- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-27
- Bylos Nr.
- 2A-544-777/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06804-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Gailevičienė (pirm.), Raimonda Andrulienė, Rimvida Zubernienė
- Ieškovas
- A. F., R. F.
- Atsakovas
- D. Š.
Pranešėja Jolanta Gailevičienė Civilinė byla Nr. 2A-544-777/2015
2015 m. balandžio 27 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Gailevičienės, teisėjų Raimondos Andrulienės ir Rimvidos Zubernienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų A. F. ir R. F. (R. F.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-12 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. F. ir R. F. patikslintą ieškinį atsakovui D. Š. (D. Š.) dėl daiktų kainos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydami: 1) pratęsti terminą ieškovams, kaip palikėjos kreditoriams, pareikšti reikalavimus atsakovui, kaip palikimą priėmusiam įpėdiniui; 2) priteisti ieškovams solidariai iš atsakovo 36 000 Lt už parduotą daiktą; 3) priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti ieškovams solidariai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Klaipėdos miesto notarė B. V. 2011-08-17 patvirtino pirkimo–pardavimo sutartį, kuria ieškovas R. F., veikiantis savo vardu ir atstovaujantis sutuoktinei ieškovei A. F., pardavė, o palikėja N. Š. nupirko: 1/2 dalį žemės sklypo, 1/2 dalį pastato – sodo pastato, 1/2 dalį pastato – ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini). Sutarties 4.1 p. nustatyta bendra daiktų kaina 36 000 Lt. Pagal sutarties 4.1 p. ieškovas R. F. gavo pinigus 36 000 Lt iš palikėjos N. Š. prieš sutarties sudarymą. N. Š. 2011-11-29 mirė. 2013-06-14 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu nepilnametis atsakovas D. Š. įgijo asmeninės nuosavybės teisę į ieškovų parduotus daiktus. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.52 straipsnio l dalį, atsakovas, kaip įpėdinis, atsako už palikėjo skolas visu savo turtu. Nors pirkimo–pardavimo sutarties 4.1 p. sakoma, kad ieškovas R. F. gavo iš palikėjos N. Š. 36 000 Lt, tačiau faktiškai pinigai nebuvo sumokėti. Palikėja N. Š. negalėjo tokios sumos sumokėti, nes 36 000 Lt neturėjo. Priešingai, N. Š. turėjo skolų ir dėl to buvo areštuota jai nuosavybės teise priklausiusi dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Be to, palikėja N. Š. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-07-04 įsakymu Nr. ADl-1562 buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, ji periodiškai girtavo. Pagal žodinį ieškovo ir palikėjos N. Š. susitarimą ieškovams priklausantys daiktai (dalis žemės sklypo, dalis sodo namo, dalis ūkinio pastato) turėjo būti mainomi į palikėjai N. Š. priklausančias 59/100 dalis buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini). Kadangi palikėjai N. Š. priklausiusios buto dalies vertė buvo 70 000 Lt, o ieškovams priklausiusios dalies daiktų vertė – 36 000 Lt, tai palikėja N. Š. mokėti pinigų už įgyjamus nuosavybės teise daiktus neturėjo. Pažymėjo, kad civilinėje byloje Nr. 2-963-889/2013 2013-06-11 sprendimu ieškovo R. F. ieškinys, kuriuo buvo prašoma pripažinti sudaryta 2011-12-31 pirkimo–pardavimo sutartį su N. Š. dėl 59/1000 dalių buto, esančio (duomenys neskelbtini), atmestas, nes nebuvo įrodyta, kad už buto dalį buvo sumokėta visa sutarta kaina. Atmetus minėtą ieškinį ir esant ieškovų bei mirusios N. Š. faktinio susitarimo dėl nekilnojamojo daiktų mainų pobūdžiui iškilo būtinybė reikšti reikalavimą nagrinėjamoje byloje dėl negautų pinigų pagal pirkimo–pardavimo sutartį dėl dalies žemės sklypo, dalies sodo namo ir