Kauno apygardos teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

U. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

U. K. laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 9 d. iki 2013 m. spalio 18 d., būdamas UAB „T.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), nuo 2007 m. rugsėjo 12 d. reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) 21 straipsnio nuostatas būdamas atsakingas už UAB „T.“ buhalterinės apskaitos organizavimą bei už įmonės buhalterinės apskaitos ir kitų dokumentų išsaugojimą, aplaidžiai tvarkė UAB „T.“ buhalterinę apskaitą, o būtent:

- pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą“ 1 dalies nuostatas „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ bei Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2008 m. birželio 26 d. Nr. X-1633 redakcija) 15 straipsnio „Bendrieji finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimai“ 10 dalies „Apskaitos duomenys pagrindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizavimo duomenimis. Inventorizacijos tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 370 patvirtintų Inventorizacijos taisyklių 3 punkto kad „Įmonės, išskyrus biudžetines įstaigas, privalo inventorizuoti ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, biologinį turtą, žaliavas, medžiagas, prekes, pagamintą produkciją, nebaigtą gamybą, nebaigtus remonto darbus, nebaigtą statybą, nebaigtus mokslo tiriamuosius darbus ir kitas atsargas, investicijas, vertybinius popierius, grynuosius pinigus, gautinas skolas, mokėtinas skolas ne rečiau kaip kartą per metus prieš finansinių ataskaitų sudarymą ...“ ir 5 punkto „ ... Keičiantis materialiai atsakingiems asmenims, turi būti inventorizuojama turto dalis, perduodama vieno materialiai atsakingo asmens kitam materialiai atsakingam asmeniui (pagal reikalų perdavimo-priėmimo dienos būklę). Išnuomotas turtas inventorizuojamas pagal jo perdavimo nuomininkui dienos būklę...“ reikalavimus neužtikrino, kad jį 2011 m. rugsėjo 9 d. paskyrus bendrovės direktoriumi, jam pasirašytinai būtų perduoti įmonės apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai, perdavimo-priėmimo aktai, tyrimui nepateikė direktoriaus įsakymų už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. spalio 18 d., tame tarpe 2011 m. gruodžio 7 d. direktoriaus įsakymo Nr. P-22 dėl inventorizacijos, neužtikrino, kad būtų atlikta bendrovės turto ir įsipareigojimų inventorizacija (pagal reikalų perdavimo-priėmimo dienos būklę) bei, kad būtų atliktos metinės viso turto ir įsipareigojimų inventorizacijos, rengiant finansinę atskaitomybę už 2011 ir 2012 metus;

