Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Prienų rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neįgalus, teistas:

1) 1993 m. kovo 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 146 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 25 straipsniu, lygtinai priverstinai įdarbinant;

2) 1994 m. vasario 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 90 straipsnio 3 dalį – 3 metų laisvės atėmimo bausme, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 42 straipsniu subendrinus bausmę su 1993 m. kovo 4 d. nuosprendžiu, skirta galutinė bausmė 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius 1993m. birželio 15 d. įstatymo „Dėl amnestijos“ 2 straipsnį, bausmė sumažinta iki 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo; teistumas išnykęs;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. J. B. 2020 m. balandžio 22 d. 12.10 val., (duomenys neskelbtini), kelyje Šventininkai-Kalviai-Stakliškės 16 km., pažeisdamas Kelių eismo saugumo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo velkamą sugedusią transporto priemonę automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas (nustatytas 2,42 promilių neblaivumas).

Motyvuojamoji dalis

4. Be kaltinamojo kaltės pripažinimo, jo kaltę patvirtina ir kiti baudžiamosios bylos duomenys, kurie pripažintini tinkamais įrodymais ir ištirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka:

4.1. liudytojas K. B. parodė (b. l. 80-85), kad automobilis „AUDI 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam, jis yra jo savininkas. Norėjo nuvažiuoti iki draugo namų pasiimti savo daiktus. Jam važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, jo vairuojamas automobilis važiuojamojoje kelio dalyje sustojo. Automobilis užgeso ir jis daugiau nesikūrė. Jis pamatė, kad automobilyje nėra benzino. Kadangi automobilis užgeso ir nesikūrė, todėl jis susinervinęs iš jo išlipo ir pėsčias grįžo į namus. Automobilis „AUDI 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip ir liko stovėti važiuojamojoje kelio dalyje. Kitos dienos rytą, apie 10 val. jis nuėjęs į kaimo parduotuvę nusipirko alaus, kurį grįžęs į namus vienas išgėrė. Po to, po 11 val. nusprendė, kad reikia automobilį parsivaryti į namus, į savo kiemą. Todėl jis paskambino kaimynui J. B. ir jo paprašė, kad jis jam padėtų parsivaryti iš (duomenys neskelbtini) gatvės jo paliktą automobilį. J. B. telefonu jam neminėjo, kad jis yra neblaivus ir jis sutiko jam padėti. Taip pat dar paskambino A. P., kurio irgi paprašė, kad jis jam savo automobiliu partrauktų jo automobilį. A. P. irgi sutiko. Apie 12 val. jis kartu su J. B. nuėjo į (duomenys neskelbtini) gatvę, kur važiuojamojoje kelio dalyje stovėjo jo paliktas automobilis „AUDI 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo metu prie šio automobilio privažiavo A. P. automobiliu „C. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis išsiėmė iš savo automobilio bagažinės virvę ir ją prikabino prie automobilio „C. V.“. J. B. savo noru sėdo už automobilio „AUDI 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo. Jis pats nepastebėjo, kad J. B. yra neblaivus. Žinojo, kad J. B. neturi vairuotojo pažymėjimo, tačiau jis jam neprieštaravo, kad jis sėstų už automobilio vairo. A. P. sėdo į savo automobilį ir apie 12.05 val. važiuojamąją kelio dalimi tempė-vilko jo automobilį „AUDI 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo J. B.. Iš (duomenys neskelbtini) gatvės jiems išvažiavus į (duomenys neskelbtini) gatvę, t. y. į pagrindinį kelią Šventininkai-Kalviai-Stakliškės, tuo metu pamatė atvažiuojantį policijos pareigūnų tarnybinį automobilį, kuris jų automobilius apie 12.10 val. sustabdė. Policijos pareigūnas vairuotojui A. P. jokių pažeidimų nenustatė. Policijos pareigūnas priėjęs prie automobilio „Audi 80“ vairuotojo J. B. paprašė pateikti dokumentus. Tačiau J. B. jokių dokumentų nepateikė, taip pat pareigūnas J. B. patikrino jo blaivumą ir jam nustatė daugiau kaip 1,51 promilės girtumą. 2020 m. balandžio 24 d. jam nuvykus į aikštelę, esančią MB „Užubalis“, adresu Alytaus r., Užubalių k., Ūdrijos kel. 24, pasiimti savo automobilio, automobilis „AUDI 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nevažiuojantis, todėl jam jo iš aikštelės neapsimokėjo pasiimti, nes būtų reikėję vėl ieškoti vilkiko, kad automobilį pargabenti iki jo namų. O tai jam būtų kainavę didelę sumą. Aikštelėje buvo užkabintas skelbimas, kad superka automobilius, ir jis paskambino skelbime nurodytu numeriu ir atsiliepus vyriškiui, jis sutiko iš jo nupirkti automobilį. Jis savo automobilio iš aikštelės nepasiėmė, o automobilį 2020 m. balandžio 24 d. už 60 Eur pardavė pirkėjui I. O.. Buvo sudaryta Transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartis. Pats automobilio korpusas yra surūdijęs, taip pat automobilyje yra daug gedimų, dėl to jis šį automobilį ir pardavė už 60 eurų. Šio automobilio iki šios dienos iš VĮ „Regitra“ įskaitos nenuėmė, jis šiuo metu yra registruotas jo vardu. Kita sutartimi prieš tai sudarytoje 2020 m. kovo mėnesį, automobilį „AUDI 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 200 eurų, jis pirko iš savo brolio;

