Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Indrė Averkienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 30 d. nutarties, kuria T. J. atstovės advokato padėjėjos Nendrės Černiauskienės skundas atmestas, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus vyresniosios specialistės Živilės Valaitienės 2024 m. rugsėjo 4 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus (toliau – Institucija) vyresniosios specialistės Živilės Valaitienės 2024 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nutarimas) T. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 5 dalį, galutine nuobauda – 950 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 22 mėnesiams dėl to, kad jis 2024 m. gegužės mėn. 21 d. 09 val. 04 min. vairavo transporto priemonę „VOLKSWAGEN“, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti yra atimta ir jau buvo baustas, ir nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos (pakartotinumas) bei vairavo transporto priemonę, kuri be privalomosios techninės apžiūros. Tokiais savo veiksmais T. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 ir 226 punktą.

2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, T. J. pateikė skundą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams (toliau – apylinkės teismas), prašydamas panaikinti Institucijos 2024 m. rugsėjo 4 d. nutarimą, priteisti iš Institucijos pareiškėjo naudai 300 Eur bylinėjimosi išlaidų. Skundžiama apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutartimi T. J. atstovės skundas atmestas, Institucijos nutarimas paliktas nepakeistas, bylinėjimosi išlaidos nepriteistos. Teismas konstatavo, jog Institucija padarė tinkamas išvadas dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytų nusižengimų kvalifikavimo bei nepadarė ANK 573 straipsnio nuostatų pažeidimo.

3. Skundu apygardos teismui T. J. prašo: 1) Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. ell-1316-1241/2024; 2) Grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui; 3) Priteisti iš Institucijos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos pareiškėjo naudai 300 Eur bylinėjimosi išlaidų. Skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

3.1. Institucijos darbuotojai, išsiųsdami priimtus sprendimus T. J., paprašė rašytinio patvirtinimo per 14 dienų, kad dokumentai gauti, tačiau tokio pareiškėjo patvirtinimo negavo, sprendimus priėmė jam nedalyvaujant. Grįžtamojo ryšio iš pareiškėjo negavimas yra faktas, įrodantis apie netinkamą įteikimo būdą.

3.2. Pareiškėjas pateikė rašytinius įrodymus – susirašinėjimą su Institucija, pagrindžiančią aplinkybę, kad Institucija pareiškėjui informaciją siunčia nežinomu adresu „(duomenys neskelbtini)“. Vis tik teismas šios aplinkybės nepripažino kaip objektyvios ir svarbios.

3.3. Nutartyje konstatuota, kad iš byloje esančios fotofiksacijos automobilio „VOLKSWAGEN“ vairuotojo praktiškai nėra matyti, todėl pareiškėjui kyla pagrįstų abejonių teismo šališkumu. Teisminio nagrinėjimo metu teismo posėdyje ir Institucija negalėjo tiesiogiai pripažinti, kad fotofiksacijoje yra pareiškėjas. Jis nubaustas remiantis vieninteliu faktu, kad transporto priemonė priklauso jam, ir išvestiniu priežastiniu ryšiu, kad pareiškėjas skundo metu nenurodė apie tai, jog transporto priemonę vairavo kitas asmuo, o šiuos įrodymus, teismo nuomone, pateikė pavėluotai, t. y. beveik po mėnesio po skundo pateikimo, teismo posėdžio dieną. Tokie argumentai prieštarauja teisės normoms, nes įrodymai gali būti teikiami ne tik su skundu, bet ir teisminio nagrinėjimo metu.

3.4. Tiek valdžios institucijos, tiek teismai, siekdami įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių aplinkybių visumą. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pareiškėjas nesutinka, kad jam turi tekti didžioji ar lygiavertė dalis Institucijos klaidų ar jų taisymo pasekmių. Institucijos pareigų apimtis tebuvo laikytis nustatytų procedūrų, o taip pat ir raštu prisiimtų įsipareigojimų, tokių kaip „prašome atsakyti per 14 dienų“, kurių Institucija nesilaikė ir tuo pažeidė pareiškėjo teises ir laisves. Nesant priešingiems duomenims padarytų administracinių klaidų taisymo pasekmė pagal nuoseklią teismų praktiką turi tekti Institucijai.

3.5. Pareiškėjas pažymi, kad savarankiškai surinkti įrodymai pagrindžia aplinkybes, kad Institucija pareiškėjo atžvilgiu elgėsi nesąžiningai. Institucijos el. pašto pranešimo sistema tinkamai neveikia, o pateikti įrodymai – kas vairavo transporto priemonę – teismo nebuvo vertinti.

