Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-111-370/2019

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-03-19
Bylos Nr.: e2A-111-370/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01658-2017-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danguolė Martinavičienė, Egidija Tamošiūnienė, Aldona Tilindienė
Atsakovas: M. K., J. P.
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „F service“

Kategorijos

3.1.16Priešieškinis
3.3.1.1Apeliacinio proceso esmė, paskirtis ir tikslai
3.3.1.11pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-111-370/2019 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01658-2017-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.16, 3.3.1.1, 3.3.1.11

(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 19 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Tamošiūnienės ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-609-781/2018, dalies pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „F service“ ieškinį atsakovams J. P., M. K. ir bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „MDS Investicijos“, atstovaujamai bankroto administratorės viešosios įstaigos „Nacionalinis teisės centras“, dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Noka“ (šiuo metu išregistruota iš Juridinių asmenų registro), bei pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „MDS Investicijos“ ir J. P. priešieškinius uždarajai akcinei bendrovei „F service“ ir bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Noka“ dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „F service“ teismo prašė: 1) solidariai iš atsakovų J. P., M. K. ir BUAB „MDS Investicijos“ ieškovei priteisti 11 600 Eur negrąžintos paskolos; 2) solidariai iš atsakovų M. K. ir BUAB „MDS Investicijos“ ieškovei priteisti 27 000 Eur negrąžintos paskolos; 3) solidariai iš atsakovų J. P., M. K. ir BUAB „MDS Investicijos“ ieškovei priteisti 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Ieškovė nurodė, kad UAB „F service“ ir UAB „Noka“ 2015 m. gruodžio 29 d. sudarė paskolos sutartį (toliau – Paskolos sutartis) dėl 11 600 Eur paskolos suteikimo, kuri pagal sutarties sąlygas turėjo būti grąžinta ne vėliau kaip 2016 m. rugsėjo 5 d. 2016 m. vasario 22 d. Paskolos sutarties pakeitimu Nr. 1 susitarta padidinti paskolos sumą iki 16 600 Eur, o 2016 m. vasario 29 d. sudarytu paskolos sutarties pakeitimu Nr. 2 – iki 38 600 Eur. Paskolos sutarties įvykdymui užtikrinti ieškovė ir atsakovė J. P. 2015 m. gruodžio 29 d. sudarė laidavimo sutartį, ja įsipareigojo sumokėti ieškovei bet kokią pareikalautą, tačiau ne didesnę kaip 11 600 Eur sumą, jeigu pagrindinė skolininkė UAB „Noka“ tinkamai nevykdys savo įsipareigojimų pagal Paskolos sutartį. 2016 m. vasario 29 d. ieškovė taip pat sudarė laidavimo sutartis su M. K., UAB „MDS Investicijos“, A. K., A. T., UAB „Baras LT“, L. T. ir P. M., pagal kurias minėti asmenys įsipareigojo sumokėti ieškovei bet kokią pareikalautą, tačiau ne didesnę kaip 38 600 Eur sumą, jeigu UAB „Noka“ netinkamai vykdys savo prievoles pagal Paskolos sutartį.

3. Ieškovė reikalavimą priteisti skolą iš laiduotojų (atsakovų) grindė tuo, kad pagrindinė skolininkė UAB „Noka“ paskolos negrąžino, jai Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartimi iškelta bankroto byla, o laiduotojai A. K., A. T., UAB „Baras LT“, L. T. ir P. M. 2017 m. sausio 10 d. sudarytos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2SP-10224-854/2017, patvirtintos taikos sutarties dėl 40 200 Eur sumos (paskolos ir dalies netesybų) sumokėjimo, nevykdo.

Atsiliepimas

4. Atsakovas M. K. teismo prašė ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad pasirašant laidavimo sutartį nei skolininkė (trečiasis asmuo UAB „Noka“), nei kreditorius (ieškovė) nesupažindino jo su realia bendrovės finansine būkle, jis laiduoti sutiko būdamas užtikrintas, jog atsakovui jokių prievolių nekils. Be to, atsakovas pažymėjo, kad remiantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais bei atsižvelgiant į laidavimo sumų dydį ieškovė savo reikalavimą turėtų nukreipti į visus tris laiduotojus proporcingai ir prievolės sumą išdėstyti į lygias dalis, taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad skolininkui, kuriam iškelta bankroto byla, nutraukiamas visų rūšių netesybų ir palūkanų (įskaitant procesines palūkanas) skaičiavimas.