4.2. liudytojas A. P. parodė (b. l. 73-77), kad 2020 m. balandžio 22 d. jam būnant namuose apie 12.00 val. į jo mobiliojo ryšio telefoną paskambino pažįstamas K. B., kuris paprašė, kad jo mašiną nutemptų į jo namus, nes ji stovi ant kelio sugedusi. Jis sutiko, todėl nuvyko į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. ir rado ant kelio žvyruotos važiuojamosios dalies stovintį automobilį „AUDI 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir šalia jo stovintį savininką K. B. ir pažįstamą J. B.. K. B. dar kartą jam paaiškino, kad automobilis yra sugedęs, nesikuria ir paprašė, kad jį nutemptų į jo namus. Jis nepastebėjo, kad K. B. ar J. B. būtų buvę neblaivūs, jie buvo su kaukėmis, kad sklistų nuo jų alkoholio kvapas nejautė. Jis sutikęs partempti jų automobilį į namus užkabino lanksčią vilktį ir „AUDI 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vilko namo, kol (duomenys neskelbtini), kelio Šventininkai-Kalviai-Stakliškės 16 km. juos sustabdė policija. Velkamą automobilį vairavo J. B.. Ar jis turi vairuotojo pažymėjimą jis nežino, pas jį neklausė. Sustabdę policijos pareigūnai J. B. nustatė vidutinį girtumo laipsnį;

4.3. liudytojas E. B. parodė, kad 2020 m. balandžio 22 d. jam dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu V. R. apie 11.44 val. gavo nurodymą, nuvykti į Prienų r. Stakliškių sen. (duomenys neskelbtini), patikrinti gautą pranešimą. Pranešime buvo nurodyta, kad prie kaimo važinėjasi automobilis „Audi 80“, tamsios spalvos, kurio vairuotojas ir keleiviai galimai neblaivūs. Pranešėjas matė, kaip asmenys išlipę svirduliavo šalia automobilio. Į šį gautą pranešimą buvo greitai sureaguota. Nuvažiavus į Prienų r. Stakliškių sen. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvę, t. y. keliu Šventininkai-Kalviai-Stakliškės 16 km., apie 12 val. pamatė keliu važiuojantį automobilį „C. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris lanksčia vilktimi prikabinta virve vilko automobilį „AUDI 80“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilyje „Audi 80“ už vairo sėdėjo vienas vyras, kitų keleivių jame nebuvo. Automobilį „C. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo A. P., kurio patikrinus pateiktus dokumentus jie buvo tvarkingi. Velkamą automobilį vairavo J. B.. Nuo vairuotojo J. B. sklido alkoholio kvapas, akivaizdžiai matėsi, kad vairuotojas neblaivus, todėl J. B. pasiūlė pasitikrinti jo blaivumą. J. B. sutiko. Alkoholio kiekio matuokliu 12.11 val. J. B. buvo nustatytas 2,42 promilės girtumas. 12.28 val. antrą kartą J. B. buvo patikrintas jo blaivumas ir jam buvo nustatytas 2,56 promilės girtumas. Taip pat prie jų priėjo K. B., kuris paaiškino, kad automobilis „AUDI 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra jo, jis yra šio automobilio savininkas. J. B., neturi teisės vairuoti transporto priemonę, nes jos nėra įgijęs ir transporto priemonė neapdrausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Vairuotojas buvo nušalintas nuo tolimesnio vairavimo. Transporto priemonė išgabenta į automobilių saugojimo aikštelę;

