Kauno apygardos teismo nutartis

2014-03-06 · Civilinė byla Nr. 2A-313-480/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-10-08Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-03-06Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-06
Bylos Nr.
2A-313-480/2014
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-00501-2013-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Albina Rimdeikaitė
Suinteresuotas asmuo
K. G., L. S., J. Š., Č. L., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui
Pareiškėjas
R. A.
Išvadą teikia
Marijampolės savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriui
Kategorijos
  • 76.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-313-480/2014Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00501-2013-7Procesinio sprendimo kategorijos: 76.4;121.18;121.21;128.2; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens K. G. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-946-399/2013 pagal pareiškėjos R. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims K. G., L. S., J. Š., Č. L., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui, institucijai teikiančiai išvadą byloje - Marijampolės savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. G., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra S. A., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas. Pareiškėja nurodė, kad gyveno kartu su vaiko tėvu faktinėje šeimoje ir jis žinojo apie jos nėštumą, džiaugėsi tuo, padėjo šiek tiek jai materialiai, tačiau vėliau pradėjo girtauti ir jų bendras gyvenimas nutrūko, tai yra vaikui gimus jie jau negyveno kartu. Anksčiau dėl tėvystės nustatymo nesikreipė, nes jautėsi įskaudinta O. G. ir galvojo, kad bus pajėgi viena užauginti dukrą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 8 d. sprendimu pareiškimą patenkino ir nustatė turintį juridinę reikšmę faktą, kad O. G., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra S. A., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas.

Teismas nustatė, kad S. A. motina yra pareiškėja. Vaiko gimimo liudijime duomenys apie tėvą nenurodyti, taigi tėvystė nepripažinta ir nenustatyta (b. l. 4). O. G., kurį pareiškėja prašo pripažinti vaiko tėvu, mirė (duomenys neskelbtini), tai yra iki bylos iškėlimo. O. G. tėvai - O. G. ir J. G. yra mirę atitinkamai (duomenys neskelbtini). Yra likę jo seserys L. S., J. Š. ir Č. L. bei dukra gimusi santuokoje K. G.. Tėvystės patvirtinti moksliniais tyrimais galimybės nebuvo, kadangi neišlikęs mirusio O. G. kraujo pavyzdys bei nėra išlikusių gyvų artimų giminaičių vyrų (tėvas miręs, brolių, sūnų neturėjo), o S. A. ir K. G. motinos skirtingos ir pateikus ekspertams jų kraujo mėginius (pavyzdžius) nebūtų galimybės nustatyti giminystės ryšį, tai patvirtino Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorija 2013-09-13 raštu 40-2-1168. Teismas nurodė, kad pareiškėja pateikė į bylą nuotraukas, kurios patvirtina, kad ji ir O. G. artimai bendravo (b. l. 64), pateikė siųstos pašto perlaidos taloną, iš kurio matyti, kad yra išsiuntęs pareiškėjai 800 litų O. G.. Tokią išvadą teismas padarė iš to, kad talone siuntėju nurodytas O. G. ir adresas sutampa su adresu, nurodytu pažymoje apie O. G., tai yra (duomenys neskelbtini), talono buvimas pas pareiškėją taip pat patvirtina, kad pinigai buvo siunčiami jai. Teismas taip pat nurodė, kad teismo posėdžio, vykusio 2013-08-29, metu apklaustos liudytojos tvirtino pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes (b. l. 88-94). Suinteresuoti asmenys K. G. ir L. S., nesutikdami su pareiškimu, į bylą įrodymų, kad O. G. nėra ir negali būti S. A. tėvu, nepateikė, tai yra neįrodė savo nesutikimo su pareiškimu, nors tokią pareigą turi (CPK 443 str. 1 d.). Taigi, teismo vertinimu, suinteresuoti asmenys nepaneigė bendro pareiškėjos ir O. G. gyvenimo tuo metu, kai ji laukėsi S. A., nepaneigė, kad vaikui gimus O. G. prisidėjo prie dukros išlaikymo – išsiuntė 800 Lt. Teismo vertinimu, aptarti įrodymai yra pakankami išvadai, kad O. G. yra nepilnametės S. A. tėvas, todėl sprendė, kad tėvystės faktas nustatytinas, nes sukels teisines pasekmes nepilnamečiui vaikui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo K. G. prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškimą atmesti. Apeliantė nurodo, kad teismas netinkamai vertino pareiškėjos pateiktus įrodymus ir neatsižvelgė į apeliantės teismo posėdžio metu pateiktus argumentus. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas nustatė remdamasis tik pareiškėjos pateiktomis nuotraukomis, pašto perlaidos talonu bei dviejų liudytojų parodymais. Pateiktos dvi nuotraukos galimai patvirtina, kad pareiškėja ir O. G. buvo pažįstami ir bendravo, tačiau iš nuotraukų nėra galimybės nustatyti kokiu metu jos padarytos. Pateiktame Lietuvos pašto perlaidos talone nurodyta tik perlaidos suma - 800 Lt, siuntėjo vardo raidė, pavardė bei adresas. Siuntėju talone faktiškai nurodytas P. G.. Apeliantė pažymi, kad pati pareiškėja šį asmenį buvo įtraukusi į bylą suinteresuotu asmeniu, tokiu būdu pati pripažindama, kad talonas yra ne O. G.. Kita vertus, iš talono neaišku, nei kada perlaida padaryta, nei kokiu tikslu padaryta, nei kam ji adresuota. Aplinkybė, kad talonas yra pas pareiškėją, priešingai nei sprendė teismas, nereiškia, kad pinigai buvo siunčiami jai. Pripažįstant faktą, kad pareiškėja tam tikru laikotarpiu su O. G. bendravo, galima daryti ir kitokią išvadą, t. y., kad talonas atsitiktinai liko pas pareiškėją ir buvo jos tikslingai panaudotas. Be to, net ir teismo konstatuota aplinkybė, jog pinigai buvo siunčiami pareiškėjai, nepatvirtina fakto, kad jie buvo siunčiami vaiko išlaikymui. Teismo apklaustos liudytojos V. B. ir M. K. iš esmė patvirtino tik tai, kad pareiškėja ir O. G. draugavo ir kurį laiką kartu gyveno. Tačiau nė viena iš jų nebuvo bendravusi su pačiu O. G. ir nurodė, kad jos nežino, ar O. G. pripažino tėvystę ar ne. Taigi, apeliantės nuomone, liudytojos negalėjo objektyviai ir patikimai patvirtinti tėvystės fakto. Be to, apeliantė nurodo, kad pareiškėjos teismui nurodytos aplinkybės, kad su O. G. ji išsiskyrė (išėjo pati), kai nėštumas buvo keturių mėnesių, kad po dukros gimimo su O. G. ji nekalbėjo, kad jis vaiko neaplankė ir juo nesidomėjo, verčia manyti, kad O. G., priešingai nei nurodo pareiškėja, nepripažino savo tėvystės ir, galbūt, dėl to išsiskyrė su pareiškėja. Abejonių dėl O. G. tėvystės kelia ir tas faktas, kad pareiškėja dėl tėvystės nustatymo kreipėsi tik praėjus beveik šešiolikai metų nuo dukters gimimo ir beveik dešimčiai metų nuo O. G. mirties.