5. BUAB „MDS Investicijos“, atstovaujama bankroto administratorės VšĮ „Nacionalinis teisės centras“, atsiliepime prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad ieškovė reikalavimą grindžia tik 2016 m. vasario 29 d. laidavimo sutartimi, tačiau nepateikia jokių kitų įrodymų, nenurodo aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima spręsti dėl BUAB „MDS Investicijos“ prisiimtų įsipareigojimų pagrįstumo bei laidavimo sutarties sudarymo priežasčių.

6. Atsakovė BUAB „MDS Investicijos“, atstovaujama bankroto administratorės VšĮ „Nacionalinis teisės centras“, priešieškinyje teismo prašė UAB „MDS Investicijos“ ir UAB „F service“ 2016 m. vasario 29 d. sudarytą laidavimo sutartį pripažinti negaliojančia ab initio (nuo sutarties sudarymo momento) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 6.66 straipsnio pagrindu. Nurodė, kad tiek BUAB „MDS Investicijos“, tiek BUAB „Noka“ ginčijamos laidavimo sutarties sudarymo metu buvo nemokios, BUAB „MDS Investicijos“ tokios sutarties sudaryti neprivalėjo, laidavimo sutarties šalys buvo nesąžiningos, nes jų vadovai žinojo (turėjo žinoti) apie bendrovių blogą finansinę padėtį. Be to, ginčijama laidavimo sutartimi šalys faktiškai sutarė neatlygintinai perkelti UAB „Noka“ neįvykdytas prievoles BUAB „MDS Investicijos“, taip pažeisdamos jos kreditorių interesus.

Atsiliepimas

7. M. K. atsiliepime į BUAB „MDS Investicijos“ priešieškinį prašė jį tenkinti, nurodė sutinkantis su BUAB „MDS Investicijos“ teiginiais, kad UAB „Noka“ laidavimo sutarties sudarymo metu buvo nemoki.

8. UAB „F service“ atsiliepime į BUAB „MDS Investicijos“ priešieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad apie BUAB „MDS Investicijos“ finansinę padėtį laidavimo sutarties sudarymo metu nežinojo ir negalėjo žinoti, nes ji sudaryta iki balanso už 2015 m. pateikimo Juridinių asmenų registrui, pabrėžė, kad ieškovė, sudarydama laidavimo sutartį, buvo sąžininga, paaiškino, kad UAB „Noka“ paskola buvo reikalinga veiklai vykdyti.

Šalies argumentai

9. J. P. priešieškinyje teismo prašė pripažinti negaliojančia 2015 m. gruodžio 29 d. laidavimo sutartį, kaip sudarytą dėl esminio suklydimo CK 1.90 straipsnio pagrindu. Paaiškino, kad sudaryti ginčijamą laidavimo sutartį paprašė jos draugas – vienas iš UAB „Noka“ akcininkų ir vadovas P. M., nurodė, kad laidavimo sutartis, kuriai suprasti ji neturėjo reikiamų specialių žinių, pasirašyta nekreipiant dėmesio į sutarties turinį, pasitikint P. M., esant patikintai, kad tai tik formalumas ir jokia atsakomybė laidavimo sutarties pagrindu jai nekils. Atsakovė papildomai pabrėžė, kad UAB „Noka“ paskolos sutarties sudarymo metu buvo nemoki, šią aplinkybę žinojo ir ieškovė UAB „F service“, tačiau tai nebuvo atskleista laiduotojai.

Atsiliepimas

10. UAB „F service“ atsiliepime į J. P. priešieškinį prašė jį atmesti. Nurodė nesant pagrindo spręsti, kad atsakovė klaidingai suprato faktines ir teisines laidavimo sutarties sudarymo aplinkybes. Tikėjimasis, kad pagrindinis skolininkas padengs skolą ir jai pagal ginčijamą sutartį neatsiras jokių įsipareigojimų, nėra priežastis sandorį pripažinti negaliojančiu dėl suklydimo. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad paskolos sutarties sudarymo metu ieškovė negalėjo žinoti apie pagrindinės skolininkės UAB „Noka“ verslo nesėkmę, nes minėtos bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registrui buvo pateikti jau po paskolos sutarties sudarymo.

