- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-19
- Bylos Nr.
- I1-1140-860/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00225-2024-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- H. N.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, Lietuvos kalėjimų tarnybos
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. N. skundą (patikslintą) atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas H. N. kreipėsi į teismą su skundu (patikslintu), kuriame prašo priteisti jam iš atsakovės Lietuvos valstybės 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Paaiškina, kad nuo 2022 m. balandžio 29 d. iki 2022 m. rugsėjo 29 d. bausmę atliko Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) (duomenys neskelbtini). Teigia, jog (duomenys neskelbtini) duše nebuvo pertvarų bei užuolaidų tarp dušo galvučių, o 6 būrio dušo patalpose buvo dar ir prasta vėdinimo sistema, t. y. prastai vėdinant patalpą ant sienų kaupdavosi drėgmė ir atsirasdavo grybelis. Dar pažymėjo, kad dušo patalpas tekdavo vėdinti atidarius langą, ko pasėkoje jis susirgdavo. Teigia, kad su skundais ir prašymais kreipėsi į (duomenys neskelbtini) administraciją, tačiau ji neatsakė. Taip pat nurodė, jog dėl neužtikrinamo privatumo duše patyrė nežmoniškus išgyvenimus, pablogėjo psichinė būsena, patyrė stresą, naktimis nemiegodavo bei buvo pažeistas jo orumas.
Atsiliepimas
2. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Tarnyba pateikė atsiliepimą, kuriame su pareiškėjo skundu (patikslintu) nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 29 d. iki 2022 m. rugsėjo 29 d. laisvės atėmimo bausmę atliko Tarnybos (duomenys neskelbtini) 3 sektoriaus patalpose. Akcentavo, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo dirbantis. Tarnyba sutinka su pareiškėju, jog ginčo laikotarpiu Tarnybos (duomenys neskelbtini) 3 sektoriaus dušinėse tarp maudymosi vietų matomumą ribojančios pertvaros nebuvo įrengtos, tačiau nurodo, jog tokios prievolės kalinimo įstaigai teisės aktai neįtvirtino. Taip pat pažymėjo, jog pertvaros dušinėse įrengtos 2022 m. spalio 14 d. Atsakovės vertinimu, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad pertvarų nebuvimas dušuose pareiškėjui sudarė tokias kalinimo sąlygas, dėl kurių buvo viršytas neišvengiamai kalinimui būdingas kentėjimo laipsnis. Taip pat nesutinka su pareiškėjo argumentais, jog dušo patalpose nebuvo ventiliacijos, rinkosi kondensatas, buvo pelėsis. Tarnybos teigimu, pagal ginčo metu galiojusius Tarnybos (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2019 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. V-372 „Dėl gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 7 punktą, dušo patalpas kiekvieną dieną valė ir tvarkė Turto valdymo skyriuje dirbantis nuteistasis. Tarnybos nuomone, pareiškėjas nepateikė jokių kompetentingų institucijų patikrinimo aktų, kuriuose būtų konstatuota, jog nuteistųjų dušo patalpos neatitiktų Lietuvos higienos normos reikalavimų. Taip pat teigia, jog nėra duomenų, jog pareiškėjas kreipėsi į Tarnybos (duomenys neskelbtini) 3 sektoriaus administraciją dėl pelėsio dušų patalpose. Atsižvelgiant į tai, mano, jog pareiškėjo teiginiai dėl susikaupusio pelėsio dušo patalpose ir dėl to kilusių neigiamų pasekmių sveikatai yra deklaratyvaus pobūdžio. Dėl patalpų vėdinimo Tarnyba nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN134:2015) 17 punktą, laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Tarnybos (duomenys neskelbtini) 3 sektoriaus bendrojo naudojimo dušų patalpose veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema bei galimas vėdinimas per langus. Tarnybos teigimu, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas negalėjo išvėdinti dušo patalpos per langą, ar, kad nebuvo galima jų atidaryti / uždaryti. Tarnybos vertinimu, asmenys, kurie reguliariai vėdina ir valo patalpas, neturi problemų dėl oro trūkumo, drėgmės, pelėsio. Dar atsakovės atstovė atsiliepime nesutinka su pareiškėjo teiginiais dėl jo prastos emocinės būklės. Nurodo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Tarnybos (duomenys neskelbtini) Resocializacijos skyriaus psichologus dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti privatumo ar ventiliacijos dušinėse stoka, nesikreipė. Atsižvelgiant į tai, Tarnyba tokius pareiškėjo teiginius apie patirtus neigiamus išgyvenimus laiko jo paties subjektyvia nuomone, nesudarančia pagrindo neturtinės žalos atsiradimui. Galiausiai Tarnyba atsiliepime pažymėjo, jog neteisėtų atsakovės veiksmų (neveikimo) pareiškėjas neįrodė, tad nesant neteisėtų veiksmų, bei žalos įrodymo, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp jų. Teigia, jog pareiškėjas nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą ir neįrodė, kad ji savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos. Mano, jog pareiškėjas neįrodė ir nepagrindė nė vienos iš civilinės atsakomybės kilimo viešojo administravimo subjektui, sąlygų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
3. Byloje kilo ginčas dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui H. N. neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl to, kad laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 29 d. iki 2022 m. rugsėjo 29 d. jis buvo kalinamas Tarnybos (duomenys neskelbtini) patalpose netinkamomis sąlygomis (neįrengiant pertvarų tarp dušo galvučių ir užuolaidėlių; buvo netinkama (neveikė) vėdinimo sistema), tuo pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.
4. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas atlyginti žalą (tiek turtinę, tiek neturtinę) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; ir kt.).
Pagal administracinių teismų praktiką, neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai – valstybės viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga, todėl šios sąlygos buvimas (nebuvimas) paprastai byloje nustatomas pirmiausia (žr., pvz., LVAT 2012 m. sausio 30 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A146-69/2012). Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) lemia, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatymas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes, kaip jau minėta, nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., LVAT 2017 m. vasario 22 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-416-525/2017; 2016 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-677-442/2016; 2013 m. gegužės 23 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A146-309/2013; ir kt.).
5. Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo pasakytina, kad pagal LVAT praktiką tokio pobūdžio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., 2015 m. gegužės 15 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015; 2013 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai ir konkrečiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 3 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A525-197/2013; ir kt.).
6. Kaip matyti iš bylos, pareiškėjas iš esmės netinkamas jo laikymo sąlygas nurodo laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 29 d. iki 2022 m. rugsėjo 29 d. Iš Tarnybos pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas nuo 2022 m. balandžio 29 d. iki 2022 m. rugsėjo 29 d. laisvės atėmimo bausmę atliko Tarnybos (duomenys neskelbtini) 3 sektoriaus patalpose (t. y. nuo 2022 m. balandžio 29 d. iki 2022 m. liepos 7 d. – 8 būrio 10 patalpoje; nuo 2022 m. liepos 7 d. iki 2022 m. rugsėjo 29 d. – 6 būrio 10 patalpoje). Tad, būtent šiuo laikotarpiu (nuo 2022 m. balandžio 29 d. iki 2022 m. rugsėjo 29 d.) ir vertintinos pareiškėjo nurodomos netinkamos laikymo sąlygos Tarnybos (duomenys neskelbtini) 3 sektoriaus patalpose.
7. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, pirmiausia, nurodo, jog Tarnybos (duomenys neskelbtini) 3 sektoriaus patalpose (t. y. 6 ir 8 būryje) nebuvo užtikrinamas privatumas duše ir higiena. Pareiškėjo teigimu, ginčo laikotarpiu tarp dušo galvučių nebuvo įrengtos pertvaros bei dušo užuolaidėlės, todėl jam besimaudant, jis buvo stebimas kitų nuteistųjų, t. y. buvo pažeidžiamas jo privatumas, bei liesdavosi kūnai su šalia besiprausiančiais nuteistaisiais, kas yra nehigieniška. Tai pareiškėjo teigimu, jam sukėlė didelių nepatogumų, dvasines ir emocines kančias, nepilnavertiškumo jausmą ir orumo pažeminimą.
8. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, kad laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 29 d. iki 2022 m. rugsėjo 29 d. Tarnybos (duomenys neskelbtini) 3 sektoriaus dušinėse matomumą ribojančios šoninės dušo pertvaros tarp dušo galvučių bei dušo užuolaidos nebuvo įrengtos. Šios aplinkybės neneigia ir Tarnyba, kuri nurodė, kad 3 sektoriaus dušinėse pertvaros buvo įrengtos tik 2022 m. spalio 14 d. Tarnybos teigimu teisės aktai nenumatė, kad ginčo laikotarpiu tokios pertvaros turėtų būti įrengtos.
9. Pagal Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, 13 punktą laisvės atėmimo vietų dušo patalpose privalo būti įrengta: 1) dušo čiaupai (galvutės); 2) suolas ir / arba kėdė, ir / arba taburetė; 3) kilimėlis arba grotelės; 4) veidrodis; 5) sieninė pakaba drabužiams; 6) lentynėlė higienos priemonėms; 7) kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai.
Taigi, minėtame teisės akte įtvirtinto reikalavimo, jog privalomai dušuose turi būti pertvaros, tarp dušų galvučių, bei pakabintos dušo užuolaidos, nėra. Detalesnio dušo patalpų įrengimo nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja. Todėl teismas sutinka su atsakovės atstovės Tarnybos argumentu, kad teisės aktuose nėra reikalavimo tarp dušo galvučių (čiaupų) įrengti visišką matomumą ribojančias pertvaras bei pakabinti dušo užuolaidas.
Tačiau, teismas pažymi, kad nuoseklioje LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog aplinkybė, kad teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvarų dušuose, nesudaro pagrindo atleisti (duomenys neskelbtini) nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., LVAT 2021 m. kovo 17 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. TA-735-624/2021; 2021 m. balandžio 28 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. TA-1005-789/2021; 2023 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. TA-462-525/2023; ir kt.). Dėl privatumo naudojantis dušu LVAT dar yra pažymėjęs, jog pertvarų duše nebuvimas neužtikrina visiško privatumo buvimo (žr., pvz., LVAT 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1763-858/2015; 2016-10-27 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016 ir kt.). Todėl pripažįstama, kad nuteistiesiems naudojantis pertvarų neturinčiu dušu pažeidžiamas jų privatumas (žr., pvz., LVAT 2021 m. gegužės 26 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. TA-1200-602/2021; 2023 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. TA-462-525/2023).
Be to, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) formuojamą praktiką, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnio, garantuojančio asmens teisę į privatumą, prasme (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą, priimtą byloje Szafrański prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12).
10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovo atstovas ginčo laikotarpiu pareiškėjui neužtikrino privatumo, išplaukiančio iš Konvencijos nuostatų ir teismų praktikos, prausiantis duše, t. y. neveikė taip, kaip turėjo veikti. Taigi, šiuo aspektu konstatuojami neteisėti atsakovo atstovo veiksmai.
11. Pareiškėjas dar nurodo, kad buvo prasta (neveikė) vėdinimo sistema dušo patalpose dėl ko ant lubų kaupėsi drėgmė ir nuo ko užsiveisdavo grybelis (pelėsis), taip pat dušo patalpą turėdavo vėdinti pravėrus langą dėl ko peršaldavo ir sirgdavo.
12. Teismas, visų pirma, pabrėžia, kad Higienos normos HN 134:2015 tiesiogiai nereglamentuoja dušo patalpų vėdinimo. Tačiau Higienos normos HN 134:2015 reguliuoja gyvenamųjų patalpų vėdinimą, t. y. pagal 17 punktą turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.
