Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. liepos 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 159 straipsnį, 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį subendrinta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 1 metams;

2) Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. gruodžio 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį galutine 34 MGL (1700 Eur) dydžio bauda, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones: uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metų laikotarpiui, automobilio konfiskavimą;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 35 parų arešto bausme ir 34 MGL (1 700 Eur) dydžio bauda, uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus; konfiskuotas automobilis „AUDI A6 AVANT“ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis A. F. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prisipažįsta dėl abiejų veikų. Viskas vyko rugpjūčio 10 d. Buvo vartojęs alkoholinių gėrimų, išgėrė gal apie 7-10 skardinių alaus. Kai ėjo namo, prie namų stovėjo automobilis, „mikriukas“, kuris negalėjo pravažiuoti, jam trukdė kaltinamojo draugės automobilis. Jis pasakė, kad gali patraukti. Pats pasiūlė patraukti draugės automobilį. Automobilis priklauso jo draugei. Automobilis „Audi A3“, valst. Nr. „(duomenys neskelbtini). Draugė nežinojo, kas nutiko, nes ji miegojo su vaikais. Žino, kad jam negalima vairuoti, norėjo padaryti gero, kad galėtų pravažiuoti žmogus. Nesijautė labai apsvaigęs. Draugė laikosi vairuotojo teises. Automobiliu naudojasi jos draugas. Tą automobilį toje vietoje, kur jis stovėjo, priparkavo draugės draugas, jos pažįstamas A.. Su automobiliu iš kiemo važiavo gal apie 100 metrų. Turi galimybę sumokėti baudą, nes dirba statybose (b. l. 91-92).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teismo posėdžio metu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant bei prokurorei ir jo gynėjai neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. F. parodė, kad priklausomybių neturi, narkologijos klinikoje neregistruotas. Įtarimo esmę suprato, dėl jam įteikto pranešimo apie įtarimą savo kaltę prisipažįsta pilnai, nuoširdžiai gailisi. 2023 m. rugpjūčio 9 d. buvo pas pažįstamą, jo kontaktinius duomenis atsisako nurodyti, ir pas jį vartojo alkoholinius gėrimus. Gėrė sidrą ir alų, kiek išgėrė, nurodyti negali. Nuo alkoholio jautėsi šiek tiek apsvaigęs. Maždaug 23-24 val. jis nusprendė eiti namo. Jam priėjus prie namų, nepažįstamas vyriškis paprašė, kad jis patrauktų savo sugyventinės automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis sutiko automobilį patraukti ir nuėjo namo, paėmė automobilio „Audi A3“ užvedimo raktus ir užvedė automobilį. Automobilį „Audi A3“ patraukė, po ko ieškojo vietos, kur jį priparkuoti. Privažiavo prie (duomenys neskelbtini) namo, jį sustabdė policijos pareigūnai ir patikrinę jam neblaivumą nustatė 1,71 prom. girtumą. Dėl to, kad vairavo neblaivus, labai gailisi, jis suvokia, kad blogai daro, kadangi vairuoti neblaiviam negalima. Taip pat prieš tai yra teismas jau du kartus už vairavimą neblaiviam ir jam yra atimta teisė vairuoti, todėl vairuotojo pažymėjimo jis neturi ir negali pateikti. Jis suvokė, kad jam yra atimta teisė vairuoti 4 metams, tačiau vis tiek nesilaikė teismo sprendimo ir sėdo už vairo neturėdamas tam teisės, savo tokio poelgio paaiškinti negali, tiesiog norėjo patraukti automobilį. Automobilis „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jo sugyventinei V. A. V. nežinojo, kad jis sėda už vairo neblaivus, taip pat ji jam raktų nedavė, ji tuo metu miegojo. Jis pas nuėjęs namo paėmė automobilio raktus (b. l. 53).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. A. parodė, kad jai išaiškinta teisė neduoti parodymų prieš savo sugyventinį A. F., ji sutinka duoti parodymus ir papasakoti viską, kas jai yra žinoma. Automobilis „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jai, automobilį pirko iš savo santaupų. Kadangi augina 3 mažamečius vaikus, tai automobilį pirko, kad jos draugai galėtų ją vežioti į kaimą su vaikais. Ji A. F. savo automobilio raktų nedavė bei nežinojo, kad jis automobilio rakus paėmė ir automobilį perstatė, ji tuo metu miegojo su vaikais. Jeigu būtų žinojusi, kad jis nori paimti automobili raktus, tai būtų jam neleidusi, kadangi jam yra atimta teisė vairuoti automobilį. Prašo automobilį grąžinti jai, kadangi jį pirko ji ir jis priklauso jai (b. l. 35).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2023 m. rugpjūčio 10 d. 00.10 val. A. F. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Alkotesteriu Drager Alcotest 7510 ARKB-0102, Nr. 1486108, 00.10 val. nustatyta 1, 71 promilės etilo alkoholio koncentracija; 00.27 val. – 1, 71 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 17).

VšĮ „Emprekis” pažymoje nurodoma, kad automobilio „Audi A3 1.6“ vidutinė kaina Lietuvoje be PVM yra 797,90 eurų, kaina su PVM – 1 010 eurų (b. l. 29).

VĮ „Regitra” duomenų bazės išraše nurodoma, kad automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra V. A. (b. l. 30).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Už šią nusikalstamą veiką asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, jog A. F. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Jo kaltę patvirtina paties kaltinamojo A. F. parodymai, įvykio registracijos duomenys, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, neblaivumo nustatymo aktas, blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai ir kiti rašytiniai bylos medžiagos duomenys.

A. F. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.

A. F. atsakomybę dėl šios veikos lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Pagal BK 243 straipsnį, tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba areštu.

Byloje nustatyta, jog kaltinamasis A. F. įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir šiuo nuosprendžiu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 3 metus. Kaltinamasis patvirtino, kad buvo įspėtas, jog negali vairuoti.

BK 243 straipsnyje nustatyta veika objektyviai pasireiškia aktyviais veiksmais ar neveikimu, jos turinį nulemia tai, kokios teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo stengiasi išvengti kaltininkas. Ši nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, t. y. baudžiamasis nusižengimas laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įpareigojimus ir pan.; suvokia savo pareigas, baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, nes dėl jų yra įspėtas, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-81-495/2021, 2K-64-495/2020, 2K-45-942/2021).

Kiekvienu atveju, nustačius baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimą, būtina įvertinti, ar padarytas pažeidimas pagal savo pobūdį ir pavojingumą atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 243 straipsnyje, požymius. Teismų praktikoje, vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą pagal BK 243 straipsnį, išskiriami du pagrindiniai jos požymiai, t. y. veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018), ir tokios veikos piktybiškumas (piktavališkumas), taip pat rodantis ir siekį parodyti nepagarbą teismo sprendimui ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-45-942/2021, 2K-201-895/2020, 2K-254-511/2018).

Kaltinamasis A. F. dėl automobilio vairavimo esant neblaiviam, kai nustatyta daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas, yra teisiamas jau trečią kartą. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis automobilį vairavo būdamas vidutinio girtumo laipsnio, automobilį vairavo darbo dieną, nakties metu, esant menkavertei priežasčiai.

Apibendrinant aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamasis A. F. piktybiškai vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. vairavo kelių transporto priemonę neturėdamas tokios teisės. Transporto priemonę jis vairavo, kai jam uždrausta vairuoti, ne pirmą kartą, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl to, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, nes Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. gruodžio 2 d. baudžiamuoju įsakymu jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metų laikotarpiui. A. F. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jis nesilaikė įstatymais nustatytų elgesio taisyklių, susijusių su didesnio pavojaus šaltinio vairavimu, keliančiu itin didelę grėsmę tiek savo, tiek aplinkinių sveikatai ar net gyvybei, demonstravo akivaizdžią nepagarbą teismo sprendimui. Tokia jo veika neabejotinai laikytina piktybiška (piktavališka), yra pavojinga ir atitinka BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

A. F. atsakomybę dėl šios veikos lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų,

BK 243 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamajam A. F. atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą – padarytas vienas baigtas nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui ir vienas baigtas baudžiamasis nusižengimas teisingumui. Nusikalstamas veikas asmuo padarė naudodamasis transporto priemone – padidinto pavojaus šaltiniu, nusikalstamos veikos padarytos dėl menkavertės priežasties, skiriant bausmę atsižvelgiamą į A. F. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltinamasis visiškai prisipažino kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi, bei į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė recidyvistas.

