Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės E. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. G. patikslintą ieškinį atsakovui A. P. dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, E. G., G. G., K. K. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

13. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

14. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinį atsisakyta priimti byloje nesant duomenų, kad atsakovas yra trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, E. G., G. G. ir K. K. G. tėvas. Taigi, bylos apeliacinėje instancijoje nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, spręsdamas dėl pagrindo atsisakyti priimti ieškovės ieškinį buvimo, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis.

15. Byloje nustatyta, jog trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, E. G., G. G. ir K. K. G. motina – ieškovė, įrašų 2002 m. gruodžio 12 d. gimimo liudijimuose Serija AA Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) apie tėvą nėra. Iš ieškovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“ banke, išrašo matyti, jog laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 2 d. iki 2020 m. spalio 1 d. atsakovas atlikęs periodines įmokas po 260,00 Eur; 2020 m. vasario 29 d. ir 2020 m. kovo 30 d. mokėjimų paskirtyje nurodyta: „Už vaikus“.

16. Remiantis Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-4447-1102/2021 pagal bendraieškių E. G., G. G. ir K. K. G. ieškinį atsakovui de?l te?vyste?s nustatymo, is?laikymo priteisimo ir laikinu?ju? apsaugos priemoniu? taikymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. G., kuriuo prašoma: 1) nustatyti, kad atsakovas yra bendraieškių E. G., G. G. ir K. K. G., tėvas; 2) taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iš atsakovo priteisti bendraieškiams E. G., G. G. ir K. K. G. laikiną išlaikymą nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos po 200,00 Eur periodinių išmokų kas mėnesį kiekvienam, pinigus pervedant į jų sąskaitas banke; 3) priteisti bendraieškiams E. G., G. G. ir K. K. G. iš atsakovo išlaikymą nuo 2020 m. lapkričio 5 d. iki jie mokysis mokykloje ir / ar aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje po 250,00 Eur periodinių išmokų kas mėnesį kiekvienam, pinigus pervedant į jų sąskaitas banke; 4) atleisti bendraieškius nuo žyminio mokesčio sumokėjimo šioje byloje; 5) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. 2021 m. vasario 9 d. teisme gautas atsakovo atsiliepimas į ieškinį, nurodant, jog sužinojęs, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. G. pastojo, atsakovas sąžiningai vertino, kad jos nėštumas yra jų bendro gyvenimo ir turėtų artimų santykių rezultatas; atsakovas negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad yra biologinis vaikų tėvas, nes jo biologinis tapatumas su vaikais niekada nebuvo nustatinėjamas; bendraieškius E. G., G. G. ir K. K. G. atsakovas laiko savo vaikais socialinės tėvystės prasme, todėl šioje procesinėje stadijoje nereiškia prašymo dėl genetinio tapatumo (DNR) nustatymo (neatmesdamas galimybės reikšti tokį prašymą vėlesnėse proceso stadijose).

17. Vaiko kilmės nustatymas svarbus ne tik siekiant užtikrinti vaiko prigimtinę teisę žinoti savo tėvus, kas sudaro dalį jo, kaip asmenybės, identiteto, bet ir siekiant nustatyti asmenis, su kuriais vaikui atsiranda tėvyste grindžiamos tarpusavio teisės ir pareigos (CK 3.137 straipsnio 2 dalis). Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). O vaikai, be kitų teisių, turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjami ir aprūpinami savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia jų interesams (CK 3.161 straipsnio 3 dalis), ir turi gerbti tėvus ir tinkamai atlikti savo pareigas (CK 3.162 straipsnis). Būtent dėl šių tėvų ir vaikų tarpusavio teisių ir pareigų turinio yra svarbus vaiko kilmės nustatymas <...> (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-916/2020).

18. Viena iš sudėtinių tėvų valdžios dalių – išlaikyti savo vaikus – yra reglamentuojama CK 3.192 straipsnyje. Teisė į išlaikymą, kaip ir kitos vaiko teisės, atsiranda nuo vaiko gimimo momento. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad paprastai preziumuojama, jog šią teisę turi užtikrinti tėvai, iš kurių vaikas gimė, t. y. prigimtinė vaiko biologinių tėvų pareiga išlaikyti savo vaiką, tačiau teisinė prievolė teikti išlaikymą ir materialiai rūpintis savo vaiku atsiranda tik tiems tėvams, kurių tėvystė (motinystė) yra įforminta įstatyme nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009; 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-916/2020). CK trečiosios knygos X skyriaus trečiame skirsnyje reglamentuoti tėvystės nustatymo sąlygos ir pagrindai. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės; jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai.