Apeliantė taip pat nurodo, kad pateikti teismui kokių nors papildomų įrodymų, ji negalėjo, nes su tėvu O. G. ji negyveno nuo trijų metukų amžiaus, su juo jokių ryšių nepalaikė ir apie jo gyvenimą nieko nežino. Todėl aplinkybė, kad suinteresuoti asmenys nepaneigė pareiškėjos ir O. G. bendro gyvenimo, nereiškia, kad pareiškėja patikimai įrodė tėvystės faktą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėja prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantė nepagrindė fakto, kad O. G. negali būti S. A. tėvu. Apeliantė remiasi prielaidomis, pamąstymais, kurie negali būti laikomi objektyviais ir tėvystę nuginčijamais įrodymais. Pareiškėja nurodo, kad jos pateiktos nuotraukos, pinigų perlaidos, liudytojų parodymai yra tiesioginiai įrodymai, priešingai nei apeliantės išsakytos abejonės, dėl O. G. galimybės būti S. A. tėvu. Liudytojos patvirtino pareiškėjos ir O. G. bendravimą, bendrą gyvenimą. Tai vienas iš galimų įrodymų, numatytų LR CK 3.148 straipsnyje. Liudytoja V. B. patvirtino, kad komplikavusis nėštumui, pareiškėją ligoninėje lankė O. G.. Taigi, jis žinojo apie nėštumą, jį pripažino. Liudytojų parodymai buvo išsamūs ir objektyvūs, liudytojos neturi suinteresuotumo bylos baigtimi. O. G. taip pat siuntė 800 Lt dukters išlaikymui, pašto perlaidos kvitas apie siųstą pinigų sumą patvirtina, jog jis dukterį pripažino, skyrė pinigų jos išlaikymui. Aplinkybė, kad su O. G. pareiškėja išsiskyrė vaikui dar negimus, nepatvirtina fakto, kad jis nepripažino vaiko. Pareiškėja nurodo, kad skyrybų priežastis buvo O. G. girtavimas. O. G. ją įskaudino, todėl nenorėjo su juo matytis, pareiškėja manė, kad dukterį užaugins viena, tačiau dukrai ūgtelėjus, ši pradėjo domėtis, kas jos tėtis, be to, nesant įrašo apie dukters tėvą jos gimimo liudijime kyla įvairūs nesklandumai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatyta.