11. BUAB „Noka“ savo pozicijos dėl ieškinio ir priešieškinių neišreiškė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 7 d. sprendimu: 1) netenkino BUAB „MDS Investicijos“, atstovaujamos bankroto administratorės VšĮ „Nacionalinis teisės centras“, ir J. P. priešieškinių atsakovėms UAB „F service“ ir BUAB „Noka“ dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis; 2) iš esmės tenkino UAB „F service“ ieškinį atsakovams J. P., M. K. ir BUAB „MDS Investicijos“, atstovaujamai bankroto administratorės VšĮ „Nacionalinis teisės centras“, dėl skolos priteisimo – solidariai iš atsakovų J. P., M. K. ir BUAB „MDS Investicijos“ ieškovei UAB „F service“ priteisė 11 600 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 11 600 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. liepos 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; solidariai iš atsakovų M. K. ir BUAB „MDS Investicijos“ ieškovei UAB „F service“ priteisė 27 000 Eur skolos; iš atsakovo M. K. ieškovei UAB „F service“ priteisė 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 27 000 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. liepos 25 d.), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas taip pat išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

13. Teismas atmetė BUAB „MDS Investicijos“ reikalavimą jos ir UAB „F service“ sudarytą laidavimo sutartį pripažinti negaliojančia CK 6.66 straipsnio pagrindu, konstatavęs, kad BUAB „MDS Investicijos“ bankroto administratorė, turėdama pareigą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis), neįrodė neabejotinos ir galiojančios kreditorių reikalavimo teisės į bendrovę ginčijamos sutarties sudarymo metu bei kreditorių teisių pažeidimo, kurios yra būtinos actio Pauliana taikymo sąlygos.

14. Teismas atmetė J. P. priešieškinį dėl jos su UAB „F service“ sudarytos laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia dėl suklydimo (CK 1.90 straipsnis), iš jos teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatęs, jog ji suprato laidavimo sutarties esmę, t. y. kad pagrindiniam skolininkui neįvykdžius savo įsipareigojimų, jie pereis atsakovei. Teismas pažymėjo, kad jei atsakovė ir klydo, tai tik dėl pačios sutarties perspektyvų (tikėjosi, kad pagrindinė prievolė bus įvykdyta tinkamai), o tai negali būti vertinama kaip esminis suklydimas dėl laidavimo sutarties. Teismas taip pat nurodė, kad CK normos, reglamentuojančios laidavimo teisinius santykius, nereikalauja, kad skolininką ir laiduotoją sietų kokie nors tarpusavio santykiai, todėl teisiškai nereikšmingu, sprendžiant dėl jos suklydimo sudarant ginčijamą laidavimo sutartį, laikė atsakovės argumentą, jog ji nebuvo susijusi su UAB „Noka“, už kurios prievoles laidavo.

15. Teismas, įvertinęs J. P. priešieškinio argumentus, taip pat nenustatė pagrindo laidavimo sutartį pripažinti negaliojančia, kaip sudarytą dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad J. P. neįrodė, jog sutartis sudaryta dėl trečiojo asmens vadovo ir akcininko P. M. tvirtinimo, kad laidavimo sutartis yra tik formalumas. Kita vertus, teismas atkreipė dėmesį, kad toks aiškinimas nešalintų pareigos domėtis sudaromo sandorio esme ir galimomis pasekmėmis, pagrindinio skolininko finansine būkle, juolab kad teismas nenustatė, jog atsakovė dėl savo amžiaus (buvo pilnametė), išsilavinimo (įgijusi vidurinį išsilavinimą), sveikatos būklės (byloje nėra duomenų apie atsakovės sveikatos problemas) ar kitų aplinkybių negalėjo suvokti sudaromo sandorio esmės ar galėjo suvokti tik ribotai. Vien atsakovės tikėjimasis išvengti jai galbūt ateityje teksiančių pasekmių, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo šios sutarties vertinti kaip sudarytos dėl suklydimo ir (ar) suklaidinimo. Teismas pažymėjo, kad byloje taip pat neįrodytas ir ieškovės atliktas sąmoningas atsakovės suklaidinimas ar esminių sandorio aplinkybių nutylėjimas (CPK 178 straipsnis).

16. Teismas nurodė, kad sprendžiamam laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia dėl suklydimo ar suklaidinimo klausimui reikšminga ir ta aplinkybė, kad laiko tarpas, praėjęs nuo ginčijamo sandorio sudarymo iki reikalavimo pareiškimo, šioje byloje buvo pakankamas, jog atsakovė visapusiškai įvertintų sudaryto sandorio sąlygas, pobūdį ir pan., tačiau reikalavimas dėl sutarties pripažinimo negaliojančia buvo pareikštas tik po to, kai ieškovė pareiškė ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovės pagal ginčijamą laidavimo sutartį.

