Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei,

dalyvaujant ieškovei E. K. ir jos atstovui advokatui E. S., atsakovo G. K. atstovui advokatui M. V., atsakovo A. K. atstovui advokatui T. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovams G. K., A. K., trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų notarė E. J. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė ir šalių paaiškinimai

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

II. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir teismo motyvai bei išvados

Teismas, spręsdamas šį ginčą, vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis, nustatytomis CK 6.193 straipsnyje, t. y. 1) sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, 2) turi būti išaiškinami tikrieji sutarties šalių ketinimai, 3) turi būti išaiškintas sudarytos sutarties tikslas. Sutarties tikslas gali padėti atskleisti tikruosius šalių ketinimus, taip pat nustatyti ir sutarties rūšį, pobūdį, vienos ar kitos jos sąlygos prasmę ir pan. (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009).

Sandorius asmenys turi teisę sudaryti asmeniškai arba per atstovus (CK 2.132 str. 1 d.). Sandoris, kurį kito asmens vardu sudaro neturintis teisės sudaryti sandorį asmuo arba asmuo, viršydamas suteiktas teises, sukuria, pakeičia ir panaikina teises bei pareigas atstovaujamajam tik tuo atveju, kai atstovaujamasis po to pritaria visam šiam sandoriui arba viršijančiai teises jo daliai. Paskesnis atstovaujamojo pritarimas sandorį padaro galiojantį nuo jo sudarymo (CK 2.136 str. 1 d., 2 d.). Esant atstovavimo santykiams, atstovas privalo elgtis sąžiningai, veikti pagal įgaliojimus, ginti atstovaujamojo interesus ir teises, neveikti priešingai atstovaujamojo interesams, vengti interesų konflikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05- 24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2013).

Pagal CK 2.137 straipsnio 1 dalį įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Įgaliojimas yra vienašalis atstovaujamojo sandoris, kuriame nurodomos atstovui suteikiamos teisės (įgaliojimai) veikti atstovaujamojo vardu ir interesais su trečiaisiais asmenimis. Atstovo sudarytas sandoris atstovaujamojo vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 str. 1 d.).

Paprastai įgaliojime turi būti aiškiai apibrėžtos įgaliotiniui suteikiamos teisės, jų apimtis ir turinys (CK 2.137 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju ieškovės išduotame 2013 m. vasario 6 d. įgaliojime savo anūkui atsakovui G. K. buvo aiškiai išreikšta jos valia, kuri suteikė šiam atsakovui teisę savo nuožiūra sudaryti ir pasirašyti sutartis dėl 1,6898 ha žemės sklypo pardavimo, padalijimo, gauti pinigus grynais arba pavedimu į nurodytą įgaliotojo sąskaitą bei atlikti kitus įgaliojime numatytus veiksmus (I tomas b. l. 14 – 15). Iš tolimesnių atsakovo G. K. veiksmų po įgaliojimo išdavimo, matyti, kad jis kreipėsi į Kauno rajono savivaldybės administraciją dėl ginčo sklypo detaliojo plano rengimo tikslu pakeisti jo paskirtį ir padalinti į mažesnius sklypus ieškovės vardu (I tomas b. l. 16-18, 22).

Teismas pripažįsta, kad šiuo atveju įgaliojimo tekste buvo įtvirtinti konkretūs (realūs) įgaliojimai (tvarkyti, valdyti, disponuoti turtą, pasirašyti dokumentus), nors jų eiliškumas ir nenurodytas, tačiau atsakovo G. K. veiksmai kreipiantis į institucijas dėl sklypo paskirties keitimo bei atidalijimo atitinka ieškovės paaiškinimus, kad pagrindinis tikslas ir susitarimas su atsakovu G. K. buvo pirmiausia pakeisti 1,6898 ha žemės sklypo paskirtį, padalinti į mažesnius sklypus ir tik po to juos parduoti. Likusi įgaliojimų, suteiktų įgaliotiniui dalis, teismo nuomone, yra numanomi įgalinimai, kurie vertintini atsižvelgiant į pavedimo pobūdį. Įstatymas (CK 2.137 str. 2 d.) apibrėžia situacijas, kai atstovo teisės įgaliojime nėra apibrėžtos. Tokiu atveju atstovas, kurio teisės įgaliojime nėra apibrėžtos, turi teisę atlikti tik tuos veiksmus, kurių reikia atstovaujamojo turtui ir turtiniams interesams išsaugoti bei turto priežiūrai. Nors įgaliojime ir buvo suteikta teisė atsakovui G. K. gauti pinigus grynais ar pavedimu į nurodytą įgaliotojo sąskaitą, tačiau teisė juos panaudoti savo nuožiūra atstovui nebuvo suteikta (CPK 185 str.).

