- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-14
- Bylos Nr.
- e2S-73-854/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33207-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Čėsnienė
- Ieškovas
- E. G., G. G., K. K. G.
- Atsakovas
- A. P.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja G. Č.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (ieškovų) E. G., E. G., G. G. ir K. K. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų E. G., E. G., G. G. ir K. K. G. ieškinį atsakovui A. P. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai E. G., E. G., G. G. ir K. K. G. kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti, kad atsakovas A. P. yra E. G., gimusios (duomenys neskelbtini), G. G., gimusios (duomenys neskelbtini), ir K. K. G., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas; iš atsakovo A. P. priteisti vaikams E. G., G. G., K. K. G. išlaikymą nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki jie mokysis mokykloje ir/ar aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje po 250 Eur periodinių išmokų kiekvieną mėnesį kiekvienam vaikui, pinigus pervedant į ieškovų sąskaitas banke; priteisti iš atsakovo A. P. ieškovės E. G. naudai 17 640 Eur išlaikymo įsiskolinimą; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai nurodė, kad ieškovė E. G. 2020 m. spalio 7 d. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ir gavo 2020 m. lapkričio 13 d. pažymą dėl privalomosios mediacijos pabaigos, nes A. P. nepateikė sutikimo ar nesutikimo vykdyti privalomąją mediaciją.
3. Pažymėjo, kad ieškovė E. G. su atsakovu turėjo lytinius santykius, jiems (duomenys neskelbtini) gimė trynukai – E. G., G. G. ir K. K. G. Atsakovas neneigė, kad yra vaikų tėvas ir mokėjo kiekvienam vaikui išlaikymą po 300 Lt (86,89 Eur). Per 18 metų ši suma nei karto nesikeitė, visų trijų vaikų išlaikymui atsakovas moka 260 Eur kas mėnesį, dažniausiai nurodydamas „sąskaitos papildymas, kelis kartus buvo nurodyta „už vaikus“. Visa tai patvirtina, kad vaikų tėvas yra būtent atsakovas.
4. Nurodė, kad ieškovės E. G. darbo užmokestis yra apie 1 174 Eur per mėnesį, kas yra mažai turint tris vaikus. Atsakovo turtinė padėtis nėra žinoma. Ieškovė vaikus augina viena, todėl tenkinami tik minimalūs poreikiai lyginant su tuo, jei išlaikymą būtų teikę abu tėvai kartu. Atsižvelgiant į teismų praktiką, atsakovas turi turėti finansines galimybes skirti po 250 Eur per mėnesį kiekvieno vaiko išlaikymui. Kadangi atsakovas teikė tik 260 Eur išlaikymą per mėnesį visiems vaikams, o prašoma priteisti 750 Eur, ieškovės naudai priteistina skola už paskutinius 3 metus iki ieškinio padavimo dienos, t. y. 17 640 Eur (36 mėn. (2017 m. spalio 5 d. – 2020 m. spalio 5 d.) x 490 Eur.
5. Vaikams 2020 m. lapkričio 4 d. suėjo 18 metų, tačiau jie mokosi mokykloje ir negali ir negalės savęs išlaikyti, jei mokysis aukštojoje mokykloje, todėl jiems turi būti priteistas išlaikymas iš atsakovo periodinėmis išmokomis po 250 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2020 m. lapkričio 4 d. iki jie mokysis mokykloje ir/arba aukštojoje mokykloje dieniniame skyriuje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi ieškovų E. G., E. G., G. G. ir K. K. G. ieškinį atsakovui A. P. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atsisakė priimti.
7. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo (toliau – Mediacijos įstatymas) 20 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Pagal Mediacijos įstatymo 21 straipsnį, privalomąją mediaciją inicijuoja ginčo šalys bendru sutarimu arba viena iš ginčo šalių. Mediacijos įstatymo 2 straipsnio 7 dalis privalomąją mediaciją apibrėžia, kaip mediaciją, kuria įstatymų nustatytais atvejais privaloma pasinaudoti prieš kreipiantis į teismą dėl ginčo sprendimo.