Byloje kilo ginčas dėl tėvystės nustatymo.

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso (ratifikuota 1995 m. rugsėjo 17 d. įstatymu Nr. 1519) buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 str.), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis. Ypač tai aktualu tais atvejais, kai vaiko tėvai ar vienas iš jų yra nežinomi.

Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 straipsnyje nustatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu.

CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados), bet ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (CPK 177 str. 2 - 3 d).

Bylos duomenimis, tėvystės patvirtinti moksliniais tyrimais galimybės nebuvo, kadangi O. G., mirusio (duomenys neskelbtini) ž, kraujo pavyzdys nėra saugomas Serologijos ir DNR laboratorijoje, nėra išlikusių jo gyvų artimų giminaičių vyrų (tėvas miręs, brolių, sūnų neturėjo), o S. A. ir K. G. motinos skirtingos ir pateikus ekspertams jų kraujo mėginius (pavyzdžius), nebūtų galimybės nustatyti giminystės ryšį (b. l. 78, 97).

Šioje byloje, remiantis CPK nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis, pareiškėja siekė įrodyti tėvystės faktą. Kaip nustatyta byloje esančiais rašytiniais įrodymais, S. A., gimusios (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime duomenys apie tėvą nenurodyti, tokiu būdu tėvystė nepripažinta ir nenustatyta. O. G., kurį pareiškėja prašo pripažinti vaiko tėvu , mirė (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad į bylą pateiktos nuotraukos patvirtina pareiškėjos (vaiko motinos) ir O. G. artimą bendravimą, o pašto perlaidos talonas, įvertinus jo duomenis su kitais byloje esančiais įrodymais, patvirtina, kad O. G. siuntė 800 Lt pareiškėjai. Pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad 1995 -1997 m. ji gyveno kartu su O. G., išsiskyrė kai nėštumas buvo 4 mėnesių, tačiau O. G. ją nėščią lankė ligoninėje, patvirtino teisme apklaustos liudytojos V. B. ir M. K.. Suinteresuoti asmenys K. G. (apeliantė) ir L. S., nesutikdami su pareiškimu, į bylą jokių įrodymų, kad O. G. nėra ir negali būti S. A. tėvu, neapteikė (CPK 12, 177 str.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad esančių byloje įrodymų pakanka konstatuoti prašomą pareiškėjos faktą.

Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės kasacinio teismo praktikoje yra suformuotos. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK176 str. 1 d.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmos instancijos teismas tyrė bei vertino visus byloje surinktus įrodymus ir padarė išvadas dėl pareiškimo pagrįstumo. Tai, kad apeliantė tuos pačius įrodymus vertina kitaip, nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas, nesudaro pagrindo teigti, jog teismas priėmė nepagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde pareiškėja nurodė iš esmės tuos pačius argumentus, kaip ir atsiliepime į pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, cituoja liudytojų parodymus, kurie buvo išnagrinėti ir įvertinti bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme. Apeliantė ginčydama prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, savo atsikirtimams bei apeliacinio skundo motyvams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių daryti bent tikėtiną išvadą, jog tokio fakto nebuvo. Tokiu būdu darytina išvada, jog apeliantė neįrodė savo atsikirtimų (CPK 178 str.).

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą išvadą. Apeliacinis skundas atmestinas, skundžiamas teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas, todėl jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį nagrinėjant bylas ypatingosios teisenos tvarka dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos tuo atveju, kai dalyvaujančių byloje asmenų interesai nėra skirtingi. Apeliantės K. G. ir pareiškėjos R. A. suinteresuotumas bylos baigtimi priešingas. R. A. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-13-T-4299-5026 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba parengti procesinius dokumentus ir atstovauti apeliacinės instancijos teisme, valstybei apmokant 100 procentų jos išlaidų. Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina 200,00 Lt advokato užmokestį už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šios išlaidos iš apeliantės priteistinos valstybei (CPK 99 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 200 Lt (du šimtus litų) už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, sumokant juos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5630.

Teisėja Albina Rimdeikaitė