4.4. kaltinamojo J. B. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 116-118), kuomet jis nurodė, kad 2020 m. balandžio 21 d., vakare būdamas savo namuose vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė degtinę. Kitos dienos rytą, jis alkoholinių gėrimų nevartojo. Prieš pietus, po 11 val., jam paskambino jo kaimynas K. B., ir telefonu jo paprašė pagalbos, kad jis jam padėtų nuo kelio nutempti jo sugedusį automobilį „AUDI 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į jo namus. Jis sutiko. K. B. jam pasakė, kad jo automobilis yra paliktas (duomenys neskelbtini) gatvėje, Stakliškių sen., Prienų r. Todėl jis iš namų netrukus nuėjo į minėtą (duomenys neskelbtini) gatvę. Jam nuėjus į (duomenys neskelbtini) gatvę, jis pamatė, kad automobilis stovi pačioje važiuojamojoje kelio dalyje. Pats kelias yra žvyruotas. Prie automobilio buvo jo kaimynas, automobilio „AUDI 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas K. B.. K. B. matėsi, kad buvo neblaivus. K. B. pasakė, kad automobilis ant kelio stovi nuo vakar vakaro, minėjo, kad automobilis yra sugedęs, nevažiuojantis. Pasakė, kad galbūt jame nėra benzino. Automobilis neužsivedė. K. B. jo paprašė, kad jo automobilį jis padėtų nutempti iki jo namų, esančių (duomenys neskelbtini), Liepų g. 25. Jis sutiko. Tuo metu automobiliu „C. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), privažiavo pažįstamas A. P., kuris kaip suprato atvažiavo padėti. K. B. pas A. P. paprašė, kad jis padėtų jo automobilį nutempti iki jo namų. A. P. sutiko. Jis sėdo už automobilio „AUDI 80“, vairo. K. B. nesėdo į automobilį. A. P. sėdo į savo automobilį, ir A. P. savo automobiliu važiuojamąją kelio dalimi tempė jo vairuojamą automobilį „AUDI 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) gatvės nuvažiavę apie penkis šimtus metrų, įvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę, t. y. į kelią Šventininkai-Kalviai-Stakliškės ir važiuojant šiuo kelia link namų, apie 12.10 val. jų automobilius sustabdė policijos pareigūnai. Policijos pareigūnas vairuotojui A. P. jokių pažeidimų nenustatė. Policijos pareigūnas pas jį paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimo ir transporto priemonės dokumentų. Jis transporto priemonės dokumentų neturėjo, taip pat ir vairuotojo pažymėjimo jis pareigūnui nepateikė, kadangi jis jo neturi, t. y. neturi teisės vairuoti transporto priemones. Pareigūnai jo paprašė pasitikrinti blaivumą. Jis sutiko. Pareigūnai patikrino jo blaivumą ir nustatė, kad yra neblaivus. Jam alkoholio kiekio matuokliu pirmo tikrinimo metu 12.11 val. buvo nustatytas 2,42 promilių girtumo laipsnis, antro tikrinimo metu 12.28 val. buvo nustatytas 2,56 promilių girtumas. Pareigūnams pripažino savo kaltę, t. y. kad jis būdamas neblaivus vairavo virve velkamą, sugedusią ir neužvestą transporto priemonę „AUDI 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklauso K. B.;