Šalies argumentai
8. Teismas nustatė, kad ieškovai E. G., E. G., G. G. ir K. K. G. pateikė ieškinį dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, kuriuo ieškovė E. G. prašo iš atsakovo A. P. priteisti išlaikymo įsiskolinimą, o ieškovai E. G., G. G. ir K. K. G. prašo nustatyti atsakovo tėvystę kiekvieno iš jų atžvilgiu ir priteisti iš atsakovo paramą pilnamečiams vaikams. Teismas pažymėjo, kad civilinė byla priskirtina šeimos bylų kategorijai ir yra nagrinėtina ginčo teisena, todėl prieš pateikiant ieškinį, ieškovai arba abi šalys turėjo pareigą kreiptis dėl teisės aktuose nustatytos privalomosios mediacijos. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. lapkričio 13 d. pažymoje Nr. (11.6)TPS-21378 „Dėl privalomosios mediacijos pabaigos“ nurodoma, kad buvo gautas E. G. prašymas vykdyti privalomąją mediaciją sprendžiant ginčą su A. P. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo, bendravimo tvarkos ir gyvenamosios vietos nustatymo. Tarnyba informavo, kad negavo rašytinio A. P. sutikimo ar nesutikimo vykdyti privalomąją mediaciją, todėl E. G. įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija ir turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas nurodė, kad byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad ieškovai E. G., G. G. ir K. K. G. pasinaudojo privalomąja mediacija arba ieškovai inicijavo mediacijos procesą dėl atsakovo A. P. tėvystės nustatymo kiekvieno iš jų atžvilgiu bei paramos iš atsakovo pilnamečiams vaikams priteisimo, tačiau nebuvo gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo.
10. Atsižvelgdamas į tai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, teismas ieškovų ieškinį atsisakė priimti. Ieškovams E. G., G. G. ir K. K. G. teismas išaiškino, kad dėl privalomosios mediacijos paslaugų teikimo ginčo šalys arba viena iš ginčo šalių su prašymu gali kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą arba tiesiogiai į mediatorių, įrašytą į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą.
III. Atskirojo skundo argumentai
11. Advokatas Mindaugas Paukštė, byloje atstovaujantis E. G., E. G., G. G. ir K. K. G., teikiamu atskiruoju skundu nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi šiais argumentais:
11.1. Ieškovė sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad kiti ieškovai nepasinaudojo privalomąja mediacija šeimos byloje, tačiau siekiant koncentruotumo ir ekonomiškumo principo, teismas turėtų priimti ieškinį ir jį nagrinėti toje dalyje, kurioje mediacijos procedūra buvo atlikta. Patikslintą ieškinį teikia tik ieškovė E. G., kiti ieškovai įtraukiami į bylą trečiaisiais asmenimis.
11.2. Ieškovė E. G. 2020 m. spalio 7 d. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, prašydama pradėti mediacijos procesą, tačiau gavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. lapkričio 13 d. pažymą dėl privalomosios mediacijos pabaigos, nes A. P. nepateikė sutikimo ar nesutikimo vykdyti privalomąją mediaciją, t. y. ji įvykdė savo pareigą dėl ikiteisminio proceso, todėl visi ieškinio reikalavimai, kurie reiškiami E. G., galėtų būti išspręsti šioje byloje, o kiti ieškovai kreiptųsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl mediacijos proceso ir savo teises gintų atskiroje byloje.
Apeliacinės instancijos teismas
kontatuoja:
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
14. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovų ieškinį dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo priedų
15. Su atskiruoju skundu pateiktas 2020 m. gruodžio 1 d. patikslintas ieškovės E. G. ieškinys dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atsakovui A. P., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, E. G., G. G. ir K. K. G.
16. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 37-38 punktai; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).
17. Atsižvelgiant į tai, kad pateiktas patikslintas ieškinys savo esme nelaikytinas įrodymu, pagrindžiančiu nesutikimo su pirmosios instancijos teismo motyvais argumentus, tačiau procesiniu dokumentu, kurio pagrindu pradedama ir nagrinėjama civilinė byla, patikslinto ieškinio priėmimo klausimas šioje byloje nepriklauso apygardos teismo kompetencijai, todėl prie atskirojo skundo pridėto patikslinto ieškinio priėmimo klausimo apeliacinės instancijos teismas nesprendžia.
Dėl atsisakymo priimti ieškovų ieškinį (ne)pagrįstumo
18. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad ieškovė E. G. 2020 m. spalio 6 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama 1) nustatyti, kad atsakovas A. P. yra E. G., G. G. ir K. K. G. tėvas; 2) priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iki vaikų pilnametystės; 3) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 17 640 Eur nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimą; 4) nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove; 5) priteisti iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidas (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
19. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-33994-842/2020 ieškovės ieškinį atsisakė priimti, konstatavęs, kad nėra duomenų, jog ginčo šalys pasinaudojo privalomąja mediacija arba ieškovė inicijavo mediacijos procesą, tačiau nebuvo gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo.
20. Ieškovė E. G. su 2020 m. spalio 7 d. prašymu kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, prašydama paskirti mediatorių šeimos byloje su vaikų tėvu A. P. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei gyvenamosios vietos nustatymo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyrius 2020 m. lapkričio 13 d. pažymoje Nr. (11.6)TPS-21378 „Dėl privalomosios mediacijos pabaigos“ nurodė, kad A. P. per nustatytą 15 darbo dienų terminą nepateikė sutikimo ar nesutikimo dėl mediacijos vykdymo, todėl laikytina, kad E. G. įgyvendino įstatyme nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija ir turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo.