Tarnyba nurodė, kad 3 sektoriaus bendrojo naudojimo dušų patalpose veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema, taip pat galima vėdinti ir per langus. Nors pareiškėjas teigia, kad dušo patalpose neveikė vėdinimo sistema, tačiau pats pareiškėjas nurodė, jog jis dušo patalpas turėjo vėdinti pravėrus langą. Taigi, iš esmės pats pareiškėjas pripažįsta, kad dušo patalpų vėdinimas yra galimas per langą. Tai visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus.
Pareiškėjas nurodo, jog dėl dušo patalpos vėdinimo per langą jis būdavo perpučiamas ir dažnai sirgdavo, pasakytina, kad pats pareiškėjas vėdindamas patalpas turi būti atidus ir saugotis. Teisės aktai, minėta, tokį vėdinimo būdą numato. Tad nėra jokio pagrindo šiuo aspektu konstatuoti kokius nors neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus. Juo labiau, kad pareiškėjas net ir nepateikė jokių įrodymų, jog jis minėtu laiku sirgo peršalimo ligomis, juo labiau, kad toks peršalimas galėtų būti siejamas su dušo patalpų vėdinimu. Pareiškėjo prašymas įstaigos administracijai dėl paaiškinimo, kodėl jo neišvežė į ligoninę, nes jis turi sveikatos problemų, yra datuotas 2021 m. balandžio 26 d., todėl jis neturi nieko bendro su šioje byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis.
Higienos normos HN 134:2015 39 punkte nustatyta, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių.
Pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, pvz., kompetentingų institucijų (Nacionalinio visuomenės sveikatos centro) patikrinimo aktų ir pan., kad ant dušo patalpų ginčo laikotarpiu būtų buvęs pelėsis, t. y. kad dušo patalpos neatitiko higienos normų reikalavimų. Iš pareiškėjo pateiktų dušo nuotraukų (darytų 2022 m. gegužės 23 d.) matyti, kad dušo patalpos yra suremontuotos, tvarkingos, švarios bei be jokio pelėsio. Taip pat pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad dėl pelėsio dušo patalpose būtų kreipęsis į įstaigos administraciją, o ši būtų atsisakiusi reaguoti. Pabrėžtina ir tai, kad Tarnyba neigia, jog ginčo laikotarpiu dušo patalpose buvo pelėsis. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė minėtos aplinkybės.
13. Apibendrinant darytina išvada, kad nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovo atstovas atliko kokius nors neteisės veiksmus (neveikė), susijusius su dušo patalpų ginčo laikotarpiu vėdinimu.
14. Kiti pareiškėjo argumentai dėl netinkamų laikymo sąlygų yra neaiškūs arba nebuvo nurodyti priimtame nagrinėjimui patikslintame skunde. Tad teismas plačiau dėl jų nepasisako.
15. Taigi, nagrinėjamu atveju nustatyti atsakovo atstovo neteisėti veiksmai tik susiję su dušo patalpose pertvarų (užuolaidėlių) neįrengimu, kas sąlygojo pareiškėjo privatumo pažeidimą. Tad toliau vertintinos kitos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei taikyti.
16. Pareiškėjo teigimu, jis dėl atsakovės atstovų neteisėtų veiksmų patyrė 15 000 Eur neturtinę žalą.
17. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
18. Teismas, minėta, pripažino, kad šiuo nagrinėjamu atveju nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu, tad akivaizdu, jog tokia situacija pareiškėjui galėjo sukelti diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus, jis galėjo jaustis nejaukiai, kai buvo stebimas kitų nuteistųjų prausiantis duše. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos dėl šio pažeidimo: neteisėti institucijos veiksmai neužtikrinant pareiškėjo privatumo prausiantis duše (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.250 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.247 straipsnis).
19. Taip pat LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2018 m. birželio 6 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1044-492/2018; 2017 m. liepos 5 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-4043-624/2017; 2017 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą, priimtą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).
20. Tačiau teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 138 straipsnio 6 punktas). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir LAT savo praktikoje (Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-01-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008).