dalies ūkinio pastato pirkimo–pardavimo. Nurodė ir tai, kad ieškovai, kaip mirusios N. Š. kreditoriai, palikimą priėmusiems įpėdiniams pareikšti reikalavimus privalėjo iki 2012-02-29. Ieškovas R. F. 2012-02-20 Kretingos rajono 1-ajam notaro biurui (mirusios N. Š. paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini)) padavė prašymą neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo N. Š. įpėdiniams į butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini), nes su ja buvo sudaręs šio buto preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį. Todėl įstatyme nustatytu laiku ir tvarka pareiškė reikalavimus skolininkės N. Š. įpėdiniams. Kretingos rajono apylinkės teismas 2012-03-08 nutartimi atsisakė priimti ieškovo R. F. ieškinį atsakovei Klaipėdos apskrities VMI ir tretiesiems asmenims V. Š., D. Š. dėl nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo kaip neteismingą. Įpėdinis D. Š. į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo kreipėsi tik 2012-07-02, t. y. po to, kai R. F. buvo pareiškęs kreditorinius reikalavimus CK 5.63 str. nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškovų ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovai piktnaudžiauja savo teisėmis, pateikė prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalimi, taikyti ieškinio senatį ir ieškovo ieškinį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-12-12 sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad sistemiškai aiškinant paveldėjimo teisės normas ieškovas turėjo pareikšti reikalavimą teisme dėl paveldimo turto per Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, tačiau nustatytu terminu to nepadarė. Nurodė ir tai, kad N. Š. mirė (duomenys neskelbtini), o tik 2012 m. spalio 11 d. Kretingos rajono apylinkės teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad atsakovas D. Š. po savo motinos N. Š. mirties priėmė visą palikimą ir jį valdo. Todėl pagrįstas ieškovo argumentas, kad ieškovas nežinojo palikėjos įpėdinių. Tačiau Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalies normos numato kreditoriui galimybę reikšti reikalavimus ne tik įpėdiniui, bet ir pareikšti ieškinį teisme. Ieškovas 2012 m. balandžio 20 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo sudaryta, tačiau teismas nurodė, kad šiuo kreipimosi nebuvo tinkamai įgyvendinta LR CK 5.63 str. 1 d. nuostata. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė įvertinęs tai, kad ieškovas reiškė ieškinį ne dėl paveldimo turto (ginčas, kilęs iš paveldėjimo teisinių santykių), bet dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo sudaryta (ginčas, kilęs dėl prievolinių teisinių santykių), antra, civilinėje byloje Nr. 2-963-889/2013 pagal ieškovo ieškinį dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo sudaryta ieškovui atstovavo advokatas, kuris, preziumuojama, kaip profesionalus teisininkas žinojo ar turėjo žinoti, kad minėti ginčai sukelia skirtingas teisines pasekmes, trečia, pirminis ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-7017-563/2012 dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo sudaryta pareikštas praleidus trijų mėnesių terminą, ketvirta, ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad apie palikėjos N. Š. mirtį jis sužinojo jau kitą dieną. Pirmosios instancijos teismas nurodė ir tai, kad ieškovai nepateikė įrodymų, eliminavusių jų galimybę per įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą su ieškiniu dėl paveldimo turto. Todėl jų prašymą pratęsti terminą kaip palikėjos kreditoriams pareikšti reikalavimus atsakovui, kaip palikimą priėmusiam įpėdiniui, atmetė kaip neįrodytą.