U. K. kaltu nusikaltimų padarymu neprisipažino ir parodė, kad 2011 m. rugsėjo mėn. UAB „T.“ akcininkas G. G. pasiūlė jam tapti direktoriumi. Prieš tai direktoriumi buvo M. B.. Pagrindinė įmonės veikla buvo automobilių, laivų, detalių importas iš JAV, taip pat eksportas, išleidimas į Lietuvos rinką. Kai jis pradėjo vadovauti įmonei, viso dirbo 8 žmonės, buveinė buvo (duomenys neskelbtini), vėliau saugojimo aikštelę įmonė nuomojosi iš J., pavardės neprisimena, ši aikštelė buvo (duomenys neskelbtini). Nuoma buvo sudaryta gal nuo 2008 m., jis ją tik pratęsė. Jam tapus direktoriumi, inventorizacijos nebuvo, turto perėmimo taip pat. Tačiau jam labai rūpėjo, kokį turtą jis turi perimti. Prašė vyr. buhalterės J. B. pateikti visus likučius, bet jų negavo iki 2012 m. pavasario. Tada labiau pradėjo bendrauti su pagrindiniu akcininku G. G., pasiskundė, kad įmonėje yra didelė betvarkė, kad neaišku, kas yra kur ir kas už ką atsakingas. G. G. atsakė, kad pirmiausia reikia bandyti susitarti su vyr. buhaltere. Jis pasiūlė pasidaryti auditą, G. G. tam neprieštaravo. Paprašė vyr. buhalterės sutvarkyti dokumentus. J. B. šį prašymą ignoravo, jos darbas buvo namuose. Tada sutarė, kad po 2-4 val. porą kartų per savaitę ji bus darbe. J. B. pateikė jam pasirašyti kasą virš pusės milijono, neva jis tuos pinigus perima iš buvusio direktoriaus M. B.. Jis atsisakė. 2011 m. dokumentai buvo nesutvarkyti. Tada jis paprašė mamos pagalbos. Išleido įsakymą, kad materialiai atsakingas asmuo yra J. G. nuo 2012 m. balandžio mėn. Buvo sutarta su J. B., kad ji prisiima ateityje absoliučiai visą atsakomybę ir atsakomybę už visą pereitą laikotarpį, tik tada jis padeda parašą ant 2011 m. balanso. Buvo pasiūlyta surasti buvusį direktorių, kad šis prisiimtų atsakomybę. Šis neprisiėmė, nes yra akcininko vaikų krikšto sūnus. Siūlė keisti vyr. buhalterę, tačiau buvo pasakyta, kad J. B. gerai susitvarko su situacija. Priėmė įsakymą dėl dokumentų saugojimo ofise (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta saugojimo tvarka, tačiau J. B. jos nesilaikė. Nuo 2012 m. balandžio mėn. už dokumentų saugojimą buvo atsakinga J. B.. Kai jo paprašė pateikti buhalteriją, pateikinėjo apie pusę metų. Buhalterija buvo tokia, kad net nebuvo jos numeracijos, jam reikėjo visus dokumentus surašyti, sunumeruoti. Tyrėjas dokumentus atidavė J. G., šioje byloje yra atiduotų dokumentų sąrašas. Po to, po metų ar dvejų, specialistė paprašė tų dokumentų. Jis nurodė, kad jų neturi, nes jam jų neperdavė. Jo vadovaujamu laikotarpiu buvo priimtas įsakymas dėl inventorizacijos 2012 m. pabaigoje, nes 2011 m. taip ir nesugebėjo padaryti inventorizacijos. Inventorizacija tada buvo padaryta, bet dabartinis įmonės vadovas nepateikia tų dokumentų. Nuo 2013 m. gegužės 7 d. iki 2013 m. gegužės 14 d. jis buvo sulaikytas tardymo izoliatoriuje, todėl gegužės 7 d. negalėjo nei įsigyti, nei saugoti jokių dokumentų. Suimtas buvo Vilniaus byloje. 2013 m. birželio 28 d. atostogavo, po to susirgo ir daugiau į darbą negrįžo, todėl negali paaiškinti dėl „Citroen Berlingo“ įsigijimo dokumentų. Jis nesaugojo kvitų, orderių, nuo 2012 m. balandžio mėn. tą darė buhalterė. Kvitas, orderis yra iš karto segamas į knygą, kodėl nėra 184 045,32 litų kasos išlaidų orderio, negali paaiškinti. 2011 m. sausio 1 d. ir 2013 m. spalio 18 d. ar buvo akcininkų susirinkimai, neprisimena. Akcininkų susirinkimui dokumentus ruošdavo buhalterė J. B., o G. G., atskridęs Kalėdoms, sudėdavo parašus. Tie sprendimai yra pas J. B.. Vieną akcininkų sprendimą jis yra matęs, tai jo paskyrimo direktoriumi ir 2012 m. dėl inventorizacijos, daugiau akcininkų susirinkimų dokumentų nėra matęs. Bendrovės avanso apyskaitos už 2013 m. sausio-gegužės mėn. yra atiduotos J. B., pas jį tie dokumentai gal net nėra buvę. Buhalterė yra atsakinga už tai, kad laiku pateiktų dokumentus mokesčių inspekcijai. Avanso apyskaitas turi pasirašyti direktorius, J. G., kada reikėjo, buhalterei tuos dokumentus nuveždavo ir parveždavo. Buhalterė sudėdavo lipdukus, kur reikia kokių parašų, papkės grįždavo atgal, jis sudėdavo parašus ir jos vėl važiuodavo pas ją. Jis, kaip vadovas, pasirašytinu būdu surašė, kad už pas ją esančių dokumentų saugojimą atsakinga buhalterė. Jis pas save niekada neturėjo įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų. Vilniaus byloje dokumentai į policiją buvo paimti iš (duomenys neskelbtini) ir iš J. B. namų. Jis tuos dokumentus iš policijos paėmė pasirašytinai. Jie policijoje buvo sukrauti į mašiną ir atvežti į (duomenys neskelbtini). Jis tų dokumentų nesaugojo. Automobilis buvo su signalizacija. Raktai nuo automobilio buvo ofise, kam kokių dokumentų reikėdavo, pasiimdavo. Jis niekur nepasirašė, kad priima tuos dokumentus saugojimui, pasirašė, kad juos gavo. Ofise įmonės dokumentai buvo nuo 2005 m., vadinamas archyvas, o 3 mėnesių ar pusmečio dokumentai buvo pas buhalterę. Kai jis atostogavo ir po to sirgo, direktoriaus pareigas ėjo M. J., po to paskyrė M. D.. Jam išeinant atostogų, dokumentai, esantys automobilyje, buvo reikalingi veiklai, be tų dokumentų negalėjo vykti įmonės veikla. Buhalterė sėdėjo (duomenys neskelbtini), raktai ir visi dokumentai buvo ten. (duomenys neskelbtini) buvo sandėlis ir automobilių aikštelė. Kai tie visi dokumentai buvo sudėti automobilyje, ta teritorija priklausė UAB „T.“. UAB „T.“ iš tos teritorijos išėjo su viskuo - su daiktais, dokumentais. Buvo išsivežti ir dokumentai, buvę automobilyje. Visos patalpos, kuriose buvo laikomi dokumentai, buvo rakinamos ir buvo signalizacija. Nuo tų patalpų raktus turėjo visi darbuotojai, t. y. sandėlio vadovas, muitinės deklarantai ir merginos, kurios dirbo. Materialiai atsakingi asmenys buvo M. Z. - už visą turtą, J. G. - už pinigus pagal kasininko įsakymą. Kasininku šis tapo 2012 m. pavasarį, o iki to laiko buvo atsakingas jis. Dėl turto pasisavinimo parodė, kad inventorizacija buvo daryta jam nedalyvaujant, po to, kai su pagrindiniu akcininku susitarė, kad jis nenori dirbti jo vadovaujamoje įmonėje jokiose pareigose, nes jam buvo iškelta byla. Tai buvo 2013 m. ruduo. Buvo sutarta, kad M. D. taps direktoriumi. Susitarė draugiškai, kad UAB „S.“ tose patalpose teiks tik muitininko tarpininko paslaugas, užsiims krova, išstatinės sąskaitas UAB „T.“, jie jas apmokės ir taip jie judės toliau. Susitarimas buvo neoficialus. Jis turi tą patvirtinančius pokalbius su M. D., kuris 2014 m. sausio pradžioje, kas kelintą dieną važinėdavo į sandėlius (duomenys neskelbtini) ir imdavo iš jų pinigus. Jeigu 2013 m. spalio 21 d. jo kažkas nerado inventorizacijos darymo metu, tai po inventorizacijos jis su jais dar bendravo. Spalio 18 d. akcininkas priėmė sprendimą ir paskyrė direktoriumi M. D.. Spalio 21 d. naujasis direktorius pasirašė dėl žaibiškos inventorizacijos. Jam niekas neskambino ir apie inventorizaciją nepranešė. Jos nebuvo, nes tuo metu vyko ir krovos darbai, sandėlis atidarytas, žmonės važiavo į (duomenys neskelbtini). Po to, kai G. G. siekė juridiškai nušalinti konteineriuose esančias prekes Klaipėdoje, jis kreipėsi su pareiškimu 2014 m. vasario 22 d. Klaipėdoje dėl visų šitų veiksmų. 2014 m. kovo mėn. buvo skirtos laikinosios apsaugos priemonės. 2014 m. kovo 21 d. direktorius M. D. sugalvojo po 5 mėn. nuo inventorizacijos padarymo, kad trūksta daiktų. Jis į tai žiūri, kaip į keršto akciją dėl jo iškeltos bylos, kuri ir po šiai dienai vyksta Klaipėdoje. Jeigu inventorizacija būtų daryta spalio 21 d., tai UAB „T.“ darbuotojai galėjo lengvai ateiti į teritoriją ir apžiūrėti visus daiktus, kurie ten buvo. Automobilis „Skoda Fabia“, 2008 m., yra realizuotas, už jo pardavimo sąskaitos išrašymą atsakinga M. J.. Byloje yra dokumentai (3 t., b. l. 43-44), jog suformuota jo eksporto deklaracija. Greičiausiai automobilis buvo atiduotas pirkėjui iš Baltarusijos, o jis pats prisipirko daugiau automobilių ir buvo didelė jo skola UAB „T.“, galimai to pardavimo jam niekas neišrašė specialiai. Tada tas žmogus su bet kokiais dokumentais surado deklarantą, išrašė eksportą ir automobilis išvažiavo. Todėl jis liko UAB „T.“ apskaitoje nenurašytas. Automobilio pardavimą suformino M. H.. Automobiliai „Vauxal Insignia“ ir „WV Scirocco“ buvo pirkti Baltarusijos piliečio. Įmonė juos išsivežė pas save į aikštelę ir galimai dėl to, jog klientas buvo skolingas, realizavo. Taip jie išvažiavo į Europos Sąjungą, niekas šito nemato, taip šie automobiliai „kabo“ įmonės balanse. Dėl automobilio „WV Passat“, tai jis pirktas 2010 m. lapkričio 16 d., o jis direktoriumi tapo tik po metų, apie jį nieko nežino. Dėl motorlaivio priekabos buvo konfliktinė situacija, bet klientas ją pasiėmė ir pardavė su motociklu į Latviją. Kadangi priekaba ir motociklas registruoti Lietuvoje nebuvo, tai nėra Regitros duomenyse, o kitos valstybės niekas neklausė. Dėl motociklo „Bombardier Seadoo“, 2008 m., vandens motociklo „Seadoo RXP Jetski“, 2006 m., motociklo „Yamaha“, 2009 m., ir vandens motociklo „Yamaha“, 2009 m., tai bus kitos įmonės ar pašalinių asmenų kreiptasi į įmonę vien tik suteikti importo suforminimo paslaugą. Iš karto po paslaugos suteikimo turėjo būti tiems žmonėms išrašytas pardavimas, kuris šiuo atveju buvo neišrašytas, buhalterė užsipajamavo prekes, o deklarantas atliko muitinės procedūras. Žmogus susirinko dokumentus, daiktus ir išvyko, greičiausiai tos prekės bus ne į Lietuvą. Pagal daiktų metus mano, kad išvyko į Latviją ar Vokietiją. Dėl dviejų „Chrysler“, 2008 m. ir 2009 m., situacija analogiška, kokia buvo su minėtais keturiais vandens motociklais, tik šiuo atveju didesnė tikimybė, kad jie išvežti į Vokietiją, nes telpa pagal amžių į 5 metus. Jis jų nėra matęs. Jeigu kažkas neišrašo pardavimo, tai įmonė prisiima atsakomybę, kad ta prekė „kabės“ ant įmonės neva nusipirkta. „Citroen Berlingo“ pirktas tą dieną, kai jį sulaikė, jo pirkime dalyvauti negalėjo. Dėl „Mercedes C220“, tai jis 2014 m. parduotas UAB „T.“. Gali būti, kad yra įvykusi klaida, nes tuo metu vyko darbas su dviem buhalterinėmis programomis. Motociklas „Aprl“ pirktas liepos mėnesį, jis jau antras mėnuo buvo atostogose, todėl nieko negali pasakyti. Pagal markę ten ne motociklas, o motoroleris, jam tais laikais nebuvo privaloma registracija. Dėl naujam direktoriui neperduoto turto kaltinamasis paaiškino, kad aukšto slėgio plovykla buvo įsigyta 2012 m. balandžio 19 d. Pirkta UAB „T.“ automobilių serviso reikmėms. Plovykla visada buvo adresu (duomenys neskelbtini). Tas patalpas persinuomavo R. B.. Biotualetą išsivežė tuometinis UAB „T.“ direktorius M. D. kraustymosi metu, galimai į (duomenys neskelbtini). Šis biotualetas buvo (duomenys neskelbtini). Automatiniai vartai V3-771 įsigyti 2012 m. kovo 23 d. UAB „V.“ pateikė informaciją, kad tai ne vartai, o tik automatika vartams valdyti. Vartų statymui sunaudotos medžiagos liko (duomenys neskelbtini), automatika greičiausiai panaudota G. G. sodyboje (duomenys neskelbtini). Kondicionierius „Elektrolux“ įsigytas 2012 m. gegužės 4 d., jis sumontuotas (duomenys neskelbtini) esančiose nuomojamose patalpose. Kompiuteris „Apple ipad“ pirktas 2013 m. kovo 29 d. Pirkimą pasirašė J. G., tai šis ir turėtų paaiškinti, kur kompiuteris yra. Oro kondicionavimo sistema pirkta 2010 m. rugsėjo 8 d., ne jo vadovavimo laikotarpiu. Elektrinės svarstyklės pirktos 2009 m. liepos 1 d., jų nėra matęs. Keltuvas HYSTER pirktas 2009 m. liepos 1 d., jį išsivežė į (duomenys neskelbtini), kai kraustėsi. Svarstyklės ir keltuvas pirkti anksčiau ir turi inventorinius Nr. 9031, 9033, o oro kondicionavimo sistema pirkta vėliau ir turi inv. Nr. 9021. Nežino, kada ir kaip buvo suteikiami inventoriniai numeriai. Šviestuvai pirkti 2010 m. spalio 11 d., apskaitos kortelėje naudojimo vieta nenurodyta, tuo metu jis įmonei nevadovavo, greičiausiai pirko G. G.. Keltuvas 2 tonų pirktas 2011 m. lapkričio 22 d. UAB „T.“ automobilių serviso reikmėms. Apsaugos kamerų komplektas pirktas 2013 m. liepos 29 d., užpajamuotas 2013 m. rugsėjo 1 d. kažkodėl. Minėtu laikotarpiu jis buvo atostogose, jį pavadavo laikinai einantis direktoriaus pareigas M. D.. Apsaugos kamerų komplektas pirktas 2013 m. birželio 18 d. Jos sumontuotos (duomenys neskelbtini), dabartinio R. B. serviso apsaugai. Tvoros elementai pirkti 2013 m. gegužės 6 d., apmokėjimas atliktas 2013 m. gegužės 18 d., už bankinius pavedimus bei teisingą apskaitos vedimą įmonėje buvo atsakinga vyr. buhalterė J. B.. J. G. nurodė, kad nusidėvėjimas nebuvo skaičiuojamas, nes tvoros elementai buvo tik montuojami, vadinasi, šis žino, kur jie, spėja, kad jie yra sumontuoti pagrindinio akcininko G. G. sodyboje (duomenys neskelbtini). Tvoros elementai įsigyti tada, kai jis kitą dieną buvo suimtas, pavedimas padarytas jam nežinant. Dokumentų jam niekas neperdavė, kiek jų buvo, žinojo tik buvęs direktorius M. B. ir buhalterė J. B.. Buvęs direktorius ne kartą buvo kviečiamas atlikti inventoriaus perdavimą, bet šis to vengė, nes turėjo didelių buhalterinių įsiskolinimų įmonei. Dėl nepateiktų avansinių apyskaitų už 2013 m. sausio, vasario, balandžio, gegužės mėnesį, atkreipia dėmesį, kad jam neaišku dėl ko pasirinkta 2011 m. kovo 1 d. laikotarpio pradžia, tuo metu dar pusmetį jis nebuvo šios įmonės direktoriumi. Pagal 2013 m. spalio 21 d. pačių ieškovų pateiktą dokumentų segtuvų inventorizacijos aprašą, kuris pasirašytas J. B., 15 numeriu parašyta: „avansinės apyskaitos 2013 m. 1-3“, kas reiškia, kad bendrovė turėjo sausio, vasario ir kovo mėnesio avansines apyskaitas, bet tyrėjui jų nepateikė. Toje pačioje dokumentų segtuvų inventorizacijos apraše yra buhalterinis segtuvas „Bankas SEB LT EUR USD 2013 m.“. Tame pačiame apraše 12 numeriu rašoma „Kasa LT EUR USD 2013 m.“. Taip pat 47, 48, 49 numeriai „Pirkimai 2013 m. balandis 1, 2, 3 tomai“. Turėdamas tokią informaciją, bet kuris specialistas, neskaitant buhalterio, galėjo surašyti visus duomenis ir neva dingusią avansinę apyskaitą atkurti, nes ji iš šių duomenų susidaro. Jis, kaip direktorius, buvo atsakingas už pelną. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad jo vadovavimo laikotarpiu įmonė dirbo pelningai.