21. Pareiškėjas, minėta, buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis, t. y. neužtikrinant jo privatumo naudojantis dušu, nuo 2022 m. balandžio 29 d. iki 2022 m. rugsėjo 29 d., iš viso 5 mėnesius. Pareiškėjas turėjo teisę naudotis dušu ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę (Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25, 17.5 papunktis), t. y. per ginčo laikotarpį iš viso 40 kartų. Tad šioje situacijoje vien tik pažeidimo konstatavimas nebūtų tinkamas padarytos neturtinės žalos kompensavimo būdas. Taigi, spręstinas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais.
22. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą ekonominę šalies situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi, neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., LVAT 2018 m. liepos 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-4468-520/2018; 2018 m. liepos 4 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1491-624/2018; 2018 m. birželio 27 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-339-662/2018; 2018 m. birželio 20 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-4070-261/2018; 2018 m. birželio 6 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1044-492/2018; 2018 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1294-822/2018; 2018 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-202-552/2018; 2017 m. birželio 30 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017; 2017 m. vasario 24 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-930-858/2017; ir kt.).
23. LVAT ne kartą yra nurodęs, kad kiekvienas žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra būtent nacionalinio teismo prerogatyva ir teismas priteisdamas konkretų neturtinės žalos dydį turi pareigą atsižvelgti į įvardytus kriterijus, į tai, kad būtent priteistina neturtinė žala kompensuotų konkretaus asmens patirtą žalą (žr., pvz., LVAT 2024 m. kovo 27 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje TA-13-520/2024; 2023 m. gegužės 31 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. TA-351-575/2023; kt.).
Teismų praktikoje paprastai laikomasi nuostatos, jog nustačius, kad nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu, nuteistiesiems priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., LVAT 2023 m. sausio 4 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. TA-62-815/2023; 2023 m. sausio 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. TA-3-502/2023; 2023 m. kovo 1 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. TA-250-442/2023; 2023 m. kovo 8 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. TA-281-968/2023; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. TA-274-520/2023; LVAT 2024 m. kovo 27 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje TA-13-520/2024; ir kt.).
24. Nagrinėjamu atveju įvertinus pareiškėjo nurodytus kriterijus dėl kurių jam turi būti priteistas atlyginimas už patirtą neturtinę žalą dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis dušu, jo teisių pažeidimo mastą ir trukmę (nuo 2022 m. balandžio 29 d. iki 2022 m. rugsėjo 29 d., t. y. 5 mėnesius arba ne rečiau kaip 40 kartų naudojantis dušu), tai, kad byloje nėra duomenų, jog buvo sąmoningai siekiama pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, kad sutriko pareiškėjo sveikata ar jis patyrė kitokių sunkių išgyvenimų dėl nustatyto pažeidimo, taip pat tai, jog dėl atsakovės atstovų nevedamos apskaitos negalima tiksliai nustatyti, kiek kartų realiai pareiškėjas maudėsi, t. y. kiek kartų realiai buvo pažeista teisė į privatumą, į tai, kad pareiškėjas be skunde (patikslintame) nurodytų aplinkybių nenurodė ir nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, išskyrus tai, jog pareiškėjas yra pateikęs 2 prašymus, rašytus administracijai dėl privatumo užtikrinimo prausiantis duše, tai rodo, kad jam ši problema vis tik buvo aktuali, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, konstatuotina, jog 200 Eur suma yra proporcinga ir pakankama pareiškėjo neigiamiems išgyvenimams dėl nustatyto pažeidimo kompensuoti.
Nors pareiškėjas skunde (patikslintame) prašė, kad iš atsakovės jam būtų priteistas 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau skunde (patikslintame) nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas.
25. Taigi, pareiškėjo skundas (patikslintas) patenkinamas iš dalies (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 5 punktai).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo H. N. skundą (patikslintą) dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui H. N. iš Lietuvos valstybės 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus.