Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-1899-254/2018

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-12-17
Bylos Nr.: 2A-1899-254/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-28-3-03177-2017-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Tamašauskas, Mindaugas Šimonis, Dalė Burdulienė
Atsakovas: G. A., J. U.
Ieškovas: A. R.

Kategorijos

2.6.29.4Kiti su paskola susiję klausimai

Civilinė byla Nr.2A-1899-254/2018 Teisminio proceso Nr. 2-28-3-03177-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.4.; 2.3.2.10.; 2.6.2.2.; 3.3.1.14. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Mindaugo Šimonio ir Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės G. A. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovams J. U. ir G. A. (buvusi U.) dėl skolos priteisimo ir pagal trečiojo asmens, pareiškiančio savarankišką reikalavimą, I. B. ieškinį atsakovams J. U. ir G. A. (buvusi U.) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų J. U. ir G. A. (buvusi U.) 1 394,36 Eur skolą, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, I. B. prašė priteisti solidariai iš atsakovų J. U. ir G. A. (buvusi U.) 2 846,68 Eur skolą, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

3. Ieškovas ir trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovams esant santuokoje pagal 2007 m. liepos 25 d. Paskolos sutartį Nr. 07-00126 kreditorius kredito unija „Sūduvos parama“ atsakovui J. U. suteikė 55 000 Lt (15 929,10 Eur) paskolą. Paskolos sutartyje buvo nurodyta, kad kreditas suteikiamas būsto remontui, t. y. šeimos poreikiams tenkinti. Už suteiktą paskolą atsakovui reikėjo trijų laiduotojų, todėl atsakovo prašymu 2007 m. liepos 25 d. ieškovas ir trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, pasirašė laidavimo sutartis su atsakovo kreditoriumi – kredito unija „Sūduvos parama“, įsipareigodami dengti J. U. suteiktą paskolą, jeigu šis jos negrąžins iki 2012 m. liepos 17 d. Be ieškovo ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, laidavimo sutartį pasirašė ir atsakovo motina A. A. U., kuri šiuo metu yra mirusi. Ieškovams laiku negrąžinus kredito, Kredito unija „Sūduvos parama“ kreipėsi į teismą ir Marijampolės rajono apylinkės teismas 2009 m. gegužės 5 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-640-570/2009 priteisė kredito unijai „Sūduvos parama“ solidariai iš J. U., A. R., I. B. ir A. A. U. 44 543,71 Lt (12 900,75 Eur) negrąžintos paskolos, 121,86 Lt (35,29 Eur) palūkanų, 10,41 Lt (22,99 Eur) delspinigių ir 1340 Lt (388,09 Eur) žyminio mokesčio. Pagrindiniams skolininkams vengiant sumokėti priteistą skolą, priverstinio vykdymo metu antstolė S. Ž. skolos išieškojimą nukreipė į laiduotojų turtą – kreditoriui paskola buvo grąžinama, nuskaičiuojant lėšas iš ieškovo A. R., I. B. ir atsakovo J. U. motinos A. A. U. sąskaitų. Antstolė iš ieškovo kaip laiduotojo sąskaitos iki 2017 m. birželio 30 d. išieškojo 1 394,36 Eur, o iš laiduotojos trečiojo asmens, pareiškiančios savarankiškus reikalavimus, I. B. iki 2017 m. rugsėjo 18 d. išieškojo 2 846,68 Eur. Sumokėję už skolininką jo kreditoriui skolą, ieškovas ir trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, prašo teismo iš atsakovų priteisti visas jų patirtas išlaidas. Kadangi kreditas buvo imtas būsto remontui, t. y. šeimos poreikių tenkinimui, atsakovai susidariusią skolą turi grąžinti solidariai.

