- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-20
- Bylos Nr.
- eA2-3795-1149/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00038-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marija Augustinaitė
- Pareiškėjas
- A. G., V. B.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Marija Augustinaitė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. G. (A. G.) prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-87-323/2020, išnagrinėtoje pagal pareiškėjų V. B. (buvusi pavardė – G.) ir A. G. (A. G.) prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-87-323/2020, atnaujinus procesą panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. liepos 15 d. sprendimo, kuriuo buvo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, dalį, ir nustatyti pareiškėjams terminą patikslinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo ir piniginės kompensacijos mokėjimo (sutarties 4, 5, 6 punktai), kad sutartis atitiktų abiejų sutuoktinių interesus.
2. Prašyme nurodė, kad procesas minėtoje civilinėje byloje turi būti atnaujintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu, kadangi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. liepos 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-87-323/2020, kuriuo pareiškėjų santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtina 2020 m. liepos 2 d. pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, buvo priimtas, padarius teisės normų taikymo klaidų, kurios turėjo lemiamą įtaką teismui priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas apeliacine tvarka peržiūrėtas nebuvo. Pažymėjo, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl 2020 m. liepos 2 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo, neatsižvelgė į tai, kad sutuoktinių sudaryta ir pasirašyta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitiko pareiškėjo A. G. tikrosios valios, pažeidė pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. Prašymas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
2.1. Pareiškėjas 2020 m. liepos 2 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašė nesuprasdamas susitarimo esmės, kadangi valstybinę lietuvių kalbą supranta mažai - yra baigęs Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos 12 klasių, tačiau visus dalykus mokėsi rusų kalba. Sutarties tekstą sudaro 18 punktų, pats tekstas yra surašytas sudėtingais ilgais sakiniais lietuvių kalba. Teksto prasme pasirašant pareiškėjui nebuvo aiški. Kas konkrečiai rengė sutartį negali pasakyti, pareiškėjui sutartis buvo pateikta pasirašyti, pasakant, jog taip privalo būti ir yra remtasi įstatymais. Pareiškėjas tuo metu buvo jūroje ir komunikuoti buvo sudėtinga, nes internetas veikė labai blogai, be to buvo bendraujama lietuvių kalba, ir pareiškėjas negalėjo pilnai suprasti reikalavimų esmės. Nors teismui šios aplinkybės negalėjo būti žinomos, tačiau teismui turėjo kilti abejonių, ar sutarties punktai, kuriuose tenkinami išimtinai vien tik pareiškėjos V. B. interesai, yra pareiškėjo A. G. laisvos valios išreiškimas. Juolab, kad iš vardo ir pavardės teismui turėjo būti suprantama, jog pareiškėjas yra ne lietuvių tautybės, todėl teismas turėjo pareikalauti iš pareiškėjų, kad būtų pateiktas santuokos nutraukimo pasekmių sutarties vertimas į rusų kalbą, kuris būtų pasirašytas pareiškėjo A. G.. Tačiau teismas nepagrįstai neįpareigojo pareiškėjų pateikti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių vertimo į pareiškėjui A. G. suprantamą kalbą. Dėl lietuvių kalbos nežinojimo pareiškėjas negalėjo pats perskaityti dokumento, o rusų kalba vertimo, minėta, nebuvo pateikta. Pareiškėjas nesuprato teisinių procedūrų bei sutarties pasirašymo pasekmių. Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjas pasirašė išsamiai su ja nesusipažinęs, kas iš esmės pažeidžia pareiškėjo interesus, nes pareiškėjas įsipareigojo buvusiai sutuoktinei sumokėti tokias sumas, kurios neatitiko jo finansinių galimybių. Taigi, šiuo atveju neegzistavo visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 straipsnio 1 dalyje nustatytos santuokos nutraukimo sąlygos, ir sutartis negalėjo būti patvirtinta (CK 3.53 straipsnio 4 dalis).
2.2. Sprendimo priėmimo metu egzistavo aplinkybės, dėl kurių teismo sprendimas negalėjo būti įvykdytas, t. y. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punktu pareiškėjas įsipareigojo mokėti pareiškėjai nepilnamečių vaikų išlaikymui kiekvienam po 280 Eur kas mėnesį; sutarties 5 punktu pareiškėjas įsipareigojo iki 2021 m. sausio 4 d. įskaitytinai sumokėti pareiškėjai vaikų išlaikymo įsiskolinimą 4 500 Eur už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir 9 880 Eur už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d., iš viso 14 380 Eur vaikų išlaikymo įsiskolinimą; sutarties 6 punktu pareiškėjas įsipareigojo iki 2021 m. birželio 1 d. įskaitytinai sumokėti pareiškėjai už parduotą automobilį gautų pinigų ½ dalį, t. y. 1 650 Eur ir 10 120 Eur piniginę kompensaciją už santuokos metu pareiškėjo sumokėtas būsto kredito įmokas akcinei bendrovei (toliau – AB) „(duomenys neskelbtini)“, iš viso 11 770 Eur. Teismas patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, nepatikrinęs, ar pareiškėjas turi realias galimybes įvykdyti teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis mokėjimo, sutartų 14 380 Eur išlaikymo įsiskolinimo ir 11 770 Eur kompensacijos išmokėjimo. Pažymėjo, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki šios dienos yra bedarbis, jokių santaupų neturi, todėl nei sutarties pasirašymo metu, nei artimiausioje ateityje negalės sumokėti sutarties 4, 5 ir 6 punktuose nurodytų sumų. Dėl šių trūkumų teismo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių negali būti laikoma teisėta (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys). Taigi, sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir teismo sprendimu, kuriuo patvirtinta ši sutartis, buvo pažeistos CK 3.123 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos.