A. F. yra jauno amžiaus, nedirba, teistas tris kartus, du kartus teistas už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, baustas administracine tvarka. Byloje nėra duomenų apie A. F. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Sprendžiant bausmės parinkimo A. F. klausimą atsižvelgtina ir į tai, kad neblaivumo laipsnis šiuo atveju buvo vidutinis, transporto priemonė vairuota mieste, darbo dieną, neturint teisės vairuoti, be kita ko, vairavimas neblaiviam, kai nustatomas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, neabejotinai buvo pavojingas, kėlęs pavojų ne tik kaltinamajam, bet ir kitiems eismo dalyviams.

Atsižvelgęs į visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. F. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje ir BK 243 straipsnio sankcijoje numatytą su laisvės atėmimu susijusią bausmės rūšį. A. F. skirtina laisvės atėmimo bausmė, nustatant artimą minimaliam bausmės dydžiui BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje, už BK 243 straipsnyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą – arešto bausmę, artimą bausmės už baudžiamąjį nusižengimą vidurkiui.

Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmės, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nebus per griežtos, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

A. F. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 2 dalis nustato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Pagal BK 75 straipsnio 8 dalį, skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

Vertinant galimybę pasiekti bausmės paskirtį be realaus bausmės atlikimo atsižvelgiama į tai, kad A. F. padarė nesunkų nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, tačiau jis yra teistas tris kartus, tame tarpe du kartus už vairavimą esant neblaiviam, turi galiojančius teistumus, nusikalstamos veikos padarytos neatlikus ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, pažeidžiant ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtą draudimą vairuoti kelių transporto priemones, nusikalstamos veikos padarytos neturint teisės vairuoti. Tai, kad A. F. nesilaiko teismo nustatytų įpareigojimų, vartoja alkoholinius gėrimus, vairuoja transporto priemones neturėdamas tokios teisės ir būdamas neblaivus, rodo jo atsainų požiūrį į taisyklių laikymąsi, nuolatinis taisyklių nesilaikymas leidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, būdamas laisvėje A. F. gali būti pavojingas sau ir kitiems asmenims, o kilus dėl to pagrįstų abejonių šis institutas neturi būti taikomas.

V. Kiti klausimai

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnio 1 dalies duomenimis, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šioje dalyje nurodyti terminai skaičiuojami metais, mėnesiais ir dienomis.

Kaltinamasis A. F., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė KET 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis – 1,71 promilių neblaivumas. Jis vairavo transporto priemonę darbo dieną, mieste. Tokie kaltinamojo veiksmai neabejotinai kėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui. A. F. anksčiau teistas už automobilio vairavimą esant daugiau nei 1,51 promilės neblaivumui, jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 3 metų laikotarpiui, tačiau net ir tai jo neatgrasė nuo vairavimo neblaiviam. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 5 metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo jam paskirtos kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2023 m. rugpjūčio 10 d.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. F. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas padarė vairuodamas kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad minėtas automobilis priklauso V. A. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad transporto priemonės savininkas būtų žinojęs ar galėjęs žinoti, jog jam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė bus naudojama daryti BK uždraustas veikas.

BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019).

Pagal VšĮ „Emprekis” informaciją, automobilio „Audi A3 1.6“ vidutinė kaina Lietuvoje be PVM yra 797,90 eurų, kaina su PVM – 1 010 eurų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant išvengti trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo A. F. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertė atitinkanti pinigų suma, ją skaičiuojant su PVM – 1 010 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

A. F. (A. F.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. F. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti jam 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti A. F. 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje numatytas nusikalstamas veiką paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. F. paskirti 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. F. paskirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo jam paskirtos kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2023 m. rugpjūčio 10 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 3 dalimi, paskirti A. F. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – ir konfiskuoti iš A. F. automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę su PVM atitinkančią pinigų sumą – 1 010 Eur valstybės naudai.

A. F. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.