Šalies argumentai

4. A. G. A. (buvusi U.) atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Atsakovės atstovas advokatas V. R. teismo posėdyje nurodė, kad atsakovė su ieškiniu sutinka iš dalies: prašė susidariusią skolą priteisti iš J. U., o atsakovės atžvilgiu pareikštus reikalavimus atmesti, kadangi ji nebuvo paskolos sutarties šalimi, apie paskolą nieko nežinojo, J. U. įgaliojimų gauti paskolą nedavė. Kreditorius atsakovės G. A. (buvusi U.) nelaikė savo skolininke, kadangi nebuvo jos įtraukęs į procesą byloje dėl skolos priteisimo, kas rodo, kad skolą kreditoriui jis laikė asmenine J. U. prievole. Pažymėjo, kad nėra užvestos bylos dėl prievolės pagal kredito sutartį pripažinimo solidaria, todėl atsakovei nukreipti laiduotojų reikalavimai atlyginti jiems sumokėtas už J. U. sumas yra nepagrįsti. Atsakovės atstovas papildomai paaiškino, kad atsakovai kaip sutuoktiniai kartu negyveno nuo 2004 m., todėl ji negali būti atsakinga už buvusio sutuoktinio skolas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2018 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – priteisė ieškovui A. R. solidariai iš atsakovų J. U. ir G. A. (buvusi U.) 1 394,36 Eur skolą, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (1 394,36 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-07-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, ieškinį tenkino visiškai – priteisė jam solidariai iš atsakovų J. U. ir G. A. 2 846,68 Eur skolą, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (2 846,68 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš atsakovų valstybei po 64 Eur iš kiekvieno žyminio mokesčio, po 11,19 Eur iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu ir po 123,71 Eur iš kiekvieno teisinės pagalbos išlaidų.

6. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad atsakovui J. U. pagal 2007 m. liepos 25 d. Paskolos sutartį Nr. 07-00126 kreditorius kredito unija „Sūduvos parama“ suteikė 55 000 Lt (15 929,10 Eur) paskolą būsto remontui, kredito grąžinimo terminas – 2012 m. liepos 12 d. 2007 m. liepos 25 d. laidavimo sutartimi Nr.07-00088 ieškovas A. R. garantavo kreditoriui kredito unijai „Sūduvos parama“ suteiktos J. U. paskolos grąžinimą. Laidavimo sutartį su kreditoriumi kredito unija „Sūduvos parama“ taip pat pasirašė ir trečiasis asmuo, nagrinėjamojoje byloje pareiškęs savarankiškus reikalavimus, I. B., garantuodama suteiktos J. U. paskolos grąžinimą. Marijampolės rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-640-570/2009 pagal kreditoriaus kredito unija „Sūduvos parama“ ieškinį 2009 m. gegužės 4 d. priėmė sprendimą už akių ir jai priteisė solidariai iš atsakovų skolininko J. U. ir jo laiduotojų A. R., I. B. ir A. A. U. 44 543,71 Lt (12 900,75 Eur) negrąžintos paskolos, 121,86 Lt (35,29 Eur) palūkanų, 10,41 Lt (22,99 Eur) delspinigių ir 1340 Lt (388,09 Eur) žyminio mokesčio. Vykdymo proceso metu iš A. R. antstolė iki 2017 m. birželio 30 d. išieškojo 1 394,36 Eur, iš šios sumos 931,95 Eur pervedė išieškotojai kredito unijai „Sūduvos parama“ skolos dengimui pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-640-570/2009 išduotą 2009-06-04 vykdomąjį raštą, o 462,41 Eur pervedė vykdymo išlaidų dengimui. Tuo tarpu iš trečiojo asmens, šioje byloje pareiškusio savarankiškus reikalavimus, vykdymo procese išieškota 2 846,68 Eur suma. Į nagrinėjamąją bylą įtraukta trečiuoju asmeniu laiduotoja A. A. U. mirė (duomenys neskelbtini). Jos palikimą priėmusių asmenų nėra, todėl į bylos procesą paveldėtojai procesinių teisių perėmimo būdu neįstojo.

7. Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas vertino, kad vadovaujantis CK 6.83 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovas A. R. (laiduotojas) ir trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, I. B., turi reikalavimo teisę susigrąžinti iš skolininko sumokėtas kreditoriui sumas.

8. Teismas konstatavo, kad byloje kilo ginčas dėl skolininko prievolės kvalifikavimo, ieškovui ir trečiajam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, skolą iš atsakovų prašant priteisti solidariai, kadangi skola buvo paimta šeimos poreikių tenkinimui. Teismas, nustatęs, kad atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nedalyvavo teismo posėdžiuose, darė išvadą, kad tokiu pasyviu elgesiu atsakovas sutiko su byloje pareikštais reikalavimais. Tuo tarpu atsakovė nurodė, kad apie paskolą ir jos laidavimą nieko nežinojo, su atsakovu J. U. tuo metu negyveno.

