Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų K. P. ir M. P. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1663-835/2014 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „R. Varnelio vairavimo mokykla“ ieškinį atsakovams K. P. ir M. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 1–2), prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 650 Lt skolą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 179 Lt bylinėjimosi išlaidas; ieškinį prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

Nurodė, kad 2013 m. rugsėjo 11 d. ieškovė sudarė mokymo sutartį Nr. 13-273 su atsakovo K. P. tėvu M. P. dėl K. P. mokymo siekiant įgyti „B“ kategorijos vairuotojo pažymėjimą, kadangi atsakovas (mokinys) sutarties pasirašymo dienai buvo nepilnametis. Ieškovė įsipareigojo suteikti teorines žinias ir praktinio važiavimo paslaugas, o atsakovas už tai sumokėti 1 050 Lt. Ieškovė savo įsipareigojimus įvykdė, tačiau atsakovas K. P. neatvyko laikyti mokyklinių teorijos ir praktinio važiavimo egzaminų. Atsakovai sumokėjo 400 Lt, tačiau likusios dalies nesumokėjo ir liko skolingi ieškovei 650 Lt. Kadangi sutartyje nurodytas paslaugas ieškovė įvykdė, atsakovai privalėjo už tai sumokėti visą sutartą kainą – 1 050 Lt, tačiau to nepadarė.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 3 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino (b. l. 18–19).

Atsakovai pateikė prieštaravimus (b. l. 24–26), prašydami ieškinį atmesti. Nurodė, kad jie su ieškiniu nesutinka, kadangi ieškovė atsakovui K. P. nesuteikė visų sutartyje numatytų praktinio važiavimo paslaugų ir neleido laikyti vairavimo mokyklinio egzamino. Sutinka sumokėti likusią 650 Lt sumą, jei ieškovė suteiks praktinio vairavimo paslaugas ir leis laikyti vairavimo mokyklinį egzaminą.

Ieškovė atsiliepimu į atsakovų prieštaravimus (b. l. 29–30) su atsakovų prieštaravimais nesutiko, prašė palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. preliminarų sprendimą. Nurodė, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovė visiškai įvykdė sutarties įsipareigojimus, t. y. atsakovas K. P. buvo apmokytas teorinių žinių ir išvažinėjo 30 valandų praktinio vairavimo, tačiau neatvyko laikyti mokyklinių egzaminų ir liko skolingas ieškovei 650 Lt. Sutiko, kad atsakovas, sumokėjęs 650 Lt įsiskolinimą, gali laikyti mokyklinius ir valstybinius egzaminus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 16 d. galutiniu sprendimu (b. l. 36–37) 2014 m. balandžio 3 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą.

Teismas sprendė, kad atsakovų prieštaravimai ir juose pateikti motyvai neduoda pagrindo pakeisti preliminarų sprendimą. Teismo vertinimu, byloje esantys dokumentai įrodo, kad ieškovė savo įsipareigojimus įvykdė, laiku ir tinkamai suteikė paslaugas. Tai patvirtino ir pats atsakovas K. P., pasirašydamas vairavimo mokymo lape, už suteiktas praktinio vairavimo mokymo pamokas. Sutarties 4.2 punkte numatyta, kad už mokymą galima mokėti dalimis, tačiau paskutinis įnašas sumokamas 5 dienos iki kursų pabaigos. Atsakovai sutinka, kad jie nėra sumokėję visos sumos ieškovei. Teismas sprendė, kad atsakovai pažeidė sutarčių vykdymo principus ir reikalavimus prievoles vykdyti tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, todėl ieškovei iš atsakovų solidariai priteisė 650 Lt skolą už suteiktas paslaugas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniame skunde (b. l. 43–45) atsakovai prašo teismo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. galutinį sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1663-835/2014.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas galutinį sprendimą, neteisingai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas. Teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovė tinkamai vykdė sutarties sąlygas, o atsakovai pagal sutartį buvo įsipareigoję už teorijos ir praktinio vairavimo mokymą sumokėti 1 050 Lt, tačiau sumokėjo tik 400 Lt avansą pagal aukščiau nurodytos sutarties 4.2 punktą ir neatvyko laikyti teorijos ir praktinio važiavimo egzaminų. Priešingai, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė atsakovui K. P., nesuteikė pilnai sutartyje numatytų praktinio važiavimo paslaugų ir jam neleido laikyti vairavimo mokyklinio egzamino. Atsižvelgiant į tai, apeliantai nesutinka mokėti ieškovei likusios sumos už visą kursą, kadangi ieškovė neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, t. y. nesilaikė mokymo sutarties 1.2 punkte numatytos sąlygos, kad ieškovė įsipareigoja paslaugas teikti kokybiškai ir atsakingai, aprūpinti metodine medžiaga, taikyti tinkamus mokymo metodus, sudaryti būtinas sąlygas, jog mokinys galėtų įgyti teisės aktų reikalaujamų teorinių žinių ir praktinio vairavimo gebėjimų bei įgūdžių. Jei ieškovė suteiks praktinio važiavimo paslaugas ir leis laikyti vairavimo mokyklinį egzaminą, apeliantai įsipareigoja ir sutinka sumokėti likusią 650 Lt sumą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 56–57) ieškovė prašo teismo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti 2014 m. birželio 16 d. Alytaus rajono apylinkės teismo galutinį sprendimą; skirti apeliantams už nesąžiningą naudojimąsi procesinėmis teisėmis baudą, numatytą CPK 95 straipsnio 2 dalyje.

Nurodė, kad nesutinka su apeliantų samprotavimais dėl netinkamo mokymo. Pats atsakovas K. P. pripažįsta, kad jis nevykdė prisiimtų įsipareigojimų – mokytis. Atsakovas tik dėl jam vienam žinomų priežasčių neatvyko laikyti mokyklinių teorijos ir praktinio važiavimo mokyklinių egzaminų, o tai nereiškia, kad jam nėra pareigos sumokėti už mokslą. Ieškovė savo įsipareigojimus įvykdė. Sutarties 2.2 punkte šalys susitarė, kad mokinio neatvykimas į mokymus laikomas tinkamu ieškovės pareigų įvykdymu. Atsakovui nebuvo užkirstas kelias mokytis, kadangi atsakovas savarankiškai priėmė sprendimą netęsti mokslų, nelaikyti mokyklinių egzaminų, todėl jis privalo atlyginti už mokslą. Atsakovas K. P. pilnai išvažinėjo jam skirtas 30 mokymo valandas. Atsakovas gavo visas paslaugas, kurių jis siekė gauti. Savanoriškas atsisakymas nuo jam siūlomų paslaugų yra asmeninis atsakovo K. P. reikalas ir ieškovės kaltės šiuose veiksmuose nėra. Atkreipė dėmesį į galimą atsakovų piktnaudžiavimą jiems suteiktomis teisėmis. Prieštaravimai byloje sutampa su apeliacinio skundo argumentais, jokių papildomų argumentų ar teisinių samprotavimų apeliantai nepateikia, posėdžiuose nedalyvavo. Mano, kad apeliantai sąmoningai vilkina bylos nagrinėjimą, nesąžiningai pateikia apeliacinį skundą, todėl prašo už piktnaudžiavimą skirti baudą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. rugsėjo 11 d. ieškovė sudarė mokymo sutartį Nr. 13-273 su atsakovo K. P. tėvu M. P. dėl K. P. mokymo siekiant įgyti „B“ kategorijos vairuotojo pažymėjimą, kadangi atsakovas (mokinys) sutarties pasirašymo dienai buvo nepilnametis. Ieškovė įsipareigojo suteikti teorines žinias ir praktinio važiavimo paslaugas, o atsakovė už tai sumokėti 1 050 Lt. Atsakovai įmokėjo 400 Lt avansą, tačiau likusios dalies nesumokėjo ir liko skolingi ieškovei 650 Lt. Skundžiamu galutiniu sprendimu pirmosios instancijos teismas paliko nepakeistą 2014 m. balandžio 3 d. preliminarų sprendimą, kuriuo solidariai iš atsakovų K. P. ir M. P. ieškovei priteista 650 Lt skola, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. kovo 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidos.

