- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-14
- Bylos Nr.
- 2YT-2476-523/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-00231-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Bacevič, Arūnas Bacevičius
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto banko, skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui Arūnui Balčiūnui, PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialui dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi su skundu dėl antstolio Arūno Balčiūno veiksmų, kuriuo prašo kaip nepagrįstą panaikinti antstolio 2020 m. vasario 18 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo miręs skolininkas S. K. buvo pakeistas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) į skolininkę Lietuvos Respubliką, atstovaujamą VĮ Turto banko.
Pareiškėja skunde nurodė, jog nesutinka su antstolio Arūno Balčiūno 2020 m. vasario 18 d. aukščiau nurodytu patvarkymu ir mano, kad jis yra nepagrįstas ir turi būti panaikintas. Pareiškėjos teigimu, šiuo atveju VĮ Turto bankui nebuvo pateikti duomenys, kad antstolis ar PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialas, per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškė reikalavimus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Antstolio areštas mirusiojo turtui nebuvo šioje byloje įregistruotas iki skolininko mirties, įvykusios (duomenys neskelbtini), taip pat po jo mirties, per įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą. Kasacinis teismas suformulavo tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, kad tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016). Valstybės registruose, skirtuose tam tikroms asmenų teisėms, juridiniams faktams prieš trečiuosius asmenis išviešinti, t. y., Turto arešto aktų ir Nekilnojamojo turto registruose yra duomenų, kad areštas mirusiojo turtui buvo uždėtas ir išviešintas šioje vykdomojoje byloje, praleidus įstatyme nustatytus terminus. Nei CK 5.63 straipsnyje, nei kitose materialiosios teisės normose nenustatyta, kad, esant paveldėjimo teisiniams santykiams, kreditorių reikalavimams, kurie jau yra vykdomi ar yra kokioje nors kitoje procesinėje teisminio teisių gynimo stadijoje, taikomas kitoks teisinis režimas, nei reikalaujama pagal CK 5.63 straipsnį. Dėl šių priežasčių kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant, ar palikėjo turtinė prievolė (skola) perėjo įpėdiniams paveldėjimo būdu, neturi reikšmės aplinkybė, jog kreditoriaus reikalavimai yra vykdomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) VI dalyje reglamentuota vykdymo tvarka, o kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis (tarp jų valstybė), turi pareikšti apie tai CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011). Dėl to kasacinio teismo praktika šios kategorijos bylose nuosekliai formuojama ta linkme, kad palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau yra vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje numatytų procedūrų, išskyrus atvejus, kai reikalavimai yra pagrįsti hipoteka ir įkeitimu, taip pat yra susiję su paveldimos individualios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla. Taigi tam, kad kreditorius galėtų reikalauti patenkinti turimą reikalavimo teisę iš palikėjo turto, teisme turi būti įvertintos termino praleidimo priežastys ir priimtas procesinis sprendimas dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad CK 5.63 straipsnio nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-540/2011). Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką. Dėl nurodytų priežasčių sprendžiant dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese ir yra reikšminga nustatyti, ar kreditorius yra pareiškęs apie savo reikalavimą CK 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais. Pareiškėja skunde atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. išplėstinė Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, kompleksiškai įvertino, ar valstybė, kaip paveldėtoja, pasižymi tokiomis specifinėmis savybėmis, dėl kurių kreditoriui būtų neprivalu laikytis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimų pareiškimo termino. Teisėjų kolegija konstatavo, kad išimties valstybei taikymas neatitiktų CK 5.63 straipsnio sistemos, nes terminą reikalavimams pateikti praleidęs kreditorius būtų laikomas tokio termino nepraleidusiu, jei išaiškėtų, kad palikimas pereina valstybei. Be to, išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą. Anot pareiškėjos, vien tai, kad antstolis vykdo išieškojimą iš skolininko, bei faktas, kad valstybei paveldėjimo teise perėjo mirusio skolininko turtas, dar nėra pakankamas pagrindas pakeisti skolininką vykdymo procese iš mirusiojo į naująjį skolininką (įpėdinį) skunde nurodytoje vykdomojoje byloje. Šios aplinkybės duoda pagrindą išvadai, jog vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kreditoriaus reikalavimai nebuvo pareikšti įstatymo nustatyta tvarka, tad negali būti įgyvendinti.