9. Teismas nustatė, kad 2007 m. liepos 25 d. Paskolos sutartį Nr. 07-00126 atsakovas J. U. su kreditore kredito unija „Sūduvos parama“ sudarė būdamas santuokoje su atsakove G. A. (buvusi U.). Kreditas suteiktas būsto remontui, todėl teismas vertino, kad paskola buvo suteikta šeimos poreikiams tenkinti, todėl jai sudaryti nereikėjo kito sutuoktinio pritarimo (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Teismas pažymėjo, kad atsakovai nepaneigė nurodytų aplinkybių, kad paskola buvo panaudota šeimos poreikių tenkinimui. Kartu pastebėjo, kad pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju teismas nenustatė, kad sandorio kaina būtų buvusi aiškiai per didelė ir neprotinga, todėl sprendė, kad paskolos gavimo metu atsakovams būnant santuokoje, jų prievolė kreditoriui pagal 2007 m. liepos 25 d. sudarytą paskolos sutartį Nr. 07-00126 buvo bendra ir solidari (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 2 dalis). Todėl teismas darė išvadą, kad šiuo atveju abu atsakovai yra solidariai atsakingi ir prieš laiduotojus, garantavusius šeimos ūkio interesais suteiktos paskolos grąžinimą.

10. Tenkinęs pareikštus reikalavimus dėl skolos priteisimo, teismas tenkino ir reikalavimus priteisti iš atsakovų 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.83 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis).

11. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, nustatė, kad ieškovas A. R. ir trečiasis asmuo I. B. naudojosi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokato teisinėmis paslaugomis. Valstybė, atstovaudama ieškovą patyrė 152,38 Eur išlaidų, o atstovaudama trečiąją asmenį turėjo 95,04 Eur išlaidų. Teismas, patenkinęs ieškinį, valstybei iš atsakovų J. U. ir G. A. (buvusi U.) priteisė po 123,71 Eur (152,38 Eur + 95,04 Eur = 247,42 Eur : 2) iš kiekvieno teisinės pagalbos išlaidų, po 64 Eur ((1394,36 Eur x 3% ) :2 + (2846,68 Eur x 3%) : 2) iš kiekvieno žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis) ir po 11,19 Eur iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 96 straipsnis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

12. Apeliaciniu skundu atsakovė G. A. prašo teismo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. liepos 5 d. sprendimą dalyje dėl 1 394,36 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų priteisimo solidariai iš atsakovės G. A. ieškovui A. R. ir dėl 2846,68 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų priteisimo solidariai iš atsakovės G. A. trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais I. B., ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo A. R. ir trečiojo asmens, su savarankiškais reikalavimais, I. B. reikalavimus minėtoje dalyje atmesti kaip nepagrįstus; patenkinus apeliacinį skundą, perskirstyti teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai; priteisti iš ieškovo ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais atsakovės G. A. naudai visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas; prijungti prie bylos turto vertinimo ataskaitą, kadangi jos pateikimo būtinybė atsirado tik po teismo sprendimo priėmimo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

12.1. Teismas, konstatuodamas, kad atsakovai nepaneigė ieškovo ir trečiojo asmens (laiduotojų) teiginių, kad paskola buvo paimta ir panaudota šeimos poreikiams, gautos paskolos lėšos buvo naudojamos šeimos būsto remontui, netinkamai aiškino procesines teisės normas, susijusias su įrodinėjimu bei įrodymų vertinimu. Teismas įrodinėjimo pareigą priskyrė ne tam asmeniui, kuris teigė (ieškovui ir trečiajam asmeniu su savarankiškais reikalavimais), o atsakovams, kurie su reikalavimais nesutiko. Apeliantė nuomone, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012; 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2012; 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015 ir kt.).

12.2. Nepagrįsta teismo išvada, kad paskola suteikta šeimos poreikiams tenkinti, kadangi ieškovas ir trečiasis asmuo nepateikė tai patvirtinančių jokių įrodymų. Pažymi, kad apeliantė apie paskolos paėmimą nieko nežinojo, minėtame sandoryje nedalyvavo, o gauti pinigai nebuvo panaudoti nei buto remontui, nei kitiems šeimos poreikiams tenkinti. Apeliantė pažymi, kad pagrindinė kreditorė kredito unija „Sūduvos parama“ atsakovės G. A. taip pat nelaikė solidaria skolininke, kadangi dėl skolos priteisimo su ieškiniu kreipiantis į Marijampolės apylinkės teismą, solidariais skolininkais kreditorė laikė tik patį skolininką atsakovą J. U. ir laiduotojus.