Liudytojas M. D. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, šis buvo jo darbdavys. Išsiskyrė ne gražiuoju. UAB „T.“ pradėjo dirbti 2015 m. vadybininku. U. K. direktoriavimo metu dirbo deklarantu. U. K. direktoriumi buvo nuo 2011 m. iki 2013 m. spalio 18 d. Įmonė užsiėmė automobilių prekyba, lengvųjų automobilių transportavimu, plukdymu iš Amerikos. Įmonė buvo įsikūrusi (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) buvo sandėliai. 2013 m. gegužės mėn. įmonei buvo iškelta byla. Po tos bylos vasarą U. K. sakė, kad išeina atostogų, ir jis laikinai kaltinamojo įsakymu buvo įformintas direktoriumi. Taip tęsėsi visą vasarą. Kaltinamasis tuo pat metu vykdė veiklą įmonėje „S.“. Laikotarpiu, kai buvo iškelta byla, jokių įsigytų automobilių, priklausančių UAB „T.“ nebuvo. Jis registruose netikrino, ar kaltinamasis tikrai įkūrė kitą įmonę, kuri buvo (duomenys neskelbtini), tačiau visu tuo metu kaltinamasis fiziškai buvo ten. Atostogų pabaigoje kaltinamasis kelioms savaitėms susirgo ir parašė pareiškimą išeiti iš UAB „T.“. Tada jis tapo nuolatiniu direktoriumi, jį paskyrė akcininkas G. G.. Fizinio turto perdavimo nebuvo, nes buhalterinių dokumentų U. K. jiems neperdavė. Jie pirmiausia 2013 m. spalio 21 d. surašė inventorizaciją. Po inventorizacijos ieškojo daiktų, kurių trūko. Kai nepavyko visko atgauti, surašė pareiškimą policijai. U. K. sakė, kad tai ne jo reikalas, juos ignoravo, jų vengė. Inventorizacijos akte kaltinamasis nepasirašė, nes nedalyvavo. Dalį išplėšytų buhalterinių dokumentų kaltinamasis grąžino per policiją. Taip elgėsi, nes gal pykosi su akcininku, o gal norėjo praturtėti. Inventorizacijos metu buvo penki komisijos nariai. Jie atsispausdino, kas turi būti bendrovėje, ir tada žymėjo, ką turi. Po to eigoje vis dar atsirasdavo kas nors iš dingusių daiktų. Nerastų daiktų likutis sumažėjo ženkliai. Kokių daiktų pasigedo, jis neatsimena. Pasigedo gal 15 automobilių. Aukšto slėgio plovyklos inventorizacijos metu nebuvo, vėliau po metų ji buvo rasta prie tvoros (duomenys neskelbtini). Biotualetas nebuvo rastas. Automatiniai vartai buvo rasti, bet dar vieni vartai rasti nebuvo. Dėl kondicionieriaus „Elektrolux“, ar buvo rastas, neatsimena. Kompiuteris Apple iPad rastas nebuvo. Taip pat nerasti - oro kondicionavimo sistema, elektroninės svarstyklės, šviestuvas. Jis visų tų daiktų neįsigijo, gal ir nežino, kaip jie atrodo. Vienas keltuvas buvo rastas. Visos kameros, kiti daiktai buvo išnešti. Per inventorizaciją apžiūrėta tik tai, kas buvo (duomenys neskelbtini). Kai išsinuomavo patalpas kita įmonė nuo spalio 1 d., tai į patalpas (duomenys neskelbtini) jie nepateko. Koks buvo turtas (duomenys neskelbtini), neapžiūrėjo. Tvoros elementai rasti (duomenys neskelbtini), tvora buvo surinkta ir pastatyta. Spalio 21 d. gal dalis tos tvoros ir stovėjo, bet jis negalėjo jos pasiimti. Nežino, kur buvo sumontuotas 2 tonų keltuvas, (duomenys neskelbtini) gatvėje keltuvo nematė arba nepamena. Automobilis „Skoda Fabia“, 2008 m. laidos, buvo parduotas 2012 m., bet per klaidą neįtrauktas į buhalteriją. Automobiliai „Vauxal Insignia“, 2012 m., „Volkswagen Scirocco“, 2011 m, „Volkswagen Passat“, 2009 m., rasti nebuvo. Motorlaivio priekaba „Trailer“ nerasta. Motociklas „Bombardier Seadoo“, vandens motociklas „Seadoo RXP Jetski“, motociklas „Yamaha FZR Jetski“, vandens motociklas „Yamaha FZR Jetski“ nebuvo rasti. Automobilis „Chrysler Town & Contry“, buvo užpajamuotas du kartus 2009 m., jis neprapuolė, tai buhalterinė klaida. Automobilis „Chrysler Town & Contry“, 2009 m., neatsirado. Automobilis „Citroen Berlingo“, 2010 m., taip pat neatsirado. Dėl automobilio „Mercedes C220“, 1961 m., neatsimena. Motociklas „Aprl SR50 R Multi“ neatsirado. Kai U. K. išėjo atostogų, jokių dokumentų jam neperdavė, kaltinamasis visą tą laiką vadovavo įmonei, duodavo nurodymus, tai darydavo ir paštu. 2013 m. spalio 21 d. bandė susisiekti su U. K., nes šio pareiga yra perduoti turtą, kurį palieka. Jis, kaip įmonės vadovas, pirminių įmonės dokumentų turėjo labai nedaug. O nuo to laikotarpio, kai vadovu buvo jis, visi dokumentai yra. Kur buvo saugomi pirminiai dokumentai, nežino. Muitinės programa „Avilda“ jam nebuvo perduota. Ji buvo padovanota kitai įmonei. Į (duomenys neskelbtini) juos įleido tik išsikrausčius įmonei „S.“, buvusi savininkė paskambino ir įleido išsivalyti šiukšlių. Tai buvo 2014 m. pavasarį. Atliekant inventorizaciją, trūko daugiau automobilių, bet vėliau kreipėsi jų savininkai ir tie automobiliai atsirado. Klientai, kai kreipėsi, jie išrašydavo sąskaitą ir parduodavo tuos automobilius. Įmonėje ar buvo kokie apskaitos ar kiti dokumentai, kad šie automobiliai buvo perduoti klientui, nežino. Jis tokių dokumentų nėra matęs. Automobilių pirkimą organizavo tik direktorius. Kaip vyko pirkimas, nežino. Kai jis buvo direktorius, automobilių pirkimo iš užsienio neorganizavo. Atvykę automobiliai buvo prie ofiso aikštelėje ir pas potencialius pirkėjus. Nežino, kaip yra, kad inventorizacijoje pažymėtas 26 punktu motociklas „Aprl“ nupirktas 2013 m. liepos 11 d. Kameros buvo įsigytos ir sumontuotos U. K. nurodymu. Kai 2014 m. jie galėjo įeiti į teritoriją, tų kamerų nebuvo. Į nuomos sutartį buvo įrašytas ne tas priekabos numeris, t. y. buvo išnuomota ne ta priekaba, kuri buvo įrašyta. Gegužės 9 d. U. K. buvo sulaikytas, jis po to jokio automobilio neįsigijo. G. G. Klaipėdos teisme pateiktų 300 sąskaitų pirkimo-pardavimo „G.“ ir „T.“ vardu laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 20 d. iki 2013 m. lapkričio mėn., nėra matęs, negali komentuoti. „Mercedes Benz C220“ automobilis turėjo būti išnuomotas, tai krovininis automobilis. Visus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtina. Į įmonę „S.“ perėjo dirbti dalis UAB „T.“ darbuotojų. Pas juos buvo mintis visą veiklą vykdyti toliau, perpirkti visus įrengimus. Sąskaitas tam turtui išrašė UAB ,,S.“ vardu, bet ją atmetė, nes jiems netiko kaina. U. K. išėjus atostogų, kodų kortelių, priėjimų prie banko neturėjo. Kai kaltinamasis išėjo atostogų, įmonė veiklos nevykdė. Visa veikla buvo, kad su jais atsiskaitinėjo. U. K. vadovavimo metu jis nebuvo supažindintas su jokiu įsakymu ar kitu vidaus aktu dėl turto, automobilių saugojimo tvarkos. Kai padarė inventorizaciją, trūko apie 1000 automobilių. Kai jie atsirado, juos tiesiog parduodavo. Kai atplaukia automobiliai, jie iškraunami muitinės teritorijoje. Gal tie dokumentai forminami ofise, būna, kad atvažiuoja į muitinę, pasiima. Atidavus automobilį klientui už jį nesumokėjus, kaip buvo įforminama, nežino. Jis, laikinai eidamas direktoriaus pareigas, nėra atidavęs nė vieno automobilio be dokumentų. Nutraukiant patalpų nuomos sutartį (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio įmonės turto nepasiėmė, už jį raštiškai niekas nebuvo atsakingas, tačiau žodžiu buvo sutarta su direktoriumi U. K., kad šis turtą perpirks. Nepamena, ar įmonės turtą ir dokumentus perdavė direktoriui J. G. pagal dokumentą, kai buvo atleistas iš direktoriaus pareigų. Nežino, kaip kai kurie daiktai po inventorizacijos praėjus 3 metams atsirado (duomenys neskelbtini) patvoryje, nes kai darė inventorizaciją, jų ten nebuvo. Ar yra raštiškas dokumentas dėl reikalaujamų daiktų iš U. K., reikia klausti buhalterės, nepamena. Į policiją kreipėsi tik po pusmečio, kadangi manė, kad grąžins tuos daiktus, esančius (duomenys neskelbtini) plente. Inventorizacijos metu į (duomenys neskelbtini) gatvę važiavo kartu su J. G.. Sutartis dėl aikštelės nuomos (duomenys neskelbtini) buvo surašyta, nes norėjo laikyti likučius aikštelėje. Nepamena, ar parkavimo aikštelėje buvo likę įmonės automobiliai. Mano, kad klientas galėjo nuvažiuoti pasiimti automobilį į (duomenys neskelbtini) plentą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu.

