai: dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės vedėju, laiku (iki 2016 m. gegužės 14 d.) atlygino V. P. turtinę žalą, pareigūnų atliktų naktinių patikrinimų metu visada buvo savo gyvenamojoje vietoje; apie jo padarytus teisės pažeidimus, paskirtas administracines nuobaudas ar pradėtą ikiteisminį tyrimą duomenų nėra; nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika – žema (t. 3, b. l. 41). Tokios aplinkybės itin teigiamai apibūdina nuteistąjį, rodo, kad jis supranta savo neteisėtų veiksmų pasekmes, jog savo gyvenimo tikslų sieks teisėtais būdais ir priemonėmis, nenusikals. Tačiau vien tik jos savaime nesuteikia pagrindo ir neleidžia teismui į Panevėžio apygardos teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu K. K. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskirtą 8 metų laisvės atėmimo bausmę įskaityti bausmės vykdymo atidėjimo laiką, kai jam, vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu, buvo paskirta probacija.

15.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia nuteistojo dėmesį, kad baudžiamoji teisė ir baudžiamojo proceso teisė yra priskiriamos viešosios teisės šakoms, jų normos yra apsauginės, reguliavimo metodas – imperatyvus. Privatinėje teisėje vadovaujamasi principu, kad leidžiama viskas, kas neuždrausta. Viešojoje teisėje, kitaip nei privatinės teisės atveju, vadovaujamasi principu, kad draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama. Tai reiškia, kad baudžiamosios taisyklės įstatymo leidėjo yra tiksliai apibrėžtos, jos negali būti pakeičiamos šalių susitarimu, jų privalomu laikytis, jas privalu taikyti ir vykdyti.

16.Nei BK, nei Probacijos įstatyme įstatymų leidėjas nėra įtvirtinęs, kad tuo atveju, kai bylą nagrinėjant instancine tvarka aukštesnės instancijos teismas priima sprendimą panaikinti nuosprendį (nutartį), kuriuo paskirta probacija, tam tikra dalis laikotarpio, kai asmuo buvo probuojamas, įskaitytinas į teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės realų atlikimą. Kaip teisingai atkreipė dėmesį žemesnės instancijos teismas, pagal BK 63 straipsnio 9 dalį ir 66 straipsnį į paskirtą bausmę gali būti įskaitomas tik kardomasis kalinimas arba ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir visiškai ar iš dalies atlikta bausmė.

17.Probacijos įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 5 punkte yra nustatyta tik tai, kad aukštesnės instancijos teismui priėmus sprendimą panaikinti nuosprendį (nutartį), kuriuo buvo paskirta probacija, probacijos vykdymas nutraukiamas. Tai reiškia, nuteistas asmuo siunčiamas realiai atlikti visą jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nagrinėjamu atveju būtent tokia teisinė situacija ir susiklostė. Kaip nurodyta pirmiau, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. lapkričio 3 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nuosprendį, kuriuo K. K. buvo paskirta probacija, ir be pakeitimų paliko galioti Panevėžio apygardos teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nuosprendį, kuriuo K. K. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį nuteistas laisvės atėmimu 8 metams. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, aptariamu atveju susiklosčiusi teisinė situacija nepablogino nuteistojo teisinės padėties. Kaip minėta, probacija yra sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistasis buvo laisvėje ir beveik metus laiko turėjo galimybę gyventi su savo šeima, dirbti, atlyginti nukentėjusiajam turtinę žalą ir pan. Pagal anksčiau aptartą teisinį reguliavimą, pagrindas į nuteistajam paskirtą 8 metų laisvės atėmimo bausmę įskaityti apeliacinės instancijos teismo paskirtą 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę atsirastų tik pasibaigus teismo nustatytam 2 metų probacijos terminui. Tuo tarpu, šiuo atveju, probacijos terminas nebuvo pasibaigęs, jis buvo nutrauktas kasacinės instancijos teismui priėmus sprendimą panaikinti teismo priimtą baigiamąjį aktą, kuriuo buvo paskirta probacija.

18.Vien nuteistojo K. K. subjektyvi nuomonė dėl baudžiamojo įstatymo normų, susijusių su bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (ne)įskaitymo į paskirtą laisvės atėmimo bausmę nėra pakankamas pagrindas panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą apskųstą teismo nutartį. Todėl nuteistojo K. K. skundas netenkintinas, o apskųstoji nutartis nenaikintina.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo K. K. (K. K.) skundą ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.