Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Arūno Budrio, Audriaus Cinino ir Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos),

nuteistajam O. J. (O. I.) (nuotoliniu būdu per Zoom platformą) ir jo gynėjui advokatui Arūnui Aleknai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. J. (O. I.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. spalio 2 d. nuosprendžio, kuriuo O. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta arešto bausmė 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir O. J. paskirta galutinė bausmė – 30 (trisdešimties) parų arešto.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo faktinio O. J. sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.

Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinta.

Nuosprendžiu patenkintas civilinio ieškovo UAB „Iki Lietuva“ civilinis ieškinys ir iš nuteistojo O. J. priteista civiliniam ieškovui 264,86 eurų turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu O. J. pripažintas kaltu dėl to, kad jis pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, t. y. 2024 m. gegužės 22 d., 19.55 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, užėjo į UAB „Iki Lietuva“ priklausančią parduotuvę „IKI Bendorėliai“, esančią Vilniaus r. sav., Avižienių sen., Užubalių k., Senasis Ukmergės kelias 8, kur prekybos salės alkoholio skyriuje į 4,31 eurų vertės UAB „Iki Lietuva“ parduotuvės pirkinių krepšelį įsidėjo 115,80 eurų vertės 4 vnt., 0,7 l talpos „Jose Cuervo Especial Silver“ tekilos butelius, kurio vieneto kaina 28,95 eurų; 144,75 eurų vertės 5 vnt., 0,7 l talpos „Jose Cuervo Especial Gold“ tekilos butelius, kurio vieneto kaina 28,95 eurai, ir su UAB „Iki Lietuva“ pirkinių krepšelyje esančiomis prekėmis pro kasas išėjo iš parduotuvės už prekes nesusimokėjęs. Šiais savo veiksmais O. J. pagrobė svetimą, UAB „Iki Lietuva“ priklausantį, nedidelės 264,86 eurų vertės turtą ir padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis O. J. prašo sumažinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. spalio 2 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę.

2.1. Skunde nuteistasis nurodo nesutinkantis su jam paskirta bausme, mano, kad buvo galima skirti mažesnę bausmę, be to, vieną nelaisvėje praleistą parą įskaityti kaip dvi arešto paras. Apeliantas pažymi, kad atliekant arešto bausmę negalima rūkyti, turėti maisto, radijo imtuvo ar kitų aparatų, atlikdamas bausmę bus visiškai atskirtas nuo visuomenės.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

4. Posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliaciniame skunde nuteistasis O. J. iš esmės neginčija nei faktinių bylos aplinkybių, nei nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su paskirta bausme ir prašo ją sušvelninti. Taigi teisėjų kolegija, apeliacine tvarka nagrinėdama bylą, pasisakys būtent dėl apelianto keliamo paskirtos bausmės klausimo. Kitais aspektais byla nenagrinėtina, esminiai BPK pažeidimai nenustatyti.

6. Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo, nuteistasis prašymą dėl švelnesnės bausmės paskyrimo sieja su dvigubu arešto bausmės skaičiavimu, tai yra, anot apelianto, viena para arešto turėtų būtų įskaityta kaip dvi arešto paros. Toks nuteistojo prašymas yra aiškiai nepagrįstas.

7. Pirmiausia pažymėtina, kad bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklės yra aktualios tais atvejais, kai yra bendrinamos už kelias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės. Konkrečios bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklės yra numatytos BK 65 straipsnyje, kuriame, be kita ko, reglamentuota, kad viena arešto para prilyginama dviejų MGL dydžio baudai (1:2), šešioms viešųjų darbų valandoms (1:6), dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2). Nagrinėjamu atveju šios įstatymo numatytos arešto bausmės keitimo taisyklės nėra aktualios, kadangi skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam buvo paskirta bausmė už vieną nusikalstamą veiką, todėl neiškilo pagrindas spręsti bausmių bendrinimo klausimą. Tai reiškia, jog atitinkamai nėra ir pagrindo nuteistajam paskirtos bausmės tinkamumą vertinti BK 65 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo aspektu, juo labiau, nėra pagrindo vieną arešto parą užskaityti kaip dvi. Pabrėžtina, kad baudžiamasis įstatymas nenumato galimybės arešto bausmę skaičiuoti dvigubai, toks apelianto prašymas yra deklaratyvus, paremtas išskirtinai subjektyviu teiginiu, todėl atmestinas kaip nepagrįstas.

8. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad individualizuojant bausmę visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018). Be to, nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra būtent pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai bei paskyrė aiškiai per griežtą ar per švelnią ir dėl to neteisingą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019). Pabrėžtina ir tai, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015). Teisingumo principo įgyvendinimas taip pat užtikrina tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Tokiu būdu teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

9. Skundžiamu nuosprendžiu O. J. pripažintas kaltu ir nuteistas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje. Baudžiamasis įstatymas už šio baudžiamojo nusižengimo padarymą numato šias alternatyvias bausmių rūšis – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą arba areštą. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas parinko apeliantui griežčiausią bausmės rūšį – areštą, skirdamas maksimalią trukmę, t. y. 45 paras (pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, galutinis arešto bausmės dydis nustatytas 30 parų). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad O. J., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną tyčinį baudžiamąjį nusižengimą, nustatyta viena baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, bei viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte. Skiriant bausmę įvertinti ir nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys – ne kartą teistas, baustas administracine tvarka, nuosprendžio priėmimo metu buvo suimtas kitoje byloje. Išdėstyti motyvai rodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsižvelgė į byloje nustatytas ir bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nė vienai iš jų nesuteikdamas išskirtinės reikšmės. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti nei su pirmosios instancijos teismo parinktos bausmės rūšimi, nei su jos dydžiu.

10. Byloje esantis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašas patvirtina, kad O. J. yra teistas jau 29 kartus (1 t. b.1. 56-75). Pirmą kartą į teisėsaugos institucijų akiratį pakliuvo, būdamas nepilnamečiu. Per paskutinius penkerius metus už veikos, numatytos skirtingose BK 178 straipsnio dalyse, padarymą yra teistas keliolika kartų. Ankstesni teistumai (iki 2019 m.) taip pat beveik išimtinai susiję su nusikalstamomis veikomis nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Atkreiptinas dėmesys, kad ankstesniais nuosprendžiais O. J. buvo paskirtos skirtingų rūšių bausmės – laisvės apribojimas, areštas ir terminuotas laisvės atėmimas, tačiau, kaip matyti, nė viena iš nuteistajam skirtų bausmių didesnės įtakos nepadarė. Pasikartojantys nuteistojo teistumai rodo, kad apeliantas turi aiškų polinkį nusikalsti ir net dėl jo ankstesnių nusikalstamų veikų padarymo kylantys teisiniai padariniai ir pasekmės nėra pakankami siekiant atgrasyti pastarąjį nuo jo pasirinkto nusikalstamo elgesio modelio ar tolimesnių veikų darymo.

11. Nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuoja ir administraciniai nusižengimai. Iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo galima matyti, kad per paskutinius penkerius metus O. J. buvo daugiau nei 40 kartų baustas administracine tvarka. Dėl nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnyje (smulki vagystė, sukčiavimas, svetimo turto pasisavinimas ar iššvaistymas), O. J. administracinėn atsakomybėn patrauktas keliolika kartų, paskutinį kartą – 2024 m. gegužės 25 d., t. y. praėjus tik 3 dienoms nuo tada, kai buvo padaryta šioje byloje nagrinėjama vagystė (1 t. b. 1. 76-84).

12. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad O. J., kuris nusikalto neatsitiktinai, yra linkęs sistemingai daryti tiek nusikalstamas veikas, tiek administracinius nusižengimus, kritiškai nevertina savo elgesio, skundžiamu nuosprendžiu arešto bausmė, nustatant maksimalų jos dydį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinant ją trečdaliu, paskirta pagrįstai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad O. J. paskyrus kitą švelnesnę sankcijoje numatytą bausmės rūšį ar sumažinus paskirtos bausmės dydį bus pasiekti bausmės tikslai.

13. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui 2024 m. lapkričio 28 d. pažymą Nr. APD-2024-11997, kuria iš O. J. valstybės naudai prašoma priteisti 116,67 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, sprendžia dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išieškojimo iš kaltinamojo, atsižvelgdamas į jo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

14. Baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo skundą. Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, turi dalyvauti gynėjas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), ir į tai, jog nuteistasis neturėjo pasirinkęs gynėjo, kreipėsi su prašymu į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių dėl gynėjo parinkimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyrius O. J. parinko advokatą Arūną Alekną, kurį teismas paskyrė nuteistojo gynėju advokatu (2 t., b. l. 34). Taigi įstatymui numatant privalomą gynėjo dalyvavimą bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, gynėjas nuteistajam buvo paskirtas teismo iniciatyva, kas reiškia, kad nuteistasis neturėjo teisės rinktis, ar jam gintis pačiam, ar su gynėjo pagalba. Esant tokioms aplinkybėms spręstina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistojo nėra suderinamas su jo teise į gynybą, todėl prašomos išlaidos, be kita ko, įvertinus ir sudėtingą nuteistojo finansinę padėtį, nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo O. J. (O. I.) apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskaičiuotų antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš O. J. (O. I.) nepriteisti.