Nors U. K. savo kaltės visai nepripažino, teismas sprendžia, kad jo kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, įrodyta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Teismų praktikoje aplaidžiu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikoma Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 223 straipsnį atsiranda tik tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už trijų rūšių veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą, 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai jos sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius. Buhalterinės apskaitos netvarkymas arba buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas gali būti padaromos ir tyčia, ir dėl neatsargumo, o aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas tik neatsargiai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-305/2009). Pažymėtina, jog BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytų visų trijų veikų sudėtys materialios, taigi, baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai būtent šio straipsnio dispozicijoje numatyti pažeidimai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kitaip tariant, kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, reikia patikrinti ir tai, ar būtent buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių norminių aktų nevykdymas ar netinkamas vykdymas buvo tiesioginė padarinių (negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įpareigojimų dydžio ar struktūros) kilimo sąlyga. Priežastinio ryšio nustatymas yra loginis procesas, nes, sprendžiant šį klausimą, iš esmės nustatinėjama loginė priežasčių seka, reikalinga išvadai padaryti – ar yra ryšys tarp veikos ir padarinių. Tačiau šio objektyviojo nusikalstamos veikos sudėties požymio įrodinėjimas yra teismo, o ne specialistų ar ekspertų kompetencija, ir rėmimasis vien tik specialiomis žiniomis gali lemti netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237-489/2015). Nustatydami kaltę dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo teismai neturi apsiriboti vien formaliu buhalteriniu vertinimu, būtina analizuoti nustatytų kaltininko veiksmų pavojingumą ir spręsti, ar būtent dėl šio asmens padaryto pažeidimo kilo BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, įvertinti baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo galimybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-426/2013).

Pagal BK 223 straipsnį atsako asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką apskaitos tarnybą; 2) buhalterinių ir audito, konsultacinių įmonių specialistai – tais atvejais, kai ūkio subjekto buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tomis buhalterinėmis, audito ar konsultacinėmis įmonėmis; 3) ūkio subjekto vadovas – už buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimą nustatytą laiką. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad ūkio subjekto vadovas atsakingas už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą. Teismų praktikoje nusikalstamo apskaitos tvarkymo bylose nurodoma, kad nors apgaulingo ar aplaidaus apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis, t. y. asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai), tačiau, esant tam tikroms sąlygoms, už jį atsako ir įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam. Todėl, jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, tada jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-569/2012, 2K-430/2013, 2K-363/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-127-976/2016).