17. Teismas, atsižvelgęs į CK įtvirtintą laidavimo teisinį reguliavimą bei jį aiškinančią teismų praktiką, susiklosčiusią faktinę situaciją, jog pagrindinė skolininkė UAB „Noka“ paskolos sumos per nustatytą terminą negrąžino, o už paskolos sutarties tinkamą įvykdytą buvo laiduojama, sprendė, kad atsakovai (laiduotojai), galiojant laidavimo sutartims, yra solidariai atsakingi ieškovei, todėl tenkino UAB „F service“ ieškinį – solidariai iš atsakovų J. P., M. K. ir BUAB „MDS Investicijos“ priteisė 11 600 Eur skolos bei papildomai 27 000 Eur solidariai iš atsakovų M. K. ir BUAB „MDS Investicijos“.

18. Teismas pažymėjo, kad tuo atveju, jei iš kitų laiduotojų A. K. ir P. M. yra (būtų) išieškota dalis ieškovės reikalavimo pagal taikos sutartį, vykdymo procese galės būti koreguojamos atsakovų atsakomybės kreditoriui (ieškovei) ribos.

19. Teismas, spręsdamas procesinių palūkanų priteisimo klausimą, atkreipė dėmesį į tai, kad viena iš atsakovių UAB „MDS Investicijos“ yra bankrutavusi bendrovė, todėl iš jos procesinių palūkanų nepriteisė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

20. Apeliaciniame skunde atsakovas M. K. teismo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 7 d. sprendimo dalis, kuriomis ieškovei UAB „F service“ iš atsakovo priteistos piniginės sumos, ir šią sprendimo dalį grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

20.1. Teismas pažeidė CPK 143 straipsnio 1 dalį, taip pat atsakovo teisę į teisminę gynybą bei nešališką teismą apeliantui parengiamojo teismo posėdžio dieną (2018 m. vasario 26 d.) grąžindamas jo iki parengiamojo teismo posėdžio pradžios, t. y. 2018 m. vasario 15 d., pateiktą priešieškinį, kaip paduotą per vėlai. Tai sudaro pagrindą sprendimo dalį dėl piniginių sumų iš apelianto priteisimo panaikinti ir šią bylos dalį grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

20.2. Ieškovės ir apelianto 2016 m. vasario 29 d. sudaryta laidavimo sutartis turėtų būti pripažinta negaliojančia CK 1.90 straipsnio 1 dalies pagrindu, kaip sudaryta dėl suklydimo. Apeliantui nei kaip fiziniam asmeniui, nei kaip BUAB „MDS Investicijos“ vadovui sudarant laidavimo sutartį nebuvo žinoma UAB „Noka“ finansinė padėtis. Priešingu atveju jis nebūtų sudaręs tokios sutarties.

20.3. Tiek BUAB „Noka“, tiek UAB „F service“ elgėsi nesąžiningai, piktavališkai laiduotojų atžvilgiu (CK 1.91 straipsnis). Tai, kad UAB „F service“, suteikusi paskolą UAB „Noka“, žinojo apie jos finansinę padėtį, patvirtina aštuonių laidavimo sutarčių sudarymo aplinkybė, taip pat suteiktos paskolos suma. Savo ruožtu apelianto draugas ir tuometinis BUAB „Noka“ direktorius P. M. apeliantui neatskleidė jo vadovaujamos bendrovės nemokumo fakto bei aplinkybės, kad visa atsakomybė teks laiduotojams.

Atsiliepimas

21. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „F service“ prašo skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

21.1. Ieškovės ieškinys priimtas 2017 m. liepos 25 d., tos pačios dienos nutartimi atsakovams taikytos laikinosios apsaugos priemonės, be to, atsakovai ir trečiasis asmuo informuoti apie teisę pateikti atsiliepimus; 2017 m. rugpjūčio 10 d. apeliantas pateikė atsiliepimą į ieškinį, o 2017 m. rugsėjo 29 d. – atsiliepimą į BUAB „MDS Investicijos“ priešieškinį, kuriame buvo ginčijama su ieškove sudaryta tokio paties turinio laidavimo sutartis pagal tą pačią Paskolos sutartį; 2018 m. sausio 17 d. įvyko parengiamasis teismo posėdis, kuriame apeliantas buvo atstovaujamas advokato, o jo metu teismas nutarė tenkinti atsakovės J. P. prašymą nustatyti terminą priešieškiniui pateikti, nustatant kitą parengiamojo teismo posėdžio datą – 2018 m. vasario 26 d. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad teismas pagrįstai nepriėmė apelianto 2018 m. vasario 15 d. pateikto priešieškinio, nurodydamas, jog atsakovas turėjo pakankamai laiko priešieškiniui pateikti, juolab kad buvo atstovaujamas advokato.

