Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. J. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria atmestas jo prašymas sušvelninti jam Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 18 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę,

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. A. J. 2020 m. liepos 23 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą, prašydamas sušvelninti jam aukščiau nurodytu teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, atsižvelgiant į 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusius BK ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pakeitimus, pagal kuriuos nuteistas asmuo gali kreiptis į jo bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu, kad jo byla būtų peržiūrėta ar išnagrinėta iš naujo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. J. skundas atmestinas.

7. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartyje tinkamai įvertintos nuteistojo A. J. prašyme nurodytos aplinkybės ir jis pagrįstai atmestas, konstatavus, kad nėra pagrindo peržiūrėti nuteistajam paskirtą bausmę prašyme nurodytais motyvais.

8. Bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos paskirtis yra sudaryti prielaidas aukštesnės instancijos teismuose ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių gali padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors bendrosios kompetencijos teismų nagrinėtoje byloje būtų įvykdytas neteisingumas, priešingu atveju būtų nukrypta nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeista asmens konstitucinė teisė į tinkamą teismo procesą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2008 m. sausio 24 d. nutarimai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-190-648/2018). Skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga nustatyta, jog Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 18 d. nuosprendžiu A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį 11 metų laisvės atėmimo bausme. Apeliacine tvarka šio nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas buvo patikrintas ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartimi nuteistojo A. J. apeliacinis skundas atmestas bei minėtas teismo nuosprendis įsiteisėjo. Šis nuosprendis kasacine tvarka nebuvo skųstas, baudžiamosios bylos nagrinėjimas visų instancijų teismuose yra pasibaigęs. Pažymėtina, jog nuteistojo baudžiamąją bylą nagrinėję teismai be kita ko įvertino ir skunde akcentuojamą aplinkybę, kad A. J. praeityje nebuvo teistas, t. y. nusikalto pirmą kartą.

9. Vadovaujantis BPK 346 straipsnio 1 dalimi, įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra privalomas visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal BPK nuostatas įsiteisėjusiu ir vykdomu nuosprendžiu paskirta bausmė gali būti švelninama tik BK, BPK nustatyta tvarka tais atvejais, kai nuteistajam taikomas įstatymas, panaikinantis veikos nusikalstamumą, švelninantis bausmę arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Remiantis BPK 362¹ straipsnio 1 dalies nuostata, įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Paduodant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus ar teikimus ir priimant teismo nutartis, vadovaujamasi BK 3 straipsnio nuostatomis (BPK 362¹ straipsnio 2 dalis). BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. BPK 362¹ straipsnio 4 dalyje numatyta ir tai, kad teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo, o nustatęs, kad prašymas ar teikimas nepagrįstas, priima nutartį prašymą ar teikimą atmesti (BPK 362¹ straipsnio 5 dalis). Taigi BPK 362¹ straipsnio 2, 4 dalyse bei BK 3 straipsnio 2 dalyje yra aiškiai apibrėžtos BPK 362¹ straipsnio taikymo galimybės, t. y. teisinio reguliavimo pasikeitimas turi būti susijęs tik su baudžiamojo įstatymo, reglamentuojančio atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo, pakeitimais. Pareiškėjo atžvilgiu tokių sąlygų nėra.

10. Kaip minėta, įsiteisėju nuosprendžiu A. J. buvo pripažintas kaltu padaręs BK straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, tačiau po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo neįsigaliojo joks įstatymas, kuris panaikintų nuteistojo padarytos veikos nusikalstamumą, švelnintų bausmę ar kitokiu būdu lengvintų jo teisinę padėtį. Nuteistasis A. J. nei prašyme sušvelninti jam Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 18 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, nei skunde dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria minėtas nuteistojo prašymas atmestas, nenurodo jokio konkretaus įstatymo, nagrinėjamu atveju panaikinančio jo padarytos veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio jo teisinę padėtį. Būtent į tai dėmesį skundžiamoje nutartyje pagrįstai atkreipė ir pirmosios instancijos teismas.

1. 2019 m. birželio 27 d. įstatymas Nr. XIII-2263, kuriuo buvo pakeistos BK 42, 43, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 55, 67, 70, 71, 74, 75, 85, 92 ir 243 straipsnių nuostatos, nelaikytinas lengvinančiu A. J. teisinę padėtį, nes negali būti jam taikomas.

11. Skųsdamas žemesnės instancijos teismo nutartį dėl bausmės peržiūrėjimo – prašydamas teismo nutartį panaikinti, nuteistasis šį savo prašymą iš esmės grindžia nesutikimu su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadomis dėl jam paskirtos bausmės dydžio pagrįstumo, tuo pačiu įvardindamas, kad buvo padaryti baudžiamojo proceso normų, numatančių nuteistojo teisę kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą dėl jos peržiūrėjimo, lengvinant nuteistojo teisinę padėtį, ir teismo pareigą pagal nuteistojo prašymą bylą peržiūrėti, pažeidimai bei jo prašymą nagrinėjęs teismas buvo šališkas. Tačiau šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepatenka į BPK 362¹ straipsnyje reglamentuojamų klausimų sąrašą bei nesąlygoja paskirtosios bausmės peržiūrėjimo, ją švelninant. Taigi, argumentas dėl to, kad teismas pagal jo prašymą baudžiamosios bylos neperžiūrėjo ir nesumažino jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžio ir dėl to buvo šališkas, nesudaro skundo nagrinėjimo dalyko, todėl skundą nagrinėjantis teismas šioje nutartyje dėl jo detaliau nepasisako.

12. Pažymėtina ir tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 18 d. nuosprendžiui, kurio teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas apeliacinės instancijos teisme, įsiteisėjus, jis kitaip, nei įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka, negali būti peržiūrėtas ir keičiamas, negali būti analizuojami ir motyvuojami bausmės klausimai, negali būti abejojama ir jo teisingumu ar jis iš naujo patvirtinamas. Kaip jau minėta, remiantis BPK 362¹ straipsniu, pagrindo peržiūrėti nuteistajam A. J. paskirtą bausmę nėra.

13. Vienas iš įstatyme numatytų atvejų, kai gali būti peržiūrimas įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, yra BPK XI dalyje reglamentuotas baudžiamosios bylos atnaujinimo institutas, t. y. numatyta proceso atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių galimybė (BPK 443–447 straipsnis). Taigi šiuo atveju nuteistasis, manydamas, jog yra pagrindo atnaujinti bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, turi teisinę galimybę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į Klaipėdos apygardos vyriausiąjį prokurorą dėl proceso atnaujinimo, o pastarasis nustatęs/nenustatęs pagrindo pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, priimtų vienokį ar kitokį sprendimą.

14. Skundą nagrinėjantis teismas kaip nepagrįstą atmeta nuteistojo skundo teiginį, jog skundžiamą nutartį priėmęs teismas buvo šališkas. A. J. nepateikė jokių šį teiginį pagrindžiančių objektyvių duomenų. Vien aplinkybė, jog teismas priėmė nuteistajam nepalankų procesinį sprendimą, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nuteistojo prašymą išnagrinėjęs teismas buvo šališkas.

15. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad nuteistojo A. J. skunde nurodyti motyvai nepaneigia skundžiamoje apygardos teismo nutartyje išdėstytų išvadų. Tenkinti skundą bei naikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartį ir tuo pagrindu revizuoti įsiteisėjusį ir vykdomą Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 18 d. nuosprendį, peržiūrint nuteistajam paskirtą bausmę, nėra teisinio pagrindo, todėl nuteistojo skundas atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo A. J. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.