Veikos kvalifikavimas ir vertinimas

5. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,51 ir daugiau promilės alkoholio arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Pažymėtina, kad minėto straipsnio nuostatos automobilio vairavimo fakto nesieja su nuvažiuotu atstumu, o šios normos taikymui pakanka konstatuoti, kad transporto priemonė judėjo valdoma atsakomybėn patraukto asmens (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N17-885/2006). Kaip yra išaiškinta teismų praktikoje, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, Kelių eismo taisyklės nepateikia vairavimo sąvokos, o dabartinės lietuvių kalbos žodynas žodį „vairuoti“ aiškina kaip valdymą vairu. Toks žodžio „vairuoti“ reikšmės pateikimas suponuoja išvadą, kad transporto priemonės vairavimas nėra privalomai sietinas su automobilio vidaus variklio užvedimu, kurio pagalba ir varoma transporto priemonė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N17-885-2006). Už šį nusikaltimą asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

6. Byloje paties kaltinamojo J. B. parodymais kurie tiek ikiteisminio tyrimo tiek teisminio nagrinėjimo metu sutapo, buvo vieningi, taip pat liudytojų apklausos protokolais ir rašytiniais bylos duomenimis, tame tarpe neblaivumo nustatymo aktu, apžiūros protokolais, tarnybiniais pranešimais ir kitais rašytiniais įrodymais, neginčijamai įrodyta, kad kaltinamojo J. B. veiksmai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, t. y. jis 2020 m. balandžio 22 d. 12.10 val., (duomenys neskelbtini), kelyje Šventininkai-Kalviai-Stakliškės 16 km., pažeisdamas Kelių eismo saugumo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo velkamą sugedusią transporto priemonę automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas (nustatytas 2,42 promilių neblaivumas). J. B. veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis. Tokiu būdu, konstatuotina, kad kaltinamojo veika atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jo veika kvalifikuota tinkamai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

Bausmės skyrimas

7. Pagal BK 54 straipsnio nuostatas teismas, skirdamas bausmę, turi laikytis trijų taisyklių, kurių visuma ir sudaro bausmės skyrimo pagrindus: 1) bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, 2) teismas vadovaujasi BK bendrosios dalies nuostatomis, 3) teismas, skirdamas bausmę, įvertina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvą ir tikslą; nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos A. T. Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

8. Nagrinėjamojoje byloje kaltinamojo J. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Teismas, skirdamas kaltinamajam J. B. bausmę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas vienas nesunkus tyčinis, baigtas nusikaltimas. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – anksčiau teistas 2 kartus, teistumai išnykę (b. l. 99-101). J. B. anksčiau nebaustas administracine tvarka (b. l. 105). Nors jis nedirba (b. l. 107), tačiau jis yra pensinio amžiaus (b. l. 90), jam nustatytas neįgalumas, ribotas darbingumas. Jis Užimtumo tarnyboje registruotas (b. l. 108), narkologo ir psichiatro įskaitose neįrašytas (b. l. 95-98), vedęs, kaip nurodė teismo posėdžio metu, prižiūri ir rūpinasi sunkiai sergančia sutuoktine (b. l. 43, 44, 90, 91).

9. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcija numato, kad už šį nusikaltimą asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas faktines aplinkybes bei kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, į tai, kad asmuo teistas anksčiau 2 kartus, nors teistumai išnykę, bet buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės, todėl esant tokioms aplinkybėms teismas daro išvadą, jog bausmė, nesusijusi su laisvės suvaržymu, kaltinamajam poveikio nepadarys. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į anksčiau paminėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog tik terminuoto laisvės atėmimo bausmė kaltinamajam yra tinkama bausmė, nes švelnesnėmis bausmės rūšimis – bauda ar areštu, nebūtų pasiekti bausmės tikslai, juolab pati švelniausia bausmės rūšis – bauda nebus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, kaltinamasis nedirba, yra pensinio amžiaus, turintis nustatytą ribotą darbingumą, neįgalus, todėl minėtos švelnesnės bausmės nebus adekvačios, nebus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnis, 49 straipsnio 1, 6 dalys). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, spręsdamas bausmės rūšies ir dydžio parinkimo J. B. klausimą, įvertinęs kaltinamąjį bei jo padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančius baudžiamosios bylos duomenis, teismas daro išvadą, kad skirti baudą, areštą kaltinamajam yra netikslinga. Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, tai, kad už tokios rūšies nusikaltimą transporto eismo saugumui, asmuo teisiamas pirmą kartą, lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, ankstesnį teistumą, tai, kad nusikaltimą jis padarė išnykus teistumui, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant kaltinamajam už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą terminuoto laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant minimaliam.

10. Kadangi kaltinamasis prisipažino dėl nusikalstamos veikos įvykdymo, o baudžiamoji byla buvo užbaigta joje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

11. Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

12. Teismų praktikoje išaiškinta, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytomis sąlygomis, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų; taikant BK 75 straipsnį baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą teismas atlieka du kartus: pirma – vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais teismas įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (Lietuvos A. T. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015). Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų, ir pan. (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2014, Nr. 2K-536/2014, Nr. 2K-132-942/2016, Nr. 2K-326-303/2018). Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, Nr. 2K-7-29-942/2016, Nr. 2K-449-942/2016, Nr. 2K-194-942/2017, Nr. 2K-268-942/2017, Nr. 2K-326-303/2018). Taikant BK 75 straipsnį, šių duomenų visuma turi sudaryti prielaidas daryti išvadą, kad nuteistojo resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo. Pagal kasacinę praktiką taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan., kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, Nr. 2K-181/2012, Nr. 2K-91/2014; Nr. 2K-326-303/2018).

13. Įvertinus, byloje esančius duomenis, aplinkybę kad padarytas nesunkus nusikaltimas, tai, kad nors kaltinamasis anksčiau teistas, tačiau neturi galiojančių teistumų, dėl šios nusikalstamos veikos kaltinamasis atsakomybės nevengė, pripažino savo padarytą nusikalstamą veiką tiek ikiteisminio tyrimo tiek teisminio nagrinėjimo metu, savo padarytos nusikalstamos veikos atžvilgiu yra kritiškas, dėl padarytos veikos gailėjosi, yra nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių nėra, atsižvelgiant taip pat į tai, kad kaltinamasis yra neįgalus, pensinio amžiaus, besirūpinantis sunkiai sergančia sutuoktine, todėl siekiant išlaikyti J. B. teigiamus socialinius ryšius, teismas sprendžia, kad šioje byloje yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, atidedant paskirtos bausmės vykdymą, neizoliuojant kaltinamojo nuo visuomenės (BK 3 straipsnio 1 dalis, 75 straipsnis). Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 metams, įpareigojant visą bausmės atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., be probaciją vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto, rajono ribų, nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Teismo nuomone, ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma apribos J. B. galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir skatins jį laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise.

14. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos A. T. nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę.