21.2. Apelianto reikalavimas dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.90 straipsnio pagrindu turėtų būti sprendžiamas analogiškai J. P. atvejui esant susiklosčiusiai analogiškai situacijai. Teismas sprendime išsamiai pasisakė dėl sutarties pripažinimo negaliojančia dėl suklydimo ir (ar) apgaulės, nurodė, kad paskolos suteikimas neseniai įkurtam juridiniam asmeniui dažniausiai yra rizikingas.

21.3. Teismas sprendime taip pat yra pasisakęs ir dėl kitų apelianto skunde nurodomų argumentų, susijusių su UAB „Noka“ finansinės padėties atskleidimu laidavimo sutarties pasirašymo metu, neva egzistavusio ieškovės ir UAB „Noka“ susitarimo apgauti laiduotojus, tačiau jų nevertino kaip pagrindo pripažinti laidavimo sutartį negaliojančia. Tai leidžia daryti išvadą, kad apeliantas skunde nenurodė argumentų, pagrindžiančių, kad dėl jo įrodinėjamo proceso teisės normos pažeidimo galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla.

22. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė J. P. teismo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 7 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsiliepimas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

Šalies argumentai

22.1. Apeliantas pagrįstai teismo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą dėl pažeistos CPK 143 straipsnio normos. Apelianto priešieškinis teismui buvo pateiktas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios (į šią bylos nagrinėjimo stadiją pereita 2018 m. vasario 26 d. parengiamojo teismo posėdžio metu, jau išsprendus klausimą dėl apelianto pateikto priešieškinio priėmimo). Atsižvelgiant į tai, taip pat į priešieškinio ir ieškinio tarpusavio reikalavimų ryšį, darytina išvada, kad teismas turėjo priimti ir nagrinėti apelianto priešieškinį, o to nepadaręs apribojo apelianto teisę į gynybą ir nešališką teismą.

22.2. Teismas nepagrįstai netenkino atsakovės J. P. atstovės advokato padėjėjos M. J. teismui iki 2018 m. vasario 26 d. parengiamojo teismo posėdžio pradžios pateikto prašymo atidėti teismo posėdį dėl svarbios priežasties – vaiko ligos. Tokiu būdu buvo pažeistos atsakovės teisės į tinkamą gynybą bei teisingą bylos išnagrinėjimą. Atsižvelgiant į teismo nurodytus tokio prašymo atmetimo motyvus, kartu su atsiliepimu pateikiami įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovės atstovė neturėjo kam palikti sergančio vaiko.

22.3. Teismas nepasisakė dėl atsakovės atstovės 2018 m. vasario 26 d. pateikto prašymo dėl papildomų įrodymų išreikalavimo ir naujų dokumentų pridėjimo prie bylos.

22.4. Jeigu teismo posėdis būtų buvęs atidėtas ir apelianto priešieškinis būtų buvęs priimtas, nebūtų pažeistos atsakovų teisės į teisingą bylos išnagrinėjimą – apeliantas būtų galėjęs įrodinėti savo priešieškinio reikalavimus, o atsakovė J. P. būtų atstovaujama advokato ir, įrodinėdama savo priešieškinio reikalavimus, būtų pateikusi visus rašytinius įrodymus. Nagrinėjamu atveju teismas apribojo atsakovų teisę įrodinėti savo reikalavimų pagrįstumą.

22.5. Ieškovė turėjo žinoti tai, kad atsakovai J. P. ir M. K. buvo fiktyvūs laiduotojai, todėl jų sudarytos laidavimo sutartys paskolos sutarties įvykdymui užtikrinti yra neteisėtos ir dėl to negaliojančios.

Atsiliepimas

22.6. Su atsiliepimu prašomi pridėti nauji įrodymai, atskleidžiantys ieškovės finansinę padėtį laidavimo sutarčių pasirašymo metu, gauti po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, patvirtina, kad J. P. ir M. K. buvo apgauti dėl abiejų bendrovių (paskolos davėjo ir paskolos gavėjo) finansinės padėties.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje ribų

23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

24. Apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš esmės tenkintas ieškovės UAB „F service“ ieškinys dėl piniginių sumų priteisimo iš atsakovų, laidavusių už kito asmens UAB „Noka“ (šiuo metu bankrutavusi ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro) prievolių ieškovei pagal Paskolos sutartį (su pakeitimais) tinkamą įvykdymą, pateikė tik vienas iš byloje atsakovais nurodytų asmenų, kurių atžvilgiu buvo priimtas teismo sprendimas – M. K.. Atsižvelgiant į tai, byla apeliacine tvarka nagrinėtina pagal šio apelianto skunde nurodytus argumentus, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, prašant teismo sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovo priteistos piniginės sumos, panaikinti ir šią bylos dalį grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Absoliutūs teismo sprendimo negaliojimo pagrindai ar aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ar neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, nenustatyti (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl įrodymų pridėjimo prie bylos

25. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, įrodymai turi turėti ryšį su byla, t. y. patvirtinti arba paneigti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės J. P. kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktų įrodymų turinį ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, kad prašomais prie bylos pridėti dokumentais įrodinėjamos aplinkybės, kurios nepatenka į apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos ribas. Tiek pažyma iš Gyventojų registro tarnybos, tiek 2018 m. vasario 26 d. prašymu dėl papildomų įrodymų išreikalavimo bei tos pačios dienos prašymu atidėti bylos nagrinėjimą, taip pat duomenimis, gautais iš VĮ Registrų centro, atsakovė J. P. įrodinėja savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, teismo išvadų, padarytų nagrinėjant jos priešieškinį dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, nepagrįstumą, nors, kaip minėta, byla apeliacine tvarka nagrinėtina pagal M. K. apeliacinį skundą, kuriuo įrodinėjama apelianto pažeista teisė į tinkamą teisminę gynybą pirmosios instancijos teismui atsisakius priimti priešieškinį dėl jo ir UAB „F service“ 2016 m. vasario 29 d. sudarytos laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

27. Padarius išvadą, kad atsakovės J. P. kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikti įrodymai nėra niekaip susiję su apelianto M. K. apeliaciniame skunde nurodytais faktiniais ir teisiniais argumentais, apibrėžiančiais bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, juos atsisakytina pridėti prie bylos (CPK 180, 314, 320 straipsniai).

28. Ieškovė UAB „F service“ atsiliepime į apeliacinį skundą teismo taip pat prašė prie bylos pridėti naują įrodymą – išrašą iš Juridinių asmenų registro, tačiau kartu su atsiliepimu šis dokumentas pateiktas nebuvo, todėl jo pridėjimo prie bylos klausimas nespręstinas.

Dėl priešieškinio priėmimo

29. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 2018 m. vasario 26 d. parengiamojo teismo posėdžio metu atsisakė priimti jo 2018 m. vasario 15 d. priešieškinį dėl 2016 m. vasario 29 d. laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tokiu būdu pažeidė jo teisę į teisminę gynybą, nešališką teismą, todėl skundžiama sprendimo dalis dėl piniginių sumų iš jo priteisimo turi būti panaikinta ir grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia apelianto pozicija.

30. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas užtikrina kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymo saugomas interesas. Dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis) nustato civilinio proceso dalyviams teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Taigi pagal civiliniame procese galiojančius teisės į pažeistų teisių teisminę gynybą ir dispozityvumo principus kiekvienas asmuo yra laisvas apsispręsti, ar ginti savo pažeistas teises teisme, o jeigu ginti, tai pasirinkti savo elgesio modelį, kaip ir kokia apimtimi tai daryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494-219/2018).

31. CPK 143 straipsnyje reglamentuota viena iš atsakovo procesinių teisių – teisė pareikšti priešieškinį, tačiau ji nėra absoliuti. Pagal šio straipsnio 1 dalį priešieškinis gali būti pareikštas iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo; vėlesnis priešieškinio priėmimas galimas tik tuo atveju, jeigu tokio priėmimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Priešieškinis pareiškiamas pagal taisykles, šio kodekso nustatytas ieškiniui pareikšti (CPK 143 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas gali atsisakyti priimti priešieškinį, jei yra bent vienas iš šių pagrindų: 1) yra CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodyti pagrindai; 2) priešieškinis pareikštas pažeidžiant CPK 143 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą; 3) priešieškinis neatitinka CPK 143 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2013).