2.3. Santuokos nutraukimo byla taip pat nepagrįstai buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, nors, kaip numato CPK 540 straipsnio 1 dalis, tokio pobūdžio bylos paprastai nagrinėjamos žodinio proceso tvarka. Nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka teismas neišsiaiškino, ar yra išreikšta pareiškėjo laisva valia, teismui turėjo kilti abejonių dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4, 5 ir 6 punktų, pagal kuriuos pareiškėjas įsipareigoja sumokėti pareiškėjai didelio dydžio sumas.
2.4. Pareiškėjui apie tai, kad teismo sprendimu patvirtinta 2020 m. liepos 2 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitiko jo tikrosios valios, tapo žinoma, gavus iš antstolio 2021 m. sausio 21 d. dokumentus (patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimą įvykdyti sprendimą ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą). Nuvykus pas antstolį pareiškėjui buvo paaiškinta, kad pareiškėjas kas mėnesį turi mokėti vaikams po 280 Eur išlaikymą, nors buvo įsitikinęs, jog bendrai vaikams mokama išlaikymo suma sudaro viso 280 Eur kas mėnesį, antstolio darbuotojai taip pat paaiškino, kad pareiškėjas turi sumokėti 14 380 Eur išlaikymo įsiskolinimą bei 11 770 Eur kompensaciją. Tuomet pareiškėjas suprato, kad sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka jo interesų ir tikrosios valios. Atsižvelgiant į tai, laiko, kad pareiškėjas nėra praleidęs CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatyto termino kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo.
Atsiliepimas
3. Pareiškėja V. B. pateikė atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo su prašymu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti iš pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjo argumentai, jog jis apie tai, jog teismo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių pažeidžia jo teises sužinojo tik 2021 m. sausio 21 d., gavęs antstolio siųstus procesinius dokumentus, neatitinka tikrovės. Po teismo sprendimo priėmimo pareiškėjas pradėjo jį vykdyti, pervesdamas V. B. dviejų dukterų išlaikymui po 280 Eur. Iš pradžių jis šį išlaikymą pervedė į V. B. banko sąskaitą, esančią (duomenys neskelbtini), o po to - į banko sąskaitą (duomenys neskelbtini). Išlaikymą dukroms jis teikė pagal 2020 m. liepos 2 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas iki 2021 m. sausio mėn., t. y. šešis mėnesius. Taip pat po teismo sprendimo priėmimo pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 25 d. kreipėsi į teismą dėl vykdomojo dokumento išdavimo dėl nustatytos bendravimo tvarkos su nepilnametėmis dukromis priverstinio vykdymo. Laiko, kad tokiu būdu pareiškėjas apie sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas žinojo, gera valia pradėjo jas vykdyti, todėl yra praleidęs įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą kreiptis dėl proceso atnaujinimo. Pažymėjo ir tai, kad šalių sutarta vaikams skirto išlaikymo suma nėra neproporcinga vaikų poreikiams ir pareiškėjo A. G. turtinei padėčiai. Nors jis teigia, kad yra bedarbis, tačiau faktiškai su užsienio kompanijų laivais plaukia į jūrą ir gauna pajamas. 2019 m. liepos 22 d. teismo posėdyje pareiškėjas pripažino, kad yra grįžęs iš jūros, bus tik mėnesį ir vėl išplauks į reisą. Prieš tai jis grįžo iš reiso, kuriame išbuvo devynis mėnesius. Jo atstovė teisme nurodė, kad A. G. labai trumpai būna krante, todėl turi ribotas galimybes susitikti su dukromis. Vykstant kitiems teismo posėdžiams, jis taip pat būdavo jūroje. Tokiu būdu pareiškėjas gauna pastovias pajamas ir yra pagal savo turtinę padėtį pajėgus mokėti vaikų išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 280 Eur ir tuo pačiu sumokėti santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje numatytą piniginę kompensaciją. Taip pat nurodė, kad pareiškėjo teiginiai, jog jis nesupranta lietuvių kalbos, dėl ko sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašė gerai nesupratęs jos turinio neatitinka tikrovės, nes pareiškėjas yra baigęs (duomenys neskelbtini) universiteto (duomenys neskelbtini) fakultetą, įgijęs (duomenys neskelbtini) profesinę kvalifikaciją ir studijos vyko lietuvių kalba. Taip pat pareiškėjas dalyvavo 2019 m. liepos 22 d. vykusiame teismo posėdyje ir į teisėjos klausimus atsakinėjo taisyklinga lietuvių kalba. Pažymėjo, kad pareiškėjas ne tik taisyklingai kalba, supranta lietuvių kalbą, bet ir ja rašo, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis nesuprato pasirašomos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties turinio.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Prašymas netenkintinas.
5. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2020 m. liepos 15 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-87-323/2020, pareiškėjų prašymą tenkino, santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukė abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, po santuokos nutraukimo pareiškėjams paliko santuokines „G.“, „G.“ pavardes bei patvirtino pareiškėjų A. G. (A. G.) ir V. G. (dabar – B.) 2020 m. liepos 2 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismo sprendimas pareiškėjų apeliacine tvarka apskųstas nebuvo ir įsiteisėjo 2020 m. rugpjūčio 15 d. Pareiškėjas A. G. pateikė prašymą atnaujinti bylos procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu. Pareiškėjas nurodo, kad 2020 m. liepos 15 d. teismo sprendimu patvirtintos 2020 m. liepos 2 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punktas, kuriame numatyta, kad A. G. įsipareigoja mokėti V. G. einamąjį nepilnamečio vaiko A. G. išlaikymą 280 Eur dydžio periodinėmis išmokomis, mokamomis iki mėnesio 30 dienos, iki vaiko pilnametystės amžiaus ((duomenys neskelbtini)), taip pat einamąjį nepilnamečio vaiko V. G. išlaikymą 280 Eur dydžio periodinėmis išmokomis, mokamomis iki mėnesio 30 dienos, iki vaiko pilnametystės amžiaus ((duomenys neskelbtini)), vaikų išlaikymo sumas kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant vaikų motiną V. G.; išlaikymas pradedamas skaičiuoti nuo 2020 m. liepos 1 d., nepriklausomai nuo to, kada bus priimtas ar įsiteisės sprendimas patvirtinti šią sutartį; sutarties 5 punktas, kuriame numatyta, kad A. G. įsipareigoja iki 2021 m. sausio 4 d. įskaitytinai sumokėti V. G. vaikų išlaikymo įsiskolinimą 4 500 Eur už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir 9 880 Eur už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d., viso – 14 380 Eur vaikų išlaikymo įsiskolinimą; sutarties 6 punktas, kuriame numatyta, kad šalys neturi bendro dalintino turto, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad A. G. pardavė santuokoje įgytą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už 3 300 Eur, A. G. įsipareigoja iki 2021 m. birželio 1 d. įskaitytinai sumokėti V. G. už parduotą automobilį gautų pinigų ½ dalį – 1 650 Eur ir 10 120 Eur piniginę kompensaciją už santuokos metu A. G. sumokėtas būsto kredito įmokas AB „(duomenys neskelbtini)“, viso – 11 770 Eur, neatitinka pareiškėjo tikrosios valios, pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus.
6. CPK 365 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Pagal CPK 370 straipsnio, reguliuojančio prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą, 3 dalies nuostatas, išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai. Taigi remiantis šiomis nuostatomis, teismas pirmiausia turi patikrinti, ar pareiškėjo prašymas paduotas CPK 368 straipsnyje nustatytu terminu, taip pat ar pagrįstas vienu iš CPK 366 straipsnyje įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų.
7. Pažymėtina, kad proceso atnaujinimo, kaip civilinio proceso teisės instituto, esmė ir tikslai ne kartą buvo aiškinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Lietuvos Aukščiausiais Teismas išaiškino, kad proceso atnaujinimo instituto taikymas pripažįstamas išimtiniu (ekstraordinariniu) būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių byloje priimtas teismo sprendimas gali būti neteisėtas. Tai pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, pažymėjo, kad vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą yra ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturi būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą.
Dėl prašymo atnaujinti procesą padavimo termino
8. CPK 368 straipsnio 1 dalis nustato, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.
9. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias (geras šeimos tėvas), t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015; 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-272-1075/2018).
10. Pažymėtina ir tai, kad paduodant prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, CPK 368 straipsnyje nustatyto termino eiga dalyvavusiems byloje asmenims pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas, kuriame teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą, jei asmuo dalyvavo paskelbiant teismo sprendimą arba nuo to momento, kai sprendimas įteikiamas CPK 275 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka šaliai arba tretiesiems asmenims, neatvykusiems į posėdį, kuriame skelbiamas teismo sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010; 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2011).
11. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigia, jog apie proceso atnaujinimo pagrindą sudarančias aplinkybes, t. y. kad teismo sprendimu patvirtinta 2020 m. liepos 2 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka jo tikrosios valios, pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, sužinojo tik tuomet, kai iš antstolio gavo 2021 m. sausio 21 d. vykdomuosius dokumentus, t. y. antstolės V. D. 2021 m. sausio 21 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo priimtas vykdyti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. sausio 13 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. e2YT-87-323/2020 dėl 9 880 Eur vaikų išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d., 4 500 Eur vaikų išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. išieškojimo iš skolininko A. G. išieškotojai V. B., bei 2021 m. sausio 21 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo skolininkas A. G. ragintas per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti 14 380 Eur skolos (iš jų 9 830 Eur vaikų išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d., 4 500 Eur vaikų išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.) ir 161,44 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 14 541,44 Eur į antstolio depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės paneigia šiuos pareiškėjo teiginius.
12. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad civilinė byla Nr. e2YT-87-323/2020 pradėta nagrinėti ginčo teisenos tvarka pagal ieškovės V. G. (dabartinė pavardė – B.) ieškinį, kuris vėliau buvo patikslintas, dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo ir jo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, piniginės kompensacijos už santuokinio turto sumažinimą priteisimo, bei pagal atsakovo A. G. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo. Šalims nusprendus santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei pasirašius sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, šalys 2020 m. liepos 7 d. teismui pateikė prašymą iš ginčo teisenos pereiti į ypatingąją bylos teiseną, toliau bylą nagrinėti ypatingosios teisenos tvarka, nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nekviečiant šalių į teismo posėdį. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2020 m. liepos 15 d. sprendimu pareiškėjų prašymą tenkino, santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukė abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, po santuokos nutraukimo pareiškėjams paliko santuokines „G.“, „G.“ pavardes bei patvirtino pareiškėjų 2020 m. liepos 2 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Byla teisme išnagrinėta rašytinio proceso tvarka šalims bei jų atstovams nedalyvaujant (CPK 540 straipsnio 1 dalis). Teismas, vadovaudamasis CPK 175¹ straipsnio 9 dalies nuostatomis, neįsiteisėjusią 2020 m. liepos 15 d. sprendimo kopiją 2020 m. liepos 16 d. per LITEKO Viešųjų elektroninių paslaugų posistemį (toliau – VEP posistemis) išsiuntė pareiškėjo atstovėms advokato padėjėjai G. P. ir advokatei A. J., pareiškėjos atstovei advokatei G. M. bei institucijai, teikiančiai išvadai byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Pagal CPK 175¹ straipsnio 10 dalį įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena (šiuo atveju – 2020 m. liepos 17 d.). 2020 m. liepos 15 d. sprendimas įsiteisėjo 2020 m. rugpjūčio 15 d. Įsiteisėjusio 2020 m. liepos 15 d. sprendimo kopija 2020 m. rugpjūčio 17 d. per VEP posistemį išsiųsta pareiškėjo atstovėms advokato padėjėjai G. P. ir advokatei A. J. bei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai Civilinės metrikacijos skyriui (CPK 175¹ straipsnio 9 dalis).
13. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas pažymi, kad šalims nusprendus santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, prieš pateikiant teismui prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu bei sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, šalys turėjo derinti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas, sutartį pasirašyti, todėl daroma išvada, kad pareiškėjui santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos buvo žinomos dar iki priimto teismo sprendimo (2020 m. liepos 15 d.), apie savo pažeistas teises pareiškėjas turėjo sužinoti jau pareiškėjo atstovėms įteikus neįsiteisėjusio teismo sprendimą kopiją (2020 m. liepos 17 d.), vėliausiai 2020 m. rugpjūčio 18 d., pareiškėjo atstovėms įteikus įsiteisėjusį teismo sprendimą.
14. Pažymėtina, kad nors pareiškėjas nurodo, jog apie proceso atnaujinimo pagrindą sudarančias aplinkybes sužinojo gavęs antstolės V. D. 2021 m. sausio 21 d. dokumentus (patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimą įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau CPK 368 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas ne tik sužinojimo, bet ir turėjimo sužinoti kriterijus. Iš civilinėje byloje Nr. e2YT-87-323/2020 esančių bei pareiškėjos V. B. kartu su atsiliepimu pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjui jau po teismo sprendimo priėmimo turėjo būti žinomas teismo patvirtintos 2020 m. liepos 2 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo turinys. Pareiškėjo atstovė advokatė A. J. 2020 m. rugsėjo 25 d. pateikė teismui prašymą dėl vykdomojo dokumento - pažymėjimo pagal 2003 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2201/2003 – išdavimo. 2020 m. spalio 7 d. pareiškėjo atstovei išduotas pažymėjimas dėl teismo sprendimų dėl bendravimo teisių pagal 2003 m. lapkričio 27 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000. Be to, pareiškėjas iki 2021 m. sausio mėn. vykdė 2020 m. liepos 2 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, susijusias su išlaikymo nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis teikimu, pervesdamas į pareiškėjos banko sąskaitą 560 Eur išlaikymo sumą, t. y. po 280 Eur kiekvienam vaikui.
15. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjas apie proceso atnaujinimo pagrindą sudarančias aplinkybes galėjo sužinoti jau pareiškėjo atstovėms įteikus 2020 m. liepos 15 d. teismo sprendimą (2020 m. liepos 17 d.), priešingu atveju, jis nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, kiek tai buvo būtina. Todėl jau nuo to momento pareiškėjas dėl jam nesuprantamų sprendimo ir juo patvirtintų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų turėjo kreiptis į pareiškėją atstovaujančius teisininkus, ar į kitą profesionalų teisininką (advokatą ar advokato padėjėją). Tai, kad pareiškėjas neva nesuprato teisinių procedūrų bei sutarties pasirašymo pasekmių, neatleidžia jo nuo pareigų, nepratęsia ir nenukelia įstatyme įtvirtintų terminų skaičiavimo nuostatų bei neturi įtakos jo teisių realizavimui dėl terminų skaičiavimo. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. turi elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Be to, teisėje galioja principas, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jo nuostatų suvokimas neatleidžia nuo atsakomybės ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (CK 1.6 straipsnis). Taigi, pareiškėjas neįrodė, kad apie teismo galimai padarytą aiškią teisės normos taikymo klaidą sužinojo tik 2021 m. sausio 21 d., ir anksčiau tokios galimybės objektyviai neturėjo (CPK 178, 185 straipsniai).
16. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjas beveik aštuonis mėnesius, skaičiuojant nuo datos, kada, būdamas atidžiu, rūpestingu asmeniu, objektyviai turėjo sužinoti apie jo atžvilgiu priimtą teismo sprendimą, kuriuo patvirtinta 2020 m. liepos 2 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, neatitinkanti jo tikrosios valios (2020 m. liepos 17 d.), praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Pareiškėjas neprašo atnaujinti CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino (CPK 78 straipsnio 1 dalis), bei į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų manyti, jog įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) dienos prašymui atnaujinti procesą buvo praleistas dėl objektyvių, svarbių priežasčių (CPK 78 straipsnis).
17. Nors CPK 368 straipsnyje nustatyto termino praleidimas yra savarankiškas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą, tačiau teismas vertina ir aplinkybes, svarbias proceso atnaujinimui CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.
Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo
18. Nagrinėjamu atveju prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu proceso atnaujino pagrindu, t. y. kai pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad terminas „aiški klaida“ yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai, neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018, nutarties 24 punktas).