12.3. Nepagrįstai teismas darė išvadą, kad atsakovas J. U. neginčijo ieškovų nurodytų aplinkybių, kad paskola buvo panaudota šeimos butui remontuoti, todėl sprendė, kad ieškovo ir trečiojo asmens nurodytos faktinės aplinkybės dėl paskolos gavimo ir jos panaudojimo byloje nėra nuginčytos. Apeliantė pažymi, kad byloje nėra jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovas J. U. pripažino ieškovo ir trečiojo asmens nurodytas aplinkybes, kad jo paimta paskola buvo panaudota šeimos poreikių tenkinimui. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo, todėl nėra pagrindo išvadai, kad jis pripažino pareikštus reikalavimus. Be to, atsakovė su ieškiniu nesutiko, todėl nesant nei atsakovo J. U., nei atsakovės G. A. ieškovų nurodytų aplinkybių pripažinimo, ieškovai turėjo pareigą įrodyti savo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-611/2017).

12.4. Nepagrįsta teismo išvada, kad paskolos suma nebuvo aiškiai per didelė ir neprotinga, įvertinus tai, kad ji buvo panaudota buto renovavimui. Apeliantė pažymi, kad atsakovas J. U. iš kredito unijos „Sūduvos parama“ paėmė 55 000 Lt (15 929,10 Eur) paskolą. Apeliantės nuomone, minėta paskolos suma yra didelė tokiam tikslui. Byloje nėra jokių įrodymų, kad minėta suma buvo panaudota buto remontui. Apeliantė pažymi, kad šeimos patalpa, kurioje tuo metu gyveno atsakovai, nepriklausė atsakovui J. U., o buvo atsakovės G. A. ir jos buvusio sutuoktinio iš pirmos santuokos K. M. nuosavybė, t. y. butas, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausė atsakovei G. A. ir K. M. po 1/2 dalį. Todėl bet kokia buto renovacija ar remontas buvo galimi tik su abiejų bendrasavininkų sutikimu. 2010 metais pardavinėjant atsakovės G. A. priklausančią 1/2 dalį iš varžytinių buvo nustatyta, kad minėtos buto dalies vertė yra 23 000 Lt (6661,26 Eur), t. y. atsakovei priklausančio buto dalies vertė yra daugiau kaip du kartus mažesnė nei suma, kuri tariamai buvo paimta šio buto remontui, kas rodo, kad paskolos suma buvo aiškiai per didelė buvo remontui.

12.5. Ieškovė prašo prijungti prie bylos turto vertinimo ataskaitą, kuri buvo atlikta 2010 metais, siekiant pagrįsti buto dalies vertę, bei paneigti, kad paimta paskola buvo panaudota buto remontui. Įvertinimo pažymoje buto būklė nurodyta patenkinama, ataskaitoje yra buto fotonuotraukos, kurios atspindi, kad jokie remonto darbai nebuvo daryti, bute yra kukli apdaila, kuri daryta dar iki santuokos su atsakovu J. U., kadangi buto dalis G. A. yra atitekusi po ištuokos iš pirmos santuokos. Turto vertinimo ataskaita taip pat patvirtina, kad atsakovei G. A. priklausė tik 1/2 minėto turto dalis.

12.6. Nepagrįsta teismo išvada, kad byloje nenuginčyta aplinkybė, jog laidavimas atsirado skolininko J. U. prašymu ir tuometinės J. U. sutuoktinės G. A. sutikimu. Laidavimai buvo atlikti atsakovo motinos prašymu, su atsakove šiuo klausimu nei ieškovas, nei trečiasis asmuo nebendravo. Pažymi, kad jeigu ji būtų žinojusi apie imamą paskolą, labiau tikėtina, kad vietoje laidavimų būtų pasirinkę buto dalies įkeitimą, tačiau kadangi atsakovas J. U. veikė asmeniškai ir paskola nebuvo imama šeimos poreikiams tenkinti, apie tai atsakovė nieko nežinojo. Todėl byloje nesant jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad laidavimo sutartys sudarytos atsakovės G. A. sutikimu, tokios išvados padarymas yra nepagrįstas.

