Vilniaus apygardos teismo nutartis

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 11 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio Ginto Badikonio veiksmų tenkino iš dalies; panaikino antstolio Ginto Badikonio 2023 m. spalio 22 d. turto arešto akto Nr. S-23-40-20880 dalį, kuria areštuojamos pareiškėjui nuosavybės teise priklausančios 15819/19528 dalys žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), ir 18593/22952 dalys žemės sklypo, (duomenys neskelbtini); kitą skundo dalį atmetė. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

3. Pagal CPK 634 straipsnio 2 dalį, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. CPK 658 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai yra pavojus, jog skolininkas gali turtą paslėpti, antstolis turi teisę, įteikęs ar išsiuntęs raginimą, areštuoti skolininko turtą.

4. Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, kad iš pareiškėjo yra išieškoma gana didelė suma, pareiškėjas niekur nedirba, duomenų, kad turėtų pakankamai lėšų išieškomai skolai sumokėti į bylą nepateikė, sprendė, kad antstolis pagrįstai priėmė procesinį sprendimą areštuoti skolininko turtą.

5. CPK 675 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Ši įstatymo nuostata logiškai ir sistemiškai turi būti aiškinama taip, kad antstolis, vykdydamas jam pateiktus vykdomuosius dokumentus, turi imtis priemonių surasti ir areštuoti tiek skolininko turto, kad jo pakaktų teismo sprendimui įvykdyti.

6. Turto arešto akte nurodytas turto arešto mastas 37 846,09 Eur. Nagrinėjamu atveju antstolis skundžiamu turto arešto aktu areštavo 3 pareiškėjui priklausančius žemės sklypus (jų dalis). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai patvirtina, kad masinio vertinimo būdu yra nustatyta kiekvieno jų vidutinė rinkos vertė.

7. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė pagal 2019 m. vertinimą – 595 000 Eur, taigi pareiškėjui priklausančios 15819/19528 sklypo dalies vertė – 481 990 Eur. 2023 m. VĮ Registrų centro duomenimis minėto žemės sklypo vidutinė rinkos vertė – 691 000 Eur, taigi pareiškėjui priklausančios sklypo dalies vertė – 621 900 Eur.

8. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė pagal 2019 m. vertinimą – 688 000 Eur, taigi pareiškėjui priklausančios 18593/22952 sklypo dalies vertė – 557 336 Eur. 2023 m. VĮ Registrų centro duomenimis minėto žemės sklypo vidutinė rinkos vertė – 799 000 Eur, taigi pareiškėjui priklausančios sklypo dalies vertė – 719 100 Eur.

9. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė pagal 2021 m. vertinimą – 152 000 Eur, taigi pareiškėjui priklausančios 1/2 sklypo dalies vertė – 76 000 Eur. 2023 m. VĮ Registrų centro duomenimis minėto žemės sklypo vidutinė rinkos vertė – 168 000 Eur, taigi pareiškėjui priklausančios sklypo dalies vertė – 84 000 Eur.

10. Pagal CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktą turto arešto akte turi būti nurodyta kiekvieno areštuojamo daikto pavadinimas, unikalus numeris (jei daiktas registruojamas viešame registre), daikto skiriamieji požymiai (svoris, matmenys, nusidėvėjimo laipsnis ir kiti), kiekvieno daikto vertė ir viso areštuojamo turto vertė. Jei antstolis arešto metu negali įvertinti areštuojamo turto, turto arešto akte nurodoma, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Skundžiamame turto arešto akte nėra nurodyta nei kiekvieno areštuojamo žemės sklypo, nei viso areštuoto nekilnojamojo turto vertė, nenurodyta, ar areštuoto turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas, nepateikta jokia informacija, kaip nekilnojamojo turto vertė bus nustatoma, kodėl ji nebuvo nustatyta turto arešto akto surašymo metu.