21. Ieškovai E. G., E. G., G. G. ir K. K. G. 2020 m. lapkričio 20 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydami 1) nustatyti, kad atsakovas A. P. yra E. G., gimusios (duomenys neskelbtini), G. G., gimusios (duomenys neskelbtini), ir K. K. G., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas; 2) iš atsakovo priteisti vaikams E. G., G. G., K. K. G. išlaikymą nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki jie mokysis mokykloje ir/ar aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje po 250 Eur periodinių išmokų kiekvieną mėnesį kiekvienam vaikui, pinigus pervedant į ieškovų sąskaitas banke; 3) priteisti iš atsakovo ieškovei E. G. 17 640 Eur išlaikymo įsiskolinimą; 4) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
22. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atsisakė priimti nurodęs, kad išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka – privalomosios mediacijos procedūra – pasinaudojo tik ieškovė E. G., tačiau ne kiti ieškovai – E. G., G. G. ir K. K. G. Apeliacinės instancijos teismas su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka dėl žemiau nurodomų motyvų.
23. Asmens teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos yra būdingas absoliutumas, tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms išankstinę privalomą ginčų sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
24. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusi Mediacijos įstatymo redakcija įtvirtina privalomąją neteisminę mediaciją sprendžiant šeimos ginčus, kurie nagrinėjami ginčo teisena CPK nustatyta tvarka, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais (Mediacijos įstatymo 20 straipsnis).
25. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.1 straipsnio 1 dalis numato, kad CK trečiosios knygos normos nustato bendruosius šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus ir reglamentuoja santuokos sudarymo, jos galiojimo bei nutraukimo pagrindus ir tvarką, sutuoktinių turtines ir asmenines neturtines teises, vaikų kilmės nustatymą, vaikų ir tėvų bei kitų šeimos narių tarpusavio teises ir pareigas, įvaikinimo, globos ir rūpybos, civilinės būklės aktų registravimo tvarkos pagrindines nuostatas.
26. Ieškovai pirmosios instancijos teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė nustatyti atsakovo A. P. tėvystę vaikams (ieškovams) E. G., G. G. ir K. K. G., taip pat priteisti vaikams išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą ieškovei E. G. Taigi ieškovų pareikšti reikalavimai atsakovui priskirtini šeimos ginčams, nagrinėjamiems ginčo teisenos tvarka, ir šioje byloje yra galimas taikos sutarties sudarymas (CPK IV XIX skyriaus I, III skirsnių nuostatos). Esant šioms aplinkybėms, nagrinėjamu atveju privalomosios neteisminės mediacijos procedūra yra būtina sąlyga įgyvendinant ieškovų teisę su ieškiniu kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
27. Vadovaujantis Mediacijos įstatymo 21 straipsnio nuostatomis, privalomąją mediaciją inicijuoja ginčo šalys bendru sutarimu arba viena iš ginčo šalių. Abiem šiais atvejais, t. y. tiek kai mediaciją inicijuoja ginčo šalys bendru sutarimu, tiek kai mediaciją inicijuoja viena iš ginčo šalių, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai paduodamas prašymas dėl mediatoriaus skyrimo Mediacijos įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba toks prašymas paduodamas pasirinktam mediatoriui, įrašytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, Mediacijos įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 2, 3 dalys). Tuo atveju, kai privalomąją mediaciją inicijuoja tik viena iš ginčo šalių, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba arba mediatorius kreipiasi į kitą ginčo šalį su pranešimu apie gautą prašymą bei informacija, kad per penkiolika darbo dienų asmuo turi pateikti savo sutikimą dėl mediacijos vykdymo (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 4 dalis). Tuo atveju, jei kita šalis nesutinka dalyvauti mediacijoje arba sutikimas dėl mediacijos vykdymo negaunamas, vadovaujantis Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 5 dalies nuostatomis laikoma, kad aptariamą procesą inicijavusi ginčo šalis įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija. Kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl civilinės bylos iškėlimo dėl ginčų, kuriems nustatyta privalomoji neteisminė mediacija, teismui kartu su ieškiniu turėtų būti pateikiami rašytiniai įrodymai, kad ginčo šalis (šalys) pasinaudojo privalomąja neteismine mediacija.
28. Įrodymu, jog šalis (šalys) pasinaudojo privalomąja mediacija yra atitinkama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos arba mediatoriaus, į kurį šalys kreipėsi, parengta pažyma ar panašaus pobūdžio dokumentas, patvirtinantis šalies realizuotą prievolę pasinaudoti privalomąja mediacija. Mediacijos paslaugas gali teikti tik mediatorius, įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą (Mediacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Kitų subjektų (pvz., advokatų, mediatorių, kurie nėra įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą) parengti dokumentai nelaikytini įrodymais, kad pasinaudota privalomąja mediacija.