19. Pareiškėjas nurodo, kad buvo padaryti CK 3.51 straipsnio, 3.53 straipsnio, 3.123 straipsnio, CPK 113 straipsnio, 540 straipsnio pažeidimai, t. y. teismas neatsižvelgė į tai, kad sutuoktinių sudaryta ir pasirašyta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitiko pareiškėjo tikrosios valios, sutarties sąlygos iš esmės pažeidė jo teises ir teisėtus interesus, pareiškėjas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašė nesuprasdamas sutarties esmės, kadangi valstybinę lietuvių kalbą supranta prastai, o sutarties vertimo į rusų kalbą nebuvo pateikta (CPK 113 straipsnio 3 dalis). Teismas nesiaiškino, ar pareiškėjas turi realias galimybes įvykdyti teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimo bei sutartų įsiskolinimų ir kompensacijų išmokėjimo pareiškėjai (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys, 3.123 straipsnio 1 dalis). Be to, byla buvo nepagrįstai išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, nors tokio pobūdžio bylos paprastai nagrinėjamos žodinio proceso tvarka, tokiu būdu, teismas neišsiaiškino, ar yra išreikšta pareiškėjo laisva valia (CPK 540 straipsnio 1 dalis). CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas. Pažymi, kad teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis). Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva.
20. CK 3.53 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pagal to paties straipsnio 4 dalį teismas sutarties netvirtina, jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus.
21. Pareiškėjas nurodo, kad teismo sprendimo priėmimo metu egzistavo aplinkybės, dėl kurių sprendimas iš viso negali būti įvykdytas, kadangi pareiškėjas neturi ir ateityje neturės realių finansinių galimybių sumokėti 2020 m. liepos 2 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4, 5, 6 punktuose nurodytų sumų. Tuo tarpu teismas, tvirtindamas pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nesiaiškino pareiškėjo finansinių galimybių teikti nepilnamečiams vaikams sutartyje nurodyto dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis, sumokėti 14 380 Eur išlaikymo įsiskolinimą bei 11 700 Eur kompensaciją už santuokinio turto sumažinimą.
22. Nustatyta, kad 2020 m. liepos 2 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punktu pareiškėjas įsipareigojo mokėti nepilnamečių vaikų išlaikymui kiekvienam po 280 Eur kas mėnesį; sutarties 5 punktu pareiškėjas įsipareigojo iki 2021 m. sausio 4 d. įskaitytinai sumokėti pareiškėjai vaikų išlaikymo įsiskolinimą 4 500 Eur už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir 9 880 Eur už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d., iš viso 14 380 Eur vaikų išlaikymo įsiskolinimą; sutarties 6 punktu pareiškėjas įsipareigojo iki 2021 m. birželio 1 d. įskaitytinai sumokėti pareiškėjai už parduotą automobilį gautų pinigų ½ dalį, t. y. 1 650 Eur ir 10 120 Eur piniginę kompensaciją už santuokos metu pareiškėjo sumokėtas būsto kredito įmokas AB „(duomenys neskelbtini)“, iš viso 11 770 Eur.
23. Nagrinėjamu atveju iš civilinėje byloje Nr. e2YT-87-323/2020 esančių duomenų matyti, kad pareiškėja (pradinė procesinė padėtis - ieškovė) V. B. 2020 m. kovo 24 d. patikslintu ieškiniu prašė iš pareiškėjo (pradinė procesinė padėtis - atsakovas) A. G. nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisti po 400 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Pareiškėjas (atsakovas) 2020 m. balandžio 27 d. atsiliepimu į patikslintą ieškinį su šiuo reikalavimu sutiko iš dalies, t. y. sutiko nepilnamečių dukterų išlaikymui skirti po 250 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Tuo tarpu sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punkte šalys, minėta, susitarė, kad pareiškėjas nepilnamečių vaikų išlaikymui kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis mokės po 280 Eur kiekvienam vaikui.
24. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru sutartimi. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis, t. y. nustato kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant nustatomas nepilnamečiam vaikui priteisiamo išlaikymo dydis.
25. Pažymėtina, kad šalys sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių susitarė dėl žymiai (30 procentų) mažesnės nepilnamečiams vaikams pareiškėjo mokamos išlaikymo sumos (280 Eur), nei pareiškėja reikalavo ieškiniu (400 Eur), bei tik dėl 12 procentų didesnės, nei atsiliepimu į patikslintą ieškinį sutiko mokėti pas pareiškėjas (atsakovas). Akivaizdu, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punkte numatyta nepilnamečių vaikų išlaikymui kiekvienam po 280 Eur kas mėnesį skirtina suma yra šalių derybų rezultatas, atitinka bylos duomenis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad nepilnamečių vaikų tėvai turi siekti maksimaliai užtikrinti pagrįstų vaikų poreikių patenkinimą tam, kad vaikai galėtų sveikai augti, visapusiškai harmoningai vystytis ir tobulėti. Tvirtinant 2020 m. liepos 2 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių teismui, kaip matyti, nekilo abejonių, kad sutartimi nustatytas išlaikymo vaikams dydis atitinka vaikų poreikius, teismas neturėjo pagrindo abejoti dėl pačių vaikų tėvų įvertintų jų abiejų turtinės padėties ir galimybių. Minėta, išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis apsprendžiamas abiejų šalių sutarimu, nesant sutarimo – nagrinėjamas ginčas teisme ir tai nėra proceso atnaujinimo pagrindas. Pareiškėjas sutartį pasirašė, ji buvo patvirtinta teismo sprendimu, sprendimo jis neskundė, todėl pasikeitus aplinkybėms, pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad sprendime yra padarytų aiškių teisės normų taikymo klaidų, dėl kurių teismo sprendimas galėtų būti laikomas neteisėtu ir kas sudarytų pagrindą proceso atnaujinimui.