Apeliantų nuomone, ieškovė nesuteikė pilnai sutartyje numatytų praktinio važiavimo paslaugų ir neleido K. P. laikyti važiavimo mokyklinio egzamino, todėl jie nesutinka mokėti ieškovei likusios skolos. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantų argumentais nesutinka.

Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų tiekėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio paslaugų teikimas už atlygį, leidžia daryti išvadą, jog šalis siejo atlygintinių paslaugų teisiniai santykiai (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Šalys, sudarydamos sutartį, išreiškė savo valią, susitarė dėl paslaugų teikimo sąlygų, suteiktų paslaugų kainos ir apmokėjimo tvarkos. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai.

Apeliantai nesutinka su priteista skola, remdamiesi sutarties 1.2 punktu, kuriuo vairavimo mokykla įsipareigojo paslaugas teikti kokybiškai ir atsakingai, aprūpinti metodine medžiaga, taikyti tinkamus mokymo metodus, sudaryti būtinas sąlygas, kad mokinys galėtų įgyti teisės aktų reikalaujamų teorijos žinių ir praktinio vairavimo gebėjimų bei įgūdžių. Apeliantų teigimu, ieškovė nesuteikė pilnai sutartyje numatytų praktinio važiavimo paslaugų ir neleido laikyti važiavimo mokyklinio egzamino, tačiau jokių įrodymų, kuriais būtų pagrįstas šis teiginys teismui nepateikė. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad K. P. buvo suteiktos praktinio vairavimo valandos, už kurias jis pats pasirašė, patvirtindamas paslaugų suteikimą (b. l. 7–8). Atsakovas K. P. neatvyko laikyti mokyklinių teorijos ir praktinio važiavimo egzaminų, nors pagal sutarties 2.2 punktą atsakovas įsipareigojo nustatytu laiku atvykti į teorijos žinių ir praktinio vairavimo mokymo užsiėmimus, o jam nustatytu laiku neatvykus, laikoma, kad ieškovė savo įsipareigojimus įvykdė. Pažymėtina, kad iš esmės tuos pačius argumentus atsakovai nurodė tiek prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo, tiek apeliaciniame skunde, o jiems pagrįsti jokių įrodymų nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma iš įrodymų visumos pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovai neįrodė, jog ieškovė nevykdė savo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, nesilaikė tinkamo ir sąžiningo sutarties vykdymo, bendradarbiavimo ir kooperacijos principų (CK 6.200 straipsnio 1 ir 2 dalis), ir būdama kalta negali remtis tuo, jog kita šalis neįvykdžiusi sutarties (CK 6.206 straipsnis), tuo pačiu nepateikė įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad atsakovai nėra skolingi ieškovei už faktiškai jau suteiktas paslaugas (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliantų nurodomos aplinkybės dėl likusių paslaugų suteikimo nagrinėjamu atveju teisiškai nereikšmingos, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Iš visų aptartų faktinių aplinkybių bei byloje esančių įrodymų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes, vertino į bylą pateiktus įrodymus, padarė pagrįstas išvadas dėl atsakovų pareigos sumokėti už suteiktas paslaugas. Apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti priimto galutinio sprendimo nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Ieškovės nuomone, apeliantai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nesąžiningai pareiškė prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo ir apeliacinį skundą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis), o nesutikdamas su priimtu sprendimu, jį apskųsti aukštesniam teismui (CPK 301, 305 straipsniai). Įstatymas atsakovams suteikia teisę pareikšti prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo (CPK 460 straipsnio 1 dalis). Tai, kad atsakovai teikė prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, pateikė apeliacinį skundą, neleidžia manyti kad buvo piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis. Kadangi byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovai išimtinai piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, ieškovės prašymas skirti apeliantams baudą netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. galutinį sprendimą, kuriuo paliktas nepakeistas Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. preliminarus sprendimas, palikti nepakeistą.