Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėja L. Aleknavičienė Civilinė byla Nr. 2S-709-124/2012

Teisėja V. Liauzginienė Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01556-2012-8

NUTARTIS

2012 m. lapkričio 12 d.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus UAB „ITM Inkasso“ atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti kreditoriaus UAB „ITM Inkasso“ pareiškimą dalyje dėl negautų pajamų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kreditorius reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo grindė 2011-12-03 vartojimo kredito sutartimi SP 40008, 2012-02-21 skolos perdavimo aktu bei vadovavosi LR CK 6.57 str. ir 6.249 str., todėl kreditoriaus reikalavimas dalyje dėl negautų pajamų priteisimo yra realus ir pagrįstas. Negautos pajamos yra detalizuotos ir pateikti įrodymai, kad skaičiuojant netiesioginius nuostolius jie yra grindžiami realiomis, įrodytomis ir neišvengiamomis pajamomis. Pareiškimas pagrįstas faktiniais skaičiavimais. Negautos pajamos apskaičiuojamos pagal matematinę formulę, kuri nustatyta LR Vyriausybės 2011 m. kovo 23 d. nutarimu Nr. 347 „Bendros vartojimo kredito kainos metinės normos apskaičiavimo tvarkos aprašas“. Negautos pajamos 609,50 Lt, kurias kreditorius būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų sutarties kontrahento veiksmų, t. y. būtų laiku įvykdytas kreditorinis reikalavimas, būtų vėl paleistos į apyvartą ir uždirbtų pajamas. Teismas, spręsdamas pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą, tik formaliai patikrina, ar pareiškimas atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus bei patikrina parengtų dokumentų turinį ir netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, o skolininkas savo interesus gali apginti pareikšdamas prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto pareiškimo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Susipažinęs ir ištyręs bylos medžiagą, atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, priimdamas skundžiamą 2012 m. rugpjūčio 21 d. nutartį bei tos pačios dienos teismo įsakymą, pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas ir dėl to buvo neteisingai išspręsta byla (CPK 329 str.), kas sudaro pagrindą apeliacinės instancijos teismui peržengti atskirojo skundo nagrinėjimo ribas (CPK 320 str. 2 d.) ir panaikinti ne tik skundžiamą Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. nutartį, bet ir Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. teismo įsakymą dėl absoliučių jų negaliojimo pagrindų.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, kreditorius UAB „ITM Inkasso“ kreipėsi į teismą su pareiškimu išduoti teismo įsakymą dėl 500,00 Lt skolos, 47 Lt sutartinių palūkanų, 609,50 Lt kitų išlaidų (negautų pajamų), 5 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų (1 b. l.). Telšių rajono apylinkės teismas 2012-08-21 nutartimi atsisakė priimti kreditoriaus pareiškimą dalyje dėl teismo įsakymo išdavimo dėl 609,50 Lt negautų pajamų, nurodydamas, kad jis yra aiškiai nepagrįstas (2 –3 b. l.). Kitoje dalyje pareiškimą priėmė ir išdavė teismo įsakymą (5 b. l.).

LR CPK XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus. CPK 431 str. 1 d. nustatyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kitų). Teismo įsakymo instituto pagalba realizuojami Civilinio proceso kodekse įtvirtinti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai leidžia veiksmingiau ginti pažeistas teises. Prašant išduoti teismo įsakymą, nėra reikalaujama pateikti įrodymus, kuriais grindžiamas reikalavimas; be to, išduodamas teismo įsakymą, teismas netikrina reikalavimo pagrįstumo (CPK 433 str. 3d., 435 str. 3 d.). Tai reiškia, jog teismas neturi teisės pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo stadijoje vertinti kreditoriaus prašomų priteisti negautų pajamų dydžio pagrįstumo. Šis klausimas galės būti sprendžiamas skolininkui CPK 439 str. nustatyta tvarka pareiškus prieštaravimas dėl kreditoriaus pareiškimo. Tokia teismų praktika yra formuojama analogiškose apygardos teismų nagrinėjamose bylose (pvz., Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2S-2573/2011, Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2S-853-553/2012, 2S-852-340/2012, 2S-591-516/2011 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą, tik formaliai patikrina, ar pareiškimas atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus bei tikrina parengtų dokumentų turinį, kartu patvirtindamas, kad pareiškimas atitinka formalius įstatymo reikalavimus.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, kreditorius reikalavimą dėl skolos, sutartinių palūkanų ir negautų pajamų priteisimo iš skolininko S. A. grindė 2011-12-03 vartojimo kredito sutartimi Nr. SP 40008, 2012-02-21 skolos perdavimo aktu bei vadovavosi LR CK 6.57 ir 6.249 straipsniais, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kreditoriaus pareikštas reikalavimas dalyje dėl negautų pajamų priteisimo iš skolininko S. A. nėra iš esmės neįmanomas. Pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kaip aiškiai nepagrįstą dėl per didelio negautų pajamų dydžio. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kreditoriaus kreipimasis į teismą su tokiais reikalavimais įstatyme nustatyta tvarka (šiuo atveju – supaprastinto proceso tvarka) yra vienas iš teisėtų jo pažeistų teisių gynybos būdų skolininkui laiku negrąžinant skolos.

LR CPK 433 str. 3 dalis numato, kad prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo jokie įrodymai nepridedami. Įrodymai, kuriais yra grindžiami kreditoriaus reikalavimai, turi būti tik nurodomi pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo (LR CPK 433 str. 1 dalies 5 punktas).

Kreditoriaus pareiškime nurodyta, kad 609,50 Lt negautos pajamos paskaičiuotos pagal bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą – 193,91 %, taip pat nurodytas laikotarpis už kurį skaičiuojamos šios pajamos (2012-01-03–2012-08-20, viso 230 d.).

Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2012-08-21 teismo įsakymu priteisė kreditoriaus UAB „ITM Inkasso“ reikalaujamą skolą, išskyrus 609,50 Lt negautas pajamas (5 b. l.).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teismas, priimdamas pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kreditoriaus reikalavimų pagrįstumo netikrina, į tai, kad kreditoriaus reikalavimas dėl 609,50 Lt negautų pajamų nėra aiškiai nepagrįstas, į tai, kad spręsdamas teismo įsakymo priėmimo klausimą teismas negali iš dalies tenkinti kreditoriaus pareiškimo ir toje dalyje išduoti teismo įsakymą, o kitoje dalyje, kurioje reikalavimas laikytinas aiškiai nepagrįstu – atsisakyti priimti, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė teismo įsakymą, o kitoje dalyje dėl negautų pajamų nepagrįstai atsisakė priimti teismo įsakymą. Vadovaujantis LR CPK 435 straipsnio 2 dalies norma, teismas turėjo priimti kreditoriaus pareiškimą, galimybė priimti dalinį teismo įsakymą nenumatyta teisės normose.

Vadovaujantis auksčiau nurodytomis aplinkybėmis konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas kreditoriaus pareiškimo priėmimo klausimą, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, neteisingai išsprendė pareiškimo priėmimo klausimą, kas sudaro pagrindą panaikinti nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui pareiškimo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. nutartį ir 2012 m. rugpjūčio 21 d. teismo įsakymą panaikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.