26. Pažymėtina, kad tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Nors teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia, tačiau įstatyme nustatytas ribojimas išlaikymo skolai priteisti, t. y. išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Pažymėtina, kad išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
27. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5 punktu pareiškėjas įsipareigojo iki 2021 m. sausio 4 d. įskaitytinai sumokėti pareiškėjai nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimą 4 500 Eur už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir 9 880 Eur už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d., iš viso 14 380 Eur vaikų išlaikymo įsiskolinimą. Kaip matyti, kad iš pareiškėjo (atsakovo) 2020 m. balandžio 27 d. atsiliepimo į patikslintą ieškinį, pareiškėjas pripažino, kad išlaikymo prievolę vaikams vykdė iki 2018 m. sausio 29 d., ir sutiko, jog nuo 2018 m. vasario mėn. yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas. Taigi, vaikų išlaikymo įsiskolinimas apskaičiuotas ir sąlyga dėl tokio įsiskolinimo padengimo į sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių įtraukta pagrįstai. Dėl šios priežasties, vėlgi nėra pagrindo teigti, kad sprendime yra padarytų aiškių teisės normų taikymo klaidų, dėl kurių teismo sprendimas galėtų būti laikomas neteisėtu ir kas sudarytų pagrindą proceso atnaujinimui.
28. CK 3.98 straipsnio 3 dalis numato, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. CK 3.110 straipsnio, reglamentuojančio sutuoktinių atsakomybę pagal iki santuokos įregistravimo atsiradusias prievoles, 1 dalyje nustatyta, kad iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis.
29. Šiuo atveju nustatyta, kad pareiškėjas butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), įsigijo iki santuokos su pareiškėja sudarymo, butui įgyti buvo panaudotos lėšos, gautos iš AB „(duomenys neskelbtini)“ pagal (duomenys neskelbtini) kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje esanti AB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. vasario 21 d. pažyma patvirtina, kad pareiškėjas santuokos metu bankui sumokėjo 20 240,04 Eur paskolos ir palūkanų bendrą sumą. Byloje tarp šalių nekilo ginčo, kad minėtas butas pareiškėjui priklausė asmeninės nuosavybės teise, o jo prievolė pagal paminėtą kredito sutartį buvo jo asmeninė prievolė. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjas santuokos laikotarpiu kredito įmokoms padengti sumokėdamas 20 240,04 Eur, bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje nurodytų prievolių vykdymu, todėl jis privalėjo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą – t. y. ½ dalį šios sumos (10 120,02 Eur) (CK 3.98 straipsnio 3 dalis). Todėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 6 punkte numatytos ir šalių suderintos sąlygos, pagal kurias pareiškėjas įsipareigojo iki 2021 m. birželio 1 d. įskaitytinai sumokėti pareiškėjai už santuokos metu įgytą, tačiau parduotą automobilį gautų pinigų ½ dalį, t. y. 1 650 Eur, ir 10 120 Eur piniginę kompensaciją už santuokos metu pareiškėjo sumokėtas būsto kredito įmokas AB „(duomenys neskelbtini)“, iš viso 11 770 Eur, laikytinos pagrįstomis. Dėl šios priežasties, vėlgi nėra pagrindo teigti, kad sprendime yra padarytų aiškių teisės normų taikymo klaidų, dėl kurių teismo sprendimas galėtų būti laikomas neteisėtu ir kas sudarytų pagrindą proceso atnaujinimui.
30. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas taip pat nurodo, kad teismas nesiaiškino jo finansinių galimybių įvykdyti teismo sprendimą ir sumokėti sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodytas sumas pareiškėjai. Pažymėtina, kad prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Vertindamas pareiškėjo teiginius, jo nuomone sudarančius pagrindą atnaujinti procesą užbaigtoje byloje, teismas sprendžia, kad pareiškėjo išsakyti teiginiai yra neįtikinantys, deklaratyvūs, nepagrįsti objektyviais, neginčijamais įrodymais, bei nesudaro pagrindo spręsti apie teismo sprendime padarytas aiškias teisės normų taikymo klaidas. Į bylą nepateikta pakankamai duomenų, patvirtinančių pareiškėjo negalėjimą vykdyti teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, nepateikti įrodymai apie pareiškėjo sunkią finansinę padėtį, jo realiai uždirbamas pajamas ir kt. Teismas mano, kad pareiškėjas turėjo galimybę naudotis profesionalių teisininkų paslaugomis, bei turėdamas pakankamai profesinių ir asmeninių įgūdžių, žinių, priskirtinų vidutinių gabumų žmogui, įvertinti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas, kreiptis į kvalifikuotus teisininkus pagalbos, jei sutarties sąlygos pažeidžia jo interesus ar paduoti apeliacinį skundą dėl sprendimo panaikinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad sutartis buvo sudaryta 2020 m. liepos 2 d., o teismas ją patvirtino 2020 m. liepos 15 d., taigi, pareiškėjas turėjo laiko susipažinti su sutartimi, nesutikdamas su sutarties sąlygomis, galėjo prieštarauti, koreguoti jos sąlygas, prašyti teismą netvirtinti jo interesus pažeidžiančios sutarties, tačiau prieštaravimų, nesutikimo nereiškė.
