Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Naideka“ atstovui D. K.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Ivetra ir Ko“ ieškinį, pareikštą dokumentinio proceso tvarka, atsakovei UAB „Naideka“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

CPK 430 str. 9 d. numato, kad jeigu atsakovas teismo sprendimą įvykdo iš dalies, o dėl kitos dalies reikalavimų pareiškia prieštaravimus, byla nagrinėjama šiame straipsnyje nustatyta tvarka ir ieškovo reikalavimų pagrįstumo klausimas išsprendžiamas priimant galutinį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Preliminarus sprendimas keistinas.

Byloje nustatyta, kad 2009 m. spalio 7 d. šalys sudarė automobilių techninės priežiūros, remonto ir detalių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 06-060, kurios pagrindu ieškovė suteikė atsakovei automobilių techninės priežiūros paslaugas bei pardavė detales (e. b. l. 15-16). Ieškovė išrašė atsakovei penkias PVM sąskaitas faktūras bendrai 918,55 Eur sumai (e. b. l. 8-12). Šalių sudarytos sutarties 2.4 punktas numato, kad užsakovui (atsakovei) neatsiskaičius po 30 kalendorinių dienų, skaičiuojami 0,02 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną nuo neapmokėtos sumos.

Dėl skolos

Byloje nėra ginčo, kad ieškovė suteikė atsakovei automobilių techninės priežiūros paslaugas bei pardavė detalių už 918,55 Eur sumą. Priėmus byloje preliminarų sprendimą, atsakovė per CPK 430 str. 9 d. nustatytą terminą skolą ieškovei sumokėjo (e. b. l. 28-29), todėl ieškovės ieškinys dalyje dėl skolos priteisimo atmestinas.

Dėl delspinigių ir palūkanų

2018-09-27 teisme gautu pareiškimu ieškovė sutiko, kad preliminarus sprendimas dalyje dėl netesybų priteisimo būtų panaikintas ir šioje dalyje ieškinys būtų atmestas; prašė, priimant galutinį sprendimą, palikti preliminarų sprendimą dalyje dėl 15,02 EUR kompensacinių palūkanų, 40,00 EUR skolos išieškojimo išlaidų bei išlaidų advokato pagalbai apmokėti proporcingai atmestai ieškinio daliai dėl netesybų.

Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 str. 1 d.). Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str. 2 d.). Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – MAKSVPĮ) 3 str. nustato, kad, pasibaigus šio įstatymo 4 straipsnyje ir 5 straipsnio 1, 3 ar 4 dalyse nurodytiems laikotarpiams, kreditorius turi teisę į komercinėje sutartyje ar šiame įstatyme nustatytas palūkanas be įspėjimo skolininkui, jeigu kreditorius: 1) ir įvykdė komercinėje sutartyje ir (ar) įstatymuose jam nustatytas pareigas, 2) ir laiku negavo jam priklausančios mokėtinos sumos, išskyrus atvejus, kai skolininkas nėra atsakingas už vėlavimą sumokėti (1 dalis); jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas; šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas; pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma; šiame įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos už kiekvieną sumokėti praleistą dieną nuo nesumokėtos mokėtinos sumos (2 dalis). MAKSVPĮ 2 str. 5 d. nustato, kad pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu.

Šalių sudaryta sutartis, be netesybų, nenumato konkretaus iš anksto aptarto nuostolių ar palūkanų dydžio. Byloje nėra ginčo, jog atsakovė su ieškove atsiskaitė pavėluotai, pažeidus sutartyje numatytus atsiskaitymo terminus bei pasibaigus MAKSVPĮ 4 straipsnyje nurodytiems laikotarpiams (5 straipsnio 1, 3 ar 4 dalyse nurodyti laikotarpiai šiai bylai neaktualūs, nes nei viena sutarties šalis nėra viešasis subjektas). Todėl laikytina, jog ieškovė įgijo teisę į MAKSVPĮ numatyto dydžio palūkanas. Prašomos pritiesti 15,02 Eur dydžio palūkanos neviršija 2 str. 5 d. nustatyto dydžio.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad kai prašomos priteisti palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015; 2014 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2014). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškiniu reikalaujami priteisti 13,71 Eur dydžio delspinigiai turi būti įskaitomi į nuostolius (15,02 Eur), todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos tik kompensacinės palūkanos – 15,02 Eur, o reikalavimas priteisti delspinigius – atmestinas.

Dėl 40 Eur išieškojimo išlaidų

Atsakovės atstovas nurodo, kad ieškovė nevykdė jokio ikiteisminio išieškojimo, nesiuntė jokių pranešimų ar raginimų. Be to, ieškovė piktnaudžiavo savo teisėmis, pareikšdama ieškinį dėl dvigubų netesybų, todėl šios išieškojimo išlaidos turėtų būti nepriteisiamos.