19. Nagrinėjamu atveju nesantuokinių vaikų tėvystės nustatymo klausimas sprendžiamas Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinės bylos Nr. e2-4447-1102/2021 pagal bendraieškių E. G., G. G. ir K. K. G. ieškinį atsakovui de?l te?vyste?s nustatymo, is?laikymo priteisimo ir laikinu?ju? apsaugos priemoniu? taikymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. G.. Tad priešingai negu teigia ieškovė, kartu su 2020 m. lapkričio 19 d. pirminiu ieškiniu pateikti sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“ banke, išrašai savaime negali būti laikomi patikimai patvirtinančiais atsakovo tėvystę, šią galint nustatyti tik įvertinus įrodomųjų faktų visumą jau minėtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo žinioje esančioje civilinėje byloje Nr. e2-4447-1102/2021. Vaikų teisė žinoti savo kilmę – tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaikų teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaikų tėvus. Dėl nurodytų priežasčių, siekiant užtikrinti proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, laikytinas netikslingu bylos iškėlimas pagal ieškovės 2020 m. sausio 25 d. patikslintą ieškinį atsakovui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, E. G., G. G. ir K. K. G., nesant nustatytam asmeniui, kuris ne tik gali (socialinės tėvystės atveju), bet ir turi (biologinės tėvystės atveju) vykdyti įstatymo jam nustatytas tėvo teises ir pareigas, konkrečiu atveju, tai materialiai rūpintis vaikais ir teikti jiems išlaikymą (CK 3.161 straipsnio 1 dalis, 3.200 straipsnis).

20. Taigi, pirmosios instancijos teismas savo ruožtu ex officio (lot. – pagal pareigas, savo iniciatyva) patikrinęs, ar nėra procesinių kliūčių pradėti civilinę bylą pagal ieškovės 2020 m. sausio 25 d. patikslintą ieškinį atsakovui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, E. G., G. G. ir K. K. G. ir nustatęs, kad pareikštas reikalavimas priteisti iš atsakovo 17 640,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą negali sukurti jokių objektyvių teisinių padarinių, pagrįstai sprendė nesant pagrindo pradėti teisminį procesą.

21. Kita vertus, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, jog ieškovė į Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-4447-1102/2021 bendraieškių E. G., G. G. ir K. K. G. ieškiniu atsakovui de?l te?vyste?s nustatymo, is?laikymo priteisimo ir laikinu?ju? apsaugos priemoniu? taikymo įtraukta trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų statusu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog tiek tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CPK 46 straipsnis), tiek tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis) turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir įstatymo įtvirtintą galimybę šį interesą įgyvendinti įstodami į prasidėjusį teisminį ginčą. Tačiau esminiai trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais ir trečiųjų asmenų be savarankiškų reikalavimų teisinio statuso skirtumai yra nulemti skirtingo jų teisinio santykio su bylos dalyku: tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus turi savarankišką, ginčo šalims priešpastatomą, materialinę teisę į ginčo dalyką, todėl ją gali ginti naudodamiesi visomis šalių procesinėmis teisėmis, tarp jų – ir teise pasirinkti teisių gynimo būdą (pareikšti ieškinį jau prasidėjusiame procese ar pradėti naują procesą). Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo valia (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2002 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1042-2002; 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81-2004).

22. Pirmiau minėto teisinio reguliavimo pagrindu, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, spręstina, jog ieškovė, pasinaudodama teise į teisminę gynybą, priklausomai nuo teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi (materialiojo ir procesinio arba tik procesinio), turi teisę pateikti prašymą pakeisti trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, statusą į trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, ir pareikšti savarankišką reikalavimą.

23. Kiti ieškovės atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja, Lietuvos Respublikos teismų praktikoje laikantis nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

atmesti atskirąjį skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-5883-897/2021 palikti nepakeistą.