32. Teisėjų kolegija iš bylos medžiagos nustatė, kad ieškovės UAB „F service“ ieškinys teisme dėl piniginių sumų iš atsakovų priteisimo gautas 2017 m. liepos 21 d., teismo 2017 m. liepos 25 d. pranešimu dalyvaujantiems byloje asmenims (atsakovams-laiduotojams M. K., BUAB „MDS Investicijos“, J. P. ir trečiajam asmeniui, už kurį atsakovai laidavo, BUAB „Noka“) nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimams į ieškinį pareikšti. Vilniaus apygardos teisme 2017 m. rugpjūčio 10 d. gautas atsakovo M. K. atsiliepimas, 2017 m. rugsėjo 27 d. atsiliepimą į ieškovės ieškinį ir priešieškinį dėl 2016 m. vasario 29 d. UAB „MDS Investicijos“ ir UAB „F service“ laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia actio Pauliana pagrindu pateikė BUAB „MDS Investicijos“ bankroto administratorė. Atsižvelgiant į tai, teismas 2017 m. rugsėjo 27 d. pranešimu dalyvaujantiems byloje asmens nustatė 14 dienų terminą atsiliepimui į priešieškinį pateikti. Šia teise pasinaudojo apeliantas M. K., kurio atsiliepimas į atsakovės BUAB „MDS Investicijos“ priešieškinį teisme gautas 2017 m. rugsėjo 29 d., taip pat ieškovė UAB „F service“, kurios atsiliepimas į priešieškinį teisme gautas 2018 m. sausio 15 d. 2017 m. lapkričio 24 d. teismo paskirtas 2018 m. sausio 17 d. parengiamasis posėdis, kuriame dalyvavo: ieškovės atstovė, atsakovė J. P. ir jos atstovė, taip pat kitų atsakovų M. K. ir BUAB „MDS Investicijos“ atstovai, buvo atidėtas, atsižvelgiant į atsakovės J. P. advokatės prašymą sudaryti sąlygas priešieškiniui dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia pateikti. Teismas protokoline nutartimi atsakovei J. P. nustatė 14 dienų terminą priešieškiniui pateikti, kitą parengiamąjį posėdį paskyrė 2018 m. vasario 26 d. J. P. priešieškinis teisme registruotas kaip gautas 2018 m. vasario 1 d., tos pačios dienos pranešimu teismas dalyvaujantiems byloje asmenims nustatė 14 dienų terminą atsiliepimui į priešieškinį pareikšti. Teisme 2018 m. vasario 15 d. gautas atsakovo M. K. priešieškinis dėl jo su UAB „F service“ sudarytos laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.90 ir 1.91 straipsnių pagrindais. Teismas 2018 m. vasario 26 d. parengiamojo teismo posėdžio metu atsisakė priimti M. K. priešieškinį nurodęs, kad jis pateiktas praleidus terminą, o jo priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą. Šio parengiamojo teismo posėdžio metu pereita į bylos nagrinėjimą iš esmės, ir, bylą išnagrinėjus, atidėtas teismo sprendimo priėmimas (paskelbimas).

33. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias bylos aplinkybes, pažymi, kad nors atsakovo M. K. priešieškinis, formaliai vertinant, pateiktas per CPK 143 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, t. y. iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje, tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad priešieškinio priėmimas būtų užvilkinęs bylos nagrinėjimą.

34. Įrodinėjimo procese būtina siekti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų proceso principų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2014). Operatyvų ir ekonomišką bylų išnagrinėjimą padeda užtikrinti tiek CPK įtvirtinti procesiniai terminai tam tikriems veiksmams atlikti, tiek normos, reglamentuojančios pasirengimo nagrinėti teisme ir bylos nagrinėjimo teisme tvarką.

35. Pasirengimo bylų nagrinėjimui teisme stadijos paskirtis – galutinai suformuluoti ieškinio dalyką, išsiaiškinti šalių nuomonę dėl įrodymų, sudaryti sąlygas, kad byla būtų išnagrinėta jau pirmame teismo posėdyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-701/2015). Pagal CPK 225 straipsnio 7 punktą gavus atsakovo bei trečiųjų asmenų atsiliepimus į ieškinį ar pasibaigus jų pateikimo terminui, parenkamas pasirengimo nagrinėti bylą teisme būdas – parengiamojo teismo posėdžio ar paruošiamųjų dokumentų būdu. CPK 229 straipsnyje įtvirtinta, kad bylai nagrinėti teisme pasirengiama per vieną parengiamąjį teismo posėdį; išimtiniais atvejais arba matydamas, kad byloje gali būti sudaryta taikos sutartis, teismas turi teisę posėdyje paskirti antrojo parengiamojo posėdžio, kuris turi įvykti ne vėliau kaip per trisdešimt dienų, datą; parengiamųjų teismo posėdžių negali būti daugiau kaip du.

