Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešameteismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metupareiškėjas A. K. prašė tenkinti pareiškimą. Papildomai paaiškino, kad Statiniai atsirado po karo, nes jo tėvai Bute apsigyveno apie 1970 metus ir kaimynai, kurie gyveno name po karo, jiems pasakojo, kad Statiniai ten tuo metu buvo. Statiniai yra buto priklausiniai, juose buvo laikomas kuras, nes iki namo kapitalinės renovacijos namas buvo šildomas krosnimi. Kiek save pareiškėjas atsimena, tie Statiniai buvo visą laiką, ir tik Buto gyventojai naudojosi tais statiniais, kiti namo gyventojai jais nesinaudojo. Remontus darė tėvas, Statinių būklė buvo kritinė, apie 1990 metus lūžo stogas, Statiniai pradėjo griūti, dėl to jie buvo renovuojami iš esmės, apkloti blokeliais. Vėliau, kai jau tėvai buvo per seni, o vėliau ir mirė, remontais ir Statinių eksploatacija rūpinosi pareiškėjas, valdymą iš tėvų pilnai perėmė 2005 metais. Nurodė, kad jis pats remontą darė apie 2006-2007 metus, tuo tikslu net ėmė vartojamąją paskolą, dokumentų, kurie patvirtintų, kad buvo perkamos medžiagos remontui, jis nekaupė, todėl jų nėra išlikusių. Taigi tik pareiškėjo ir jo tėvų įdirbiu bei finansais buvo pagerinta Statinių būklė bei aplinka. Savivaldybė niekada Statiniais nesirūpino, tai nebuvo savivaldybės turtas. Tai, kad registruose nurodyta, kad dalis Statinių pastatyta 1980 metais neatitinka tikrovės, nes pareiškėjas save atsimena nuo 1986 metų ir jau tuomet tie statiniai buvo labai prastos būklės, apgriuvę. Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad Butas buvo tėvų privatizuotas 1993 metais, iš pradžių Butas buvo komunalinis, kas reiškia, kad butas padalintas į dvi dalis (dviem kambariais naudojosi tėvai, o kitu – kiti asmenys), vėliau 2002 metais dalį buto tėvai nusipirko iš L. J. ir tuomet butas jau buvo perdarytas į vieną butą. Taip pat pažymėjo, kad kiti asmenys į Statinius neturi jokių interesų, net yra sudarytas Susitarimas su kitais trijų korpusų pastato, esančio (duomenys neskelbtini), savininkais, kuriuo patvirtinama, kad pareiškėjo teisių į Statinius kiti namo savininkai neginčija, visi pripažįsta, kad Statiniai faktiškai naudojami ir betarpiškai susiję su pareiškėjui priklausančiu Butu. Pareiškėjas paaiškino, kad Statiniais naudojasi laikydamas jame malkas, anglis, skirtas židiniui, esančiam Bute, laiko įvairius rakandus, kopėčias, vaikų žaislus, ir pan. Šiais Statiniais jo tėvai, o vėliau ir jis nepertraukiamai naudojasi, rūpinasi, išlaiko, eksploatuoja jau apie 50 metų, Statiniai visuomet buvo traktuojami kaip buto priklausiniai.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas J. T. ((duomenys neskelbtini)) paaiškino, kadjis yra pareiškėjo kaimynas, gyvena kitame name (korpuse), gyvena ten nuo gimimo, su pareiškėju yra pažįstami nuo vaikystės. Kiek save atsimena, Statiniai ten visą laiką buvo, jie buvo prastos būklės, apkalti supuvusiomis medinėmis lentomis, pasvirę. Statiniais rūpinosi ir remontavo pareiškėjo tėvas, laikė ten savo daiktus, kiemui prižiūrėti skirtus įrankius, namų apyvokos reikmenis, malkas, nes namas buvo šildomas krosnimi. Vėliau Statiniais rūpinosi pareiškėjas, prieš maždaug 15 metų pareiškėjas atliko remontą. Kiti asmenys į Statinius niekada nepretendavo.