U. K., nepripažindamas kaltės dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo nurodė, kad už buhalterinę apskaitą ir dokumentų saugojimą bendrovėje pagal jo parengtus nuostatus buvo atsakinga vyriausia buhalterė, jis buvo nustatęs dokumentų saugojimo vietą ir tvarką, tačiau teismas šiuos jo parodymus vertina kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės ir juos atmeta, nes šie parodymai paneigti byloje ištirtais įrodymais. Nors U. K. nurodė, kad dokumentų saugojimo vieta buvo nustatyta bendrovės patalpose (duomenys neskelbtini), tačiau tokio dokumento byloje nėra, taip pat nėra jokio dokumento, kurį U. K. būtų priėmęs kaip direktorius dėl buhalterinės apskaitos organizavimo ir tvarkos, kaip bendrovėje vykdoma buhalterinė apskaita, kad bendrovės darbuotojai, dirbantys su buhalteriniais dokumentais, ją žinotų ir jos laikytųsi. Paties U. K. parodymais nustatyta, kad jis pats nesilaikė savo neva nustatytos dokumentų saugojimo vietos reikalavimo, nes 2013 m. grąžinus buhalterinius dokumentus iš policijos, šiuos dokumentus per savo atostogas ir ligos laikotarpiu laikė automobilyje, stovinčiame aikštelėje (duomenys neskelbtini), tų dokumentų nesaugojo, o jei kam kokių dokumentų prireikdavo, pasiimdavo iš automobilio. Tokie U. K. parodymai liudija tai, kad jis visiškai nesirūpino dokumentų apsauga, nors pats buvo bendrovės vadovu ir įstatymo nustatyta tvarka buvo atsakingas už dokumentų išsaugojimą. Taip pat U. K. parodymas nustatyta, kad bendrovėje dokumentų buvo labai daug, per keturias patalpas, buvo 7 spintos su raktais, kuriuos turėjo merginos, visos patalpos, kuriose buvo laikomi dokumentai, buvo rakinamos ir buvo signalizacija, nuo tų patalpų raktus turėjo visi darbuotojai, tačiau byloje nėra jokių vidinių bendrovės dokumentų, kuriais būtų reglamentuota pati saugojimo tvarka, ir vieta, kur saugiai turėtų būti archyvuojami dokumentai. Nors vyriausio buhalterio pareiginių nuostatų (5 t., b. l. 109-113) 18 str. numatyta, kad vyriausiasis buhalteris apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugo administracijos vadovo įsakymu nustatyta tvarka, bei įrašyta, kad vyriausiasis buhalteris atsako už apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir finansinės atskaitomybės saugojimo ir atidavimo į archyvą tvarkos, patvirtintos Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, pažeidimus, tačiau šiuose nuostatose numatyta buhalterės atsakomybė tik už saugojimo ir atidavimo į archyvą tvarkos pažeidimus, bet pati tvarka ir vieta, kur ir kaip turėtų būti saugomi ir archyvuojami dokumentai, bendrovės vadovo nurodymu ir įsakymu nenustatyta. Byloje ištirtais įrodymais taip pat nustatyta, kad dalį buhalterinių dokumentų U. K. laikė nenustatytoje vietoje, nes juos pateikė ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams, ši aplinkybė patvirtina, jog bendrovėje jokia tvarka, kaip ir kur turi būti laikomi buhalteriniai dokumentai, nustatyta nebuvo. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001 11 06 įstatymo Nr. lX-574 - 11 straipsnio „Atsakomybė už buhalterinių įrašų teisingumą“ 1 d. nurodyta, kad „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą“, 21 straipsnio ,,Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 dalyje nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas“, 2 dalyje nurodyta, kad ,,Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (2005 m. sausio 1 d. Nr. IX-2084 redakcija) 12 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad „valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės, o 2 dalyje numatyta, kad ,,už valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, nevalstybinės organizacijos, privataus juridinio asmens veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką atsako vadovas“. U. K. nuo 2011-09-09 iki 2013-10-18 buvo UAB ,,T.“ direktorius, todėl pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (nauja red. 2008-07-03 įst. Nr. X-1679) 21 straipsnį buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, už pasirašomų apskaitos dokumentų teisėtumą, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, už buhalterinių dokumentų išsaugojimą, todėl jis atitinka nusikaltimo, numatyto BK 223 straipsnio subjektui keliamus reikalavimus. Būdamas atsakingas už bendrovės buhalterinę apskaitą, U. K. neužtikrino, kad jį 2011 m. rugsėjo 9 d. paskyrus bendrovės direktoriumi, jam pasirašytinai būtų perduoti įmonės apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai, perdavimo-priėmimo aktai, neužtikrino, kad būtų atlikta bendrovės turto ir įsipareigojimų inventorizacija (pagal reikalų perdavimo-priėmimo dienos būklę) bei, kad būtų atliktos metinės viso turto ir įsipareigojimų inventorizacijos, rengiant finansinę atskaitomybę už 2011 ir 2012 metus, tyrimui nepateikė direktoriaus įsakymų už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. spalio 18 d., tame tarpe 2011 m. gruodžio 7 d. direktoriaus įsakymo Nr. P-22 dėl inventorizacijos, neišsaugojo ir tyrimui nepateikė iš COPART UK 2013 m. gegužės 7 d. pirkto automobilio CITROEN BERLINGO, 2010 m., kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2013 m. liepos 11 d. motociklo APRILLA SR50RMULTI, 2010 m., kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimo dokumentų, neišsaugojo ir nepateikė 2013 m. gegužės 27 d. kasos išlaidų orderio Nr. 48, kurio pagrindu jam buvo išmokėta 184 045,32 Lt (53303,21 eurų) suma, neišsaugojo ir tyrimui nepateikė bendrovės akcininkų susirinkimų protokolų (akcininko sprendimų) už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. spalio 18 d., dėl ko neįmanoma įvertinti bendrovės piniginių lėšų sumoje 8 118 513,93 Lt (2 351 284,15 eurų) judėjimo laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2013 m. gegužės 27 d., t. y. aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „T.“ buhalterinę apskaitą, dėl ko laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. spalio 18 d. negalima iš dalies nustatyti bendrovės „T.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Nors U. K. nurodė, kad automobilio CITROEN BERLINGO, 2010 m., kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo metu buvo sulaikytas, o 2013 m. liepos 11 d., kai buvo perkamas motociklas APRILLA SR50RMULTI, 2010 m., kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), atostogavo ir dėl to nežino, kur yra šių prekių įsigijimo dokumentai, tačiau teismas vertina, kad U. K., būdamas bendrovės vadovu ir atsakingu už dokumentų išsaugojimą, nenustatydamas dokumentų saugojimo tvarkos, tokiu savo neveikimu ir sąlygojo tai, kad šių prekių įsigijimo dokumentai nebuvo išsaugoti. Šiais savo veiksmais ir neveikimu U. K., pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) 21 straipsnio nuostatas būdamas atsakingas už UAB „Tarptautiniai kontaktai ir Ko“ buhalterinės apskaitos organizavimą bei už įmonės buhalterinės apskaitos ir kitų dokumentų išsaugojimą, pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą“ 1 dalies nuostatas „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ bei Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2008 m. birželio 26 d. Nr. X-1633 redakcija) 15 straipsnio „Bendrieji finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimai“ 10 dalį „Apskaitos duomenys pagrindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizavimo duomenimis. Inventorizacijos tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 370 patvirtintų Inventorizacijos taisyklių 3 punktą, kad „Įmonės, išskyrus biudžetines įstaigas, privalo inventorizuoti ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, biologinį turtą, žaliavas, medžiagas, prekes, pagamintą produkciją, nebaigtą gamybą, nebaigtus remonto darbus, nebaigtą statybą, nebaigtus mokslo tiriamuosius darbus ir kitas atsargas, investicijas, vertybinius popierius, grynuosius pinigus, gautinas skolas, mokėtinas skolas ne rečiau kaip kartą per metus prieš finansinių ataskaitų sudarymą ...“ ir 5 punktą „ ... Keičiantis materialiai atsakingiems asmenims, turi būti inventorizuojama turto dalis, perduodama vieno materialiai atsakingo asmens kitam materialiai atsakingam asmeniui (pagal reikalų perdavimo-priėmimo dienos būklę). Išnuomotas turtas inventorizuojamas pagal jo perdavimo nuomininkui dienos būklę...“ reikalavimus, 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) 14 straipsnio 2 d. nuostatas „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka“ 1 dalies „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ ir 2 dalies „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“ nuostatas, pažeidė Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (2005 m. sausio 1 d. Nr. IX-2084 redakcija) 12 straipsnio „Dokumentų saugojimas“ 1 dalies „Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“ nuostatas, dėl šių buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „T.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Šie duomenys leidžia pagrįstai teigti, jog U. K. aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį. Iš kaltinimo U. K. šalintina tai, kad jis neišsaugojo ir tyrimui nepateikė bendrovės avanso apyskaitų už 2013 m. sausio, vasario, balandžio ir gegužės mėn., nes reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolais (1 t., b. l. 88-89, 90-91) nustatyta, kad šie dokumentai buvo išsaugoti ir pateikti ikiteisminio tyrimo pareigūnams.