36. Kaip matyti iš aukščiau nustatytų aplinkybių, atsakovo M. K. atstovas (advokatas) dalyvavo pirmajame parengiamajame teismo posėdyje, vykusiame 2018 m. sausio 17 d., todėl žinojo dėl kokių priežasčių, kokiam terminui ir kokiu tikslu buvo paskirtas kitas (antrasis) parengiamasis teismo posėdis. Nepaisant to, priešieškinis atsakovo M. K. vardu pateiktas ne tik neatsižvelgiant į teismo J. P. nustatytą 14 dienų terminą priešieškiniui pateikti, bet ir į tai, kad nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos (2018 m. vasario 15 d.) iki paskirto antrojo parengiamojo teismo posėdžio (2018 m. vasario 26 d.) nebuvo likęs minimalus įstatyme įtvirtintas laiko tarpas (14 dienų) tam, kad byloje dalyvaujantys asmenys galėtų pateikti atsiliepimą į priešieškinį (CPK 142 straipsnio 1 dalis), juo labiau, kad priešieškinyje dar buvo reiškiamas ir procesinio pobūdžio prašymas (atidėti žyminio mokesčio už priešieškinį sumokėjimą), kurio išsprendimas taip pat būtų turėjęs įtakos proceso trukmei. Be to, 2018 m. vasario 26 d. parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovo M. K. atstovas nenurodė jokių priežasčių, lėmusių pavėluotą priešieškinio pateikimą. Esant šioms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ši civilinė byla iškelta dar 2017 m. liepos mėn. (ieškinys priimtas 2017 m. liepos 25 d.), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai vadovavosi proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais ir atsisakė priimti atsakovo M. K. priešieškinį (CPK 7 straipsnis).

37. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad atsisakymas priimti priešieškinį vertintinas kaip jo teisės į teisminę gynybą pažeidimas. Teismo atsisakymas priimti priešieškinį neužkirto kelio atsakovui kreiptis į teismą su ieškiniu dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, t. y. reikalavimą pareikšti atskiroje civilinėje byloje. Tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012). Tačiau tokia teise atsakovas nepasinaudojo.

38. Taip pat atmestinas kaip neįrodytas skundo argumentas dėl nešališkumo principo pažeidimo. Vien atsisakymas priimti priešieškinį negali būti vertinamas kaip teismo šališkumą patvirtinanti aplinkybė, juo labiau, kai nagrinėjamu atveju toks pirmosios instancijos teismo veiksmas pagal bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismo įvertintas kaip teisėtas ir pagrįstas, neužkirtęs kelio apeliantui savo teisių ginti atskiroje byloje. Kitų nešališkumo principo pažeidimą patvirtinančių aplinkybių apeliantas nenurodo (CPK 178 straipsnis).

39. Teisėjų kolegija, įvertinusi kitus apeliacinio skundo argumentus, nenustatė, kad jais būtų kvestionuojami teismo sprendime nurodyti motyvai dėl skolos iš atsakovo pagal laidavimo sutartį priteisimo. Savo ruožtu, aplinkybių, kuriomis apeliantas įrodinėja laidavimo sutarties negaliojimą dėl suklydimo ir (ar) apgaulės ir (ar) piktavališko susitarimo, nagrinėjimas neatitiktų apeliacinio proceso paskirties – tikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, nustatoma, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-469/2016). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakovo M. K. ir ieškovės UAB „F service“ 2016 m. vasario 29 d. laidavimo sutarties negaliojimo klausimo nesprendė, aplinkybės, susijusios su suklydimu ir (ar) apgaule ir (ar) piktavališku susitarimu atsiliepime į ieškinį nebuvo nurodytos (nesutikimas su ieškinio reikalavimais buvo grindžiamas sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais), todėl teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, dėl argumentų, kuriais iš esmės ginčijama laidavimo sutartis, plačiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

40. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja nenustačiusi pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl apelianto skunde įrodinėjamų proceso teisės normų pažeidimo. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas (jo skundžiama dalis) paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

41. Atmetus apeliacinį skundą kaip nepagrįstą spręstinas bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „F service“ atlyginimo klausimas (CPK 93, 98 straipsniai).

42. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui 2019 m. vasario 12 d. pateikė prašymą iš atsakovo M. K. priteisti 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, kartu su prašymu pateikė išrašą iš banko sąskaitos.

43. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš šio ieškovės pateikto įrodymo nėra galimybės nustatyti, ar prašomos priteisti išlaidos patirtos būtent už šioje byloje suteiktas teisines paslaugas, t. y. išraše iš banko sąskaitos nenurodyti nei bylos numeris, nei šalys, nei suteiktos teisinės paslaugos, jų detalizacija. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas kaip tinkamai nepagrįstas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 7 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „F service“ (j. a. k. 301790568) ieškinys atsakovo M. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, palikti nepakeistą.

Teisėjos Danguolė MartinavičienėEgidija TamošiūnienėAldona Tilindienė