Pirmosios instancijos teismas atmetęs ieškovų reikalavimą pratęsti terminą ieškovams, kaip palikėjos kreditoriams, pareikšti reikalavimus atsakovui, nurodė, kad negali būti tenkinamas reikalavimas priteisti ieškovams solidariai iš atsakovo 36 000 Lt už parduotą daiktą. Be to, nurodė, kad ieškovai reikalauja iš atsakovo priteisti 36 000 Lt už parduotą daiktą pagal 2011 m. rugpjūčio 17 d. ieškovų ir palikėjos N. Š. sudarytą notarinės formos pirkimo– pardavimo sutartį. Tačiau šios sutarties 4.1 punkte nurodyta, kad ieškovai (sutartyje – pardavėjai) pinigus iš palikėjos N. Š. (sutartyje – pirkėja) gavo prieš sutarties pasirašymą. Šalys sudarė sutartį, kurią patvirtino valstybės įgaliotas asmuo – notaras. Todėl 2011 m. rugpjūčio 17 d. notarinės formos pirkimo–pardavimo sutartis laikytina didesnę įrodomąją galią turinčiu įrodymu, kuris pagrindžia tas aplinkybes, kad ieškovai už parduodamą turtą buvo pinigus gavę. Ieškovo paaiškinimai dėl mainų sutarties, dėl palikėjos N. Š. gyvenimo būdo, dėl palikėjos N. Š. galimai sunkios turtinės padėties nepaneigia oficialaus dokumento – notarinės formos sutarties ir joje nurodytų faktų. Konstatavo, kad ieškovų ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
Šalies argumentai
Ieškovai apeliaciniu skundu prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-12 sprendimą ir priimi naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodė, kad vertindamas priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, teismas pasisakė tik dėl ieškinių, pateiktų teismui civilinėse bylose Nr. 2-7017-563/2012 ir Nr. 2-963-889/2013, kuriais buvo prašoma pripažinti sudaryta buto pirkimo–pardavimo sutartį tarp ieškovų ir palikėjos N. Š.. Tačiau nepasisakė dėl ieškovo R. F. 2012-02-20 prašymo, pateikto Kretingos rajono 1-ojo notarų biuro notarui, neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo N. Š. įpėdiniams į butą. 2012-02-20 prašymu buvo tinkamai įgyvendinta LR CK 5.63 str. 1 d. nuostata. Atsakovas tik 2012-07-02 kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą apie palikimo priėmimą. Nurodė ir tai, kad R. F. prašymas, kaip atitinkantis palikėjo kreditorių reikalavimo, numatyto CK 5.63 str. 1 d., reikalavimus, suteikė teisę ieškovams pareiškus ieškinį dėl paveldėto turto (daiktų kainos priteisimo) nereikšti reikalavimo vadovaujantis CK 5.63 str. 4 d. atstatyti praleistą terminą, numatytą CK 5.63 str. 1 d., nes jis nebuvo praleistas. Ginčijamu ieškiniu ieškovai reikalauja iš atsakovo 36 000 Lt, nesumokėtų pagal 2011-08-17 sodo sklypo ir pastatų pirkimo–pardavimo sutartį. CK 5.63 str. 1 d. nustatytu terminu ir tvarka pareikšti reikalavimai įpėdiniams ir ginčijamu ieškiniu pareikšti reikalavimai skiriasi savo objektu. Tačiau abu reikalavimai yra turtiniai, o ieškinio reikalavimas pinigine verte mažesnis nei pretenzijos, pareikštos pagal CK 5.63 str. 1 d. Ieškinys dėl daiktų kainos priteisimo pareikštas teismui praleidus CK 5.63 str. 1 d. nustatytą 3 mėnesių terminą, nes užsitęsė civilinės bylos dėl buto pirkimo–pardavimo preliminariosios sutarties nagrinėjimas teisme. Ši aplinkybė turi būti pripažinta svarbia priežastimi ir teismas turi pagrindą pratęsti CK 5.63 str. 1 d. numatytą terminą.