Teismas sprendžia, kad U. K. šią nusikalstamą veiką padarė neatsargia kaltės forma, pasireiškusia nusikalstamu nerūpestingumu, nes jis, keletą metų vykdydamas bendrovės direktoriaus pareigas, žinojo teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nuostatas, tačiau jas vykdė netinkamai, todėl iš dalies negalima nustatyti UAB „T.“ turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros, ir nors nenumatė, kad dėl jo nerūpestingumo, t. y. dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo gali kilti žalingos pasekmės, tačiau pagal savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis).

Be to, U. K. buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 9 d. iki 2013 m. spalio 18 d., būdamas UAB „T.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), nuo 2007 m. rugsėjo 12 d. reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, einamų pareigų pagrindu turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, būdamas materialiai atsakingas už jo žinioje buvusį įmonės turtą bei turtines teises, pagal 2003 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 37 straipsnio („Bendrovės vadovas“) 10 dalies 1 punkto nuostatas (...„Bendrovės vadovas atsako už: bendrovės veiklos organizavimą bei jų tikslų įgyvendinimą....“) 9 punkto nuostatas („...kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą...“) būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą ir būdamas atsakingu už bendrovės turto išsaugojimą, 2013 m. spalio 18 d. atleistas iš bendrovės direktoriaus pareigų, nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 370 patvirtintų Inventorizacijos taisyklių 28 punkte nurodytų reikalavimų, kad „Kai tikrinami žaliavų, medžiagų, prekių, pagamintos produkcijos, grynųjų pinigų ir kito materialiojo turto likučiai natūra, būtinai dalyvauja materialiai atsakingi asmenys (kasininkai, pardavėjai, sandėlininkai, ūkio vedėjai ir kiti), išskyrus tuos abejus, kai materialiai atsakingiems asmenims dalyvauti neįmanoma (mirties, ligos, kitais atvejais)“ ir 52 punkte nurodytų reikalavimų, kad „ ... Jeigu materialiai atsakingas asmuo (asmenys) turi pretenzijų, komisija turi perskaičiuoti (persverti, išmatuoti) inventorizuojamą turtą. Jeigu ir po pakartotinio patikrinimo materialiai atsakingas asmuo (asmenys) atsisako pasirašyti inventorizavimo aprašą, tai įrašoma inventorizavimo apraše. Šiuo atveju jis (jie) turi paaiškinti atsisakymo priežastis ir pasirašyti šį paaiškinimą, kuris pridedamas prie inventorizavimo aprašo. Jeigu materialiai atsakingi asmenys keičiasi, kai perduodamas ir priimamas turtas, inventorizavimo apraše turtą perduodantis asmuo pasirašo, kad jį perdavė, o priimantis, - kad priėmė“, nedalyvavo 2013 m. spalio 21 d. inventorizacijoje, inventorizavimo apraše nepasirašė bei neperdavė naujai paskirtam direktoriui M. D. jo žinioje esantį žemiau išvardintą UAB „T.“ priklausantį didelės vertės turtą:

- ilgalaikį turtą: aukšto slėgio plovyklą RE 143 Plius, 113,32 eurų (391,26 Lt); biotualetą, 344,69 eurų (1190,16 Lt) vertės; automatinius vartus V3-771, 313,87 eurų (1083,73 Lt) vertės, kondicionierių „Elektrolux“, 172,99 eurų (597,30 Lt) vertės; kompiuterį Apple iPad, 416,53 eurų (1438,21 Lt) vertės; oro kondicionavimo sistemą, 427,63 eurų (1476,52 Lt) vertės; elektronines svarstykles, 21,99 eurų (75,92 Lt) vertės; keltuvą „Hyster pneumatic“, 36,56 eurų (126,23 Lt) vertės; šviestuvą, 952,11 eurų (3287,45 Lt) vertės; 2 tonų keltuvą, 785,85 eurų (2713,38 Lt) vertės; apsaugos kamerų komplektą, 1703,40 eurų (5881,50 Lt) vertės; apsaugos kamerų komplektą, 1734,82 eurų (5989,99 Lt) vertės; tvoros elementus, 3542,46 eurų (12231,41 Lt) vertės, viso už 10 566,22 eurų (36 483,06 Lt) bendros vertės;

- prekes - transporto priemones: automobilį SKODA FABIA, 2008 m. laidos, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 2670,62 eurų (9221,13 Lt) vertės; automobilį VAUXAL INSIGNIA, 2009 m. laidos, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 3369,53 eurų (11634,30 Lt) vertės; automobilį VOLKSWAGEN SCIROCCO, 2011 m. laidos, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 2222,47 eurų (7673,74 Lt) vertės; automobilį VOLKSWAGEN PASSAT, 2009 m. laidos, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 7362,14 eurų (25420 Lt) vertės; motorlaivio priekabą TRAILER, 2011 m. laidos, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 160,29 eurų (553,44 Lt) vertės; motociklą BOMBARDIER SEADOO, 2008 m. laidos, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 940,28 eurų (3246,60 Lt) vertės; vandens motociklą SEADOO RXP JETSKI, 2006 m. laidos, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 477,94 eurų (1650,24 Lt) vertės; motociklą YAMAHA FZR JETSKI, 2009 m. laidos, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 861,78 eurų (2975,55 Lt) vertės; vandens motociklą YAMAHA FZR JETSKI, 2009 m. laidos, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 1100,36 eurų, 3799,32 Lt vertės; automobilį CHRYSLER TOWN & COUNTRY, 2008 m. laidos, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 1109,40 eurų (3830,55 Lt) vertės; automobilį CHRYSLER TOWN & COUNTRY, 2009 m. laidos, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 1199,21 eurų (4140,64 Lt) vertės; automobilį CITROEN BERLINGO, 2010 m. laidos, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 2180,73 eurų (7529,62 Lt) vertės; automobilį MERCEDES C220, 1961 m. laidos, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 2178,81 eurų (7523 Lt) vertės; motociklą APRL SR50 R MULTI, 2010 m. laidos, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 492,21 eurų (1699,49 Lt) vertės, viso už 26 325,77 eurų (90 897,62 Lt) bendros vertės, tokiu būdu veikdamas vieninga tyčia laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 9 d. iki 2013 m. spalio 18 d. pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą - UAB „T.“ priklausantį turtą už 36 891,99 eurų (127 380 Lt) bendros vertės, taip padarydamas UAB „T.“ 36 891,99 eurų (127 380 Lt) didelę turtinę žalą.

Teismas sprendžia, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, kad U. K. padarė šią nusikalstamą veiką, kaltinimo dėl šios veikos atsisakė ir valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė.

Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinis kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Neatlygintinis svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiškia, kad kaltininkas šį turtą pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiškiai neteisingai. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus pasisavinamo turto atžvilgiu. Šiuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino. Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas, siekia turtą (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise), taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita.

Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes.

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad 2013-10-21, t. y. jau atleidus U. K. iš direktoriaus pareigų, UAB ,,T.“ buvo atlikta inventorizacija, ir inventorizacijos metu nustatytas ilgalaikio turto bei prekių trūkumas inkriminuotas U. K. kaip šio turto pasisavinimas. Teismas su tokiu vertinimu neturi pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad pati inventorizacija buvo atlikta pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 370 patvirtintų Inventorizacijos taisyklių reikalavimus, nes U. K. inventorizacijos metu nedalyvavo ir byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad jis būtų žinojęs apie atliekamą inventorizaciją. Nors liudytojas M. D. nurodė, kad skambino U. K. telefonu ir kvietė dalyvauti inventorizacijoje, byloje šią aplinkybę patvirtinančių duomenų nėra, o paties M. D. parodymai teismui kelia abejones. Be to, inventorizacijos metu turi būti inventorizuojamas visas turtas, šiuo atveju buvo patikrintas tik turtas, esantis (duomenys neskelbtini), turtas, buvęs (duomenys neskelbtini), tikrintas nebuvo. Nors liudytojai M. D. ir J. G. nurodė, kad vyko į (duomenys neskelbtini), tačiau į teritoriją nepateko, nes buvo uždaryti vartai, tačiau šie parodymai teismui kelia abejones, nes byloje esančia 2013 m. spalio 1 d. transporto priemonių stovėjimo aikštelės nuomos sutartimi (4 t. b. l. 122-123) nustatyta, kad UAB „T.“, atstovaujama direktoriaus M. D., iš UAB „S.“, atstovaujamos direktorės E. K., išsinuomoja automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), t. y. nuomos pagrindu turėjo teisę ir galimybę patekti į teritoriją, o liudytojos J. R. parodymais nustatyta, kad teritorija (duomenys neskelbtini) buvo aptverta tik dalinai, ją pilnai aptvėrė tik nuomininkai, buvę po UAB ,,T.“ ir UAB ,,S.“. Be to, byloje esančiu 2013-09-16 priedu Nr. 1 prie Negyvenamųjų patalpų sutarties (4 t. b. l. 105-113) nustatyta, kad UAB ,,T.“, atstovaujama M. D., nutraukė patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį nuo 2013-09-30, tačiau, pagal liudininkų M. D. ir J. G. parodymus, visiškai nepasirūpino savo turto, esančio tose patalpose, išgabenimu ir jį paliko bešeimininkiu, o inventorizaciją atlikinėjo tik 2013-10-21, kas teismui kelia dideles abejones. Liudytojų M. G., R. S. parodymais nustatyta, kad nutraukus nuomos sutartį, transporto priemones išvežė M. D., o liudytojas R. S. nurodė, jog iš teritorijos išvežė viską. Vien ta aplinkybė, kad inventorizacijos metu buvo patikrinta tik dalis turto, jau sukelia dideles abejones inventorizacijos duomenų teisingumu. Dar didesnes abejones atliktos inventorizacijos duomenų teisingumu sukelia ta aplinkybė, kad dalis turto - suvirinimo aparatas, apsaugos sistema, vandens filtravimo sistema po kelerių metų buvo rasta ne (duomenys neskelbtini), kur jis turėjo būti, o (duomenys neskelbtini), ir buvo nurašyta (4 t., b. l. 124-125), o pareiškime nurodyti kaip nerasti/neperduoti daiktai - vartai TLP 5780/4590 pagal abipusį susitarimą su patalpų savininke J. R., buvo perleisti jai, nemokant dalies nuomos mokesčio, ir ikiteisminio tyrimo metu buvo rasti patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Nors kompiuterinės programos ,,Muitinė sandėlis“ ir Muitinė sandėlis 2-3“ priklausė UAB ,,Avilda“ ir buvo perleistos UAB ,,S.“, tačiau bendrovės patikslintame pareiškime taip pat nurodytos kaip galimai pasisavintos, nors UAB ,,T.“ buvo dokumentas, kad šios programos yra perleidžiamos, o liudytojo M. G. parodymais nustatyta, kad išeidamas iš darbo UAB ,,T.“, jis grąžino kompiuterį, kuriame buvo instaliuotos tos programos. Specialistės L. J. parodymais nustatyta, kad tyrimo metu pagal pateiktus dokumentus buvo patikrinti inventorizacijos dokumentai, inventorizacija buvo atlikta tik vienoje vietoje, nors inventorizacija turi būti atlikta abiejose vietose, kur veikė bendrovė. Inventorizacija nebuvo atlikta laikantis reikalavimų, todėl inventorizacija kelia abejonių. Dėl trūkstamų automobilių buvo tiriamas įsigijimas, apskaitymas, pardavimas. Buvo nustatyta, kad iš lentelėje nurodytų automobilių vienas jų – „Chrysler Town“, 2005 m., buvo parduotas ir G. V. už jį sumokėjo 9000 litų. Automobilio „Citroen Berlingo“ ir motociklo „Aprl“ įsigijimo dokumentai neišsaugoti. Nustatyta, kad motorlaivio priekabos „Trailer“ ir automobilio „Mercedes C220“, 1961 m. laidos, po inventorizacijos atlikimo buvo įforminta jų nuoma. Automobilis „Mercedes“ buvo išnuomotas VšĮ „S.“ pagal 2013 m. spalio 28 d. sąskaitą faktūrą. O motorlaivio priekaba „Trailer“ išnuomota VšĮ „S.“, 2013 m. gruodžio 3 d. įforminant sąskaitą faktūrą. Šie požymiai rodo, kad lentelėje pateiktų trūkstamų automobilių sąrašas kelia abejonių. Buvo paprašyta pateikti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriuose atsispindėtų prekių, tai yra automobilių, likutis inventorizacijos dienai. Bendrovė pateikė dokumentą, kuriame nurodyta, kad komisija nerado 1334 vienetų prekių už 3 449 640 litų. Tai neatitiko prieš tai pateiktų duomenų, kad įmonėje inventorizacijos metu nerasta 15 prekių. Pagal atskaitingų asmenų avansų apyskaitas ir atliekamas ūkines finansines operacijas matyti, kad atskaitingi asmenys įnešdavo dideles piniginių lėšų sumas į banką, kai tuo tarpu pagal pateiktus dokumentus tokių pinigų priėmimas dar nebuvo įformintas. Tai rodytų, kad piniginės lėšos, kurios buvo gaunamos už automobilius, buvo įformintos vėliau, negu parodyta bendrovės apskaitoje. Specialistės parodymus patvirtina byloje esantis VšĮ ,,S.“ raštas bei liudytojo V. J. V. parodymai bei liudytojų M. D., J. G. parodymai, kad automobilis „Chrysler Town“, 2005 m. į pareiškimą buvo įrašytas per klaidą dėl dvigubo užpajamavimo. Nors liudytojai M. D. ir J. G. nurodė, kad priekaba Trailer nebuvo išnuomota, ji nebuvo rasta, tačiau bendrovės buhalteriniai dokumentai rodo, kad ji buvo išnuomota, t. y. teismas negali remtis nei liudytojų parodymais, nei buhalteriniais dokumentais, nes ir vieni ir kiti kelia pagrįstas abejones. Be to, specialisto išvadoje nurodyta, kad kai kurio ilgalaikio turto kortelėse nebuvo nurodyta to turto eksploatavimo vieta, todėl teismas sprendžia, kad nerastas turtas galėjo būti abiem bendrovės veiklos adresais, juo labiau, kai nė vienas liudytojas kategoriškai nenurodė, jog tas turtas inventorizacijos metu buvo realiai, o ne dokumentiškai. Kad bendrovės buhalteriniuose dokumentuose nebuvo tvarkos, patvirtina ir UAB „K.“ paaiškinimas su priedais (3 t., b. l. 44-49), kuriuo nustatyta, kad 2012 m. gruodžio mėn. UAB „T.“ atvežė automobilį „Skoda Fabia“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), niekur neatžymėję, neužantspaudavę, kad ta mašina įmonės, pardavė jiems nežinomam perpardavinėtojui, kuris mašiną pardavė Baltarusijos piliečiui V. P., bei liudytojo M. G. parodymai, kad kartais patys asmenys iš užsienio aukciono pirkdavo automobilius, dokumentai būdavo įmonės vardu, o atvykus automobiliui, asmuo jį pasiimdavo, vyko net teismas dėl automobilio ,,Mercedes“, nes dokumentai buvo UAB ,,T.“ vardu, o automobilis žmogaus, be to, automobilio judėjimai į servisus ar asmenims bandomajam važiavimui niekur nebūdavo atžymimi. Liudytojo R. B. parodymais nustatyta, kad UAB ,,T.“ išsikrausčius iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), bendrovės darbuotojai patalpose paliko baldus, kameras, liudytojo M. D. parodymais nustatyta, kad dalį per inventorizaciją nerastų daiktų jis rado po išsikraustymo (duomenys neskelbtini) g. prie tvoros, nors inventorizacijos metu tų daiktų ten nebuvo, visos šios nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad UAB ,,T.“ nebuvo tinkamai rūpinamasi turimu turtu. Be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad UAB ,,T.“ atstovai būtų reikalavę U. K. grąžinti nerastą turtą ar nurodyti jo buvimo vietą. Byloje nepaneigtos abejonės, kad transporto priemonės ir kitas turtas, nerastas inventorizacijos metu, dėl netinkamai tvarkomos ir organizuojamos apskaitos galėjo būti realizuotas, tačiau tai nebuvo atžymėta buhalterinėje apskaitoje, juo labiau, kad prokuroro nutarimais (6 t., b. l. 31-40, 42-53) nustatyta, kad 2013-05-10 ir 2013-05-27 ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 20-1-00724-12 buvo laikinai apribotos UAB ,,T.“ nuosavybės teisės į transporto priemones, šiuose nutarimuose iš bendrovės nurodytų kaip neperduotų/nerastų transporto priemonių yra tik automobilis MERCEDES C220, 1961 m., kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), kuris po inventorizacijos buvo išnuomotas VšĮ ,,Saugus ratas“, ir motorlaivio priekaba TRAILER 2009 m. laidos, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), kitų UAB ,,T.“ pareiškime nurodytų kaip nerastų/neperduotų transporto priemonių šiuose nutarimuose nėra. Šie nutarimai patvirtina aplinkybę, kad bendrovės pareiškime nurodytų transporto priemonių, išskyrus 2013 m. gegužės mėn. ir liepos mėn. įsigytus automobilį „Citroen Berlingo“ ir motociklą „Aprl“, jau realiai nebuvo 2013 m. gegužės mėnesį, nors jų dokumentuose nurodyta, kad jie yra bendrovės apskaitoje. Šią aplinkybę patvirtina ir liudytojo M. G. parodymai, kad motorlaivio priekaba Trailer 2013 m. vasarą buvo paimta paties savininko, nes buvo konfliktinė situacija. UAB ,,T.“ nepateikė į bylą originalių nerastų automobilių dokumentų, kas suponuoja išvadą, kad realiai tie automobiliai yra atiduoti pirkėjams kartu su originaliais dokumentais, tačiau bendrovės buhalterijoje apie tai atžymų nėra. Liudytojų J. B., J. G. ir M. D. parodymai, kad bendrovė po gegužės mėnesio automobilių nepirko, tik pardavinėjo, teismui kelia pagrįstas abejones, nes kaip nustatyta dokumentais, liepos mėn. buvo įsigytas motociklas „Aprl“, kurio įsigijimo dokumentai nėra išsaugoti, o liudytojo T. S. parodymais nustatyta, kad jis 2013 m. rudenį per UAB ,,T.“ iš aukciono Copard įsigijo automobilį ,,Subaru Forester“. Taigi, iš bylos duomenų, paties U. K. bei liudytojo J. G. parodymų matyti, kad dalis automobilių tik buhalteriškai buvo įmonės turtas, t. y. dažnai klientai iš U. K. gaudavo prisijungimo slaptažodžius prie užsienio aukcionų ir pasinaudodavo įmonės vardu, kad galėtų užsisakyti ir parsigabenti iš JAV automobilius, t. y. UAB „T.“ tiesiog buvo kaip tarpininkas, o ne pardavėjas, tokiu atveju automobiliai kaip įmonės turtas buvo tik dokumentinis. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad kuris nors inventorizacijos metu nerastas turtas ar transporto priemonė būtų rasta pas U. K. ar būtų jo naudojama.