4. Atsiliepimu į T. J. apeliacinį skundą Institucijos atstovas prašo teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį ir Institucijos įgalioto pareigūno 2024 m. rugsėjo 4 d. nutarimą palikti nepakeistus. Institucijos nuomone, T. J. buvo nerūpestingas, elgėsi atsainiai, nežiūrint į tai, kad jam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta ir jis apie tai žinojo, jis sistemingai vairavo, t. y. pažeidimus darė pakartotinai, todėl šioje byloje jo veika pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį ir 424 straipsnio 5 dalį kvalifikuota teisingai, jo kaltė dėl padarytų pažeidimų yra įrodyta, o skunde pareiškėjo atstovės dėstoma pozicija yra tik siekis padėti T. J. išvengti griežtos administracinės nuobaudos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinis skundas atmetamas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliaciniu skundu prašoma panaikinti apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo apylinkės teismui bei priteisti pareiškėjui iš Institucijos bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas argumentais, jog pareiškėjas nebuvo informuotas ir el. paštu negavo Institucijos jam siųstų dokumentų, todėl neturėjo galimybės ginti savo galimai pažeistas teises, be to, Institucijos nutarime nurodytu laiku ir vietoje transporto priemonę vairavo ne jis, o jo dukra, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino. Taigi šia apimtimi ir patikrinama skundžiama apylinkės teismo nutartis.

6. ANK 573 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (E. pristatymo sistema), elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. <...>

7. Sprendžiant, ar nagrinėjamu atveju buvo tinkamai laikytasi procesinių dokumentų įteikimo reikalavimų, svarbu tai, kokiu ir kokiuose registruose nurodytu elektroniniu paštu šie procesiniai dokumentai administracinėn atsakomybėn traukiamam T. J. buvo siunčiami. Iš bylos duomenų matyti, kad 2024 m. gegužės 30 d. šaukimas atvykti administracinio nusižengimo protokolo surašymui dėl 2024 m. gegužės mėn. 21 d. 09 val. 04 min. užfiksuoto administracinio nusižengimo, 2024 m. birželio 15 d. administracinio nusižengimo protokolas už ANK 415 straipsnio 2 dalyje ir 424 straipsnio 5 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą bei 2024 m. rugsėjo 4 d. nutarimas, kuriuo jam paskirta galutinė subendrinta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė (specialiosios teisės atėmimas) T. J. buvo siunčiami el. pašto adresu (duomenys neskelbtini), nes būtent toks jo elektroninio pašto adresas buvo nurodytas valstybės informacinėse sistemose ar registruose, elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Nagrinėjamu atveju, T. J. neginčija, kad minimas elektroninis paštas, kuriuo jam buvo išsiųsti Institucijos procesiniai dokumentai, priklauso jam ir yra jo naudojamas. Neginčija ir aplinkybės, kad šis elektroninio pašto adresas administracinės nusižengimo bylos nagrinėjimo Institucijoje metu buvo nurodytas valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Nagrinėjamu atveju, svarbu ir tai, kad, kaip nurodo skunde, T. J. apie Institucijos nutarimu paskirtą nuobaudą sužinojo gavęs pranešimą iš Valstybinės mokesčių inspekcijos. Kadangi Valstybinė mokesčių inspekcija pranešimus taip pat siunčia el. paštu, nurodytu informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti, tai patvirtina faktą, kad T. J. el. paštas (duomenys neskelbtini), Institucijai siunčiant jam šiuo adresu procesinius dokumentus (šaukimą, administracinio nusižengimo protokolą, nutarimą), buvo aktyvus ir asmens naudojamas.

8. ANK 573 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, reiškia, kad fizinis ar juridinis asmuo deklaravo turintis pastovią galimybę pasitikrinti nurodomą elektroninį paštą ir įsipareigoja būti rūpestingas, priešingu atveju prisiima galimas neigiamas jam kilsiančias pasekmes. Duomenų apie tai, kad Institucijos per administracinių nusižengimų registro funkcionalumą siųsti laiškai buvo nepristatyti ir grąžinti Institucijai, nėra gauta, todėl laikytina, kad T. J. buvo tinkamai jo deklaruotu el. paštu informuotas apie jam pradėtą administracinio nusižengimo teiseną bei priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje.