15. Teismas, spręsdamas dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo J. B. būtinumo, atsižvelgia į tai, kad jis neblaivus vairavo transporto priemonę (pirmojo tikrinimo metu nustatytas vidutinis girtumas 2,42 promilės alkoholio, antrojo tikrinimo metu sunkus girtumo laipsnis– 2,56 promilės alkoholio). Nepritaikius kaltinamajam BK 68 straipsnio nuostatų, J. B. teisinė padėtis būtų palankesnė nei to asmens, iš kurio specialioji teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo, susijusio su vairavimu esant neblaiviam, padarymą. Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad J. B. padarė šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą, vairavo esant vidutiniam girtumo laipsniui, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, tikslinga uždrausti kaltinamajam naudotis ir įgyti BK 68 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą teisę ateityje per nuosprendyje nustatytą laiką. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šią baudžiamojo poveikio priemonę tikslinga taikyti siekiant apriboti J. B. galimybę daryti naujus teisės pažeidimus ir tuo pačiu užtikrinti visuomenės saugumą. Tokios praktikos laikosi ir kiti teismai (žr. pvz. 2010 m. birželio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-107/2010 ir kt.). Kaltinamasis anksčiau buvo teistas du kartus, už tokio pobūdžio nusikaltimą teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas. Atsižvelgus į šias aplinkybes kaltinamojo piktybišku Kelių eismo taisyklių pažeidėju negalima laikyti. Pastebėtina, kad pagal teismų praktiką draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones maksimaliam įstatyme numatytam terminui įprastai skiriamas tais atvejais, kai asmuo sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, kai dėl jo nusikalstamų veiksmų kyla sunkūs padariniai ir pan. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Dėl kaltinamojo padaryto šios bylos KET pažeidimo niekas nenukentėjo, duomenų apie padarytą žalą byloje nėra, tačiau pažymėtina, kad neteisėti J. B. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei, pats KET pažeidimas laikytinas šiurkščiu, nes padarytas neblaivaus asmens, kai kraujyje nustatyta pirmojo tikrinimo metu 2,42 promilės alkoholio, antrojo tikrinimo metu – 2,56 promilės alkoholio, veika padaryta tyčine kaltės forma, veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Atsižvelgiant į visas aukščiau nustatytas ir įvertintas teisiškai reikšmingas aplinkybes, į padaryto nusikaltimo pobūdį, į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis nelinkęs sistemingai pažeidinėti Kelių eismo taisykles, į tai, kad sunkių padarinių šiuo atveju buvo išvengta, į tai, kad asmuo nedirba ir teisė vairuoti nėra būtina darbui, nenukrypstant nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis (įgyti) specialia (- ią) teise (- ę) vairuoti transporto priemones dvejų metų laikotarpiui (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis). Teismo vertinimu, toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra proporcingas ir adekvatus padarytos nusikalstamos veikos ir nuteistojo asmenybės pavojingumui ir, teismo manymu, atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnyje (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis). Toks terminas nustatomas siekiant apriboti kaltinamojo galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo, civilinio ieškinio, kitų daiktų ir kardomosios priemonės

16. Be to, BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

17. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, vairavo K. B. priklausantį automobilį „AUDI 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairuoti prašė pats K. B., kuris minėtą automobilį 2020 m. balandžio 24 d. pardavė. Taigi, nors vairuotas automobilis ir nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės kaltinamasis objektyviai nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, dėl ko vairuotas automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus neabejotina, kad kaltinamojo vairuoto automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis / sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Tačiau, kadangi transporto priemonė, kurią naudojant buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika, nuosavybės teise po pardavimo sandorio priklauso trečiajam asmeniui I. O., kuriam nebuvo žinoma apie transporto priemonės panaudojimą nusikaltimui padaryti, ji turi ekonominę vertę, todėl, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, nesant BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant būtų galima spręsti dėl kitiems asmenims priklausančio turto konfiskavimo, pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nagrinėjamu atveju konfiskuojama automobilio vertę atitinkanti pinigų suma - 350,00 Eur.

18. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

19. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, J. B. iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktina procesinės prievartos priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 120).

20. Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 straipsniu, 304 straipsniu, 306 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

Pripažinti J. B. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu J. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, J. B. paskirtos 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant visą bausmės atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, J. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dvejiems metams uždrausti naudotis (įgyti) specialiąja (-ą) teise (-ę) – teise (-ę) vairuoti transporto priemones.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 5 dalimi, iš J. B. išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „AUDI 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą – 350,00 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct).

J. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus jį vykdyti, panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.