Turto pasisavinimo ir turto iššvaistymo sudėtys yra materialios, todėl, inkriminuojant šias nusikalstamas veikas, būtinasis požymis yra ir turtinė žala, kuri padaroma turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Ši žala turi būti reali, o ne tik konstatuojama pagal bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose esančius duomenis. Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, kad bendrovės vadovo neteisėtas disponavimas jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu, šio turto paėmimas pats savaime dar nereiškia, jog yra padaryta BK 183 straipsnyje numatyta nusikalstama veika. Būtinasis turto pasisavinimo požymis yra turtinės žalos nukentėjusiajam padarymas. Taigi, ir kvalifikuojant bendrovės vadovo veiką kaip turto pasisavinimą, reikia įvertinti, ar neteisėtai disponuojant bendrovės turtu ar jį paimant, bendrovei buvo padaryta turtinė žala. Ši žala turi būti reali, o ne tik konstatuojama pagal bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose esančius duomenis. Pavyzdžiui, buhalterinė apskaita gali būti tvarkoma apgaulingai, siekiant gauti neįtrauktų į apskaitą grynųjų pinigų, kurie panaudojami bendrovės reikmėms tenkinti (perkama bendrovės veiklai reikalinga įranga, medžiagos, atsiskaitoma už bendrovei suteiktas paslaugas ir pan.). Tokio pobūdžio bylose būtina įsitikinti įmonės turto pasisavinimo ir padarytos žalos tikrumu, įvertinti ne vien tik buhalterinės apskaitos dokumentuose esančią informaciją, bet objektyvių aplinkybių visumą, iš kurios galima spręsti, ar įmonė patyrė realios žalos dėl jos vadovo veiksmų, ar jis veikė tyčia, t. y. suprasdamas, kad savinasi įmonės turtą, numatydamas įmonei daromą žalą ir to norėdamas. (kasacinės nutartys Nr. 2K-575/2010, 2K-7-330/2011, 2K-92/2012, 2K-P-95/2012, 2K-P-78/2012).

Byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad neginčijamų ir neabejotinų duomenų, kad U. K. pasisavino jam inkriminuojamą įmonės turtą, byloje nėra, prielaidomis grįsti asmens kaltės negalima, todėl dėl BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos U. K. išteisintinas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

U. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.

BK 54 straipsnis įtvirtina bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų. Remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi. Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrinamas individualizuojant bausmes. Atsižvelgtina į tai, kad teisingumo įgyvendinimas skiriant bausmę yra neatsiejamas nuo padarytos nusikalstamos veikos, kaltinamojo asmenybės savybių, jo elgesio prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo.

U. K. padarė neatsargų nusikaltimą, jis teisiamas pirmą kartą (5 t., b. l. 45-47), duomenų apie administracines nuobaudas byloje nėra, priklausomybės ligų centre neužregistruotas (5 t., b. l. 68), psichikos sveikatos centre nėra registruotas (5 t., b. l. 70), dirba (5 t., b. l. 43-44), todėl jam už BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, vadovaujantis BK 55 straipsnio nuostatomis, skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. BK 223 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad U. K. teisiamas pirmą kartą, šią nusikalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jis dirba, šeimoje yra du vaikai, iš kurių vienas – nepilnametis, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo skirti baudą ir viešuosius darbus, todėl U. K. skirtina laisvės apribojimo bausmė, kurios trukmė nustatytina artima sankcijos vidurkiui.

UAB „T.“ civiliniu ieškiniu (1 t., b. l. 40-66) nustatyta, kad įmonė dėl padarytos nusikalstamos veikos patyrė turtinę žalą ir reiškia civilinį ieškinį 36 892,21 Eur sumai, kuriuos prašo priteisti iš U. K.. Atsižvelgiant į tai, kad U. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje išteisintinas, neįrodžius jo dalyvavimo šio nusikaltimo padaryme, UAB „T.“ civilinis ieškinys atmestinas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

2016 m. spalio 26 d. nutarimu (5 t., b. l. 100-101) skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas U. K. turtui – žemės sklypui, 0,0600 ha, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), sodo pastatui, 98,79 kv. m. bendro ploto, unikalus daikto numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), nuo 2006 m. gruodžio 15 d. priklausančiam žemės sklypui, 0,0627 ha, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini). 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimas pratęstas iki nuosprendžio pirmosios instancijos teisme priėmimo (6 t., b. l. 55-59). U. K. išteisinant iš kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir atmetant UAB ,,T.“ civilinį ieškinį, laikinas nuosavybės turto apribojimas panaikintinas.

U. K. nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu kardomosios priemonės paskirtos nebuvo. Kaltinamasis į teismo posėdžius atvykdavo, todėl, nesant reikalingumo, kardomosios priemonės U. K. neskirtinos ir iki bausmės vykdymo pradžios (BPK 119 straipsnis, 307 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: segtuvas „UAB „T. „Įsakymai 201-211 m.“ - 1 segtuvas, 95 lapai, segtuvas UAB „T.“ - 1 segtuvas, 84 lapai, 2008-01-21 Inventorizacijos aprašas - 19 lapų, 2012-05-01 UAB „T.“ patvirtinimas - 1 segtuvas, 31 lapas grąžintini UAB ,,T.“, kompaktinės plokštelės CD-R Acme paliktinos saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

U. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmę - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant U. K. viso laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti.

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo U. K. neskirti.

Iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį U. K. išteisinti, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką.

Uždarosios akcinės bendrovės ,,T.“ civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą U. K. turtui: žemės sklypui, 0,0600 ha, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), sodo pastatui, 98,79 kv. m. bendro ploto, unikalus daikto numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, 0,0627 ha, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: segtuvą „UAB „T. „Įsakymai 201-211 m.“ - 1 segtuvą, 95 lapai, segtuvą UAB „T.“ - 1 segtuvą, 84 lapai, 2008-01-21 Inventorizacijos aprašą - 19 lapų, 2012-05-01 UAB „T.“ patvirtinimą - 1 segtuvą, 31 lapas grąžinti UAB ,,T.“, kompaktines plokšteles CD-R Acme palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Jūratė Jakubonienė