Atsiliepimas

13. Atsiliepimu į atsakovės G. A. apeliacinį skundą, trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, I. B. prašo teismo apeliacinį skundą atmesti, iš apeliantės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

13.1. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovams. Pažymi, kad trečiasis asmuo savo reikalavimus grindė rašytiniais įrodymais. Tuo tarpu atsakovai nepateikė byloje nei atsiliepimų, nei jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jų nurodytas aplinkybes. Nors atsakovės atstovas teismo posėdžio metu tvirtino, kad atsakovai jau nuo 2004 metų gyveno atskirai ir nebevedė bendro ūkio, bet tai netiesa. 2007 metais ir vėliau abu atsakovai gyveno viename bute, kartu augino dvynius sūnus, kuriems paskolos suteikimo metu buvo 17 metų. Minėtas aplinkybes patvirtina byloje pateiktas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-151-91/2012, kuriuo buvo patenkintas abiejų atsakovų pareiškimas dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Iš šio sprendimo turinio matyti, kad atsakovai teismui tvirtino, jog tik daugiau kaip metai negyvena santuokinio gyvenimo, neveda bendro ūkio. Todėl akivaizdu, kad paskolos ėmimo metu ir vėliau jie gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį.

13.2. Trečiojo asmens nuomone, nėra pagrindo tenkinti apeliantės prašymo dėl naujų įrodymų prijungimo, nes jie galėjo būti pateikti anksčiau. Jeigu teismas prijungtų prie bylos apeliantės pateiktą 2010 m. turto vertinimo ataskaitą, trečiasis asmuo pažymi, kad iš ataskaitos matyti, jog butas yra tvarkingas, geros būklės, šarvo durys, plastikiniai langai, keramikinės plytelės ir pan. Pažymi, kad į buto remontą investuotos lėšos nepadidina buto rinkos vertės. Be to, atsakovai dar turėjo du kitus butus. (duomenys neskelbtini) taip pat buvo remontuojamas.

13.3. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad apeliantė apie atsakovo paimtą paskolą nieko nežinojo. Pažymi, kad apeliantė nereiškė jokių pretenzijų savo buvusiam sutuoktiniui po to, kai ieškovo iniciatyva buvo panaikinta Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimo dalis, kas liečia jų kreditorinių įsipareigojimų vykdymą. Tokiais veiksmais atsakovė tik patvirtino, kad kreditas buvo imtas su jos žinia ir panaudotas šeimos interesais.

Šalies argumentai

13.4. Apeliantės nurodytos kasacinio teismo nutartys savo faktinėmis aplinkybėmis skiriasi nuo nagrinėjamos civilinės bylos, todėl šiuo atveju prejudicinės galios neturi. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad teismo išvada neatitinka formuojamos kasacinio teismo praktikos, nes įrodinėjimo našta tenka kreditoriui. Minėtas aplinkybes apeliantė grindžia Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-611/2017. Susipažinus su šios bylos fabula matyti, kad tai visai kita situacija. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 396/2011; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012). Trečiasis asmuo nurodo, kad kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.92 straipsnio 3 dalį, kurioje įtvirtinta sutikimo prezumpcija, jog sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas, ir pasisakydamas dėl šios prezumpcijos taikymo vieno iš sutuoktinių vardu prisiimtos paskolos pripažinimui bendra sutuoktinių prievole, yra nurodęs, kad ši prezumpcija netaikoma paskolos sutarčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012).

Atsiliepimas

14. Atsiliepimu į atsakovės G. A. apeliacinį skundą ieškovas A. R. prašo teismo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tapačiais argumentais kaip ir trečiojo asmens atsiliepimas į apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

16. Teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenurodė ir apeliantė, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas paduoto apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

17. Apeliantė prašo priimti naujus įrodymus – 2010-01-06 atliktą Turto vertinimo ataskaitą (2 t., b. l. 11-26), pagal kurią 1/ 2 buto su rūsiu (duomenys neskelbtini) priverstiniam pardavimui buvo įvertinta 23 000 Lt, kurią pateikti būtinybė atsirado priėmus skundžiamą teismo sprendimą.

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad nacionaliniam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, reiškianti, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (kas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Viena ribotos apeliacijos civiliniame procese išraiškos formų – draudimas priimti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).

19. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Nagrinėjamu atveju apeliantė neįrodė nei vienos išimties buvimo, kad teismas galėtų patenkinti jos prašymą dėl su apeliaciniu skundu pateiktų įrodymų priėmimo. Apeliantė nurodė, kad šiuo įrodymu siekiama paneigti teismo išvadas, tačiau nenurodė kokias teismo sprendime nurodytas aplinkybes dėl ginčo turto vertės šiuo įrodymu ji nori paneigti. Skundžiamame teismo sprendime nėra jokių teismo išvadų, susijusių su šio buto verte, kurias paneigti būtinybė atsakovei atsirado po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo. Konstatuotina, kad apeliantė teikia įrodymą, kurį galėjo pateikti pirmosios instancijos teisme, todėl teismas atsisako šį įrodymą priimti.

20. Ieškovo A. R. atstovė prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pridėjo kredito unijos „Sūduvos parama“ atsiliepimą, teiktą Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-151-91/2012 (2-4803-91/2011), į pareiškėjų pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Atstovė nurodė, kad šiuo atsiliepimu kreditorė kategoriškai nesutiko, jog prievolė pagal 2007 m. liepos 25 d. Paskolos sutartį Nr. 07-00126 būtų pripažinta asmenine atsakovo prievole, nes prievoles laikė solidariomis sutuoktinių prievolėmis (2 t., b. l. 36). Tačiau šį įrodymą ieškovas galėjo pateikti pirmosios instancijos teisme, kuomet atsakovės atstovas laikėsi pozicijos, kad kredito unija „Sūduvos parama“ pagal ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovu išnagrinėtoje byloje dėl skolos priteisimo laikė tik J. U.. Tokie argumentai sudaro pagrindą atsisakyti priimti ieškovo A. R. atstovės pateiktą kredito unijos „Sūduvos parama“ atsiliepimą.

Dėl ginčo esmės

21. Ginčas byloje kilo dėl laiduotojų ieškovo A. R. ir trečiojo asmens I. B. pareikšto reikalavimo atsakovui J. U. ir jo buvusiai sutuoktinei G. A. (buvusi U.) dėl priteisimo sumos, kurią jie sumokėjo vykdant prievoles pagal 2007 m. liepos 25 d. Paskolos sutartį Nr. 07-00126. Šia sutartimi kreditorius kredito unija „Sūduvos parama“ suteikė atsakovui J. U. 55 000 Lt (15 929,10 Eur) paskolą iki 2012 m. liepos 12 d. būsto remontui. Laiduotojai savo ieškinį atsakovei grindžia tuo, kad paskola buvo paimta šeimos poreikių tenkinimui, todėl abu buvę sutuoktiniai turi solidariai atsakyti prieš laiduotojus, įvykdžiusius laidavimo sutartį.

22. Aplinkybę, kad J. U. neįvykdė prievolės pagal 2007 m. liepos 25 d. sudarytą Paskolos sutartį Nr. 07-00126, patvirtina įsiteisėjęs Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009-05-04 sprendimas už akių, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-640-570/2009. Ši byla buvo išnagrinėta pagal kreditorės kredito unijos „Sūduvos parama“ ieškinį ir jos naudai priteista solidariai iš atsakovų skolininko J. U. ir jo laiduotojų A. R., I. B. ir A. A. U. 44 543,71 Lt (12 900,75 Eur) negrąžintos paskolos, 121,86 Lt (35,29 Eur) palūkanų, 10,41 Lt (22,99 Eur) delspinigių ir 1340 Lt (388,09 Eur) žyminio mokesčio (b. l. 38–40).

23. Pirmosios instancijos teismas pagal byloje esančius duomenis nustatė, kad vykdymo proceso metu iš A. R. antstolė iki 2017 m. birželio 30 d. išieškojo 1 394,36 Eur, iš šios sumos 931,95 Eur pervedė išieškotojai kredito unijai „Sūduvos parama“ skolos dengimui pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-640-570/2009 išduotą 2009-06-04 vykdomąjį raštą, o 462,41 Eur pervedė vykdymo išlaidų dengimui. Tuo tarpu iš trečiojo asmens, šioje byloje pareiškusio savarankiškus reikalavimus, vykdymo procese išieškota 2 846,68 Eur suma. Nesant byloje kitų duomenų, teisėjų kolegija sprendžia, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009-05-04 sprendimas už akių nėra pilnai įvykdytas.