Be to, ieškovai nurodė, kad CPK 197 str. 2 d. nustatyta, jog aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Įstatymas oficialaus rašytinio įrodymo nelaiko absoliučiu, juo patvirtinamos aplinkybės gali būti ginčijamos. Ieškinyje buvo nurodytos aplinkybės, patvirtinančios, kad pinigai pagal pirkimo–pardavimo sutartį nebuvo sumokėti. Tai patvirtina rašytiniai įrodymai ir aplinkybės: VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo sprendimas dėl juridinio fakto įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, pagal kurį N. Š. dalis buto buvo areštuota; N. Š. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-07-04 įsakymu Nr. AD 1-1562 buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, ji periodiškai girtavo; Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2013-05-15 raštas Nr. (24.60)–VT4-909 dėl informacijos pateikimo civilinėje byloje Nr. 2-963-889/2013, nurodomi atsakovo D. Š. žodžiai, jog „jų namuose pinigų nuolatos trūkdavo“; baudžiamosios bylos Nr. 30-2-00197/12 medžiaga: liudytojo R. F. apklausos protokolas ir 2013-01-07 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą; 2013-06-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-963-889/2013; byloje pateiktos N. Š. sudarytos pirkimo–pardavimo sutartys, pagal kurias sodo sklypo pirkimo dieną N. Š. pinigų sąskaitoje neturėjo; aplinkybė, jog už vaikus N. Š. iš savivaldybės gaudavo socialinę paramą; aplinkybė, kad N. Š. naudojosi kredito bendrovių momentinėmis paskolomis.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad apeliacinis skundas nepagrįstas. Prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas patvirtino, jog jau kitą dieną po N. Š. mirties jam tapo žinoma apie jos mirtį. Vadinasi, ieškovai žinojo, kaip reikia įgyvendinti savo pažeistas teises ir kokios pasekmės kils jiems nesikreipus į teismą per LR CK 5.63 str. nustatytą terminą. Ieškovo 2012-04-20 kreipimasis į teismą su ieškiniu dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo sudaryta negali būti vertinamas kaip kreditoriaus teisės įgyvendinimas LR CK 5.63 str. prasme bet kokio pobūdžio reikalavimams. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai tai konstatavo. Ieškovai turėjo galimybę pareikšti reikalavimus, kurie reiškiami nagrinėjamoje byloje, per LR CK 5.63 str. 1 d. nustatytą terminą. Byloje yra trys nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartys, kurios patvirtina, jog N. Š. turėjo pinigų nekilnojamojo turto pirkimo sandoriams sudarinėti. Minėti sandoriai nenuginčyti. Ieškovų elgesys neatitinka protingo asmens taisyklės, nes protingas, atidus ir rūpestingas asmuo analogiškoje situacijoje savo pažeistą teisę būtų gynęs nedelsiant. Ieškovai su N. Š. pirkimo–pardavimo sutartį sudarė 2011-08-17, o į teismą su ieškiniu dėl tariamai nesumokėtų pinigų pagal minėtą sandorį kreipėsi tik 2014 metais. Juolab kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad nekilnojamojo turto sandorių sudarymu užsiima 20 metų. Todėl jam turi būti keliami aukštesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog notariškai patvirtinta sutartis turi didesnę įrodomąją galią. Ieškovai nereiškė reikalavimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, sandorio ir jo sąlygų neginčijo. 2011-08-17 pirkimo–pardavimo sutartis yra nenuginčyta ir galiojanti. Ieškovai nepateikė įrodymų, kad terminas reikalavimams pareikšti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas (nes prašymas pratęsti terminą ar taikyti ieškinio senatį nėra savarankiškas reikalavimas).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d.
Apeliantas skunde nurodė, kad tinkamai įgyvendino LR CK 5.63 str. 1 d. nuostatą.
Su šiuo skundo argumentu galima sutikti.
LR CK 5.63 str. 1 d. neapibrėžia reikalavimų formos ir pobūdžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad reikalavimai turi būti informacinio pobūdžio ir turi suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas, kuri padėtų įpėdiniui apsispręsti, ar jam priimti palikimą ir jei priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2011).
Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovai nežinojo palikėjos įpėdinių. N. Š. mirė 2011 m. lapkričio 29 d., o tik 2012 m. spalio 11 d. Kretingos rajono apylinkės teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad atsakovas D. Š. po savo motinos N. Š. mirties priėmė visą palikimą ir jį valdo. Šią aplinkybę pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Ieškovas R. F. 2012-02-20 pateikė prašymą Kretingos rajono 1-ojo notarų biuro notarui neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo N. Š. įpėdiniams į butą. Ieškovas R. F. 2014-04-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį atsakovams V. Š. ir D. Š., trečiasis asmuo Klaipėdos apskrities VMI, dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo sudaryta (pridėta civilinė byla Nr. 2-7017-563/2012). 2012-05-17 minėtoje byloje ieškovas R. F. pateikė patikslintą ieškinį atsakovei Klaipėdos apskrities VMI, tretieji asmenys V. Š., D. Š., išvadą teikianti institucija – Kretingos r. savivaldybės VTAT, dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo sudaryta. D. Š. procesiniai dokumentai minėtoje byloje įteikti 2012-06-26. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų bazės nustatyta, kad D. Š. į Kretingos rajono apylinkės teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kreipėsi tik 2012-07-09, t. y. tik po to, kai buvo informuotas apie palikėjos N. Š. kreditoriaus turtines pretenzijas.
Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme neįtvirtinta, taip pat paveldėjimo teisės normos ir jų aiškinimo bei taikymo praktika nesuponuoja reikalavimo, jog palikėjo kreditorius, atlikdamas ar ketindamas atlikti kurį nors iš CK 5.63 str. 1 d. nurodytų informavimo apie jo turtines pretenzijas veiksmų praėjus daugiau kaip trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos, visais atvejais kreiptųsi į teismą dėl šio termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2011).
Įvertinęs anksčiau aptartą teismų praktiką ir faktines bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad D. Š. (palikėjos N. Š. įpėdinis) prieš kreipdamasis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo buvo informuotas apie ieškovo R. F. turtines pretenzijas, turėjo galimybę apsispręsti, ar jam priimti palikimą ir jei priimti, tai kokiu būdu.
Pažymėtinai ir tai, kad LR CK 5.50 str. 1 d. nustatyta, kad neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Todėl ta aplinkybė, kad R. F. 2012-02-20 pareiškime nenurodė informacijos, susijusios su 2011-08-17 pirkimo–pardavimo sutartimi, neleidžia daryti priešingos išvados, jog ieškovas netinkamai įgyvendino LR CK 5.63 str. 1 d. nuostatą. Tokiomis aplinkybėmis nėra teisinio poreikio spręsti nurodyto trijų mėnesių termino pratęsimo klausimo, šio klausimo išsprendimas nagrinėjamoje byloje yra teisiškai nebeaktualus.
Be to, pažymėtina, kad LR CK 5.63 str. 4 d. nustatyta, jog teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Palikėja N. Š. mirė 2011 m. lapkričio 29 d., o ieškovai nagrinėjamoje byloje ieškinį palikėjos N. Š. įpėdiniui D. Š. dėl daiktų kainos priteisimo pareiškė 2014-06-09, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Todėl įvertinus anksčiau aptartas faktines bylos aplinkybes ir nesant pagrindo konstatuoti, kad ieškovai tinkamai įgyvendino LR CK 5.63 str. 1 d. nuostatą, būtų pagrindas konstatuoti, jog yra pagrindas ieškovams atnaujinti LR CK 5.63 str. 1 d. nustatytą terminą pareikšti reikalavimus palikėjos N. Š. įpėdiniui ir atmesti atsakovo prašymą dėl ieškinio senaties taikymo.
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino apelianto įvardytų palikėjo kreditoriaus reikalavimų pareiškimo tvarką reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.
Vadinasi, ieškovai, kaip palikėjos kreditoriai, turi teisę reikšti reikalavimą atsakovui, kaip palikėjos N. Š. įpėdiniui.