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. V. (gim. (duomenys neskelbtini)) paaiškino, kadjis yra pareiškėjo kaimynas, gyvena šalia esančiame name. Jo ir pareiškėjo tėvai bendraudavo tarpusavyje, su pareiškėju jis irgi bendraudavo. Paaiškino, kad Statiniais naudojosi pareiškėjo tėvai, vėliau ir pats pareiškėjas. Statiniai nuo seno buvo kritinės būklės, nurodė, kad Statiniams esant tokios prastos būklės, nuogąstavo, kad jie neužsidegtų ar nesugriūtų. Atsakydamas į klausimą, ar Statiniai galėjo būti pastatyti 1980 metais, nurodė, kad nepamena, kad Statiniai būtų statomi naujai, kiek atsimena, jie visada buvo prastos būklės. Pats pareiškėjas remontą darė maždaug prieš 20 metų, tėvai jau buvo per seni tuo rūpintis. Patvirtino, kad nuotraukoje, kuri pateikta į bylą, nufotografuotas jis, apie 2005 metais, tuo metu Statiniai dar buvo prieš remontą, matosi, kad prastos būklės. Konfliktų su kaimynais dėl Statinių naudojimo niekada nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Iš civilinėje byloje pateiktų rašytinių įrodymų, pareiškėjo, jo atstovės, liudytojų žodinių paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas 2012 m. rugpjūčio 9 d. dovanojimo sutartimi Nr. 1840 įgijo nuosavybės teisę į butą, adresu (duomenys neskelbtini).Butą pareiškėjui padovanojo jo tėvai T. K. ir D. K., kurie į Butą įsikėlė gyventi apie 1970 metus, butas tėvų buvo privatizuotas 1993 metais (1993 m. gruodžio 9 d. pirkimo-pardavimo sutartimi), visas Butas pareiškėjo tėvams priklausė nuo 2002 metų, kai 2002 m. rugsėjo 16 d. pirkimo – pardavimo sutartimi pareiškėjo tėvai įgijo dalį buvusio komunalinio Buto iš L. J.. Kurą Buto šildymui, kitus namų apyvokos daiktus pareiškėjo tėvai ir pats pareiškėjas laikė ir dabar laiko pagalbinio ūkio statiniuose pažymėtais: statinys 11I1/b - Nr. (duomenys neskelbtini), statinys12I1ž – Nr. (duomenys neskelbtini), ir statinys 15I1b – Nr. (duomenys neskelbtini). Statiniai į Nekilnojamojo turto registrą nėra įrašyti ir niekam nepriklauso. Pareiškėjas teigia, kad Statinius valdo teisėtai, atvirai, nepertraukiamai jau daugiau nei 10 (dešimt) metų. Pareiškėjas į bylą pateikė fotonuotraukas, darytas maždaug 2004-2005 metais, nuotraukose matoma Statinių išorinė būklė, kuri apibūdintina kaip prasta, kritinė. Taip pat teismui pateiktos dabartiniu metu darytos nuotraukos, iš kurių matyti, kad Statiniuose laikomi pareiškėjo įvairūs namų apyvokos daiktai, įrankiai, statybinės medžiagos, kopėčios, žoliapjovė, dviratis, vaikų žaislai, vežimėlis, malkos ir kiti daiktai.

Byloje pareiškėjas teismo prašo nustatyti faktą, kad pagal įgyjamąją senatį pareiškėjas įgijo teisę į Statinius, tačiau suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija prieštaravo tokiam pareiškėjo prašymui ir paaiškino, kad pareiškėjas neįrodė visų būtinų sąlygų taikyti įgyjamąją senatį, ginčo Statiniai nebuvo privatizuoti, jie yra viešosios nuosavybės teisės objektas, priklausantis valstybei, nei pareiškėjo tėvai, nei pats pareiškėjas neprivatizavo ginčo Statinių kartu su Butu, todėl ginčo Statiniai liko valstybės nuosavybe. Kiti suinteresuoti asmenys prieštaravimų iš esmės nepateikė, tik išdėstė nuomonę, kad pareiškėjas pateikė nepakankamai duomenų dėl fakto, kad buvo naudojamasi Statiniais ir rūpinamasi Statinių būkle.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalį, fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą (CK 4.68 straipsnio 1 dalis). Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai, t. y. teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 3 dalis), teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis), daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-41/2011; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-916/2017; 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, jog pagal įstatyme įtvirtintą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plėtojamą praktiką įgyjamosios senaties, kaip civilinės teisės instituto, paskirtis yra išspręsti turto priklausomybės klausimus; įgyjamąja senatimi užtikrinamas civilinių santykių apibrėžtumas ir pašalinamas netikrumas dėl asmens, turinčio nuosavybės teisę į daiktą. Neturėdamas formalios nuosavybės teisės, bet ilgą laiką daiktą kaip savo valdantis asmuo įgyja nuosavybės teisę ir gali įgyvendinti visas savininko teises. Įgyjamosios senaties institutu užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013).

Nagrinėjamu atveju išanalizavus bei įvertinus byloje esančius įrodymus, pareiškėjo nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėjas nėra Statinių (statinys 11I1/b - Nr. (duomenys neskelbtini), statinys 12I1ž – Nr. (duomenys neskelbtini), ir statinys 15I1b – Nr. (duomenys neskelbtini))savininkas. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įregistravęs nuosavybės teisės į šiuosStatinius, bet sąžiningai juos įgijo, t. y. pareiškėjas jais disponuoja ilgą laikotarpį, posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad Statinius faktiškai valdo ir jais rūpinasi nuo 2005 metų, laiko ten kurą (malkas), savo asmeninius, buičiai reikalingus daiktus, tėvai Statiniais rūpinosi ir juos naudojo dar nuo 1970 metų, kai įsikėlė į Butą, šias aplinkybes patvirtino ir liudytojai, byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad kas nors kitas šiuos Statinius būtų valdęs, kad dėl jų naudojimosi būtų kilę konfliktų, nesutarimų, kad jais būtų naudojęsi kiti asmenys. Taigi byloje nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad pareiškėjas sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo Statinius valdo daugiau nei 10 (dešimt) metų.

Byloje nustatyta, kad nurodyti Statiniai nėra savivaldybės ar valstybės nuosavybė, nėra registruoti kitų asmenų vardu. Pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklauso Lietuvos Respublikai, tačiau pagal byloje esantį Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą Statiniai (statinys 11I1/b - Nr. (duomenys neskelbtini), statinys 12I1ž – Nr. (duomenys neskelbtini), ir statinys 15I1b – Nr. (duomenys neskelbtini)) neturi teisėto savininko, statusas neįregistruotas. Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pareiškėjo pareiškimui prieštaravo, argumentuodamas, kad Statiniai yra viešosios nuosavybės teisės objektas, priklausantis valstybei, nei pareiškėjo tėvai, nei pats pareiškėjas neprivatizavo ginčo Statinių kartu su Butu, todėl ginčo Statiniai liko valstybės nuosavybe. Tačiau, pabrėžtina, kad šios kategorijos bylose tuo atveju, jei daiktas neįregistruotas valstybės vardu, įrodyti, kad jis šiai priklauso, turi valstybei atstovaujantis ir (ar) jos interesus ginantis asmuo, siekiantis paneigti privačios nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011, CPK 178 straipsnis). Byloje suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija apsiribojo abstrakčiais, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais apie galimą Statinių priklausomybę valstybei, tačiau jokių šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl šie argumentai atmestini kaip neįrodyti ir nepagrįsti. Pareiškėjas teismui pateikė papildomus paaiškinimus dėl sąžiningo valdymo statinių, kurie UAB„RK matavimai“ 2020 m. vasario 17 d. parengtame Statinių išdėstymo plane pažymėti indeksais 11I1/b, 12I1/ž, 15I1/b. Pareiškėjas nurodo, kad namo teritoriją reikėjo tvarkyti namo gyventojams, nes Vilniaus miesto savivaldybė namo teritorijos priežiūra nesirūpino ir nesirūpina – statiniuose laikė sniego kastuvus, šluotas. Būtent pareiškėjas, jo tėvai žiema nusikasdavo sniegą nuo namo prieigų, pastatytų pagalbinių statinių, kad galėtų paimti malkas, anglis buto šildymui, nes savivaldybė nei šildymu, nei namo aplinka nesirūpino ir šiai dienai nesirūpina. Statinių matmenys pasikeitė, nes pareiškėjas, siekiant išsaugoti statinius nuo griūties, perstatė sienas, uždengė stogą, kas rodo sąžininga ir teisėtą daikto valdymą. Teismui pateiktos pareiškėjo įvairių gyvenimo laikotarpiųnuotraukosįrodo, kad pareiškėjas nuo vaikystės gyvena nurodytu adresu ir sąžiningai valdo, naudojasi statiniais. Pareiškėjo pateikti įrodymai, paaiškinimai įrodo pareiškėjo ilgalaikį ir nepertraukiamą daikto valdymą. Iš suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos procesinės pozicijos yra piktnaudžiavimas teise, nes neteikia jokių įrodymų dėl statinių priklausomybės, valdymo, naudojimo, tik daro nuorodą į valstybinę žemės nuosavybę ir, kad statiniai priklauso valstybei. Suinteresuotas asmuo privalo paaiškinti kokiu pagrindų pareiškėjas, jo tėvai valdė ir naudojosi statiniais, kodėl laikė anglis, malkas kaip kurą krosniniam šildymui, kodėl pareiškėjas, jo tėvas turėjo statinius remontuoti, į juos investuoti pinigines lėšas, darbą. Teismas atmeta suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos paaiškinimus dėl statinių, nes nepagrįsti įrodymais. Ginčo statiniai buvo faktiškai priskirti bei tarnavo kaip gyvenamojo namo buto kuro sandėlis, saugykla. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad antraeiliais daiktais – priklausiniais – pripažįstami daiktai, kurių sąsajos su pagrindiniu daiktu pasireiškia per bendrą ūkinę paskirtį. Nustatant teisiškai reikšmingas sąsajas su pagrindiniu daiktu, svarbus ne fizinis, bet funkcinis daiktų ryšys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi bei skirtas pagrindinio daikto poreikiams tenkinti. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažįstamas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu priklausinio tarnavimu pagrindiniam daiktui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-421-695/2017 22 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).Daiktų funkciniam ryšiui nustatyti esminę reikšmę turi daiktų paskirtis. Tik nustačius pagrindinio daikto ir savarankiško antraeilio daikto paskirtį, galima nuspręsti, ar savarankiškas antraeilis daiktas yra pagrindinio daikto priklausinys. Jeigu visaverčiam naudojimuisi pagal paskirtį pagrindiniu daiktu būtina nuolat naudotis pagal paskirtį ir savarankišku antraeiliu daiktu, pastarasis yra pagrindinio daikto priklausinys. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje minimas pagrindinio daikto ir priklausinio paskirties, kuri vadinama ūkine paskirtimi, bendrumas pasireiškia tik šiuo aspektu, kadangi pagrindinio daikto paskirtis ir priklausinio paskirtis, vertinant kiekvieną iš jų atskirai, paprastai yra skirtingos (pvz., butas, kaip pagrindinis daiktas, skirtas žmonėms gyventi, o sandėliukas, kaip antraeilis, – laikyti bute gyvenančių žmonių daiktams, kuriems laikyti nėra skirtas butas). Byloje yra nustatyta, kad statiniai buvo funkciškai susiję su turima pareiškėjo nuosavybe – butu, buvo bute esančios krosnies kuro anglių, malkų, buitinių daiktų sandėliai, kurie yra prie namo (susiję viena teritorija).

Byloje nėra duomenų, kad per visą pareiškėjo Statinių valdymo laikotarpį jam dėl šiųpastatų kas nors būtų reiškęs pretenzijas ar reikalavimus, susijusius su nekilnojamųjų daiktų valdymu. Pareiškėjas, pradėdamas valdyti Statinius, buvo pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į šį daiktą, atsižvelgiant į tai, kad Statinius prieš tai valdė ir pareiškėjo tėvai T. K. ir D.K.. Be to, pareiškėjas buvo sąžiningas daikto valdytojas visą įgyjamosios senaties laiką (CK 4.68 straipsnio 1 dalis), prižiūrėjo, naudojo, tvarkė, remontavo iš savo asmeninių lėšų. Byloje esančiais įrodymais, pareiškėjo žodiniai paaiškinimais, liudytojų parodymaisnustatyta, kadpareiškėjas per visą valdymo laikotarpį ne tik įgyvendino teises į Statinius, elgdamasis su jais kaip savininkas, bet ir su valdomais Statiniais susijusias pareigas vykdė kaip savininkas (patyrė įprastines išlaidas, būtinas Statinių saugumui užtikrinti, pagerino jų būklę atlikdamas renovaciją/kapitalinį remontą, apsaugojo nuo būklės pablogėjimo). Taigi pareiškėjas Statiniais disponavo kaip sava nuosavybe (CK 4.70 straipsnio 1 dalis).Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų,kad pareiškėjas valdo daiktą neteisėtai. Įstatymas numato, jog daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Tai, kad pareiškėjas daiktą valdo atvirai, byloje patvirtina jo paaiškinimai, taip pat rašytiniai įrodymai, liudytojų J. T. ir R. V. paaiškinimai. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kas nors ginčytų pareiškėjo daikto valdymo sąžiningumą, teisėtumą, atvirumą ir nepertraukiamumą. Teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė, kad pareiškėjo pareiškimo tenkinimas pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, konstatuotina, kad yra visos sąlygos, numatytos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose, kurios yra pagrindas nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto konstatavimui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog pareiškėjo pareiškimas tenkinamas ir nustatytinas faktas, kad pareiškėjas įgyjamosios senaties pagrindu nuosavybės teise įgijo šiuos Statinius: 1) pastatą – garažą 11I1/b - Nr. (duomenys neskelbtini), 1980 m.; 2) ūkinį pastatą 12I1ž – Nr. (duomenys neskelbtini), 1980 m.; 3)ūkinį pastatą15I1b – Nr. (duomenys neskelbtini), 1940 m.;esančius adresu (duomenys neskelbtini), kurių kadastro duomenys nustatyti UAB „RK matavimai“ 2020 m. kovo 9 d. parengtoje Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Kiti byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui ir byloje teisinio rezultato neįtakoja, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-265, 268, 270, 533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad pareiškėjas A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į statinius: 11I1/b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 12I1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 15I1b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini), kurių kadastro duomenys nustatyti UAB „RK matavimai“ 2020 m. kovo 9 d. parengtoje Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.