Ieškovė teigia, kad apie ginčijamus sandorius nieko nežinojo, pinigų pagal 2013 m. lapkričio 12 d. sutartį negavo.

Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą ar turtinę teisę į tam tikrą daiktą ateityje kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės arba patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnis). Pirkimo–pardavimo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sudarydamos pirkimo–pardavimo sutartį šalys patenkina savo poreikius; egzistuoja objektas – turtinė ar kitokio pobūdžio vertybė, dėl kurios sudaroma sutartis; šalys arba viena iš jų visada turi subjektinę teisę į objektą arba ši teisė sukuriama fikcijos (ateities vizijos) būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2011). Tais atvejais, kai pirkimo–pardavimo sutartis yra paslėptasis sandoris, teismas turi nustatyti šios sutarties šalis, dalyką ir turinį, t. y. sąlygas, dėl kurių šalys susitarė.

Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad atsakovai yra geri pažįstami ir susiję giminystės ryšiais per atsakovo G. K. sūnų, kurio motina yra atsakovo A. K. sesuo, todėl tikėtina, kad atsakovui A. K. buvo žinomi tikrieji atsakovo G. K. ketinimai siekiant įgyti ginčo turtą savo nuosavybėn, kuriems jis pritarė ir padėjo įgyvendinti.

Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad laikotarpiu nuo ginčijamos 2013 m. lapkričio 12 d. sutarties sudarymo iki ginčijamos 2015 m. birželio 12 d. pirkimo–pardavimo sutarties atsakovas A. K. pats asmeniškai atliko kokius nors veiksmus, susijusius su nupirkto 1,6898 ha žemės sklypo valdymu, kad siekė juos parduoti tretiesiems asmenims. Bylos duomenimis ginčo 2013 m. lapkričio 12 d. sutartis sudaryta prieš pat 1,6898 ha žemės sklypo paskirties keitimo ir padalijimo procedūrų pabaigą, kuriomis ir toliau rūpinosi atsakovas G. K., veikdamas tiek ieškovės E. K., tiek atsakovo A. K. išduoto 2014 m. spalio 8 d. įgaliojimo pagrindu (I tomas b. l. 20, 136, II tomas b. l. 11 – 12). Tai, kad atsakovas A. K. pagal 2013 m. lapkričio 19 d. paskolos sutartį pasiskolino iš trečiojo asmens 4 344,30 Eur (III tomas b. l. 27 – 29) bei sutartine hipoteka 2013 m. lapkričio 19 d. įkeitė kreditoriui 1, 6898 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), taip užtikrindamas 2013 m. lapkričio 19 d. paskolos sutartį (II tomas b. l. 76 – 80) nepatvirtina fakto, kad jis turėjo 14 481 Eur (50 000 Lt) atsiskaitymui su pardavėja ir nepaneigia, kad ieškovė nei iš atsakovo A. K., nei iš įgalioto asmens šių pinigų negavo.

Prievolė atsiskaityti apima ir atsakovo (įgalioto asmens) pareigą atsiskaityti atstovaujamajam už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą, kartu ir pareigą perduoti atstovaujamajam gautą turtą, įskaitant pinigus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2009). Atsakovas G. K. teigdamas, kad iš G. K. gautus 31 000 Lt investavo į kitą ieškovės nekilnojamąjį turtą, nepatvirtina fakto, kad ieškovei apie ginčo sandorį bei įgaliotinio gautus pinigus įgaliotinis pranešė ir ji davė sutikimą dėl pinigų panaudojimo paskirties, nes išskyrus savo paties paaiškinimus, įrodymų patvirtinančių, kad ieškovei atsiskaitinėjo kaip įgaliotas asmuo apie atliktus veiksmus, kad su ja derino pinigų panaudojimo galimybes nėra. Atsakovas G. K. neneigia aplinkybės, jog ieškovei realiai jokių dokumentų, susijusių su žemės sklypo pardavimu A. K., padalijimu jai neperdavė, nors tokią pareigą turėjo (CPK 178 str.). Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė informaciją apie ginčijamas sutartis gavo 2016 m. sausio mėn. iš VĮ registrų centro (I tomas b. l. 32-61), o sutarčių kopijas gavo tik iškėlus bylą teisme pagal išduotą teismo liudijimą (I tomas b. l. 168-169). Atsakovo G. K. paaiškinimai, duoti 2016 m. rugpjūčio 3 d. teismo posėdyje (2016-08-03 teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 21 min. 00 s., 1 val. 52 min. 20 s., 1 val. 52 min. 34 s.), kad 31 000 Lt jis investavo į kitą ieškovės nekilnojamąjį turtą, vertintini kritiškai, nes ieškovės įgytas pagal 2013 m. vasario 14 d. pirkimo – pardavimo sutartį nekilnojamasis turtas iš (duomenys neskelbtini) (193/960 dalis žemės sklypo ir pastatas – gyvenamasis namas 82 proc. baigtumo už 57 924 Eur (200 000 Lt)) (II tomas b. l. 132 – 142) pagal 2013 m. gruodžio 9 d. dovanojimo sutartį ieškovės padovanotas atsakovui G. K., todėl jo paties vardu atliktas mokėjimas - 2013 m. lapkričio 21 d. grynųjų pinigų - 31 000 Lt įmoka už kotedžą - buvo naudinga jam pačiam (II tomas b. l. 151-158, III tomas b. l. 4), o įrodymų kur G. K. panaudojo likusius 19 000 Lt (50 000-31 000) nepateikė (CPK 178 str.). Priešingai nei teigia atsakovas, iš E. K. banko sąskaitos išrašo (II tomas b. l. 180) matyti, kad E. K. už anūko kotedžo įrengimą 2014 m. sausio 10 d. iš savo sąskaitos sumokėjo 68 500 Lt A. K..

Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1d.). Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais ir jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2009; 2009-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009 ir kt.). Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas faktines aplinkybes, pripažįsta, jog labiau tikėtina, kad ieškovė pagal ginčijamą 2013 m. lapkričio 12 d. sutartį pinigų iš atsakovų negavo, o ginčijama sutartis sudaryta tikslu pridengti vėliau sudarytą 2015 m. birželio 12 d. sandorį.

Esant šioms aplinkybėms ieškinio reikalavimas dėl 2013 m. lapkričio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartis pripažinimo negaliojančia pagrįstas ir įrodytas (CPK 185 str.), todėl pripažintinas negaliojančiu CK 1. 87 str. pagrindu nuo jo sudarymo momento (CK 1. 95 str.).

Dėl 2015 m. gegužės 15 d. sandorio kaip prieštaraujančio imperatyvioms įstatymo normoms).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos praktikos, kad atstovas negali sudarinėti sandorių atstovaujamojo vardu nei su pačiu savimi, nei su savo artimais giminaičiais, nes tokių sandorių sudarymas sukelia interesų konfliktą ir pažeidžia atstovaujamųjų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartis Nr.3K-3-13/2009 ir kt.). Ši imperatyvi materialinės teisės norma, apribojanti galimybes sudaryti sandorius per atstovą, yra numatyta CK 2.134 straipsnio 1 dalyje. Šiuo atveju ieškovė įrodinėjo, jog atsakovas ginčijamas sutartis sudarė iš esmės pats su savimi.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ginčijamos 2015 m. birželio 12 d. pirkimo–pardavimo sutarties šalys yra pardavėjas atsakovas A. K. ir pirkėjas atsakovas G. K., kuris tuo metu turėjo ieškovės jam išduotą 2013 m. vasario 6 d. įgaliojimą. Nors šios sutarties dalyku yra 13 žemės sklypų, tačiau jie suformuoti iš to paties 1, 6898 ha žemės sklypo, kurį siekė padalinti ieškovė, todėl šios bylos faktinių aplinkybių kontekste nelaikytina kitu pirkimo pardavimo dalyku nei buvo ankstesnėje 2013 m. lapkričio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartyje. Atsakovas G. K. 2016 m. rugpjūčio 3 d. teismo posėdyje pripažino aplinkybę, kad apie šį sandorį jis ieškovei nepranešė (2016-08-03 teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 36 min. 09 s.), pagal ginčijamą 2015 m. birželio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartį visi 13 žemės sklypų neįregistruoti nekilnojamojo turto registre atsakovo G. K. vardu. Šios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad atsakovas G. K. piktnaudžiavo ieškovės pasitikėjimu ir veikė priešingai ieškovės interesams (CPK 185 str.). Teismui pripažinus 2013 m. lapkričio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartį apsimestine CK 1. 87 str. pagrindu, spręstina, kad ginčijama 2015 m. birželio 12 d. sutartimi buvo pasiektas tikslas atsakovui G. K. įgyti ieškovės turtą savo nuosavybėn, todėl vertintinas kaip sudarytas su pačiu savimi.

Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškinio reikalavimas dėl 2015 m. gegužės 15 d. sandorio kaip prieštaraujančio imperatyvioms įstatymo normoms yra pagrįstas ir įrodytas, nes labiau tikėtina teisingais esant ieškovės E. K. paaiškinimus, kurie iš esmės atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes bei įrodymus (CPK 185 str.).