11. Teismas konstatavo, kad ginčijamu turto arešto aktu arešto mastas neagrįstai didelis, dėl ko pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir, atsižvelgiant į orientacines žemės sklypų vidutines rinkos vertes, panaikino turto arešto dalį, kuria antstolis areštavo pareiškėjui priklausančias žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, paliekant turto areštą pareiškėjui priklausančiai 1/2 daliai žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

12. Pagal bendrąją taisyklę, ypatingosios teisenos bylose bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

13. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra akivaizdžiai skirtingas – antstolis nesutiko su pareiškėjo skundu ir jį atmetė, todėl pareiškėjas turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį (2/3). Tačiau, įvertinęs teismui pateiktus dokumentus, teismas sprendė, kad šiuo atveju bylinėjimosi išlaidos pareiškėjui negali būti atlyginamos.

14. Teismas nustatė, kad sąskaitas už skundo ir rašytinių paaiškinimų parengimą išrašė MB „Vorantex“, pareiškėjas sąskaitose nurodytas sumas pervedė būtent minėtai mažajai bendrijai. Teismas atsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, pagal kurį įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015; 2015 m. gegužės 29 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015 išaiškinta ir tai, kad atlyginimas, sumokėtas už teisines paslaugas neturinčiam teisės atstovauti pagal pavedimą asmeniui, negali būti vertinamas ir kaip kitos būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, nurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte.

15. Pareiškėjas į bylą yra pateikęs 2023 m. gruodžio 6 d. atstovavimo sutartį, kurioje nurodoma, kad pareiškėjas pavedė jo interesus teisme atstovauti advokatui Arvydui Budnikui. Byloje nepateikta ir jokių įrodymų, kad pareiškėją atstovaujantis advokatas būtų susijęs su MB „Vorantex“, todėl pareiškėjui 1 050 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias jis patyrė dėl MB „Vorantex“ teiktų teisinių paslaugų, nepriteistinos. Pareiškėjas taip pat yra pateikęs į bylą ir vieną sąskaitą, išrašytą advokato Arvydo Budniko, ir šios sąskaitos apmokėjimą patvirtinantį dokumentą. Sąskaitoje nurodyta, kad ji išrašyta už teisines paslaugas pareiškėjui, tačiau, kokios tai paslaugos nedetalizuota. Kaip matyti iš prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, advokatui Arvydui Budnikui buvo sumokėta už bylos administravimą ir susipažinimą su bylos dokumentais. Teismas pažymėjo, kad teismas priteisia tik būtinų ir pagrįstų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Visus procesinius dokumentus pareiškėjui byloje padėjo parengti MB „Vorantex“, jokių dokumentų, kurie būt parengti advokato Arvydo Budniko vardu, išskyrus prašymą prijungti prie elektroninės bylos ir prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, į bylą nepateikta. Todėl, teismo vertinimu, 363 Eur išlaidos už bylos administravimą ir susipažinimą su dokumentais, nebuvo būtinos ir neatitinka protingumo reikalavimų, todėl negali būti atlyginamos.

Žemesnės instancijos teismas

16.4. Teismas konstatavo faktus, kad MB ,,Vorantex“ byloje pareiškėjo neatstovavo, o tik padėjo pasirengti bylai per advokatą, dirbantį advokatų profesinėje bendrijoje „Budnikas ir partneriai“. Iš MB ,,Vorantex“ 2023-11-20 sąskaitos-faktūros Serija/Serie VXR Nr./No 0182 akivaizdžiai matyti, kad pareiškėjo patirtos 900 Eur (šioje civilinėje byloje – 450 Eur) išlaidos buvo patirtos dar iki teismo, t. y. Pareiškėjui rengiant skundus antstoliams, o ne teismui. Dėl to šios išlaidos turėjo būti vertinamos kaip pareiškėjo patirtos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktą. Iš MB ,,Vorantex“ 2023-12-04 sąskaitos-faktūros Serija/Serie VXR Nr./No 0188 taip pat akivaizdžiai matyti, kad Pareiškėjo patirtos 1200 Eur (šioje civilinėje byloje – 600 Eur) išlaidos buvo patirtos kaip procesinių dokumentų projektų parengimas. Tai reiškia, kad galutinius procesinius dokumentus byloje teismui teikė, analizavo, rengė ir vertino būtent Pareiškėją atstovaujantis teisme advokatas.