9. Skunde itin akcentuojama galimai padaryta žmogiškoji Institucijos darbuotojo klaida el. paštu siunčiant procesinius dokumentus pažeidėjui. Atsakant į šį skundo argumentą reikia pažymėti, kad Administracinių nusižengimų registre asmens duomenys, tame tarpe deklaruotas el. pašto adresas, atlikus asmens duomenų paiešką, yra gaunami iš Gyventojų registro arba Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos, ir yra neredaguotini, t. y. naudotojas (Institucijos darbuotojas) šių gautų duomenų pakeisti negali. Kadangi Institucijos priimti procesiniai sprendimai yra siunčiami naudojant Administracinių nusižengimų registro funkcionalumus, o ne darbuotojui ranka suvedant el. pašto adresą, tokie skundo argumentai laikytini nepagrįstais. Iš byloje pateiktos Administracinių nusižengimų registro skilties „Dokumentai“ fotofiksacijos matyti, kad visi procesiniai dokumentai T. J. buvo siunčiami tuo pačiu el. pašto adresu per registro funkcionalumą ir gavėjui buvo pristatyti. Nors Institucija negavo asmens patvirtinimo, kad jam siųsti procesiniai dokumentai buvo gauti, tačiau byloje nėra pateikta duomenų, kad institucija būtų gavusi pranešimą apie nepavykusį el. laiško pristatymą į asmens nurodytą elektroninio pašto adresą. Taip pat nėra gauta duomenų, kad procesiniai dokumentai pažeidėjui buvo siųsti iš Institucijos darbuotojos el. pašto, todėl ANK nustatytos procesinių dokumentų įteikimo tvarkos pažeidimų nenustatyta.

10. Atsižvelgiant į skundo argumentus taip pat reikia pažymėti, kad atitinkamai informaciją apie paskirtas baudas už administracinius nusižengimus ir kitus duomenis, būtinus baudų administravimui, Valstybinei mokesčių inspekcijai iš Administracinių nusižengimų registro yra perduodama per sukurtas Administracinių nusižengimų registro ir Valstybinės mokesčių inspekcijos Mokesčių apskaitos informacinės sistemos integracines sąsajas, t. y. priešingai nei tai teigiama skunde, informacijos perdavimui nėra reikalingas mechaninis pažeidėjo el. pašto adreso įvedimas. Taigi bylos duomenys paneigia apelianto argumentus, apie Institucijos mechanišką klaidą dėl pareiškėjo savalaikio neinformavimo.

11. ANK 424 straipsnio 5 dalyje nustatyta kvalifikuotoji administracinio nusižengimo sudėtis, kuri taikoma ir tada, kai ANK 424 straipsnio 3 dalyje (Transporto priemonės vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones) ar 4 dalyje (Transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, <...>) nurodyti veiksmai padaryti pakartotinai arba padaryti asmens, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 423 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą arba kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda kaip neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones asmeniui už šio kodekso 416 straipsnio 6 dalyje, 420 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 423 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 1, 2, 5 dalyse, 427 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, <...>.

12. Atskleidžiant ANK 424 straipsnio 5 dalies sudėtį, reikšmingas straipsnio dispozicijoje įtvirtintas veikos pakartotinumas, kurio samprata yra pateikta ANK 40 straipsnyje. Šiame straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieneri metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje nustatytą administracinį nusižengimą. Taigi įstatymo leidėjas šioje normoje nustatė administracinę atsakomybę asmeniui, kuriam už ANK 424 straipsnio 3, 4 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje nustatytą pažeidimą teisė vairuoti transporto priemones yra atimta ir kuris pakartotinai, t. y. nepraėjus vieneriems metams nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, vairuoja transporto priemonę neturėdamas tokios teisės.

13. T. J. skundžiamu Institucijos 2024 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) nubaustas pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 5 dalį dėl to, kad 2024 m. gegužės mėn. 21 d. 09 val. 04 min. (duomenys neskelbtini) pakartotinai vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones bei vairavo transporto priemonę, kuri be privalomosios techninės apžiūros. Taigi šiuo atveju svarbu nustatyti administracinio nusižengimo pakartotinumą. Remiantis administracinių nusižengimų registro išrašu apie T. J. registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 3 metus nustatyta, kad Institucijos 2023 m. gegužės 10 d. nutarimu ROIK (duomenys neskelbtini) T. J. buvo nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį bei 423 straipsnio 1 dalį ir jam buvo paskirta 430 Eur bauda bei specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 9 mėnesiams nuo 2023 m. gegužės 30 d. iki 2024 m. vasario 28 d. Be to, Institucijos 2024 m. vasario 6 d. nutarimu ROIK (duomenys neskelbtini) asmuo buvo nubaustas pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį ir 424 straipsnio 5 dalį 900 Eur bauda ir jam paskirtas specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas 21 mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. vasario 26 d. iki 2025 m. lapkričio 25 d. Šis nutarimas įsiteisėjo 2024 m. vasario 26 d. Taigi 2024 m. gegužės 21 d., kuomet pažeidėjas vairuodamas transporto priemonę padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 2 dalyje (transporto priemonių, kurios be privalomosios techninės apžiūros, vairavimas), jis neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, kadangi ši teisė jam buvo atimta 2024 m. vasario 6 d. nutarimu, ir nebuvo suėjęs vienerių metų terminas nei nuo administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos (2024 m. vasario 28 d.), nei nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo dienos (2023 m. liepos 10 d.) už ankstesnio administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 423 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Taigi, T. J. 2024 m. gegužės 21 d. veiksmai buvo pagrįstai kvalifikuoti tiek pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį, tiek pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį.