31. Pareiškėjas nurodo, kad buvo pažeistas CPK 113 straipsnis, t. y. dėl lietuvių kalbos nežinojimo, pareiškėjui nebuvo pateiktas sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių vertimas į jam suprantamą rusų kalbą. Pareiškėjas pažymėjo, kad yra rusakalbis, valstybinę lietuvių kalbą supranta mažai, pateikė Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos 2021 m. vasario 9 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) mokėsi Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ vidurinėje mokykloje ir baigė 12 klasių; mokymo procesas mokykloje vykdytas rusų kalba. Pareiškėjas tvirtina, kad 2020 m. liepos 2 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašė nesuprasdamas susitarimo esmės - sutarties tekstą sudaro 18 punktų, pats tekstas yra surašytas sudėtingais ilgais sakiniais lietuvių kalba, teksto prasmė pareiškėjui nebuvo aiški, pasirašytų dokumentų pasekmės pareiškėją atstovaujančių asmenų nebuvo išaiškintos suprantamai ir aiškiai, dėl lietuvių kalbos nežinojimo pareiškėjas negalėjo pats perskaityti dokumento, o rusų kalba vertimo nebuvo pateikta.
32. CPK 113 straipsnio 3 dalis numato, kad visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus šiame CPK ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis. Kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą. Jeigu pateikiami dokumentai CPK numatytais atvejais turi būti išversti į užsienio kalbą, dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus jų vertimus. Tais atvejais, kai šalis, nemokanti valstybinės kalbos, veda bylą per atstovą (advokatą), kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis, ir teismui raštu aiškiai nenurodo, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti pati, vadovaujantis CPK 118 straipsnio 1 dalimi, advokatui siųstini procesiniai dokumentai neprivalo būti išversti į šaliai suprantamą kalbą, taip pat neturi būti išversti advokatui išduodami teismo procesinių dokumentų nuorašai.
33. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas civilinėje byloje Nr. e2YT-87-323/2020 buvo atstovaujamas dviejų profesionalių teisininkų - advokato padėjėjos G. P. ir advokatės A. J. pagal 2019 m. kovo 20 d. generalinę sutartį dėl teisinės pagalbos Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp pareiškėjo ir advokato padėjėjos G. P., advokatės A. J. (advokatės A. J. kontora), kuria pareiškėjo atstovės įsipareigojo veikti kaip kliento (pareiškėjo) patarėjos ir atstovės klientui (pareiškėjui) iškylančiais teisiniais klausimais (1 straipsnio 1 punktas), atstovauti klientui (pareiškėjui) Klaipėdos apylinkės teisme, Klaipėdos apygardos teisme, Lietuvos Aukščiausiajame Teisme bei visų instancijų Lietuvos Respublikos bendrosios kompetencijos ir administraciniuose teismuose (1 straipsnio 1.3 punktas), teikti klientui (pareiškėjui) teisines konsultacijas (1 straipsnio 1.4 punktas), o pareiškėjas įsipareigojo suteikti advokatui visus reikalingus dokumentus ir būtiną informaciją, reikalingą tinkamai atlikti įsipareigojimus (2 straipsnio 1 punktas), iki atitinkamų terminų pasibaigimo pats arba jo kompetentingas atstovas atvykti atlikti veiksmų, kuriuos gali atlikti tik pats klientas (pareiškėjas) (pasirašyti, antspauduoti dokumentus ir pan.) (2 straipsnio 2 punktas), esant reikalui, nedelsiant raštu pateikti advokatui pastabas dėl teikiamų paslaugų kokybės ir jų teikimo savalaikiškumo (2 straipsnio 4 punktas). Pareiškėjas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad bylą ves per advokatę (advokato padėjėją). Jis teismui raštu aiškiai nenurodė, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti pats, todėl procesiniai dokumentai buvo siunčiami pareiškėjo atstovėms (CPK 118 straipsnio 1 dalis). Kadangi advokatė (advokato padėjėja) moka valstybinę kalbą, nuo pareiškėjo pranešimo teismui apie pasirinkimą vesti bylą per advokatę (advokato padėjėją) momento visi byloje dalyvaujančių asmenų pateikti procesiniai dokumentai pagrįstai buvo teikiami lietuvių kalba. Aplinkybę, kad lietuvių kalba pareiškėjui buvo suprantama ir priimtina, taip pat patvirtina bylos medžiaga: priešieškinis, atsiliepimai į ieškinį, patikslintą ieškinį, pareiškėjo 2019 m. kovo 19 d. patvirtinimas apie gautus dokumentus el. paštu pateikti lietuvių kalba, be to, iš 2019 m. liepos 22 d. teismo posėdžio garso įrašo matyti, kad posėdžiuose pareiškėjas į teisėjos klausimus atsakinėjo lietuvių kalba, prašymų, jog teismo posėdžio metu pareiškėjui būtų užtikrinta teisė naudotis vertėjo paslaugomis, ar pateikti dokumentų vertimus į pareiškėjui suprantamą rusų kalbą nebuvo pateikta. Pareiškėjui buvo suteiktos galimybės naudotis visomis procesinėmis teisėmis, jo interesams atstovavo kvalifikuoti teisininkai – advokatė ir advokato padėjėja, mokančios lietuvių kalbą, galinčios įvertinti tiek teismo sprendimo, tiek juo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių esančios informacijos teisinę reikšmę bei poreikį pareiškėjui asmeniškai susipažinti su šių dokumentų turiniu jam suprantama kalba. Be to, pareiškėja V. B. pateikė teismui 2021 m. balandžio 8 d. pažymą iš (duomenys neskelbtini) universiteto (duomenys neskelbtini) fakulteto „Dėl A. G. studijų (duomenys neskelbtini) universitete“ Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) universitete (duomenys neskelbtini) baigė studijas ir įgijo profesinę kvalifikaciją ir kad studijos vyko lietuvių kalba. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išvadai, kad tariamas pareiškėjo kalbos nežinojimas galėjo turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui bei tai, kad pareiškėjas dėl kalbos barjero negalėjo veiksmingai, realiai įgyvendinti savo procesinių teisių ar buvo nepakankamai įtrauktas į su juo susijusių sprendimų priėmimo procesą, todėl minėtas pareiškėjo argumentas yra atmestinas kaip nepagrįstas.
34. Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas selektyviai pasirenka sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, kurios jam suprantamos ir kurios nesuprantamos. Sutartimi jos šalys, be kita ko, susitarė dėl pareiškėjo bendravimo su nepilnametėmis dukterimis tvarkos po santuokos nutraukimo (Sutarties 3 punktas). 2020 m. rugsėjo 25 d. prašyme dėl pažymėjimo pagal 2003 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2201/2003 išdavimo pareiškėjas tvirtina, kad pareiškėja nevykdo teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.1.- 3.4. punktų, dėl ko A. G. iki šiol negali jokia forma susisiekti ir bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais teismo sprendime nustatyta tvarka, kas iš esmės pažeidžia ne tik teismo sprendimą, bet ir šalių nepilnamečių vaikų bei A. G. interesus. Tokiu būdu, teismas turi pagrindo pagrįstai abejoti, jog pareiškėjas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašė dėl kalbos barjero jos deramai neperskaitęs ir nesusipažinęs su sutarties sąlygomis.
35. Taip pat laikytinas nepagrįstu pareiškėjo teiginys, jog santuokos nutraukimo byla nepagrįstai buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. CPK 540 straipsnio 1 dalis numato, kad bylas pagal šio skirsnio nuostatas teismas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai pripažįsta, kad bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nepakenks šeimos santykių stabilumui ir vaikų bei sutuoktinių interesams.
36. Teismo vertinimu, byla pagrįstai išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjai 2020 m. liepos 2 d. prašyme aiškiai nurodė, jog prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nekviečiant šalių į teismo posėdį, nes bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nepakenks šeimos santykių stabilumui. Apie teismo posėdžio, kuris vyks rašytinio proceso tvarka, datą ir laiką pareiškėjams buvo pranešta iš anksto (2020 m. liepos 8 d. pranešimu), pareiškėjai prieštaravimų dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vėlgi nepareiškė ir prašymo surengti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka nepateikė.
37. Pareiškėjas nurodo, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis). Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva.
38. Pažymėtina, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar dėl visų byloje pareikštų reikalavimų. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose. Kai abu sutuoktiniai santuokos nutraukimo ir padarinių procese dalyvauja lygiomis teisėmis, vadovaujamasi rungimosi ir dispozityvumo principais, o byloje nenustatyta šių principų išimtis pateisinančių aplinkybių, kurios teismui sudarytų pagrindą veikti vieno iš sutuoktinių interesais, tai teismui procese nėra teisinio pagrindo remtis CPK 376 straipsnyje suteikiamomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Taigi, kiekvienoje byloje teismas turėtų individualizuoti būtinybę patvirtinančias faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ir netaptų taisykle visoms šeimos byloms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014).
39. Pažymėtina, kad proceso atnaujinimo institutas nėra nauja ar papildoma bylos nagrinėjimo stadija (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2011 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2011), šis institutas neturi būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2009 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2009). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog nagrinėjamu atveju vertintinas prašymo dėl proceso atnaujinimo užbaigtoje civilinėje byloje pagrįstumas, tačiau nėra iš naujo nagrinėjamos aplinkybės, įvertintos užbaigtoje byloje, nes priešingu atveju, tokių aplinkybių vertinimas reikštų pakartotinį bylos iš esmės nagrinėjimą, tačiau tai nėra galima neatnaujinus proceso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2009). Pareiškėjas, teikdamas prašymą atnaujinti procesą, ir tvirtindamas, kad teismas nepagrįstai neišsiaiškino, ar yra išreikšta pareiškėjo laisva valia, išreikšdamas nesutikimą su sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų įvertinimu bei teismo padarytomis išvadomis, netinkamai naudojasi proceso atnaujinimo institutu.
40. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir motyvus, konstatuotina, kad tenkinti pareiškėjo A. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-87-323/2020 nėra pagrindo, nes pareiškėjas praleido terminą tokiam prašymui pateikti (CPK 368 straipsnio 1 dalis) ir nenustatytas proceso atnaujinimo pagrindas (CPK 366 straipsnio 1 dalis). Dėl šių priežasčių atmestinas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo (CPK 370 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
41. Pareiškėja V. B. pateikė prašymą priteisti 500 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už advokato teisinę pagalbą, rengiant atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo. Atsižvelgdamas į pareiškėjos pateiktus įrodymus, pagrindžiančius nurodytų išlaidų patyrimo faktą ir jų dydį ir vadovaudamasis CPK 93, 98 straipsniais, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.16. punktu, pagal kurį maksimali priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudarytų 609,68 Eur (0,4 x 1 524,20 Eur 2020 IV ketv. vidutinis darbo užmokestis bruto = 609,68 Eur), teismas sprendžia, kad pareiškėjos patirtos 500 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra protingos, realios ir pagrįstos, dėl to priteistinos iš pareiškėjo A. G..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 370 straipsniais, teismas
nutaria:
Pareiškėjo A. G. (A. G.) prašymą atmesti.
Atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-87-323/2020.
Priteisti iš pareiškėjo A. G. (A. G.) 500 Eur (penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pareiškėjos V. B. naudai.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.