16.5. Iš viešai prieinamos ir pateiktos informacijos galima lengvai nustatyti, kad advokatų profesinė bendrija Budnikas ir partneriai ir jos advokatas bendradarbiauja su teisinių paslaugų įmone MB ,,Vorantex“ bei kitomis advokatų kontoromis. Atsižvelgiant į tai, Teismo padaryta išvada, kad byloje nepateikta jokių įrodymų, kad pareiškėją atstovaujantis advokatas Arvydas Budnikas būtų susijęs su MB „Vorantex“, atmestina kaip teisiškai nepagrįsta.

16.6. Teismo argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo galėtų būti laikomi pagrįstais tik tuo atveju, jeigu byloje Pareiškėjo interesų nebūtų teisme atstovavęs advokatas. Šios nagrinėjamos civilinės bylos atveju yra visiškai priešinga situacija, kadangi Pareiškėjui pirmosios instancijos teisme atstovavo ir byla buvo vedama tik per advokatą. Atsižvelgiant į tai, Pareiškėjas pagrįstai prašė Teismo priteisti jo neišvengiamai patirtas ir būtinas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

18.1. Teismas konstatavo, kad vidutinė 1/2 areštuoto turto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 84 000 Eur. Teismas nutarė, kad šio turto pakaks atsiskaityti su kreditoriais ir įpareigojo antstolį panaikinti areštus likusiam, pertekliniam turtui, motyvuodamas tuo, kad areštuotino turto mastas negali viršyti įsiskolinimo dydžio ir VĮ Registrų centro teikiamos informacijos pakanka daryti išvadą, kad antstolis jį viršijo.

18.2. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, skolininko atžvilgiu yra vykdomos 3 vykdomosios bylos, bendra įsiskolinimo suma yra 62 805,75 Eur (be antstolių vykdymo išlaidų). Minimali (bendra) antstolių vykdymo išlaidų suma sudaro ne mažiau nei 3000 Eur.

18.3. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad skolininkas iš esmės elgėsi piktybiškai, prašydamas panaikinti apribojimus visam turtui, o ne jo daliai, neieškojo ir neieško būdų operatyviai grąžinti skolą, tačiau teismas neįvertino patvarkyme atsisakyti tenkinti skundą paminėtos aplinkybės, kad areštuotinas turtas turės būti vertinamas nekilnojamojo turto eksperto ir parduodamas iš varžytynių. Parduodant turtą iš antrųjų varžytynių jo vertė sumažėja net 40 proc. nuo įvertinimo sumos, t. y. pradinė turto pardavimo iš antrųjų varžytynių kaina būtų tik 50 400 Eur. Atsižvelgiant į tai, kiltų reali rizika, kad varžytynių dalyviai nupirktų turtą už sumą, kurios nepakaks pilnai atsiskaityti su kreditoriais ir antstoliais.

18.4. Skųsdamas antstolio veiksmus, skolininkas naudojasi tik savo teorine teise į proporcingą arešto mastą. Turto areštas nedraudžia jam naudotis turtu ir jį tinkamai administruoti. Panaikinus areštą skolininko turtui, (duomenys neskelbtini), skolininkas nevaržomai galėtų jį realizuoti. Tokiu būdu būtų pažeisti kreditorių interesai, nes neliktų kito turto ir pajamų, į kuriuos būtų galima nukreipti išieškojimą ir užtikrinti kreditorių interesus. Antstolis areštavo visą nekilnojamąjį skolininko turtą siekdamas neleisti skolininkui be antstolio žinios šio turto realizuoti, taip nepažeisdamas skolininko interesų ir užtikrindamas kreditorių reikalavimus. Areštuodamas skolininko turtą antstolis neketino inicijuoti viso turto realizavimo proceso, todėl skolininko teisės ir interesai nebūtų pažeisti.