Apeliantas skunde nurodė ir tai, kad ieškinyje buvo nurodytos aplinkybės, patvirtinančios, kad pinigai pagal pirkimo–pardavimo sutartį nebuvo sumokėti. Šias aplinkybes patvirtina apelianto išvardyti (byloje esantys) rašytiniai įrodymai. Šie skundo argumentai yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovai ir palikėja N. Š. 2011-08-17 sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kurią patvirtino valstybės įgaliotas asmuo – notaras. Todėl 2011-08-17 notarinės formos pirkimo–pardavimo sutartis laikytina didesnę įrodomąją galią turinčiu įrodymu, kuris pagrindžia tas aplinkybes, kad ieškovai už parduodamą turtą buvo pinigus gavę. Šios sutarties 4.1 p. nurodyta, kad pardavėjai gavo pinigus iš pirkėjo prieš sutarties sudarymą. Pardavėjas R. F., veikiantis asmeniškai ir kaip sutuoktinės A. F. įgaliotinis, patvirtino, kad 36 000 Lt gavo iš pirkėjos N. Š. prieš sutarties sudarymą. 2011-08-17 pirkimo–pardavimo sutartis yra nenuginčyta ir galiojanti. Šios sutarties pagrindu palikėja N. Š. asmeninės nuosavybės teise įgijo 1/2 dalį žemės sklypo, 1/2 dalį pastato – sodo pastato, 1/2 dalį pastato – ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini). Juolab kad minėta sutartis buvo ir turto priėmimo–perdavimo aktas (5.1 p.).
Rašytiniai įrodymai – tai dokumentai, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kitokie raštai, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. Taigi rašytiniai įrodymai – ne tik įvairūs dokumentai, bet ir visi kiti materialūs objektai, kuriuose raštu (tiek raidėmis, tiek kitais simboliais) yra užfiksuosta informacija apie bylai reikšmingas aplinkybes (medyje išdeginti užrašai, plastmasėje įspausti ženklai ir kt.). Kitos įrodinėjimo priemonės gali būti išreikštos rašytine forma, tačiau tai nesuteikia joms rašytinių įrodymų statuso. Todėl apelianto skunde nurodyti įrodymai, t. y. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2013-05-15 raštas Nr. (24.60)–VT4-909 dėl informacijos pateikimo civilinėje byloje Nr. 2-963-889/2013, kuriame nurodomi atsakovo D. Š. žodžiai, jog „jų namuose pinigų nuolatos trūkdavo“, baudžiamosios bylos Nr. 30-2-00197/12 medžiaga – liudytojo R. F. apklausos protokolas, nelaikyti rašytiniais įrodymais, nes juose rašytine forma išreikšti D. Š. ir R. F. paaiškinimai.
Kiti apelianto skunde nurodyti įrodymai ir aplinkybės, t. y. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo sprendimas dėl juridinio fakto įregistravimo Nekilnojamojo turto registre; Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-07-04 įsakymas Nr. AD 1-1562, kuriuo N. Š. buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (ji periodiškai girtavo); 2013-01-07 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą; 2013-06-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-963-889/2013; byloje pateiktos N. Š. sudarytos pirkimo–pardavimo sutartys; aplinkybė, jog už vaikus N. Š. iš savivaldybės gaudavo socialinę paramą; aplinkybė, kad N. Š. naudojosi kredito bendrovių momentinėmis paskolomis, nėra pakankami paneigti 2011-08-17 notarinę pirkimo–pardavimo sutartį, jos 4.1 p., kad pardavėjai gavo pinigus iš pirkėjo prieš sutarties sudarymą. Kadangi šiuose dokumentuose esanti informacija nei paneigia, nei patvirtina minėtos notarinės sutarties 4.1 p.
Pažymėtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu R. F. patvirtino, kad nekilnojamojo turto sandorių sudarymu užsiima 20 metų. Todėl neįtikėtina, kad tokią patirtį su nekilnojamojo turto sandoriais turintis asmuo notarinėje pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytų, kad pinigus iš pirkėjos gavo prieš sutarties sudarymą, nors realiai jų nebūtų gavęs. Juolab kad toks asmens elgesys neatitiktų vidutiniškai rūpestingo, atidaus ir apdairaus asmens elgesio standarto.
Pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė šalių pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas (dėl 36 000 Lt už parduotą daiktą priteisimo), todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jo apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo ir jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 28,96 EUR žyminį mokestį (nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo ieškovai buvo atleisti) ir turėjo 290 EUR išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Apeliacinį skundą atmetus ieškovų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (LR CPK 93 str. 1 d.).
Duomenų apie atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-12 sprendimą palikti nepakeistą.