Utenos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Bigbank AS, veikiančio per savo struktūrinį padalinį Bigbank AS filialą pareiškimą dėl reikalavimo pareiškimo dėl paveldimo turto.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

VĮ „Registrų centro” Testamentų registro 2023 m. gegužės 11 d. išraše pažymima, jog Testamentų registre nėra įregistruotų V. B. sudarytų testamentų, palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų, t. y. palikėjo V. B. įpėdiniai nėra žinomi. Nežinodamas duomenų apie palikėjo V. B. įpėdinius, pareiškėjas Bigbank AS, veikiantis per savo struktūrinį padalinį filialą Bigbank AS filialą objektyviai neturi galimybės kreditorinius reikalavimus pareikšti tiesiogiai įpėdiniams, todėl reikalavimus reiškia per teismą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimą atsisakytina priimti.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi su reikalavimu patvirtinti jo turtinį reikalavimą mirusiojo įpėdiniams, kurį kildina iš paveldėjimo teisinių santykių, susijusių su palikėjo kreditoriumi, ir remiasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 580-581 straipsnių, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnio 4 dalies, 5.63 straipsnio nuostatomis.

Pagal CPK 579 straipsnio nuostatą Civiliniame kodekse numatytais atvejais prašymai dėl teismo leidimų veiksmams atlikti išdavimo, pareiškimų ar faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kiti klausimai, pagal Civilinį kodeksą ir kitus įstatymus nagrinėtini supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjami šiame skyriuje nustatyta tvarka, jeigu šis Kodeksas nenumato kitos tokių prašymų nagrinėjimo tvarkos.

Pagal CK 5.63 straipsnio pirmąją dalį, palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas palikėjo kreditorių pretenzijų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013), taip pat kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Būtent kreditorių reikalavimų pareiškimas notarui sudaro sąlygas kreditoriams išviešinti savo turtines pretenzijas tokiu būdu, kad jos taptų žinomos ne tik jau palikimą priėmusiems įpėdiniams, bet ir pretenduojantiems į jį įpėdiniams prieš jiems atliekant palikimo priėmimo veiksmus. Kadangi paveldėjimo bylą tvarko ir paveldėjimo teisės liudijimą išduoda palikimo atsiradimo vietos notaras (CK 5.66 straipsnio 1 dalis, Notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalis), į jį, kaip į valstybės įgaliotą asmenį, kreditoriai ir įpėdiniai gali kreiptis dėl reikalavimų pateikimo bei informacijos apie pateiktus reikalavimus gavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Šiuo atveju pareiškėjas, mirus skolininkui, kreipėsi į teismą dėl kreditoriaus reikalavimo fakto patvirtinimo. Tačiau pagal kasacinio teismo išaiškinimus matyti, kad siekiant efektyviai išviešinti visas palikėjo skolas, tam kad paveldėtojai galėtų apsispręsti kokiu būdu palikimą priimti (sudarant apyrašą ar be jo) kreditoriai su pareiškimu turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą. Tokiu būdu palikėjo kreditorių reikalavimai neabejotinai taptų žinomi ne tik jau palikimą priėmusiems įpėdiniams, bet ir pretenduojantiems į jį įpėdiniams prieš jiems atliekant palikimo priėmimo veiksmus. Palikimo priėmimas pagal apyrašą yra vienintelis palikimo priėmimo būdas, kuris sudaro sąlygas įpėdiniui apsisaugoti nuo rizikos, kad palikėjo skolos viršys paveldėto turto vertę ir todėl įpėdiniui kils pareiga jas grąžinti iš asmeninio turto (CK 5.53 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, pareiškėjas dėl kreditorinio reikalavimo išviešinimo, pareiškimą turi pateikti notarui, o ne teismui. Išdėstytą poziciją patvirtina tiek anksčiau paminėta kasacinio teismo, tiek apygardų teismuose formuojama teismų praktika (pvz.: Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1810-924/2020, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-88-392/2021).

Teismas pareiškėjui išaiškina, kad tinkamu pranešimu laikomas ir pranešimas palikimo atsiradimo vietos notarui, o duomenų, kad būtų pasinaudota tokia galimybe, nepateikta.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo pareiškimą dėl kreditoriaus reikalavimo fakto patvirtinimo atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 579–582 straipsniais, teismas

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjo Bigbank AS, veikiančio per savo struktūrinį padalinį Bigbank AS filialą, pareiškimą dėl reikalavimo pareiškimo dėl paveldimo turto.

Išaiškinti pareiškėjui, kad atsisakymas taikyti paveldėjimo procedūras neatima iš pareiškėjo teisės su pareiškimu kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą.

Ši nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.