- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-05
- Bylos Nr.
- 2A-2333-467/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00850-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Alma Urbanavičienė, Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- Sandros M, S. M. B.
- Atsakovas
- V. B.
- Trečiasis asmuo
- I. B.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Henrichas Jaglinskis, Asta Radzevičienė ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės Sandros M. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. M. B. ieškinį atsakovui V. B. dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, trečiasis asmuo – I. B..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė S. M. B., kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė priteisti iš atsakovo V. B. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 11 d. iki 2010 m. rugpjūčio 20 d., viso 4 170,24 EUR (14 399 Lt) ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jos tėvams V. B. ir I. B., nutraukus santuoką ieškovei dar būnant nepilnamete, atsakovas jokio išlaikymo jai neteikė, žadėdamas perleisti jam nuosavybės teise priklausantį butą, esantį Justiniškių g. 95-16, Vilniuje. Ieškovė pateikė teismui išlaikymo įsiskolinimo apskaičiavimą, atsižvelgiant į tuo laiku buvusią minimalią mėnesinę algą. Taip pat nurodė, kad nuo 2011 m. sausio 11 d. pradėjo studijuoti London North West koledže. Išvykus studijuoti, jai buvo būtinas išlaikymas būsto, transporto, maisto, mokslo priemonių, kasdienių išlaidų, užtikrinimui. Laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 11 d. iki 2010 m. rugpjūčio 20 d., kai pradėjo gyventi Jungtinėje Karalystėje, ji kas mėnesį išleisdavo po 900 svarų sterlingų (tuo laiku vidutiniškai po 1 042,55 EUR). Atsakovas nuo 2004 metų nevykdė imperatyvios pareigos išlaikyti nepilnametę dukrą, nors buvo mokus.
Atsiliepimas
Atsakovas V. B. atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškinys pareikštas netinkamo asmens, kadangi už ieškovės nurodytą laikotarpį teisę pareikšti ieškinį turi ne pati ieškovė, o asmuo (asmenys), kuris (kurie) faktiškai vykdė pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką už atsakovą. Išlaikymo prievolė vaikui baigiasi, pastarajam sulaukus pilnametystės. Pasibaigus prievolei nelieka teisinio pagrindo reikalauti vykdyti šią prievolę. Ieškovei, gavus tinkamo dydžio išlaikymą ir pasibaigus prievolei teikti išlaikymą (ieškovei sulaukus pilnametystės), ieškovės teisės nėra pažeidžiamos, dėl ko būtų pagrindas kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d.). Atsakovas niekada nežadėjo ieškovei perleisti nekilnojamąjį turtą kaip išlaikymą. Pati ieškovė, dar būdama nepilnametė, ne kartą važiavo į Jungtinę Karalystę pas atsakovą ir tai patvirtina faktą, kad išlaikymas jai iš tėvo pusės buvo teikiamas.
Trečiasis asmuo ieškovės pusėje atsiliepime į patikslintą ieškinį su ieškiniu sutiko ir jo reikalavimus palaikė.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 24 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, jog nagrinėjamu atveju ieškovė neturi teisės į išlaikymo įsiskolinimo priteisimą, nes ieškovei reikalingą išlaikymą tuo metu ji gavo iš kitų asmenų. Byloje esanti 2010 m. sausio 4 d. sutartis, sudaryta tarp trečiojo asmens – ieškovės motinos ir R. B. - ieškovės brolio tvirtina, jog trečiajam asmeniui suteikta 8 688,60 EUR (30.000 Lt) paskola, kadangi ieškovė nuo 2010 m. sausio mėnesio pradėjo studijuoti Jungtinėje karalystėje Londono North West koledže ir pastarajai yra būtinas kasmėnesinis išlaikymas, o jos tėvas (atsakovas) savo nepilnametės dukros neišlaiko. Paskolos panaudojimą pagal paskirtį (ieškovės išlaikymui) patvirtina trečiojo asmens pasirašyti pakvitavimai, apie tokių lėšų gavimą iš savo sūnaus. Tai teismo posėdžio metu patvirtino ir ieškovė savo paaiškinimuose - kad 2010 m. sausio 10 d. ji išvyko pas draugę į Angliją ir nuo to laiko iki pilnametystės studijavo Londone, o ją išlaikė mama. Tėvas (atsakovas) išlaikymo jai neteikė. Mama dėl pinigų susitarė su jos broliu ir kelis kartus jai pervedė pinigus. Jos išlaikymui skirtus pinigus, kuriuos mama pasiskolino iš brolio, t.y. po 900 svarų sterlingų (tuo laiku vidutiniškai po 1042,55 EUR), kiekvieną mėnesį jai duodavo brolis. Trečiasis asmuo teismo posėdyje patvirtino, jog nuo 2010 m. sausio 10 d. iki 2010 m. rugpjūčio 20 d. iki ieškovė sulaukė pilnametystės, kaip ir dabar, dukrai išlaikymą teikia ji. Kai dukra ruošėsi išvykti į Didžiąją Britaniją studijuoti, ji susitarė su ieškovės broliu (savo sūnumi) dėl paskolos. Nors atsakovas išlaikymo ieškovei neteikė, tačiau pastarojo prievolę dėl išlaikymo įvykdė trečiasis asmuo. Kai vienas iš tėvų teikia visišką išlaikymą vaikui iš asmeninio turto už abu tėvus, tai jis įgyja teisę į teikto išlaikymo atlyginimą, bet išlaikymo prievolė vaikui laikoma tinkamai įvykdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010). Teismas padarė išvadą, kad išlaikymo prievolė, ieškovei būnant nepilnamete, buvo įvykdyta tinkamai, todėl ieškinio dėl išlaikymo įsiskolinimo netenkino. Trečiasis asmuo reikalavimo dėl teikto išlaikymo už minimą laikotarpį nepareiškė. Sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas dėl tokio reikalavimo yra suėjęs 2013 m. sausio 21 d. (CK 1.125 str. 8 d.).
Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė S. M. B. prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės patikslintą ieškinį tenkinti. Nurodo, jog apeliacinės instancijos teismas, 2014 m. gegužės 16 d. nutartimi panaikinęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimo dalį, pripažino, jog byloje nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, jog išlaikymą nagrinėjamu laikotarpiu ieškovei teikė tik jos motina ir kad ieškovės teisė gauti išlaikymą iš savo tėvo nebuvo pažeista. Ieškovės motina išlaikymą jai teikė tik savo dalyje, ką patvirtino ir ji pati teismo posėdžių metu. Byloje nėra įrodymų, jog atsakovas ieškovei nurodytu laikotarpiu teikė bent minimalų išlaikymą, todėl nesuprantamas teismo vertinimas, jog atsakovas savo pareigą vykdė tinkamai. Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurioje, aptariant susiklosčiusią situaciją, pasinaudota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010 pateikta teismų praktika. Apeliantė nurodo, jog civilinės bylos, kurioje priimta minėta nutartis, faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos civilinės bylos, todėl teismas neturėjo pagrindo ja remtis. Teismas lakoniškai ir formaliai įvertino trečiojo asmens pateiktą 2010 m. sausio 4 d. sutartį, kadangi ji įrodo tik trečiojo asmens teiktą išlaikymą savo dalyje, o ne visą ieškovei reikalingą išlaikymą. Byloje yra neginčijami duomenys, patvirtinantys, jog kitą išlaikymo dalį ieškovei teikė jos brolis.
Atsiliepimas
Atsakovas V. B. atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, jog teismas, iš naujo nagrinėdamas civilinę bylą, įpareigojo šalis pateikti visus jų turimus ir bylos nagrinėjimui reikšmingus rašytinius įrodymus bei juos tinkamai ir išsamiai įvertino, priimdamas skundžiamą sprendimą. Tiek ieškovės, tiek ir jos motinos pozicija bylos nagrinėjimo metu nebuvo nuosekli. Atsakovas neginčija, jog neturi įrodymų apie realiai dukrai teiktą išlaikymą, tačiau įrodymų apie jos realius poreikius neturi ir ieškovė. Tai, kad dukra nėra tinkama ieškove šioje byloje, atsakovas teigė nuo pat bylos nagrinėjimo teisme pradžios, tačiau ieškovė bylos nagrinėjimo metu tik skirtingai interpretavo susiklosčiusią situaciją, bet nesiekė pašalinti egzistuojančias kliūtis ir būtent dėl to jos ieškinys buvo atmestas. Atsiliepime atsakovas kelia klausimą dėl trečiojo asmens į bylą pateiktos sutarties fiktyvumo, kadangi per visą bylos nagrinėjimo laiką apie ją nebuvo užsiminta.
Trečiasis asmuo I. B. atsiliepime su apeliaciniu skundu sutinka. Jame nurodo iš esmės tapačius argumentus kaip ir ieškovė apeliaciniame skunde.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovės S. M. B. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė S. M. B. yra atsakovo V. B. ir trečiojo asmens I. B. dukra. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1998 m. spalio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 220-7028/1998 buvo nutraukta ieškovės tėvų (atsakovo ir trečiojo asmens) santuoka. Santuokos nutraukimas įregistruotas 2009 m. birželio 16 d. Nutraukus santuoką, nepilnamečiui vaikui (ieškovei) išlaikymas priteistas nebuvo, trečiasis asmuo dėl išlaikymo priteisimo į teismą nesikreipė.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų sąskaita, tai kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 str.). Tai sudaro pagrindą išvadai, kad šio asmens, kuris faktiškai visa apimtimi vienas teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti. Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 str. 3 d.). Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį. Reikalavimo teisių prisiteisti už kitą iš tėvų teiktą išlaikymą įgijimui netrukdo asmeninis išlaikymo prievolės pobūdis, nes abu tėvai turi tapačią bendrą prievolę išlaikyti vaiką ir šios prievolės asmeniškumas nepaneigiamas vienam iš tėvų bendros prievolės kontekste įgyjant kompensacinės paskirties atgręžtinį reikalavimą į įsiskolinusį vieną iš tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010).
Apeliacinės instancijos teismui, ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus - pinigų pervedimo kvitus (b.l. 122-124, t.1), R. B. rašytinius paaiškinimus (b.l. 112, t.1), 2010 m. sausio 4 d. R. B. ir I. B. sutartį (b.l. 91-92, t.2), šalių ir trečiojo asmens paaiškinimus, liudytojų parodymus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas konkrečiu atveju tinkamai nustatė bei įvertino išlaikymo ieškovei teikimo faktą, o būtent, kad atsakovas ginčo laikotarpiu (nuo 2010-01-10 iki 2010-08-20) ieškovei išlaikymo neteikė, o, jei ir teikė, nepateikė teismui tai pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 str.). Tuo tarpu ieškovė buvo išlaikoma savo motinos I. B., bei, tikėtina, brolio R. B. lėšomis. Duomenų, kad ieškovei nurodytų asmenų teiktas išlaikymas aptariamu laikotarpiu, buvo nepakankamas nepateikta, t.y. ieškovė nepagrindė neginčijamais ir objektyviais įrodymais aplinkybės, kad jos poreikiai tuo laikotarpiu buvo ženkliai didesni ir tokiu būdu viršijo jai teiktą išlaikymą (CPK 178 str.). Todėl pirmosios instancijos teismas, remdamasis aukščiau nurodyta teismų praktika, pagrįstai ir teisingai konstatavo, kad tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui (ieškovei) buvo teikiamas vieno iš tėvų sąskaita, bet teismo sprendime nėra pasakyta, kad atsakovas tinkamai vykdė savo pareigą išlaikyti ieškovę.
Iš esmės byloje yra kilęs ginčas dėl to, ar ieškovė - atsakovo pilnametė dukra yra tinkamas kreditorius šioje byloje. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu laikotarpiu nustatė, jog ieškovė buvo materialiai remiama motinos bei kitų trečiųjų asmenų (pvz. brolio) lėšomis. Ieškovė nurodo, jog motina ją išlaikė tik jai priklausančio teikti išlaikymo dalyje, tuo tarpu kitą dalį išlaikymo jai teikė brolis. Nors iš turimų įrodymų negalima padaryti tikslių ir neginčijamų išvadų, kokiu santykiu šie asmenys ieškovę rėmė, akivaizdu, jog ji pati asmeninių lėšų savo išlaikymui neskyrė, nebuvo priversta dirbti ar kitaip nepatyrė realios žalos. Duomenų apie tai, kad teiktas išlaikymas būtų buvęs nepakankamas, taip pat nėra. Dėl šios priežasties sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju nepilnamečio vaiko interesai gauti tinkamą išlaikymą pažeisti nebuvo, kadangi jis buvo teikiamas vieno iš tėvų ar trečiųjų asmenų (šios aplinkybės pripažinimui iš esmės nėra svarbu nustatyti, kas faktiškai šią pareigą už atsakovą vykdė). Ir tik asmuo, realiai vykdęs ieškovės tėvui tenkančią pareigą išlaikyti savo nepilnametę dukrą, šiuo atveju galėtų būti pripažintas patyrusiu žalos ir turinčiu teisę į tokios žalos atlyginimą. Tokiu asmeniu, pavyzdžiui, galėtų būti ieškovės motina ar jos brolis, tačiau jie savarankiškų reikalavimų dėl nagrinėjamos bylos ginčo dalyko nepareiškė, nors kai kuriuos įrodymus ir pateikė į bylą (pvz., paskolos sutartį).
Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad aplinkybė, jog nei ieškovė, nei trečiasis asmuo bylos nagrinėjimo metu iki apeliacinės instancijos teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutarties, kuria byla dalyje ieškovės reikalavimų dėl išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2010-01-10 iki 2010-08-20 priteisimo buvo grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, niekada neminėjo ir nenurodė teismui apie tarp trečiojo asmens ir ieškovės brolio sudarytą paskolos sutartį, kelia pagrįstų abejonių jos realumu bei prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo buvimu. Teisėjų kolegija negali nepripažinti, kad iš tikrųjų nurodyta sutartis į bylą buvo pateikta tik po to, kai byla pakartotinai pradėta nagrinėti pirmosios instancijos teisme, todėl negali nekelti pagrįstų abejonių jos realumu. Tačiau nurodyta sutartis, atsižvelgiant į tai, jog ieškovė iš esmės nagrinėjamoje byloje neturi reikalavimo teisės, nėra aktuali konkrečiu atveju, nes, kaip jau buvo minėta, faktas, kas realiai teikė visą reikalingą išlaikymą ieškovei ginčo laikotarpiu, nėra svarbus.
Kiti ieškovės apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovas pateikė teismui įrodymus apie jo patirtas 200 EUR dydžio išlaidas advokatės pagalbai apmokėti (b.l. 103-104 t.3). Vadovaudamasi Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatomis, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo patirtos išlaidos yra patvirtintos rašytiniais įrodymais ir neviršija nustatytos maksimalios už tokias paslaugas priteistinos sumos, todėl priteisia jas iš ieškovės S. M. B..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės S. M. B. atsakovui V. B. 200 EUR (du šimtus eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.