Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nerijaus Meilučio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. K. (K. K.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. kovo 20 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. vasario 11 d. priimtą nutarimą taikyti nuteistajam K. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. K. K. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 8 m. laisvės atėmimo bausmė.

1.1. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu pakeistas 2014 m. lapkričio 12 d. nuosprendis – veika pagal BK 129 straipsnio 1 dalį perkvalifikuota pagal BK 132 straipsnio 1 dalį, paskirta 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant 2 m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartimi panaikintas 2015 m. lapkričio 18 d. nuosprendis ir paliktas galioti 2014 m. lapkričio 12 d. nuosprendis.

1.2. Lietuvos Respublikos Prezidentės 2018 m. gruodžio 20 d. dekretu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl malonės suteikimo“ 2014 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta 3 m., galutinė bausmė – 5 m. laisvės atėmimo.

1.3. Bausmės pradžia – 2016 m. lapkričio 21 d., pabaiga – 2021 m. lapkričio 21 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis nutarimo priėmimo dieną yra 2 metai 9 mėnesiai ir 14 dienų.

2. Komisijos 2019 m. vasario 11 d. nutarimu nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam K. K. pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį, tačiau Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 20 d. nutartimi Komisijos nutarimą patvirtinti atsisakė, motyvuojant tuo, jog nors nuteistasis K. K. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis K. K. prašo 2019 m. kovo 20 d. Kauno apylinkės teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą: patvirtinti Komisijos 2019 m. vasario 11 d. nutarimą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos namų.

3.1. Skunde nurodo, jog teismas nepakankamai įvertino Komisijos pateiktų argumentų pagrįstumą bei teisės aktuose numatytos lygtinio paleidimo galimybės, o taip pat ir oficialių duomenų, reikšmingų sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Liko neįvertintos ir nuteistojo pastangos resocializuotis. Teismas, vienpusiškai ir neišsamiai vertindamas byloje surinktus duomenis, iš esmės pažeidė baudžiamojo proceso principus bei materialiąsias bausmių vykdymo kodekso normas ir priėmė neteisėtą procesinį sprendimą. Nuteistasis pažymi, kad jo nusikalstamo elgesio rizika yra minimali, balų suma akivaizdžiai nuosekliai mažėjo. Nuteistojo teigimu, teismas nevertino bausmės vykdymo paskirties ir lygtinio paleidimo tikslų. Skunde taip pat remiamasi Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacija Rec (2003) 22 dėl lygtinio paleidimo (parolio) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika.

3.2. Skunde pažymima, kad nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, atlikdamas bausmę laikėsi įstaigoje nustatytos tvarkos, vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų nepažeidinėjo, drausmine tvarka baustas nebuvo. Už gerą elgesį bei darbą septynis kartus buvo paskatintas. Kaip komisija pažymėjo, nuteistojo požiūris į jo atžvilgiu taikomą priežiūrą - pozityvus, nusiteikęs ir toliau laikytis vidaus tvarkos taisyklių bei įstatymų. Šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu vertinamas kaip nepriekaištingas, koreguoja savo elgesį pagal nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus. Nuteistasis turi vidurinį išsilavinimą bei kompiuterių derintojo specialybę. Pataisos namuose mokėsi ir dirba. Iki suėmimo 7,5 metus dirbo parduotuvės vedėju ir (duomenys neskelbtini) skyriaus vadovu. Įstaigoje gauta pažyma, patvirtinanti, kad galimo lygtinio paleidimo atveju nuteistasis būtų priimtas į darbą ankstesnėje darbovietėje eiti komercijos direktoriaus pareigas.

3.3. Nuteistasis užbaigė dalyvavimą adaptacijos programoje, dalyvauja vykdant pozityvaus užimtumo priemones ir aktyviai prisideda jas organizuojant. Dalyvauja bendruosiuose nuteistųjų susirinkimuose, juose informuojamas apie paskutinius aktualius įvykius, vykstančius pačioje įstaigoje ir būryje. Nėra duomenų, kad būtų turėjęs problemų su narkotinių medžiagų vartojimu, nėra socialiai atsiskyręs, palaiko socialinius ryšius su draugais ir mama, nėra jokių rūpesčių dėl gyvenamosios vietos pastovumo bei gyvenimo sąlygų, nuteistasis vyksta į trumpalaikes išvykas, periodiškai dengia ieškinį. Nurodo, kad yra abstinentas, nerūko, negeria alkoholinių gėrimų, nevartoja narkotikų. Socialines situacijas vertina teisingai, linkęs priimti naujas idėjas bei geba praplėsti savo požiūrį.

