Kauno apygardos teismo nutartis

uždarame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-11474-584/2023 pagal pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ir ribotai veiksniu tam tikrose srityse, globos ir rūpybos nustatymo, globėjo, rūpintojo ir turto administratoriaus skyrimo, asmuo, kurį prašoma pripažinti iš dalies neveiksniu – V. M., suinteresuotas asmuo A. M., išvadą teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

15. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas ribotai veiksniu ir neveiksniu tam tikrose srityse, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl pagrindų pripažinti asmenį neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikrose srityse

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje praktikoje yra išaiškinęs, jog sprendžiant dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikrose srityse aktualūs ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 ir 8 straipsniai. Sprendžiant žmogaus veiksnumo apribojimo klausimą, yra pavojus pažeisti pamatines asmens teises, todėl tokiam procesui inicijuoti turi egzistuoti svarūs argumentai, o jo metu turi būti kreipiamas ypatingas dėmesys į tinkamą asmens, tariamai stokojančio veiksnumo, teisių apsaugą, privalo būti užtikrinamas teisingas bylos nagrinėjimas (Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis).

19. Nagrinėjamos civilinės bylos kontekste aktuali ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, kurioje EŽTT nuosekliai pabrėžia, jog asmens veiksnumo ribojimo klausimas negali būti sprendžiamas pernelyg formaliai, o medicininė išvada negali būti pernelyg suabsoliutinama. Todėl teismas, priimdamas sprendimą dėl asmens veiksnumo ribojimo, negali vadovautis tik medicininėje išvadoje nustatytu medicininiu kriterijumi, vertindamas jį kaip pakankamą pagrindą neveiksnumui (ribotam veiksnumui) konstatuoti. Bet koks sprendimas, pagrįstas asmens psichinių gebėjimų vertinimu, turi būti pagrįstas medicininiais dokumentais, tačiau teisėjas, o ne gydytojas, kad ir psichiatras, turi įvertinti visas svarbias aplinkybes, susijusias su suinteresuotuoju asmeniu ir jo asmeninėmis aplinkybėmis. Todėl bylą nagrinėjančio teisėjo funkcija yra nuspręsti, ar tokia kraštutinė priemonė, kaip veiksnumo ribojimas yra būtina, ar gali pakakti mažiau ribojančios priemonės (žr. EŽTT 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimo byloje X. ir Y. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 5193/09, 85 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-684/2020, 33 punktą).

20. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad yra du būtini neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu, ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas (dalinis negalėjimas) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) kreiptasi į teismą, vertinimas, teismui skiriant ir kompetentingiems asmenims atliekant teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo (iš dalies) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) atveju (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2013; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018, 26 punktas; 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-319-1075/2021, 33 punktas).

21. Kasacinis teismas, spręsdamas dėl psichinę negalią turinčio asmens pripažinimo neveiksniu, yra konstatavęs, kad teisinis asmens veiksnumo įvertinimas reiškia asmeniui nustatytų psichikos sutrikimų įvertinimą tuo aspektu, ar jų nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti pripažintinas tokiu sunkiu, kad leidžia pagrįstai spręsti, jog asmeniui reikalinga globa, todėl tai pateisintų jo teisių bei laisvių suvaržymą pripažįstant jį neveiksniu. Psichikos sutrikimai, dėl kurių asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, nurodyti CK 2.10 straipsnyje, reiškia tokius sutrikimus, dėl kurių pobūdžio ar masto tokius sutrikimus turinčio asmens ir (ar) kitų asmenų saugumas bei interesai nebus apsaugoti nenustačius šiam asmeniui globos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008). Spręsdamas dėl psichinę negalią turinčio asmens pripažinimo ribotai veiksniu tam tikroje srityje, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisinis asmens veiksnumo įvertinimas reiškia asmeniui nustatytų psichikos sutrikimų įvertinimą tuo aspektu, ar jų nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti pripažintinas pagrindžiančiu rūpybos asmeniui poreikį, ir tai pateisintų jo teisių bei laisvių suvaržymą pripažįstant jį ribotai veiksniu. Psichikos sutrikimai, dėl kurių asmuo iš dalies negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, nurodyti CK 2.11 straipsnyje, reiškia tokius sutrikimus, dėl kurių pobūdžio ar masto tokius sutrikimus turinčio asmens ir (ar) kitų asmenų saugumas bei interesai nebus visiškai apsaugoti nenustačius šiam asmeniui rūpybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018, 29 punktas; 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-319-1075/2021, 40 punktas). Asmens veiksnumo ribojimo mastas yra siejamas ne su santykių sritimis, kurios tokiam asmeniui yra aktualios ar neaktualios, o su psichikos sutrikimo pobūdžiu bei intensyvumu ir to nulemtu asmens negalėjimu suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ir jų valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-684/2019, 27 punktas).

22. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl V. M. veiksnumo, iš gydymo įstaigų išreikalavo medicininius duomenis apie V. M. bei paskyrė teismo psichiatrijos ekspertizę V. M. psichinei būsenai nustatyti (CPK 470, 471 straipsniai). 2023 m. rugpjūčio 3–31 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini)2023 nurodyta, kad V. M. psichikos liga susirgo (duomenys neskelbtini) – tuo metu sutriko miegas, atsirado įtampa, nerimas, sutriko apetitas. Pirmą kartą gydyta 2003 m. liepos 31 d.- 2003 m. rugsėjo 10 d. Pradžioje nustatyta diagnozė- (duomenys neskelbtini), vėliau, 2018 m., diagnozė pakeista į - (duomenys neskelbtini). Daug kartų gydyta psichiatrijos stacionaruose. Liko stebimi pakitimai mąstymo, emocijų, valios sferose. Paskutinį kartą gydyta 2021 m. sausio 4 d. – 2021 m. vasario 12 d., diagnozė - (duomenys neskelbtini). Paūmėjimų metu nustoja gerti vaistus, kalbėti, valgyti. Ekspertizės metu stebimas rezonuojantis mąstymas, emocijų bei valios sferose pakitimai, kritikos nebuvimas psichikos sutrikimo atžvilgiu, adaptacijos problemos socialinėje aplinkoje. Psichologiniame įvertinime – apibendrinant, tiriamoji hipomimiška, įsitempusi, nerimastinga, minimalaus akių kontakto, pokalbyje kartais rezonuoja, klampiai, rigidiškai grįžta prie aptartų temų. Nors ambulatoriškai lankosi pas psichiatrą, vartoja medikamentus, bet abejoja jai nustatyto psichikos sutrikimo diagnoze, linkusi nepasitikėti gydytojais, negali konkretizuoti savo sveikatos problemų. Pažintinė veikla lėta, apsunkinta tiriamosios nepasitikėjimo savo priimamais sprendimais, kompulsyvumo apraiškų. Esant gausesniam stimulinės medžiagos kiekiui, sudėtingesnių sprendimų reikalaujančiose situacijose, greitai vystosi astenizacija, neišlaikomas vieningas apibendrinimų pagrindas, mąstymo kryptingumas, nuoseklumas, veiklos produktyvumą dar labiau blogina valingo dėmesio koncentracijos, paskirstymo sunkumai, valios sutrikimai. V. M. konstatuojamas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini). Pagal savo ligos (susirgimo, būsenos) pobūdį V. M. iš dalies negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti savo turtinių santykių srityse, tokiose kaip: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai); paveldėjimo teisiniai santykiai (testamento sudarymas, palikimo priėmimas, palikimo atsisakymas); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla). Pagal savo ligos (susirgimo, būsenos) pobūdį V. M. gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti savo asmeninių neturtinių santykių srityse, tokiose kaip: savitvarkos įgūdžių (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių (santuokos sudarymas/nutraukimas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią - auklėti ir prižiūrėti vaikus, įvaikinti ir pan.); darbo teisinių santykių (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.); politinių (pilietinių) teisių sritis (teisė balsuoti ir būti išrinktam). Pagal savo ligos (susirgimo, būsenos) pobūdį V. M. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti savo asmeninių neturtinių santykių srityje, tokioje kaip: asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus. Pateiktoje 2023 m. gegužės 10 d. Negalią turinčių asmenų centro „Korys“ socialinės darbuotojos išvadoje Nr. NV-31 nurodoma, kad V. M. gali pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus turtinių santykių srityse, tokiose kaip: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas; sumokėjimas už komunalines paslaugas); kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla) ir asmeninių neturtinių santykių srityse, tokiose kaip: sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas); šeimos santykių srityje (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią - auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti); darbo teisinių santykių srityje (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius); politinių (pilietinių) teisių srityje. V. M. gali pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus iš dalies savarankiškai, naudodamasi pagalba turtinių santykių srityse, tokiose kaip: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs lizingo, daiktų pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu; nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas) ir asmeninių neturtinių santykių srityje, tokioje kaip: savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra). V. M. negali pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus asmeninių neturtinių santykių srityje, tokioje kaip: asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos, priimti sprendimus. Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyrius (toliau – Sveikatos apsaugos skyrius) 2023 m. rugsėjo 20 d. išvadoje dėl V. M. pripažinimo neveiksnia/ribotai veiksnia tam tikrose srityse, globos/rūpybos nustatymo, globėjo/rūpintojo paskyrimo (toliau – išvada) nurodė, kad visuma pateiktų dokumentinių įrodymų patvirtina, kad V. M. gali būti atitinkamo sunkumo psichinės sveikatos sutrikimų. Sveikatos apsaugos skyrius neprieštarautų, jeigu V. M. veiksnumas būtų apribotas pagal gautas teismo psichiatrijos ekspertų išvadas.