14. Skundo teiginiai, kad T. J. nežinojo apie tai, kad neturėjo teisės vairuoti transporto priemones atmestini kaip nepagrįsti, kadangi Institucijos 2024 m. vasario 6 d. nutarimu, kuriuo jam atimta specialioji teisė, paskirtą nuobaudą jis yra sumokėjęs, taigi laikytina, kad yra susipažinęs su nutarimo turiniu.

15. Ginčydamas Institucijos nutarimo pagrįstumą, T. J. nurodo, kad byloje esančioje fotofiksacijoje automobilio vairuotojo atvaizdas nėra matomas, todėl jo nubaudimas grindžiamas vien faktu, jog jis yra užfiksuotos transporto priemonės savininkas ir skunde nenurodė apie tai, jog transporto priemonę vairavo kitas asmuo. Apygardos teismo vertinimu, nors byloje esančioje automobilio fotonuotraukoje jo vairuotojas nėra aiškiai matomas, teismui nekyla abejonių, kad vairuotojas yra vyriškos lyties. Todėl skundžiama nutartimi pagrįstai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginiai, jog automobilį galimai galėjo vairuoti jo dukra, laikyti gynybine jo pozicija, siekiant išvengti griežtos administracinės atsakomybės. Nėra pagrindo nesutikti su skundo argumentu, kad patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, kas iš esmės reiškia, jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepašalinimo rizika tenka institucijai, tačiau tai nereiškia, kad asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn, yra atleidžiamas nuo pareigos teikti įrodymus. Šiuo nagrinėjamu atveju T. J. pozicija nebuvo nuosekli, iš pradžių jis ginčijo faktą, kad negavo Institucijos siųstų dokumentų ir nežinojo apie jam atimtą teisę vairuoti transporto priemones, vėliau teisminio nagrinėjimo metu iškėlė papildomą versiją, kad automobilį galėjo vairuoti kitas asmuo (duktė). Vis tik šios pozicijos, apart dukters pareiškimo, kuris vertintinas kritiškai dėl artimo ryšio su pažeidėju, nepatvirtino jokiais kitais objektyviais duomenimis, todėl tikėti šia versija ir ja vadovautis, pagrindo nėra. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismo pagrįstai konstatuota, kad nusižengimo padarymo metu transporto priemonę „Volkswagen Passat“, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo būtent T. J.

16. ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų. Už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skiriama bauda nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio eurų. ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. Institucija 2024 m. rugsėjo 4 d. nutarimu T. J., nenustačiusi jo atsakomybę lengvinančių ir nustačiusi vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas), skyrė ANK 415 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkį atitinkančią 75 Eur baudą, neženkliai (50 Eur) didesnę nei ANK 424 straipsnio 5 dalies sankcijos vidurkis baudą – 950 Eur ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą kiek didesniam nei minimalus terminui – 22 mėnesiams. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, skirta galutinė administracinė nuobauda – 950 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 22 mėnesiams. Įvertinus padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę – eilę kartų baustas už įvairius KET pažeidimus, taigi vertintinas kaip sistemingas ir piktybiškas KET pažeidėjas, taip pat jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį, apygardos teismo vertinimu, T. J. paskirtoji galutinė bauda ir administracinio poveikio priemonės trukmė yra teisinga ir proporcinga, adekvati tiek padaryto nusižengimo pavojingumui, tiek ir pažeidėjo asmenybei, todėl nekeistinos.

17. Remiantis visu tuo, kas išdėstyta aukščiau, konstatuojama, kad apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių T. J. nubaudimas pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 5 dalį turėtų būti pripažintas nepagrįstu ir neteisėtu. Apelianto veiksmai atitinka visus šių administracinių nusižengimų sudėties požymius, apylinkės teisme buvo išsamiai išnagrinėti visi skundo argumentai, todėl apeliacinio skundo prašymas panaikinti skundžiamą apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui netenkinamas, o skundžiama apylinkės teismo nutartis paliekama galioti nepakeista.

18. Skundu taip pat prašoma apeliantui priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismų praktikoje bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos atsižvelgiant į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-255-746, 2K-406-507/2016, 2K-143-696/2017, 2AT-7-5-303/2021 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinio skundo reikalavimai yra nepagrįsti, konstatuojama, kad jis neturi teisės į išlaidų advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti atlyginimą, todėl jo prašymas netenkinamas ir bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. J. apeliacinio skundo netenkinti.

T. J. prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.