Antstolis Arūnas Balčiūnas nesutikdamas su skundu, 2020 m. kovo 18 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo skundo netenkino ir jį kartu su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė nagrinėjimui Marijampolės apylinkės teismui. Netenkindamas skundo antstolis Arūnas Balčiūnas nurodė, jog CPK 626 straipsnyje numatyta, kad antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, kai skolininkas miršta. Vykdomoji byla sustabdoma kol paaiškės teisių perėmėjas. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta: „įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.“. Vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) vykdoma dėl skolos išieškojimo, buvo užvesta po skolininko mirties. Vėliau buvo nustatyta, kad skolininkas miręs, ir nors jau buvo praėję daugiai nei 3 mėnesiai po skolininko mirties, testamentų registre informacijos apie palikimo priėmimo faktus nebuvo registruota. Reikalavimų išviešinimui (iš ankstesnės teisinės praktikos žinant VĮ Turto banko poziciją) 2017 m. gruodžio 12 d. areštuotas skolininko vardu registruotas nekilnojamasis turtas. Pareiškėja rašte 2019-12- „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) pripažįsta, kad jai buvo žinoma apie antstolio kontoroje vykdomą vykdomąją bylą, todėl visiškai nesuprantama, kokio papildomo „tinkamo“ išviešinimo pareiškėja nori. Vykdymo procese visi veiksmai atlikti teisėtai. Antstolis vykdymo veiksmus atliko įstatymų nustatyta tvarka: nustačius, kad skolininkas mirė vykdomoji byla sustabdyta kol paaiškės teisių perėmėjas. Paaiškėjus, kad valstybė priėmė palikimą, įstatymų nustatyta tvarka antstolio patvarkymu pakeistas skolininkas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, jog nesutinka su pareiškėjos skunde nurodytais argumentais, jog VĮ Turto bankui nebuvo pateikti duomenys, kad antstolis Arūnas Balčiūnas ar PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialas pareiškė kreditorinius reikalavimus per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka, prašo pareiškėjos skundą atmesti. Suinteresuotas asmuo PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialas atsiliepime nurodė, jog pagal CK 5.63 straipsnio reglamentavimą informaciją apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą gali pateikti tiek patys kreditoriai, tiek jų įgalioti asmenys (CK 2.132, 2.137 straipsniai), tarp jų – asmenys pagal pavedimą (CK 6.756 straipsnis), vykdantys skolos išieškojimą iš palikėjo turto. Kasacinio teismo konstatuota, kad, atsižvelgiant į CK 5.63 straipsnio tikslą suteikti įpėdiniui informaciją apie turtines pretenzijas į palikėjo turtą, pranešimu apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą laikytinas tiek asmeninis kreditoriaus, tiek jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, kuris kreditoriaus pavedimu vykdo išieškojimą, kreipimasis. Tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011). Kasacinis teismas, be to, yra pasisakęs, kad CK 5.63 straipsnyje įtvirtintoms kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo procedūroms atliekant įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas bei civilinių teisinių santykių stabilumo bei apibrėžtumo užtikrinimo funkcijas, jų tinkamą įgyvendinimą lemia ne informacijos pateikimo forma, o šios informacijos turinys bei jos pateikimas laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012). Kasacinio teismo praktikoje, aiškinančioje CK 5.63 straipsnio nuostatas, konstatuota, kad tinkamais kreditorių reikalavimų palikėjo įpėdiniams pareiškimo būdais pripažįstami ne tik tiesiogiai CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įvardyti būdai, bet ir tokie teisiškai reikšmingi veiksmai bei faktai, atlikti arba įvykę įstatymo nustatytu laiku, kuriems esant įpėdiniui sudaroma galimybė žinoti apie palikėjo prievoles ir jų mastą bei kreditoriaus siekį gauti savo reikalavimų patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019). Antstolių informacinės sistemos nuostatų 13.5. punkte yra įtvirtinta, jog VĮ Turto bankas yra antstolių informacinės sistemos (toliau – AIS) naudotojas. Aukščiau minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019 konstatuota, jog tam tikrais atvejais, kai įpėdiniui informacija AIS apie esamus palikėjo skolinius įsipareigojimus gali būti žinoma ir prieinama, jos buvimas AIS sistemoje gali būti pakankamas pripažinti, kad yra įvykdyti CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimai. Pažymėtina tai, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalis nenustato, kad įpėdiniui apie kreditorių reikalavimus turi tapti žinoma per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdiniui, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių (palikimo priėmimo būdo, reikalavimų pareiškimo būdo ir kt.), apie šiuos reikalavimus gali tapti žinoma vėliau. Pasak suinteresuoto asmens PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialo, šiuo konkrečiu atveju, mirusio S. K. turtą paveldėjo valstybė, o ne VĮ Turto bankas. Iš AIS nuostatų matyti, kad valstybė per savo institucijas, pvz., Valstybinę mokesčių inspekciją, turi prieigą prie AIS duomenų. Vadinasi, valstybei, kaip įpėdinei, AIS esanti informacija yra prieinama. Ta aplinkybė, kad konkreti valstybei paveldėjimo santykiuose atstovaujanti institucija VĮ Turto bankas faktiškai turi tik ribotą prieigą prie AIS, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepaneigia fakto, kad valstybė, kaip įpėdinė, disponuoja AIS sukaupta informacija, nes kita valstybės institucija turi pakankamai plačią prieigą prie AIS duomenų. Juolab kad kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių priklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus, taip pat priklausomai nuo to, kiek ir kokių skolų turi palikėjas. Vadinasi, konkrečios institucijos, dalyvaujančios paveldėjimo procese, prieiga prie AIS duomenų neturi esminės reikšmės valstybės palikimo priėmimo santykiams. Net minėtai institucijai turint pilną prieigą prie AIS, valstybė negalėtų išvengti iš įstatymo kylančios pareigos priimti palikimą. Be to, pastebėtina ir tai, kad pati valstybė ir sprendžia, kam suteikti prieigą prie AIS duomenų, nes AIS nuostatus tvirtina teisingumo ministras, t. y. valstybės valdžios pareigūnas. Kitaip tariant, šiuo atveju galima manyti, kad valstybė, per savo įgaliotus pareigūnus nusprendusi pilną prieigą prie AIS konkrečiai suteikti tik Valstybinei mokesčių inspekcijai, tokiu būdu apsisprendė, kad to pakanka tam, kad valstybė galėtų vykdyti savo funkcijas ir įgyvendinti teises, be kita ko, palikimo priėmimo procedūrose (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-55-1092/2020). Anot suinteresuoto asmens PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialo, tokia pozicija yra atitinkanti kreditorių lygiateisiškumo principą, kadangi priešingu atveju kreditoriai, kurių reikalavimai buvo išviešinti AIS, būtų vertinami skirtingai CK 5.63 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu, kai valstybę paveldėjimo santykiuose atstovautų skirtingos valstybės institucijos. Suinteresuoto asmens PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialo teigimu, dėl šių išvardintų priežasčių galima daryti išvadą, jog informacija apie kreditoriaus reikalavimus AIS buvo tinkamai išviešinta įgyvendinant CK 5.63 str. reikalavimus.
Apie rašytinį procesą dalyvaujantys byloje asmenys buvo informuoti paskelbiant CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka interneto tinklapyje www.teismai.lt pranešimą (b. l. 10–12).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkinamas.
Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo veiksmo padarinius. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai, tiek antstolis, tiek ir skolininkas, išieškotojas privalo laikytis nustatytos vykdymo proceso eigos ir tvarkos.
Civilinės bylos ir vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, jog 2017 m. lapkričio 27 d. antstolio Arūno Balčiūno kontoroje buvo gautas PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialo 2017 m. lapkričio 23 d. prašymas dėl skolos išieškojimo bei Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-iojo notaro biuro 2017 m. lapkričio 20 d. išduotas vykdomasis įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 614,04 Eur skolos ir 6 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš S. K., vekselio turėtojo „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialas naudai (vykd. b. l. 1–5). Buvo užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolis Arūnas Balčiūnas 2017 m. lapkričio 27 d. surašė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini), o 2017 m. lapkričio 28 d. – raginimą įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos išsiuntė 2017 m. lapkričio 29 d. skolininkui, tačiau jie įteikti nebuvo (vykd. b. l. 34–38, 40–41). Antstolis taip pat 2017 m. lapkričio 28 d. per AIS patikrino Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro duomenis ir nustatė, kad S. K. turi tokio turto (vykd. b. l. 6). Pažymėtina, kad per AIS tikrinant Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro duomenis, atsispindėjo S. K. mirties data. Lietuvos Respublikos Gyventojų registro duomenimis, skolininkas S. K. mirė (duomenys neskelbtini) (vykd. b. l. 15). Testamentų registro 2017 m. gruodžio 11 d. išrašo duomenimis antstolis nustatė, kad Testamentų registre nėra įregistruotų S. K. sudarytų testamentų, palikimo priėmimo / atsisakymo faktų (vykd. b. l. 7). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017 m. gruodžio 12 d. išrašo duomenimis antstolis nustatė, kad S. K. vardu registruota nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), kurie yra areštuoti antstolių Artūro Auglio ir Astos Lukšienės (vykd. b. l. 8–10). Antstolis Arūnas Balčiūnas 2017 m. gruodžio 12 d. surašė Turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo areštavo skolininkui S. K. priklausančius: pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statinį (inžinerinį įrenginį), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), kreditoriaus (išieškotojo) PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialo reikalavimams įvykdyti, nurodant: turto arešto pagrindas: Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-iojo notaro biuro vykdomasis įrašas, turto arešto mastas: 774,10 Eur. Antstolis 2017 m. gruodžio 14 d. surašė patvarkymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo sustabdė vykdomąją bylą ir atidėjo vykdymo veiksmus iki atsiras paveldėtojas (vykd. b. l. 14). Antstolis Arūnas Balčiūnas 2019 m. gruodžio 12 d. raštu dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į VĮ Turto banką prašydamas informuoti apie turto realizavimą ir atsiskaitymą su mirusiojo kreditoriumi (vykd. b. l. 21). 2019 m. gruodžio 20 d. antstolio Arūno Balčiūno kontoroje buvo gautas VĮ Turto banko raštas dėl informacijos pateikimo, kuriuo pranešė, kad VĮ Turto bankas 2018 m. rugpjūčio 13 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) notaro biurą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo (duomenys neskelbtini) mirusio S. K. turtui – gyvenamajam namui su ūkiniais pastatais ir kiemo statiniais, esantiems (duomenys neskelbtini), piniginėms lėšoms, esančioms „(duomenys neskelbtini)“ AB sąskaitose, bei transporto priemonėms: VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir AUDI 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šiai dienai palikimo perėjimo valstybei liudijimas neišduotas. VĮ Turto bankas minėtu raštu taip pat pranešė, kad tik gavus palikimo perėjimo valstybei liudijimą į palikėjui priklausiusį turtą, bei kai bus parengti ir priimti poįstatyminių teisės aktų, įgyvendinančių pakeistų įstatymų nuostatas, projektai, VĮ Turto bankas galės spręsti palikėjui S. K. priklausiusio turto, esančio (duomenys neskelbtini), realizavimo bei atsiskaitymo su kreditoriais klausimus. VĮ Turto bankas minėtu raštu taip pat prašė pateikti dokumentus, kuriais buvo išviešinta skola vykdomoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) CK 5.63 straipsnio nustatyta tvarka (vykd. b. l. 22–23). Antstolis Arūnas Balčiūnas 2020 m. sausio 6 d. raštu dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į VĮ Turto banką ir pateikė 2017 m. gruodžio 12 d. turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją kaip dokumentą, kuriuo buvo išviešinta skola vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (vykd. b. l. 24). 2020 m. sausio 8 d. antstolio Arūno Balčiūno kontoroje buvo gautas VĮ Turto banko raštas dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad antstolio pateiktas turto arešto aktas Nr. (duomenys neskelbtini), surašytas 2017 m. gruodžio 12 d., tai yra praėjus daugiau nei penkiems mėnesiams nuo palikėjo S. K. mirties ((duomenys neskelbtini)), pakartotinai prašo pateikti dokumentus, kuriais buvo išviešinta skola vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) CK 5.63 straipsnio nustatyta tvarka, arba pranešti ar antstolis, arba išieškotojas kreipėsi į teismą dėl termino kreditorinio reikalavimo pateikimui pratęsimo (vykd. b. l. 25). Testamentų registro 2020 m. vasario 18 d. išrašo duomenimis antstolis nustatė, kad Testamentų registre įregistruotas palikėjo S. K. palikimo priėmimo faktas: palikimo priėmimo fakto identifikavimo kodas – (duomenys neskelbtini); palikimo priėmimo fakto įregistravimo registre data ir laikas – (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); palikimo priėmimo faktas: palikimo priėmimo data – (duomenys neskelbtini); notaras, kuriam pateiktas pareiškimas dėl palikimo priėmimo – R. K., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); pastabos: dėl palikimo perėjimo valstybei paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo kreipėsi VĮ Turto bankas, kodas 112021042, adresas: Kęstučio g. 45, LT-08124 Vilnius; palikimą priėmęs asmuo: juridinio asmens kodas – 111105555, juridinio asmens pavadinimas – Lietuvos Respublika (vykd. b. l. 30). Antstolis Arūnas Balčiūnas 2020 m. vasario 18 d. surašė patvarkymą dėl skolininko pakeitimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pakeitė pradinį skolininką S. K. į naują – Lietuvos Respubliką, atstovaujamą VĮ Turto banko, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (vykd. b. l. 31–32). Antstolio Arūno Balčiūno kontoroje gautas Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto bankas, 2020 m. kovo 9 d. skundas dėl antstolio veiksmų, kurio antstolis netenkino ir jį perdavė nagrinėti Marijampolės apylinkės teismui (b. l. 2–3, 4–6).
Byloje kilo ginčas dėl antstolio procesinių veiksmų teisėtumo, vykdymo procese pakeitus skolininką.
CPK 596 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Tais atvejais, kai iš teisinio santykio vykdymo procese dėl fizinio asmens mirties pasitraukia viena iš vykdymo proceso šalių – skolininkas, materialiuosius santykius dėl skolininko teisių ir pareigų perėmimo reglamentuoja paveldėjimo teisės normos.
CK 5.1 straipsnis nustato, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą ar pagal testamentą. Palikėjo turtinės teisės ir turtinės prievolės yra paveldimos kartu su kitu turtu. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). CK 5.62 straipsnio 1 dalis nustato, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu: 1) turtas testamentu paliktas valstybei; 2) palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą; 3) nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo; 4) iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Ši įstatymo norma yra imperatyvaus pobūdžio, nes joje nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kai paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis).
Paveldėjimo santykių teisinis reglamentavimas nustato specialią tvarką kreditorių reikalavimams pareikšti, kuri reglamentuojama CK 5.63 straipsnyje. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą (CK 5.63 straipsnio 2 dalis). Sutinkamai su CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimas, laikantis CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos ir terminų, yra būtina jų teisės nukreipti savo reikalavimus į palikėjo įpėdinius įgyvendinimo ir tenkinimo sąlyga.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Teismų praktikoje pripažįstama, kad greta nurodytoje teisės normoje įtvirtintų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013), taip pat kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikomas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016). Palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris išviešintas laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme. Plėtodamas šią praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje iš bylų tinkamu reikalavimų pareiškimu pripažino ir tokį atvejį, kai esant keliems palikėjo kreditoriams vieno iš jų atžvilgiu nebuvo priimtas atskiras turto arešto aktas, tačiau registre buvo nurodytas turto arešto mastas tokia apimtimi, kuri leido palikimą priėmusiam įpėdiniui (valstybei) suvokti palikėjo kreditorių reikalavimų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-969/2019). Kasacinis teismas, formuodamas praktiką šios kategorijos bylose, taip pat yra pažymėjęs, kad CK 5.63 straipsnyje įtvirtintoms kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo procedūroms atliekant įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas bei civilinių teisinių santykių stabilumo bei apibrėžtumo užtikrinimo funkcijas, jų tinkamą įgyvendinimą lemia ne informacijos pateikimo forma, o šios informacijos turinys bei jos pateikimas laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje tinkamais kreditorių reikalavimų palikėjo įpėdiniams pareiškimo būdais pripažįstami ne tik tiesiogiai CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įvardyti būdai, bet ir tokie teisiškai reikšmingi veiksmai bei faktai, atlikti arba įvykę įstatymo nustatytu laiku, kuriems esant įpėdiniui sudaroma galimybė žinoti apie palikėjo prievoles ir jų mastą bei kreditoriaus siekį gauti savo reikalavimų patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, kad įgytų palikimą, turi jį priimti, tačiau valstybė nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo. Nors įstatyme valstybė priskiriama prie įpėdinių pagal įstatymą (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau valstybės palikimo priėmimas savo turiniu yra kitokią teisinę reikšmę turintis veiksmas nei kitų įpėdinių atliekami palikimo priėmimo veiksmai. Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikalingus veiksmus. Dėl to kasacinio teismo praktikoje pateikti išaiškinimai, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimą, turi jį priimti, reiškia ne tai, kad ji privalo pareikšti savo valią dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose, o tai, jog ji privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus. Nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įformino veiksmus, valstybei palikimas pereina ir pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Pažymėtina, jog CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas. Valstybė, kaip ir bet kuris kitas įpėdinis, turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad reikalavimus dėl palikėjo prievolių kreditoriai valstybei, kaip įpėdinei, pareikš CK 5.63 straipsnyje nustatytais terminais bei tvarka.
CK 5.63 straipsnio reikalavimų nesilaikymas lemia, kad palikėjo turtinė prievolė įpėdiniams nepereina paveldėjimo būdu, nes atitinkama palikėjo skola nepatenka į palikimo masę. Siekiant vykdymo procese pakeisti skolininką jo teisių perėmėju – įpėdiniu, turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t. y. ar kreditoriaus reikalavimas atitinka CK 5.63 straipsnio sąlygas.
Nagrinėjamu atveju skolininkas S. K. mirė (duomenys neskelbtini). Po skolininko mirties, t. y. 2017 m. lapkričio 20 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-iojo notaro biuro buvo išduotas vykdomasis įrašas, kurio pagrindu antstolis Arūnas Balčiūnas užvedė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Šioje vykdomoje byloje kreditoriaus PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialo reikalavimams įvykdyti, antstolis skolininko turto areštą taikė ir išviešino tik 2017 m. gruodžio 12 d., t. y. praėjus daugiau nei 5 mėnesiams po skolininko mirties. Byloje nėra ginčo dėl to, kad S. K. palikimas atsirado jo mirties dieną. Taigi, šiuo atveju skolininko turto areštas taikytas ir išviešintas praleidus įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą. Duomenų, kad kitokiu būdu būtų pareikšti įpėdinei kreditoriaus reikalavimai per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, ar šis terminas būtų atnaujintas (CK 5.63 straipsnio 4 dalis), byloje ir vykdomoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra. Taip pat byloje ir minėtoje vykdomojoje byloje nėra duomenų apie teisiškai reikšmingus veiksmus bei faktus, atliktus arba įvykusius įstatymo nustatytu laiku, kuriems esant įpėdiniui sudaroma galimybė žinoti apie palikėjo prievoles ir jų mastą bei kreditoriaus siekį gauti savo reikalavimo patenkinimą. Pažymėtina, kad Antstolių informacinėje sistemoje informacija apie skolos išieškojimą buvo išviešinta 2017 m. lapkričio 27 d., t. y. jau po skolininko mirties praėjus daugiau nei 5 mėnesiams. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad Lietuvos Respublikai (institucijai, kuri atstovauja valstybei paveldėjimo santykiuose) per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos tapo žinoma apie palikėjos kreditorių PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialą ir jo atitinkamo dydžio reikalavimus, o tuo pačiu – kad miręs skolininkas vykdymo procese galėjo būti pakeistas į Lietuvos Respubliką, atstovaujamą VĮ Turto banko.
Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą ir nustatytas bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, skundas dėl antstolio veiksmų yra pagrįstas, todėl tenkinamas, skundžiamas antstolio Arūno Balčiūno 2020 m. vasario 18 d. patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 513 straipsniu, teismas
nutaria:
pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) tenkinti.
Panaikinti antstolio Arūno Balčiūno 2020 m. vasario 18 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo pakeistas pradinis skolininkas S. K. į naują skolininkę Lietuvos Respubliką, atstovaujamą VĮ Turto banko.
Nutarties patvirtintas kopijas siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.
Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstoliui Arūnui Balčiūnui.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.