Nustatyta, kad tarp šalių buvo sudaryta komercinė sutartis – ūkio subjektų sutartis, pagal kurią už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai. MAKSVPĮ 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą. Kaip minėta, ieškovė įgijo teisę į MAKSVPĮ nustatytas palūkanas, todėl įgijo ir teisę į 40 eurų sumą, numatytą MAKSVPĮ 7 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 22 d. sprendimą byloje Nr. e2-636-569/2018; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 13 d. sprendimą byloje Nr. e2-3349-794/2018).

Dėl procesinių palūkanų

Atsakovei, praleidusiai terminą įvykdyti piniginę prievolę ir teismui priėmus dėl to teismo sprendimą, kyla sutarties neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovei įstatyme numatytas 8 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. gegužės 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis), todėl tenkintina ir ši ieškinio dalis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 430 str. 7 d. nustato, kad galutiniu sprendimu teismas išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą. CPK 93 str. 2 d. nustato, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.

Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 11,00 Eur žyminis mokestis bei 150,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, atsakovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 25,99 Eur kelionės į teismo posėdį išlaidos.

Atsakovė sutinka sumokėti prašomą žyminį mokestį, tačiau prašo nepriteisti iš jos ieškovei išlaidų už advokato teisinę pagalbą, kadangi ieškovė nepateikė teismui mokėjimo nurodymo paskirtyje nurodytos PVM sąskaitos-faktūros, pagal kurią buvo sumokėta advokatei; advokatė Karina Račkauskienė atstovauja ieškovei ne vienoje civilinėje byloje, todėl atsakovė daro prielaidą, kad ieškovės pateikti įrodymai apie patirtas bylinėjimosi išlaidas gali būti iš kitos bylos.

Ieškovę UAB „Ivetra ir Ko“ byloje atstovavo advokatė Karina Račkauskienė, ieškinys teismui pateiktas 2018 m. gegužės 18 d. Ieškovės patirtas išlaidas advokatės pagalbai apmokėti patvirtina 2018 m. gegužės 17 d. mokėjimo nurodymas bei 2018 m. gegužės 18 d. advokato išlaidų pagrindimas (e. b. l. 17-18). Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra kelis kartus mažesnės už Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) patvirtintus maksimalius dydžius už tokias teisines paslaugas, todėl laikytinos protingomis. Teismui nekyla abejonių, kad ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, jog minėtas bylinėjimosi išlaidas ieškovė patyrė būtent šioje byloje. Priešingas (atsakovės siūlomas) šių įrodymų vertinimas suponuotų išvadą, jog advokatė šioje byloje dirbo nemokamai, kas mažai tikėtina.

CPK 93 str. 4 d. numato, kad teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Nagrinėjamu atveju ieškovė su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas patyrė dėl to, kad buvo priversta savo pažeistas teises ginti teisme. Atsakovė skolą sumokėjo po bylos iškėlimo ir preliminaraus sprendimo priėmimo. Nežiūrint to, kad ieškinys dalyje dėl 918,55 EUR dydžio skolos priteisimo yra atmetamas, būtina įvertinti tai, kad šioje dalyje jis atmetamas dėl to, kad skola buvo sumokėta po bylos iškėlimo teisme, t. y. po to, kai ieškovei buvo suteiktos teisinės paslaugos ir atsirado prievolė už jas atsiskaityti su advokate. Ši aplinkybė sudaro pagrindą nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir priteisti ieškovės naudai 98,61 procento patirtų bylinėjimosi išlaidų (973,57 / 987,28 x 100), t. y. 158,76 EUR. Atitinkamai iš ieškovės atsakovei priteistina 1,39 procento pastarosios patirtų bylinėjimosi išlaidų (25,99 EUR), t. y. 0,36 EUR.

Iš šalių valstybei nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kadangi jų suma yra mažesnė nei 3 Eur (Civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ su vėlesniais pakeitimais).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 430 straipsniais,

nusprendžia:

2018 m. gegužės 30 d. preliminarų sprendimą pakeisti.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės UAB „Naideka“, juridinio asmens kodas 148031070, ieškovei UAB „Ivetra ir Ko“, juridinio asmens kodas 134971823:

15,02 Eur (penkiolikos eurų 02 ct) palūkanas;

8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gegužės 28 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo,

158,76 Eur (vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų 76 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje – ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Ivetra ir Ko“, juridinio asmens kodas 134971823, atsakovei UAB „Naideka“, juridinio asmens kodas 148031070, 0,36 EUR (nulį eurų 36 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.