24. Pagal CK 6.83 straipsnio 1 dalį, įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę. Kiekvienas iš kelių laiduotojų turi teisę atgręžtinio reikalavimo būdu reikalauti iš skolininko savo sumokėtos sumos (CK 6.83 straipsnio 3 dalis). Todėl kreditoriais pagal 2007 m. liepos 25 d. sudarytą Paskolos sutartį Nr. 07-00126 yra ne tik laiduotojai J. U., I. B., bet ir paskolą suteikusi kreditorė kredito unija „Sūduvos parama“.

25. Byloje Liteko duomenimis buvo nustatyta, kad 2012-01-10 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-151-91/2012 buvo nutraukta atsakovų J. U. ir G. U. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 5.2 punkte buvo nurodyta, kad J. U. turi asmeninius kreditorinius įsipareigojimus, t. t. kredito unijai „Sūduvos parama“.

26. Marijampolės apylinkės teismo 2017-05-22 nutartimi atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr.2-151-91/2012, 2017-05-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-55-802/2017, 2012-01-10 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-151-91/2012 dalis, kuria patvirtintos 2011-09-27 pareiškėjų J. U. ir G. U. 2011-09-27 sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos, kuriomis išspręsti pareiškėjų J. U. ir G. U. įsipareigojimų vykdymo kreditoriams klausimai po santuokos nutraukimo, buvo panaikinta ir ši pareiškėjų prašymo dalis palikta nenagrinėta.

27. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2010 m. gegužės 20 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, suvienodindama kasacinio teismo praktiką civilinėse bylose dėl išieškojimo pagal sutuoktinių prievoles, išaiškino, jog išieškojimui iš bendro sutuoktinių turto netaikytini teismo sprendimo išaiškinimo (CPK 278 straipsnis) ar šio procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo (CPK 589 straipsnis) institutai, nes naujo skolininko (kito sutuoktinio) įtraukimas taikant šiuos institutus reikštų procesinio sprendimo pakeitimą nustatant teises bei pareigas byloje nedalyvavusiam asmeniui; išieškojimas iš kito sutuoktinio turto negali būti pasiektas ir išieškotojui skundžiant antstolio veiksmus, kuriais atsisakyta tai padaryti. Pažymėjusi, kad prievolės asmeniškai neprisiėmęs sutuoktinis visa apimtimi galės pasinaudoti teise pareikšti atsikirtimus į kreditoriaus reikalavimą vykdyti prievolę iš bendro sutuoktinių turto bei naudotis visomis procesinėmis teisėmis įrodinėdamas, kad reikalavimui tenkinti iš bendro sutuoktinių turto nėra CK 3.109 straipsnyje nustatytų pagrindų, tik tuo atveju, jeigu byla nagrinėjama ginčo teisenos tvarka kreditoriui pateikus ieškinį abiem sutuoktiniams kaip atsakovams. Plenarinė sesija išaiškino, jog tuo atveju, kai bylos nagrinėjimo metu kitas sutuoktinis nebuvo įtrauktas atsakovu, kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį šiam sutuoktiniui įrodinėdamas CK 3.109 straipsnio taikymo pagrindus, jeigu tai leidžia prievolės prigimtis.

28. Šios nutarties 25 ir 26 punktuose nurodyti faktiniai duomenys dėl šalių santuokos nutraukimo bei pasekmių kreditorių atžvilgiu suponuoja išvadą, kad klausimas dėl prievolių pobūdžio nustatymo atsakovų santuokos nutraukimo byloje nebuvo išspręstas ir jis jau negali būti išspręstas tokia tvarka, kaip buvo sprendžiama byloje dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, t. y. nėra galimybės priimti teismo sprendimą dėl prievolių pobūdžio (pripažinti jas asmeninėmis, bendromis – dalinėmis ar solidariomis) (CK 3.53 straipsnis). Todėl, remiantis kasacinio teismo išaiškinimais konstatuotina, kad dėl prievolės pobūdžio gali būti sprendžiama ir kitam sutuoktiniui teisės bei pareigos nustatomos tik teismo tvarka išieškotojui pareiškus savarankišką reikalavimą kitam sutuoktiniui atskiroje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2011).

29. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje kilo ginčas dėl skolininko prievolės kvalifikavimo, ieškovui ir trečiajam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, skolą iš atsakovų prašant priteisti solidariai, kadangi skola buvo paimta šeimos poreikių tenkinimui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovės atstovas jau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (2018-06-25 teismo posėdžio garso įrašas nuo 37:00 iki 50:00) ne kartą atkreipė teismo dėmesį į tai, kad laiduotojai byloje nepareiškė savarankiško reikalavimo dėl prievolės pagal 2007 m. liepos 25 d. sudarytą Paskolos sutartį Nr. 07-00126 pobūdžio (bendros dalinės ar solidarios) nustatymo, o pareiškė reikalavimą tik dėl priteisimo sumos, kurią jie sumokėjo vykdydami Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009-05-04 sprendimą už akių, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-640-570/2009. Kaip jau minėta, šiuo sprendimu nebuvo priteista skola iš atsakovės. Nagrinėjamoje byloje laiduotojai įrodinėjo savo reikalavimus atsakovės atžvilgiu aplinkybėmis, kad prievolės pagal Paskolos sutartį yra bendros solidarios su atsakovu, kadangi susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu (CK 3.109 straipsnio 1dalies 3 punktas, 2 dalis). Tačiau toks teisiškai reikšmingas juridinis faktas gali būti nustatytas tik ginčo teisenos tvarka išnagrinėjus kreditoriaus reikalavimą dėl prievolės pobūdžio, kaip ir buvo nurodyta šios nutarties 28 punkte, nes nagrinėjamo ginčo atveju kitokia tvarka šio fakto jau negalima nustatyti.

30. Kadangi dėl prievolės pobūdžio gali būti sprendžiama ir kitam sutuoktiniui teisės bei pareigos nustatomos tik teismo tvarka išieškotojui pareiškus savarankišką reikalavimą kitam sutuoktiniui, tai laiduotojams savo atgręžtinį reikalavimą ieškinyje atsakovei grindžiant CK 3.109 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 2 dalies pagrindu, teismas turėjo pareigą išaiškinti laiduotojams, jog siekiant įrodyti, kad sutuoktinių prievolė yra solidarioji, ieškinyje turi būti reiškiamas atskiras reikalavimas dėl prievolės pobūdžio nustatymo (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Kadangi tai nebuvo padaryta, tai konstatuojamas procesinės teisės pažeidimas, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Apeliacinės instancijos teismas negali šių ieškinio trūkumų ištaisyti, todėl tai yra pagrindas sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

31. Bylą nagrinėjant iš naujo, atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantės apeliaciniame skunde buvo keliamas klausimas dėl įrodinėjimo naštos, nagrinėjant tokio pobūdžio ginčą, paskirstymo taisyklių pažeidimo. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 3.92 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, jog sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui ir nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 straipsnio prasme. Procesinė pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole (CPK 178 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Tačiau visais atvejais atsakovei neigiant laiduotojų argumentus, ji taip pat turi procesinę pareigą įrodyti savo atsikirtimų pagrindą (CPK 178 straipsnis). Bylą nagrinėjant iš naujo ir laiduotojams siekiant įrodyti atsakovės solidariąją prievolę, šių kasacinio teismo suformuotų taisyklių turėtų būti laikomasi.

32. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad Marijampolės apylinkės teisme yra išnagrinėtos kelios civilinės bylos, kuriose buvo sprendžiami su nagrinėjamu ginču susiję klausimai (pvz. dėl išieškojimo nukreipimo į abiejų sutuoktinių turtą, dėl varžytinių akto panaikinimo, dėl santuokos nutraukimo, proceso santuokos nutraukimo byloje atnaujinimo ir kt.), todėl bylos šalys, savo paaiškinimuose remdamosi tose bylose surinktais įrodymais, ar priimtais procesiniais sprendimais, turėtų juos pateikti į nagrinėjamą bylą, kad teismas galėtų juos įvertinti kartu su byloje surinktų įrodymų visuma (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Tame tarpe, galėtų tinkamai nuspręsti dėl atsakovų pozicijos nuoseklumo ir kitų nagrinėjamam ginčui teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių.

33. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad prievolės pobūdžio nustatymas yra tiesiogiai susijęs su pagrindinės kreditorės kredito unijos „Sūduvos parama“ teisėmis ir pareigomis, todėl ji turėjo būti įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu. Apeliacinės instancijos teismas pašalinti šio procesinės teisės pažeidimo taip pat negali, nes tretieji asmenys negali būti įtraukiami į bylą apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34. Apeliacinės instancijos teisme patirta 5,06 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, pirmiau nurodytų bylinėjimosi išlaidų ir kitų šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 ir 96 straipsniai).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. liepos 5 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Dalė BurdulienėMindaugas ŠimonisEgidijus Tamašauskas