23. Apeliantė apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, jog ji nesutinka, kad jai būtų paskirtas rūpintojas ir turto administratoriaus, bei nesutinka, kad būtų taikomi kokie nors ribojimai – ribotas neveiksnumas, kurioje nors srityje, ir neveiksnumas, kurioje nors srityje. Apeliantės nuomone, jos sveikata pagerėjo nuo rugpjūčio mėnesio, todėl visi ribojimai yra nepagrįsti. Be to, visi ribojimai yra taikomi dėl brolio melo apie apeliantę, o ir ekspertizės išvados galėjo būti tokios dėl brolio melo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės suteikia pagrindą padaryti išvadą, kad V. M. sveikatos būklė šiuo metu nėra pakankamai gera leisti jai savarankiškai, be rūpintojo pagalbos priimti sprendimus pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Spręsdamas dėl apeliantės riboto veiksnumo turtinėje srityje ir neveiksnumo nustatymo asmeninių neturtinių santykių srityje nustatymo, pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino byloje surinktus duomenis, medicininius dokumentus, šalių pateiktus paaiškinimus, ekspertų išvadas bei kitus nagrinėjamai bylai reikšmingus įrodymus, taikė tiek medicininį, tiek teisinį kriterijus, t. y. ekspertizės akto pagrindu konstatavęs psichinės sveikatos sutrikimą, teismas pagrįstai sprendė, kad V. M. konstatuotas psichikos sutrikimas lemia poreikį riboti jos veiksnumą atitinkamose turtinių ir neturtinių santykių srityse tam, kad būtų apsaugotos tiek jos, tiek kitų asmenų teisės ir teisėti interesai.

Dėl rūpintojo/globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo

24. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria apeliantei paskirtas rūpintojas/globėjas ir turto administratoriaus.

25. Teismo sprendimu, kuriuo fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu (ribotai veiksniu) tam tikroje srityje, gali būti išsprendžiami ir globos (rūpybos) nustatymo ar globėjo (rūpintojo) šiam asmeniui paskyrimo klausimai CPK XXX skyriuje nustatyta tvarka (CPK 468 straipsnio 4 dalis, 473 straipsnio 4 dalis). Globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens teises ir interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis). Globėjas yra savo globotinio atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnaus tam tikroje srityje asmens teises ir interesus be specialaus pavedimo (CK 3.240 straipsnio 1 dalis). Skiriant asmenį globėju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa, į globotinio pageidavimą, į globėjo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes (CK 3.242 straipsnio 3 dalis). Globos nustatymo tikslas lemia, kad skiriant globėją turi būti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus asmens interesus ir užtikrinti jo teisių apsaugą. Skiriant globėją yra ginamas ne globėju siekiančio tapti asmens interesas globoti neveiksnų asmenį, o neveiksnaus asmens interesas gauti jo interesus labiausiai atitinkančią globą. Kai globoti tą patį neveiksnų asmenį pretenduoja daugiau kaip vienas asmuo, parenkant globėją turi būti įvertinama tiek pretenduojančio tapti globėju asmenybė, tiek asmens ryšys su neveiksniu asmeniu, tiek ir gebėjimas faktiškai įgyvendinti globėjo funkcijas, atsižvelgiant į neveiksnaus asmens interesų prioriteto principą (LAT 2013 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2013).

26. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog pirmosios instancijos teismui pripažinus V. M. ribotai veiksnia/neveiksnia tam tikrose turtinių santykių bei asmeninių neturtinių santykių srityse, teismas sprendė klausimą dėl rūpybos/globos šiose srityse nustatymo ir rūpintojo/globėjo šiose srityse paskyrimo (CK 2.10, 2.11, 3.277 straipsniai). V. M. globėju/rūpintoju išreiškė sutikimą būti jos brolis A. M.. Sveikatos apsaugos skyrius pateiktoje 2023 m. rugsėjo 20 d. išvadoje nurodė, jog sutinka, kad V. M. globėju/rūpintoju būtų paskirtas jos brolis, kuris prižiūri ir rūpinasi seserimi. 2022 m. birželio 15 d. medicininis pažymėjimas Nr. 12-4(duomenys neskelbtini) patvirtina, kad A. M. sveikatos būklė leidžia globoti kitą asmenį, todėl apeliantės argumentai dėl netinkamos brolio psichinės sveikatos būklės yra nepagrįsti. A. M. yra dirbantis ir gaunantis su darbiniais santykiais susijusias pajamas. A. M. sutuoktinė D. M. sutiko, kad A. M. būtų paskirtas sesers V. M. globėju/rūpintoju. Sveikatos apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad daugiau artimųjų galinčių, pageidaujančių ir (ar) sutinkančių būti globėjais/rūpintojais, išskyrus A. M., nėra žinoma, prašymų negauta. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, taip pat nebuvo nustatyta kitų asmenų, kurie pageidaujančių ir (ar) sutinkančių būti V. M. globėjais/rūpintojais.

27. Byloje dalyvaujantys asmenys neprieštaravo, kad A. M. būtų paskirtas globėju/rūpintoju Visiškai nepagrįsti apeliantės apeliacinio skundo argumentai, jog visi ribojimai jai yra taikomi dėl brolio melo apie apeliantę ir tai, jog apeliantė nebūdama teisininke, nesuprato, kad galėjo prašyti teismo atsisakyti ir ribojimų nustatymo, ir rūpintojo/globėjo paskyrimo. Apeliacinės instancijos teismui išklausius 2023 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdžio garso įrašą, nustatyta, kad apeliantė pirmosios instancijos teisme buvo tinkamai ir kokybiškai atstovaujama advokatės M. S., teismas aiškiai ir suprantamai formulavo klausimus, teikdamas ir klausimų išaiškinimą, V. M. teismo posėdžio metu buvo leista neribotai pasisakyti visais svarstomais klausimais.

28. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad A. M. savo, kaip rūpintojo/globėjo ir turto administratoriaus, pareigų tinkamai nevykdys ar imsis veiksmų, nesuderinamų su ribotai veiksnaus/neveiksnaus tam tikrose srityse asmens interesais. Pažymėtina, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus pareiga yra prižiūrėti ir kontroliuoti globėjo/rūpintojo funkcijų atlikimą (CK 3.278 straipsnis). Be to atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog CPK 494 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad pagal neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens, globos ir rūpybos institucijos, rūpintinio arba prokuroro pareiškimą globėjas ar rūpintojas gali būti jį paskyrusio teismo nutartimi nušalintas nuo pareigų, jeigu jis netinkamai atlieka globėjo ar rūpintojo pareigas, neužtikrina globotinio ar rūpintinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais. CPK 493 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas, kuris paskyrė turto administratorių, pagal globos ir rūpybos institucijos ar prokuroro pareiškimą šį administratorių nutartimi gali nušalinti nuo pareigų arba pakeisti kitu asmeniu.

29. Pirmosios instancijos teismui nustačius, kad nors suinteresuotas asmuo V. M. bylos nagrinėjimo metu neturi registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, tačiau paveldės savo mirusio tėvo turto dalį, todėl pagrįstai tenkino prašymą dėl turto administratoriaus skyrimo ir paskyrė A. M. suinteresuoto asmens V. M. turto administratoriumi (CPK 493 straipsnis ir CK 3.245 straipsnis).

30. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo procesinio sprendimo pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

31. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai taikė tiek medicininį, tiek teisinį neveiksnumo nustatymo kriterijus bei pagrįstai nusprendė, jog yra pagrindas suinteresuotą asmenį pripažinti ribotai veiksnia ir neveiksnia spendime nurodytose srityse, taip pat spręsdamas rūpintojo/globėjo ir turto administratoriaus skyrimo klausimą tinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.