Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorėms Jolitai Kinderienei, Joanai Runelienei ir Violetai Žalienei, ieškovui R. F. (R. F.) ieškovų A. F. ir R. F. (R. F.) atstovui advokatui Sauliui - Gintarui Vaičiūnui, atsakovo D. Š. (D. Š.) atstovui advokato padėjėjui Mariui Cechanavičiui, vertėjai Vidai Rimkienei, teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų A. F. ir R. F. (R. F.) ieškinį ieškinį atsakovui D. Š. (D. Š.), atstovaujamam atstovo pagal įstatymą N. Š. (N. Š.), dėl daiktų kainos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl termino palikėjo kreditorių reikalavimams pareikšti ir dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalies termino pratęsimo

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2011 m. rugpjūčio 17 d. ieškovai ir palikėja N. Š. sudarė pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovai pardavė palikėjai N. Š., o ši nupirko : ½ dalį žemės sklypo, ½ dalį pastato - sodo pastato, ½ dalį pastato - ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini) (b.l. 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21). 2011 m. lapkričio 29 d. palikėja N. Š. mirė (b. l. 56). 2012 m. spalio 11 d. Kretigos rajono apylinkės teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad atsakovas D. Š. po savo motinos N. Š. mirties priėmė visą palikimą ir jį valdo (b.l. 56). Atsakovas daiktines teises į ½ dalį žemės sklypo, ½ dalį pastato - sodo pastato, ½ dalį pastato - ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini) įregistravo viešajame registre 2013 m. birželio 14 d. (b.l. 12,13).

Iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnio formuluotės matyti, kad įstatyme nustatyta palikėjo kreditorių teisė pareikšti reikalavimus per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šios teisės normos negalima aiškinti taip, kad nurodytas terminas būtų skaičiuojamas kokia nors kitokia tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnio 4 dalį teismui suteikta diskrecijos teisė pratęsti praleistą trijų mėnesių terminą palikėjo kreditorių reikalavimams pareikšti, bet ne pakeisti šio termino skaičiavimo pradžią, kuri aiškiai nustatyta įstatyme (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje). Be to, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnio 2 dalį reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Pažymėtina, kad toks pat trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo momento nustatytas palikimui priimti, jo atsisakyti, paveldėjimo teisės liudijimui išduoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.60 straipsnio 1 dalis, 5.67 straipsnis). Palikimo atsiradimo momentas svarbus ir dėl kitų priežasčių. Pavyzdžiui, nuo palikimo atsiradimo momento priklauso tai, ar įpėdinis nepraras teisės paveldėti, ar sutuoktinis nepraras paveldėjimo teisės, ar asmuo nepraras teisės gauti testamentinę išskirtinę, ar atsiras paveldėjimas atstovavimo teise, ar pereis prievolė įvykdyti testamentinę išskirtinę, ar galios testamentinė išskirtinė, koks yra maksimalus palikimo valdymo terminas, ar bendrasis sutuoktinių testamentas galės būti panaikinamas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.6 straipsnio 2, 3 dalys, 5.7, 5.10, 5.12 straipsniai, 5.23 straipsnio 4, 6 dalys, 5.40 straipsnis, 5.46 straipsnio 1, 3 dalys) ir kt. Palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes informacija apie palikėjo kreditorius padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą pradėjęs turtą valdyti arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytus atvejus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.52 straipsnis), įpėdinis, priėmęs palikimą pagal teismo antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.53 straipsnio 1 dalis). Taigi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnyje nustatytą terminą pradėti skaičiuoti nuo palikimo atsiradimo dienos visais atvejais be jokių išimčių svarbu tam, kad paveldėjimo procesas neužsitęstų neapibrėžtą laiko tarpą, kad būtų užtikrintas tiek įpėdinių, tiek palikėjo kreditorių teisių teisinis tikrumas, civilinių teisinių santykių stabilumas bei kad įpėdinių interesai būtų apsaugoti nuo nepagrįstai ilgai uždelstų pareikšti palikėjo kreditorių reikalavimų. Dėl to sistemiškai aiškinant paveldėjimo teisės normas, darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį ieškovas turėjo pareikšti reikalavimus reikalavimą teisme dėl paveldimo turto.

Minėta, kad N. Š. mirė 2011 m. lapkričio 29 d., o tik 2012 m. spalio 11 d. Kretingos rajono apylinkės teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad atsakovas D. Š. po savo motinos N. Š. mirties priėmė visą palikimą ir jį valdo. Todėl pagrįstas ieškovo argumentas, kad ieškovas nežinojo palikėjos įpėdinių. Tačiau Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalies normos numato kreditoriui galimybę reikšti reikalavimus ne tik įpėdiniui, bet ir pareikšti ieškinį teisme. Ieškovas nurodė, kad jis 2012 m. balandžio 20 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl pripažinimo pirkimo-pardavimo sutartį sudarytą ir tokiu būdu jis kreipėsi į teismą. Tačiau teismas nesutinka su tokiu ieškovo argumentu. Pirma, ieškovas reiškė ieškinį ne dėl paveldimo turto (ginčas, kilęs iš paveldėjimo teisinių santykių), bet dėl pripažinimo pirkimo-pardavimo sutartį sudarytą (ginčas, kilęs dėl prievolinių teisinių santykių). Antra, civilinėje byloje Nr. 2-963-889/2013 (b.l. 4) pagal ieškovo ieškinį dėl pripažinimo pirkimo-pardavimo sutartį sudarytą, ieškovą atstovavo advokatas, kuris preziumuojama, kaip profesionalus teisininkas žinojo ar turėjo žinoti, kad minėti ginčai sukelia skirtingas teisines pasekmes. Trečia, pirminis ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-7017-563/2012 dėl pripažinimo pirkimo-pardavimo sutartį sudarytą, pareikštas praleidus trijų mėnesių terminą. Ketvirta, ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad apie palikėjos N. Š. mirtį, ieškovas sužinojo jau sekančią dieną. Remiantis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad ieškovas per Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nepareiškė reikalavimo teisme dėl paveldimo turto.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnio 4 dalyje teismui suteikta teisė pratęsti palikėjo kreditoriaus dėl svarbių priežasčių praleistą trijų mėnesių terminą reikalavimams pareikšti. Kokios priežastys laikomos svarbiomis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nenustatyta. Tai kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 3, 4 dalys).