29. Tuo atveju, jei ginčo šalis (šalys) nepasinaudojo privalomąja mediacija, sprendžiant tarp šalių iškilusį ginčą, laikytina, kad asmuo, prieš kreipdamasis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos ir tai sudaro pagrindą teismui atsisakyti priimti ieškinį vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu.
30. CK 3.147 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jei vaiko tėvas atsisako pripažinti tėvystę pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo ar vaiko tėvas mirė, ieškinį dėl tėvystės nustatymo gali paduoti vaiko motina, vaikas, įgijęs visišką veiksnumą, vaiko globėjas (rūpintojas), valstybinė vaikų teisių apsaugos institucija arba mirusio vaiko palikuonys. Pagal CK 3.194 straipsnio 1 dalį jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį.
31. CK 3.157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai yra savo neveiksnių nepilnamečių vaikų atstovai pagal įstatymą, išskyrus tėvus, teismo sprendimu pripažintus neveiksniais šioje srityje arba ribotai veiksniais šioje srityje, ir kitus šiame kodekse nustatytus atvejus.
32. Pagal CPK 38 straipsnio 1 dalį galėjimas įgyvendinti savo teises teisme ir pavesti atstovui vesti bylą (civilinis procesinis veiksnumas) priklauso juridiniams asmenims ir fiziniams asmenims, kurie yra pasiekę pilnametystę – aštuoniolika metų, nepilnamečiams, įstatymų nustatyta tvarka sudariusiems santuoką, taip pat nepilnamečiams, kurie įstatymų nustatyta tvarka teismo pripažinti visiškai veiksniais (emancipuotais). Nepilnamečių nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų, taip pat fizinių asmenų, kurių civilinis veiksnumas tam tikroje srityje apribotas, atstovais pagal įstatymą teisme yra atitinkamai jų tėvai, įtėviai ar rūpintojai (CPK 38 straipsnio 2 dalis).
33. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė E. G. yra E. G., G. G. ir K. K. G., gimusių (duomenys neskelbtini), motina. Ieškovė, siekdama vėliau pareikšti ieškinį teisme dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, gyvenamosios vietos nustatymo, t. y. dėl reikalavimų, kurie reiškiami siekiant užtikrinti E. G., G. G. ir K. K. G. interesus, 2020 m. spalio 7 d. kreipėsi dėl privalomosios mediacijos procedūros įgyvendinimo į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Pažymėtina, kad šio kreipimosi metu ieškovai E. G., G. G. ir K. K. G. dar buvo nepilnamečiai, todėl jų teises ir teisėtus interesus užtikrino ir įgyvendino jų įstatyminė atstovė – motina (ieškovė) E. G. (CK 3.157 straipsnio 1 dalis). Tai, kad dar tebevykstant privalomosios mediacijos procedūrai, t. y. (duomenys neskelbtini), E. G., G. G. ir K. K. G. tapo pilnamečiais, nesudaro pagrindo vertinti, kad jie nepasinaudojo privalomosios mediacijos procedūra, kuomet ja, veikdama taip pat ir nepilnamečių vaikų vardu bei jų interesais, pasinaudojo jų įstatyminė atstovė – ieškovė E. G.
34. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyrius 2020 m. lapkričio 13 d. pažyma patvirtina, kad privalomosios mediacijos procedūra buvo baigta, todėl ieškovė E. G., taigi ir tuo metu jau pilnamečiai E. G., G. G. ir K. K. G. įgijo teisę kreiptis į teismą, reiškiant reikalavimus dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Tai, jog teikdami teismui ieškinį ieškovai E. G., G. G. ir K. K. G. jau turėjo civilinį procesinį veiksnumą (CPK 38 straipsnio 1 dalis), lemia tik tai, kad jie savo teises teisme gali įgyvendinti savarankiškai, tačiau nereiškia to, kad jie iš naujo privalo pasinaudoti išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka, kuria dar jiems esant nepilnamečiams, veikdama kaip jų įstatyminė atstovė, pasinaudojo jų motina ieškovė E. G.
35. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, nepagrįstai atsisakė priimti ieškovų E. G., E. G., G. G. ir K. K. G. ieškinį, kadangi visi ieškovai šioje byloje kreipimosi į teismą metu buvo įgyvendinę įstatyme nustatytą reikalavimą pasinaudoti išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka – privalomąja mediacija, todėl turėjo teisę kreiptis į teismą, siekdami išspręsti kilusį ginčą dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Dėl procesinės bylos baigties
36. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės ir proceso teisės normas, pirmosios instancijos nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
ieškovų E. G., E. G., G. G. ir K. K. G. atskirąjį skundą patenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.