3.4. Nuteistojo teigimu, teismas neįvertino nusikalstamo elgesio rizikos pokyčių laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, tinkamai neįvertinti nuteistojo riziką mažinantys veiksniai, jo dedamos pastangos. Skundžiama nutartimi atmetus Komisijos nutarimą dėl nuteistojo, buvo pažeisti teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių ir kiti baudžiamosios teisės principai.

4. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

5. Nuteistojo K. K. skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. K. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, ir atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad jis priklauso žemos rizikos grupei (15 balų). Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad K. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo paskutinio vertinimo sumažėjo 9 balais, tačiau kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, net 12 balų išlieka dinaminiais, taigi pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas dar gali būti mažintinas. Šiuo atveju, toks dinaminių balų skaičiaus egzistavimas, sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad daroma nuteistojo pažanga dar nėra pakankama ir akivaizdi, kad jo atžvilgiu būtų taikomas lygtinis paleidimas.

8. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors K. K. ir atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jo elgesio ir mąstymo pokyčiai dar nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jis padarė įstatymo reikalaujamą pažangą.

9. Teisėjų kolegija teigiamai vertina tai, kad nuteistasis aktyviai dalyvauja pataisos procese, yra skatinamas, mokėsi, dirba, tokiu būdu didindamas galimybes sėkmingai integracijai laisvėje, taip pat įvertintina tai, kad jis stengiasi sumažinti padaryto nusikaltimo pasekmes – bent minimaliai atlygina iš jo civiliniu ieškiniu priteistą sumą, taip pat aktyviai palaiko socialinius ryšius su draugais ir mama. Tačiau pažymėtina, jog tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra kiekvieno nuteistojo pareiga ir negali būti laikomas besąlygišku pagrindu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Todėl, sprendžiama, jog apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, jog įvertinus nuteistojo asmenybę, jo padaryto nusikaltimo pobūdį, paskirtos ir atliktos bausmės dydį, K. K. negali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas, kadangi nors nuteistasis ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra pakankamai akivaizdi ir įtikinanti. Be to, kaip teisingai pažymėta ir skundžiamoje nutartyje, K. K. akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo – vieną kartą nesilaikė pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos, už ką 2016 m. gruodžio 12 d. buvo baustas drausmine tvarka. Nors nuobauda nebegalioja, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi.

10. Priimdamas skundžiamą nutartį apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į nuteistojo asmenybę, jo padarytą nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors tiek padaryta nusikalstama veika, jos pavojingumas bei įvykdymo aplinkybės, tiek atliktos bei neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymo klausimą, ir nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai turintys įtakos teismo sprendimui taikyti ar netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje įstatymo yra nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu, kadangi sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą į nuteistojo padarytus teisės pažeidimus atsižvelgiama tik tiek, kiek tai leidžia charakterizuoti nuteistąjį bei įvertinti jo elgesio korekciją, atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nagrinėjamu atveju, iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad K. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka už negrįžtamas pasekmes sukėlusios nusikalstamo sveikos padarymą. Svarbu pabrėžti ir tai, jog Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog vienas iš pagrindinių veiksnių, dėl kurių išlieka K. K. pakartotinio nusikalstamumo rizika yra jo mąstymas ir elgesys. Nuteistasis neigia turįs kokių nors problemų su kuriomis negalėtų susitvarkyti pats, tačiau ne visada pasirenka konstruktyvų būda problemoms spręsti. Pripažįsta, jog stengiasi apgalvoti savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu.

11. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Europos Tarybos rekomendacijomis ir EŽTT praktika, tačiau, aukštesnysis teismas pabrėžia, kad kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus, ir tiek Komisija, tiek teismai, nagrinėjantys skundus dėl Komisijos nutarimų, priima sprendimus, remdamiesi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių. Komisija ir teismai, vertindami ar asmuo gali būti lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, vadovaujasi tik įstatymuose nurodytais reikalavimais ir analizuoja bei atsižvelgia tik į tiesiogiai susijusius faktus, kurie teikia informaciją apie konkretų atvejį. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, net ir atitinkant formaliuosius BVK 157 straipsnyje numatytus pagrindus, nėra imperatyvus. Įvertinus aptartus nuteistąjį charakterizuojančius aspektus, kolegija sprendžia, jog nuteistojo atlikta bausmės dalis šiuo metu dar nebuvo pakankama jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti. Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad pastaruoju metu yra gana nemažai teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių, tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad dar nėra pagrindo teigti, jog K. K. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo K. K. (K. K.) skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. kovo 20 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.