Protingumas yra bendrasis teisės principas, reikalaujantis, kad asmuo elgtųsi apdairiai, rūpestingai, atidžiai ir teisingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo domėtųsi savo teisėmis ir pareigomis, o esant neaiškumams, kreiptųsi teisinės pagalbos. Asmuo, ignoruodamas įstatymus, nesidomėdamas savo teisėmis ir pareigomis, elgiasi neprotingai, todėl negali pasiteisinti nežinąs įstatymų. Iš civilinės bylos Nr. 2-963-889/2013 duomenų matyti, kad ieškovai turėjo galimybę pasitelkti advokato teisinę pagalbą. Tačiau mirus palikėjai N. Š., ieškovai, turėję teisinių santykių su šia palikėja, nesikreipė teisinės pagalbos, tuo prisiimdami riziką dėl šių teisinių santykių sprendimų galimybių. Tik teisėti, sąžiningi ir protingi asmens veiksmai gali būti pagrindas priešingai teisinio santykio šaliai protingai tikėtis, kad asmuo neatsisako reikalavimų.

Ieškovams nepateikus jokių įrodymų, eliminavusių jų galimybę per įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą su ieškiniu dėl paveldimo turto, atmestinas prašymas pratęsti terminą ieškovams, kaip palikėjos kreditoriams, pareikšti reikalavimus atsakovui, kaip palikimą priėmusiam įpėdiniui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

Dėl ieškovų reikalavimo priteisti ieškovams solidariai iš atsakovo 36000,00 Lt už parduotą daiktą.

Atmetus ieškovų reikalavimą pratęsti terminą ieškovams, kaip palikėjos kreditoriams, pareikšti reikalavimus atsakovui, negali būti tenkinamas reikalavimas priteisti ieškovams solidariai iš atsakovo 36000,00 Lt už parduotą daiktą.

Šioje vietoje paminėtina dar viena aplinkybė. Ieškovai reikalauja iš atsakovo priteisti 36000,00 Lt už parduotą daiktą pagal 2011 m. rugpjūčio 17 d. ieškovų ir palikėjos N. Š. sudarytą notarinės formos pirkimo pardavimo sutartį. Šios sutarties 4.1 punkte nurodyta, kad ieškovai (sutartyje - pardavėjai) pinigus iš palikėjos N. Š. (sutartyje - pirkėja), gavo prieš sutarties pasirašymą. Taigi, šalys sudarė sutartį, kurią patvirtino valstybės įgaliotas asmuo – notaras.

Kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje išaiškinta, jog tam tikras rašytinis įrodymas gali būti teismo pripažintas oficialiuoju (prima facie) tik esant tokioms sąlygoms: 1) dokumentas išduotas valstybės arba savivaldybės institucijos ar kitų įstatyme išvardytų subjektų; 2) įstatyme nurodyti subjektai, išduodami tokį dokumentą, neviršijo savo kompetencijos; 3) dokumentas atitinka teisės aktų nustatytus formos ir turinio reikalavimus; 4) dokumente pateikta informacija yra pakankama tam, kad būtų nustatytos įrodinėjimo dalyką sudarančios aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. Š. v. A. V. ir kt.; bylos Nr. 3K-3-235/2006, ir kt.).

Remiantis išdėstytu, 2011 m. rugpjūčio 17 d. notarinės formos pirkimo pardavimo sutartis laikytina didesnę įrodmąją galią turintis įrodymas, kuris pagrindžia tas aplinkybes, kad ieškovai už parduodamą turtą buvo pinigus yra gavę. Ieškovo paaiškinimai dėl mainų sutarties, dėl palikėjos N. Š. gyvenimo būdo, dėl palikėjos N. Š. galimai sunkios turtinės padėties, nepaneigia oficialus dokumento – notarinės formos sutarties ir joje nurodytų faktų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 179 straipsnis).

Esant nurodytoms aplinkybėms, išklausius šalių paaiškinimus, įvertinus byloje surinktus įrodymus, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, konstatuotina, kad ieškovų ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovų ieškinys atmestas, atsakovui D. Š. (D. Š.), atstovaujamam atstovo pagal įstatymą N. Š. iš ieškovų lygiomis dalimis priteistina 1400,00 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (b.l. 115, 116, 117).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

2012 m. birželio 20 d. nutartimi ieškovų prašymu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuoti atsakovui D. Š. (D. Š.) nuosavybės teise priklausantį turtą už 36 000,00 Lt sumą. Kadangi ieškovų ieškinys atmestas, byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (Civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150, 259, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

atmesti ieškovų A. F. ir R. F. (R. F.) ieškinį atsakovui D. Š. (D. Š.), atstovaujamam atstovo pagal įstatymą N. Š. (N. Š.), dėl daiktų kainos priteisimo.

Priteisti iš ieškovo R. F. (R. F.) 700,00 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atsakovui D. Š. (D. Š.), atstovaujamam atstovo pagal įstatymą N. Š. (N. Š.).

Priteisti iš ieškovės A. F. 700,00 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atsakovui D. Š. (D. Š.), atstovaujamam atstovo pagal įstatymą N. Š. (N. Š.).

2012 m. birželio 20 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.