Todėl ginčijama sutartis pripažintina niekine ir negaliojančia CK 1.80 straipsnio pagrindu nuo jos sudarymo momento (CK 1. 95 str.). Taikytina vienašalė restitucija natūra, tenkinant ieškinio reikalavimą dėl 13 ginčo sklypų priteisimo ieškovės asmeninėn nuosavybėn (CK 1.138 str. 1 p., 6. 146 str.). Atsakovai nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų jų turėtas turto išlaikymo išlaidas, investicijas. Iš byloje esančio 2014 m. lapkričio 4 d. darbų priėmimo akto pagal rangos sutartį (I tomas) matyti, kad atsakovas A. K. už atliktus darbus turėjo pareigą sumokėti 8010, 20 Lt UAB „Henkesta“, tačiau dokumento patvirtinančio šios sumos sumokėjimą byloje nėra pateikta. Ginčo situacijoje 13 žemės sklypų perleisti atsakovui už tą pačią 14 481 Eur (50 000 Lt) kainą, todėl tai ką gavo pagal pirmąją sutartį, tą ir turėjo grąžinti atsakovui G. K..

Dėl atsisakymo nuo ieškinio reikalavimo

Ieškovė pateikė 2016 m. rugpjūčio 30 d. atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo – pripažinti negaliojančiu ieškovės išduotą 2013 m. vasario 6 d. įgaliojimą G. K. (II tomas 85-87) ji palaiko ir prašo šioje dalyje bylą nutraukti, nurodo, kad ieškinio reikalavimo atsisakymo pasekmės yra žinomos. Teismas sprendžia, kad atsisakymas nuo šio ieškinio reikalavimo priimtinas ir byla nutrauktina (CPK 42 straipsnis, 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

LR CPK 93 str. 1 d. nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovė, paduodama ieškinį sumokėjo 797 Eur žyminio mokesčio dalį, o 2016 m. sausio 22 d. nutartimi kitos dalies – 1593 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas jai buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo (1 t. b. l. 72-73, 74-77, 79-81). Todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovų po lygiai ieškovei – po 398, 50 Eur, bei po 796, 50 Eur žyminio mokesčio, kurio mokėjimas ieškovei buvo atidėtas (1593 Eur: 2), valstybei.

Ieškinį patenkinus atsakovo A. K. turėtos 500 Eur advokato pagalbos išlaidos už atstovavimą byloje (III tomas b. l. 31-32) iš ieškovės nepriteistinos.

LR CPK 92 str. numatyta, kad išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras. LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Byloje patirtos 20, 07 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį tenkinus, šios išlaidos iš atsakovų po lygiai – po 5 Eur - priteistinos valstybei.

2016 m. sausio 26 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios paliekamos galioti iki šio teismo sprendimo įvykdymo (I tomas b. l. 82-87) (CPK 150 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

Pripažinti negaliojančia 2013 m. lapkričio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartį, kuria E. K., atstovaujama G. K., pardavė A. K. 1, 6898 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). už 50 000 Lt kainą, patvirtintą (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės E. J., notarinio registro Nr. EJ-3663 nuo jos sudarymo momento.

Pripažinti negaliojančia 2015 m. birželio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartį, kuria A. K. pardavė, o G. K. nupirko 13 žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), už 50 000 Lt kainą, patvirtintą (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės E. J., notarinio registro Nr. EJ-2066, nuo jos sudarymo momento ir taikyti restituciją:

Priteisti E. K. asmeninės nuosavybės teise žemės sklypus: 0,1137 ha ploto žemės sklypą u/n (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 0,1200 ha ploto žemės sklypą u/n (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 0,1203 ha ploto žemės sklypą u/n (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 0,1360 ha ploto žemės sklypą u/n (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 0,1319 ha ploto žemės sklypą u/n (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 0,1232 ha ploto žemės sklypą u/n (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 0,1427 ha ploto žemės sklypą u/n (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 0,1340 ha ploto žemės sklypą u/n (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 0,1264 ha ploto žemės sklypą u/n (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 0,1342 ha ploto žemės sklypą u/n (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 0,1445 ha ploto žemės sklypą u/n (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 0,1324 ha ploto žemės sklypą u/n (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 0,1305 ha ploto žemės sklypą u/n (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Ieškovės E. K. atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo - pripažinti negaliojančiu jos išduotą 2013 m. vasario 6 d. įgaliojimą G. K., notarinio registro nr. 2-1165, - priimti ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Priteisti iš A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ir G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) iš kiekvieno po 398, 50 Eur bylinėjimosi išlaidų E. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ir iš kiekvieno po 796, 50 Eur žyminio mokesčio, kurio mokėjimas ieškovei E. K. buvo atidėtas, bei po 5 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini),bankas Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, nurodant mokėjimo paskirtį: „bylinėjimosi išlaidos“.

2016 m. sausio 26 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl 13 žemės sklypų perleidimo draudimo pagal 2015 m. birželio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartį palikti galioti iki šio teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Nurodyti, jog, vadovaujantis CPK 140 straipsnio 4 dalimi, šalys, nepasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti.