Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano, Viktoro Kažio ir Aloyzo Kruopio (pranešėjo ir pirmininko),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikaltimą ir nuteistas vienuolikos metų laisvės atėmimo bausme. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Iš A. J. G. V. priteista 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš A. J. V. D. priteista 1054 Eur turtinei žalai atlyginti. V. D. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. J. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. vasario 4 d. apie 23.00 val. (duomenys neskelbtini), esančiame kambaryje, tarpusavio konflikto metu ne mažiau 22 kartus rankomis ir kojomis smūgiavo K. D. į krūtinę, veidą, pasmakrę ir galūnes bei ne mažiau kaip 26 kartus dūrė K. D. peiliu į veidą, kaklą, pečius ir pilvą, padarydamas nukentėjusiajam kūno sužalojimus smūgių sudavimo vietose ir sulaužydamas VI ir XI šonkaulius, dėl ko nuo daugybinių aklų galvos ir kaklo durtinių – pjautinių sužalojimų su abipusiais išorinės miego arterijos pažeidimais, kurie komplikavosi ūmiu išoriniu nukraujavimu, vidaus organų mažakraujyste, ūmiu širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu K. D. netrukus įvykio vietoje mirė. Tokiu būdu A. J. tyčia nužudė K. D..

3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo nuteistajam A. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir pagrįstai jį pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, jo sudėties, apelianto kaltės padarius šią nusikalstamą veiką bei jam paskirtos bausmės, pagrįstos išsamiai bei nešališkai teismo posėdyje ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Dėl A. J. kaltės

5. Apeliantas teigia, kad 2017 m. vasario 4 d. K. D. bute esančiame (duomenys neskelbtini), apie 23 valandą galėjo būti trečiasis asmuo ir jis galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Apeliantas savo poziciją grindžia šiais argumentais: įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vietoje buvo rasti trys tušti alaus buteliai ir vienas pilnas alaus butelis, nors jis ir K. D. išgėrė tik po vieną alaus stiklinę. Pasak nuteistojo, bylos nagrinėjimo metu nesiaiškinta ar A. J. užmigus, K. D. nebuvo pasikvietęs kito asmens su kuriuo galėjo išgerti likusius du butelius alaus. Tai, kad K. D. bute turėjo būti ir kitų asmenų, apeliantas grindžia tuo, kad jis išgėręs stiklinę alaus, prarado sąmonę, o įvykio vietoje rasti trys tušti alaus buteliai, kuriuos išgeriant galėjo dalyvauti ir trečiasis asmuo. Su šiais apelianto argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Jokie bylos nagrinėjimo metu ištirti duomenys nepatvirtina, apeliacinio skundo teiginio, kad apeliantas buvo praradęs sąmonę po to, kai su K. D. išgėrė alaus. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes daro išvadą, kad apeliantas sąmoningai ar per klaidą painioja sąmonės praradimą ir atminties praradimą dėl išgerto didelio kiekio alkoholio. Pastaruoju atveju asmuo gali atlikti įvairius veiksmus – toliau girtauti, muštis, kitaip smurtauti, tik to jis neprisimena, o praradęs sąmonę žmogus aktyvių veiksmų neatlieka. Įvykio metu A. J. ir K. D. buvo neblaivūs. A. J. 2017-02-05 03.18 val. alkotesteriu nustatytas 2,49 promilės girtumas (t. 2, b. l. 48), K. D. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,30‰ (promilės) etilo alkoholio, šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 3,79‰ (promilės) etilo alkoholio (t. 1, b. l. 114). Šios aplinkybės neprieštarauja pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliantas ir K. D. alkoholį vartojo iki pat konflikto, kilusio apie 23 valandą. Tai, kad K. D. bute įvykio vakarą nebuvo trečiojo ar dar daugiau asmenų, patvirtina liudytojų parodymai. Iš liudytojos D. U. pirmosios instancijos teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kurių teisingumą liudytoja patvirtino ir teisme (t. 3, b. l. 53-54, t. 1, b. l. 162-166) matyti, kad šios liudytojos butas yra šalia K. D. buto, girdimumas gana geras. 2017 m. vasario 4 d. apie 19 valandą, liudytoja D. U. išgirdo garsiai kalbant K. D. su A. J., bet pokalbio teksto negirdėjo, pokalbis nebuvo konfliktinis. Tą pačią dieną apie 23 valandą ji išgirdo K. D. šaukiant. Suprato, kad K. D. A. J. šaukė: „tu čia nebegyvensi“. Ką atsakė A. J. ji negirdėjo, tik išgirdo garsus, panašius į medžio pokšėjimą, į atliekamo remonto garsus. Maždaug po pusvalandžio, o gal pusvalandžio bėgyje ji išgirdo garsą, panašų į griūvančio ar krentančio žmogaus garsą. Liudytoja patikino, jog jokių kitų pašalinių garsų, šauksmų ar balsų iš K. D. buto tą vakarą negirdėjo. Apie 24 valandą ji nuėjo miegoti, tuo metu K. D. kambaryje turėjo būti ramu, nes jokio triukšmo, jokių balsų nesigirdėjo. Naktį ją pažadino beldimas į duris, tačiau ji nieko neįsileido. Kitą dieną iš kaimynų sužinojo, kad pas juos naktį beldėsi A. J., jį matė kruvinomis rankomis. Liudytoja nurodo negirdėjusi, kad kas nors išbėgtų tą naktį iš K. D. buto. Liudytoja I. S. parodė, kad įvykio naktį, apie po 24 val. prabudo nuo netoliese spardomų durų garso, girdėjo gal 3 spyrius. Praėjus kuriam laikui, į jos duris beldėsi A. J., verkiančiu balsu prašė gelbėti, padėti (t. 3, b. l. 53). Liudytoja J. N. taip pat parodė, kad apie 1 val. girdėjo bildesį, o apie 1 val. 30 min. girdėjo, kaip A. J. lipo laiptais, kaip verkiantis, šaukiantis padėti, sakydamas, kad žmogus guli kraujo klane girdėjusi gal 4 duslius garsus K. D. bute. Iš liudytojų policijos pareigūnų D. B. ir P. J. parodymų matyti, kad nuvykus į įvykio vietą A. J. buvo agresyvus, grasino nužudyti. Iš P. J. tarnybinio pranešimo, kuriuo teisme liudytojas prašė vadovautis ir iš liudytojos D. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kurių teisingumą liudytoja teisme patvirtino, matyti ir tai, kad atvykus į įvykio vietą, A. J. veidas, rankos, rūbai bei batai buvo kruvini (t. 1, b. l. 10, 121-122). Ši aplinkybė abejonių nekelia, todėl tai, kad drabužiai nebuvo paimti ir apžiūrėti, apie ką nurodoma apeliaciniame skunde, įtakos faktinių aplinkybių nustatymui neturi. Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G/280/2017(03) konstatuota, kad 2017-02-06 9.50 val. apžiūrėjus A. J., konstatuoti 1-2 parų senumo kūno sužalojimai: muštinė žaizda kairio antakio išoriniame krašte su poodine kraujosruva akies viršutiniame voke, poodinės kraujosruvos dilbiuose ir žaste, odos nubrozdinimas žemiau dešiniosios kelio girnelės (t. 2, b. l. 58). Nuteistasis patvirtino, kad iki jam prarandant atmintį nei jis pats, nei K. D. jokių kūno sužalojimų neturėjo. Šios aplinkybės duoda pagrindą atmesti nuteistojo paaiškinimus, kad prieš K. D. jis nevartojo smurto, o išsikruvino tada, kai rado jį jau mirusį, nes tokiu atveju tokio gausaus iškruvinimo A. J. nebūtų padaryta, taip pat nebūtų nustatyta ir A. J. kūne buvusių sužalojimų, nes byloje nepateikta duomenų, kad nuteistasis galėjo susižaloti pats ar buvo sužalotas jau po tiriamo įvykio. Nustatant faktines aplinkybes itin svarbūs jau minėti liudytojos D. U. parodymai, iš kurių seka, kad ji girdėjo tik dviejų asmenų – nuteistojo ir nužudytojo balsus, ginčą, garsus, panašius į medžio pokšėjimą, į atliekamo remonto garsus, garsą, panašų į krentantį kūną. Jokių įrodymų apie tai, kad įvykyje būtų dalyvavę kiti asmenys, nėra. Pats nuteistasis patvirtino, kad pabudęs kambaryje kur buvo ir nužudytas K. D., buto duris išspyrė iš vidaus (t. 3, b. l. 42, t. 2, 95-96). Tą aplinkybę atitinka ir prie įvykio vietos apžiūros protokolo esanti fotonuotrauka Nr. 8, iš kurios matyti, kad durų medinės dalies atplaiša yra kryptimi nuo durų centro (spynos) į išorę (t. 1, b. l. 32). Visuma šių įrodymų patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad K. D. nužudė būtent nuteistasis A. J.. Pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia, liudytojos Ž. G. parodymai, nes kaip matyti iš jos apklausos, ji tik teigė, kad apie tiriamą įvykį daug kalbėjo žmonės, buvo rašyta spaudoje, ji buvo girdėjusi kalbų, kad kažkas ten girtavo, tačiau ji nieko nežino kas ir kaip buvo.

6. Apeliantas, ginčydamas kaltę, nurodė ir tai, kad ant nusikaltimo įrankio – peilio nebuvo rasta jo rankos pėdsakų. Iš tikrųjų, kaip nurodyta Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto išvadoje Nr. 30-(U-537)-IS1-132, ant peilio su medine rankena, paimto 2017-02-08 įvykio vietos apžiūros metu, atsispindėjusios kelios papiliarinio rašto detalės individualių požymių visumos nesudaro, todėl ant peilio išryškinti rankų pėdsakai asmeniui identifikuoti yra netinkami. Ši išvada nedaro įtakos nuteistojo kaltei, kadangi peilis yra virtuvės įrankis, kuriuo neabejotinai naudojosi tiek K. D., tiek A. J., o ant peilio nėra išlikusių nei vieno iš šių asmenų rankų pirštų pėdsakų. Iš to galima daryti išvadą, kad ant peilio paviršiaus ne visada išlieka pirštų antspaudų tinkamų asmens indentifikavimui. Abejonių nuteistojo kalte nesukelia ir apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad vargu ar jis būdamas girtas galėtų atlikti inkriminuojamus veiksmus. Tokie argumentai nepagrįsti. Iš bylos medžiagos aišku, kad nusikaltimas padarytas kambaryje, suduodant smūgius peiliu ir rankomis bei kojomis, o tam ypatingos fizinės jėgos nereikėjo. Be to, iš jau minėtų įrodymų matyti, kad praėjus gana nedaug laiko po nužudymo atvykus policijai, nuteistasis buvo gana aktyvus, grasino, keikėsi, jam teko uždėti antrankius, o tai duoda pagrindą išvadai, kad ir prieš kelis valandas jis turėjo būti panašios fizinės formos ir kad jos pakako atlikti inkriminuotus veiksmus.

7. Apeliantas skunde teigia, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme jam buvo būtina paskirti kompleksinę teismo psichologinę – psichiatrinę ekspertizę, nes kyla abejonių dėl jo psichinės būklės padarant nusikalstamą veiką – ar jis suvokė savo veiksmus, ar galėjo juos valdyti, ar galėjo būti nusikaltimo padarymo metu afekto būsenos. Apeliantas nurodo, kad maždaug prieš 10 metų yra patyręs galvos traumą, po šios traumos kartais kažką pamiršta. Dėl įvykio aplinkybių jis nieko neprisimena. Atsakant į nuteistojo apeliacinio skundo argumentus dėl jo sveikatos būklės, A. J. prašymas skirti psichiatrinę ekspertizę buvo patenkintas. Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 2 teismo psichiatrijos skyriaus surašyto ekspertizės akto Nr. 78 TPK-29/2018 matyti, kad joks psichikos sutrikimas apeliantui nebuvo nustatytas, kaltinamas galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Taip pat nenustatyta, kad A. J. nagrinėjamo įvykio metu galėjo būti fiziologinio afekto būsenoje ar kitoje emocinėje būsenoje, kuri galėjo turėti esminės įtakos jo sąmonei ir veiklai (t. 3, b. l. 138).

8. Tyrimo taktiką pasirenka ikiteisminio tyrimo pareigūnai, kuri jiems atrodo tinkamiausia siekiant surinkti bylos duomenis įrodančius asmens kaltę. Tai, kad nebuvo tirti A. J. rūbai nesudaro pagrindo abejoti nuteistojo kaltumu, nes A. J. kaltė įrodyta kitais įrodymais.

Dėl A. J. paskirtos bausmės

9. Apeliaciniame skunde apeliantas taip pat prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Įvertinus visas bylos aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad veika kvalifikuota tinkamai pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir už šios nusikalstamos veikos padarymą jam paskirta tinkama bausmė.

9.1 BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmė nuo septynerių iki penkiolikos metų. Klaipėdos apygardos teismas A. J. skyrė sankcijos vidurkiui lygią 11 metų laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis yra dar gana jauno amžiaus, neteistas, tačiau oficialiai nedirba, darbo biržoje neregistruotas, turi problemų dėl alkoholio vartojimo (nusikalto būdamas girtas, nusikaltimo padarymo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą už girtavimą viešoje vietoje). Kaltinamasis padarė tyčinį labai sunkų smurtinį nusikaltimą, sukėlusį neatstatomas pasekmes, dėl menkaverčio konflikto žiauriai nužudė senai pažįstamą asmenį, nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į A. J. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę bei kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, jog kaltinamasis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, jog kaltinamasis nusikalto, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo tiesioginės įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

9.2 Teisėjų kolegija daro išvadą, kad skirta bausmė yra teisinga ir atitinkanti BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus, tinkamai individualizuota.

10. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti.